Baudžiamoji byla Nr. 2K-335/2011
(Proceso Nr. 1-92-1-00211-2009-8)
1.1.8.1; 1.1.8.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Benedikto Stakausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. Š. turto vagystę) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams,
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už A. M. turto vagystę) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams,
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 35 parų areštu.
Bausmes subendrinus BK 63 straipsnio, 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto tvarka, bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už A. M. turto vagystę), subendrintos ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Ši bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių tvarka subendrinta su kitomis bausmėmis ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių.
Paskirtoji bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies tvarka subendrinta su bausme, paskirta pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010m. birželio 21 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. B., dėl jo skundų negauta.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutartis, kuria A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Benedikto Stakausko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. L. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. B. 2009 m. liepos 15 d. apie 23 val. įsibrovė į A. Š. priklausantį garažą, esantį Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini), ir pagrobė A. Š. priklausančius daiktus: suvirinimo aparatą „Einhell RT-EW 150“, kurio vertė 300 Lt, elektrinį grandinį pjūklą „ROYAL Einhell“, kurio vertė 200 Lt, elektrinę drėlę „REBIR IE-1305“, kurios vertė 100 Lt, elektrinę drėlę „J1Z-10A“, kurios vertė 70 Lt, kampinį šlifuoklį „DWT“, kurio vertė 200 Lt, siaurapjūklį „JIG SAW“, kurio vertė 70 Lt, taip nukentėjusiajam A. Š. padarė bendrą 940 Lt turtinę žalą.
A. L. nuteistas už tai, kad kartu su D. B., nuo 2009 m. liepos 9 d. 23.30 val. iki liepos 10 d. 8 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, pasinaudojus D. B. iš minėtos sodybos tyrimo metu nenustatytą dieną pavogtais raktais, įsibrovė į E. M. priklausančią sodybą, esančią Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė E. M. ir A. M. priklausančius plovimo įrenginį „KARCHER“ K2.54, kurio vertė 459 Lt, benzininį pjūklą „Partner“, kurio vertė 700 Lt, elektrinę žoliapjovę „T&K“ 60002, kurios vertė 30 Lt, vandens siurblį „Gardena“, kurio vertė 622 Lt, indišką kilimą, kurio vertė 2 200 Lt, 50 metrų ilgio prailginimo laidą, kurio vertė 250 Lt, 40 kg metalinę štangą, kurios vertė 300 Lt, 4 vienetus svarmenų po 1 kg, kurių vieno vertė 15 Lt, bendrai vertinamus 60 Lt, 4 vienetus svarmenų po 2 kg, kurių vieno vertė 25 Lt, bendrai vertinamus 100 Lt, 4 vienetus svarmenų po 5 kg, kurių vieno vertė 35 Lt, bendrai vertinamus 140 Lt, kirvį „FISKARS“, kurio vertė 70 Lt, peilį „FISKARS“, kurio vertė 30 Lt, bei atsarginių raktų rinkinį nuo pastatų, kurio vertė 50 Lt, tuo nukentėjusiesiems E. M. ir A. M. padarydami bendrą 5 011 Lt dydžio turtinę žalą. Taip pat pagrobė M. M. priklausančius daiktus: įrankių dėžę geltonu dangčiu, kurios vertė 100 Lt, metalinę įrankių dėžę tamsiai žalios spalvos, kurios vertė 50 Lt, pilkos spalvos įrankių dėžę, kurios vertė 20 Lt, tuo nukentėjusiajam M. M. padarydami bendrą 170 Lt dydžio turtinę žalą.
A. L. nuteistas už tai, kad kartu su D. B., įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimą turtą: nuo 2009 m. rugpjūčio 9 d. 17 val. iki rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val., tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, A. L. atnešus prie namo rastas kopėčias ir iš jo automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr.)(duomenys neskelbtini) atsineštu laužtuvu išdaužus namo, esančio Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini), priklausančio E. M., antro aukšto lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė plačiaekranį televizorių „PHILIPS“, kurio vertė 3 000 Lt, žoliapjovę „PARTNER“, kurios vertė 700 Lt, elektrinę krūmapjovę „BLACK & DECER“ GT 110, kurios vertė 200 Lt, 20 vienetų butelių tyrimo metu nenustatytos rūšies alkoholinių gėrimų, kurių vieno butelio vertė 25 Lt, bendra vertė 500 Lt, vandens siurblį „Gardena“, kurio vertė 450 Lt, DVD leistuvą „LG“, kurio vertė 250 Lt, tuo nukentėjusiesiems E. M. ir A. M. padarydami bendrą 5 100 Lt dydžio turtinę žalą. Taip pat pagrobė M. M. priklausančią VIASAT palydovinę įrangą, t. y. palydovinį imtuvą „THOMSON“, kurio vertė 200 Lt, laidą su jungtimi, kurio vertė 12,51 Lt, VIASAT kortelę, kurios vertė 200 Lt, tuo nukentėjusiajam M. M. padarydami bendrą 412,51 Lt dydžio turtinę žalą.
A. L. nuteistas ir už tai, kad su D. B. sugadino svetimą turtą: pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdami bendrai, A. L. atnešus prie namo rastas kopėčias, iš jo automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr.)(duomenys neskelbtini) atsineštu laužtuvu išdaužė namo, esančio Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini), priklausančio E. M., antro aukšto 25x30 cm dydžio lango stiklą, kurio vertė 20 Lt, bei išlaužė kambarių durų staktą, kurios vertė 50 Lt, tuo nukentėjusiajam E. M. padarydami bendrą 70 Lt dydžio turinę žalą. Taip pat, įsibraudami į gyvenamąjį namą, jie nepataisomai sugadino M. M. priklausančią palydovinę anteną, kurios vertė 250 Lt, tuo nukentėjusiajam M. M. padarydami 250 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis nurodo, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 55 straipsnio, 63 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 1 dalies normų nuostatas, laikytina, kad jis iki šiol yra teisiamas pirmą kartą, tačiau už kelias, per trumpą laiko tarpą vieną po kitos padarytas nusikalstamas veikas ir todėl teismas turėjo svarstyti klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. Kasatorius pažymi, kad po pirmojo 2010 m. kovo 22 d. teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, todėl reali laisvės atėmimo bausmė jam skirta nepagrįstai, nepagrįstai taikytos, kaip recidyvistui, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo ir netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies (BK 27, 41, 55, 64, 75) straipsnių normas ir šie pažeidimai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį laikytini esminiais, nes dėl jų atsirado teisminė klaida, kuri sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus bylą, priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. Taip buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir todėl yra pagrindas ((duomenys neskelbtini) straipsnis) nagrinėti bylą kasacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, visos vagystės buvo išaiškintos, o užbaigtos baudžiamosios bylos skirtingu laiku buvo perduotos į Švenčionių rajono apylinkės teismą. Visi teismo procesai pagal gautų teisme bylų eiliškumą buvo pradėti nagrinėti 2010 metais. Taip 2010 m. kovo 22 d. pirmoje išnagrinėtoje byloje teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams. Po trijų mėnesių, 2010 m. birželio 21 d. nagrinėdamas kitą bylą, teismas jį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, mano, kad per klaidą palaikęs asmeniu, turinčiu teistumą ir neatlikusiu bausmės pagal 2010 m. kovo 22 d. teismo nuosprendį, subendrino bausmes ir nepagrįstai paskyrė subendrintą 60 parų arešto bausmę. Bausmę jis atliko, nuosprendžio neskundė. Tačiau ši klaida ne tik kad nebuvo ištaisyta, bet buvo atkartota dar po trijų mėnesių paskesniame teismo nuosprendyje, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. 2010 m. spalio 12 d. kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip ir apeliacinės instancijos teismo 2011 m.sausio 17 d. nutartyje vėl buvo nurodyta aplinkybė, kad jis ankščiau jau buvo du kartus teistas, nors pagal BK 55 straipsnio ir 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, skiriant paskesnes bausmes, tokia teistumo sąvoka kaip recidyvas ir kartu atsakomybę sunkinanti aplinkybė neturėjo būti taikoma, o galutinė subendrinta bausmė turėtų būti skiriama išnagrinėjus visas teismo žinioje esančias baudžiamąsias bylas. Kasatorius mano, jog BK 27 straipsnyje nurodomas nusikaltimo recidyvas apibūdinamas ir yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pažymi, kad naujų nusikalstamų veikų po jų daugeto padarymo, jis nepadarė, nes iš tos neigiamos patirties skaudžiai pasimokė ir daugiau jokių nusikalstamų veikų nedarys. Baudžiamasis įstatymas numato, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas turi motyvuoti savo sprendimą, o jo atveju teismas 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė aplinkybę, kad jis jau du kartus teistas už analogišką nusikaltimą nepagrįstai ir tai lėmė griežtesnį teismo nuosprendį.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, įvertino nuteistojo asmenybę. Teismas pripažino A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Didesnį kasatoriaus pavojingumo laipsnį visuomenei bei polinkį nusikalsti pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai motyvavo ankstesniais A. L. teistumais (2010 m. kovo 22 d., 2010 m. birželio 21 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiai), jo administracinėmis nuobaudomis.
Prokuroro nuomone, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. L. kaltu ir, nepažeisdamas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK 41, 54 straipsniai), paskyrė teisingą bausmę, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą ir pagrįstai jį atmetė, nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasatorius nuosprendį laiko ydingu dėl to, kad bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių pažeidimų kolegija nenustatė.
Kolegija sutinka su skundo argumentais, kad A. L. padarė veikas neturėdamas teistumo, tai vertintina kaip skundžiamo procesinio sprendimo techninė klaida, nes tolesni apeliacinės kolegijos motyvai rodo, kad teismas nuteistojo A. L. ir nelaikė teistu, bet tai nepaneigia kitų bausmės motyvų. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai motyvavo, sprendimas pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis apie A. L. padarytas veikas, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę ir kitomis aplinkybėmis, aptartomis BK 54 straipsnyje. Teismas taip pat vadovavosi BK 41 straipsniu, kuriame nurodyta, kad bausmės, skiriamos asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegijos nuomone, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Teismai aplinkybes, apibrėžiančias bausmės tikslus ir paskirtį, objektyviai įvertino visumoje, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. L. su bendrininku įsibrovė į būstus iš anksto apgalvodami savo veiksmus, įsibraunant į patalpas pagrobė vertingą turtą ir tuo padarė didelę žalą nukentėjusiesiems, atsižvelgė į nuteistojo gyvenimo būdą – nedirbo, baustas administracine tvarka, linkęs nusikalsti. Paskiriant bausmę buvo atsižvelgta į nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis pilnai pripažino kaltę, sunkinančią atsakomybę aplinkybę - kad nusikaltimą padarė veikdamas grupe, kad A. L. padarė penkis apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Šios aplinkybės rodo didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei bei polinkį nusikalsti, todėl bausmė nėra aiškiai per griežta, sprendimai teisingi ir objektyvūs, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam A. L. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Kolegija pažymi, kad teismų sprendimai yra motyvuoti, išdėstyti argumentai, pagrindžia išvadas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK 41, 54 straipsniai), paskirta bausmė už kelias nusikalstamas veikas, prisilaikant BK 55, 63 straipsnių taisyklių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. L. kasacinį skundą.
Teisėjai Gintaras Goda
Vytautas Masiokas
Benediktas Stakauskas
