Baudžiamoji byla Nr. 2K-360/2011
(Proceso Nr. 1-89-1-00108-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.5; 2.1.15.3.3.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis` ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (vieneriais metais septyniais mėnesiais 27 dienomis) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Priteista iš R. M. nukentėjusiajai S. V. 200 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, kuria nuteistosios R. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
R. M. nuteista už tai, kad 2010 m. vasario 11 d., apie 22.00 val., Utenos r., Leliūnų sen., Pakalnių k., V. K. gyvenamojo namo kambaryje, būdama neblaivi, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus S. V. į veido sritį, taip dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžimo padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu nuteistoji R. M. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį – sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt.
Kasatorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo suvaržyta įstatymų garantuota jos teisė į gynybą ir tai lėmė netinkamą bylos įrodymų vertinimą, per griežtos bausmės paskyrimą ir netinkamą neturtinės žalos dydžio klausimo išsprendimą. Šie Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė abiejų instancijų teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatorė teigia, kad dėl nėštumo jautė nervinę įtampą, todėl buvo pasimetusi ir sunkiai orientavosi ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Kasatorė neneigia pasirašiusi dokumentą, kad gynėjas nereikalingas, tačiau jai nebuvo paaiškinta, kad, atsisakius gynėjo, neatimama iš įtariamojo teisė vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją (BPK 52 straipsnio 3 dalis), be to, nebuvo išaiškinta ir tai, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ji turi teisę prašyti gynėjo (BPK 50 straipsnio 3 dalis), kuris jai, kaip socialiai remtinam asmeniui, būtų paskirtas. Pasak kasatorės, dėl psichologinės būklės dėl nėštumo ir teisinių žinių stokos gynėjas jai buvo būtinas; tą akivaizdžiai matė ir teismas, tačiau ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teisė į gynybą nebuvo užtikrinta. Kasatorei nebuvo paaiškinta, kad ji turi galimybę taikytis su nukentėjusiąja, tartis dėl civilinio ieškinio sumažinimo, žalos atlyginimo terminų, galimybės žalą atlyginti dalimis, be to, jai nebuvo žinoma, kad bausmės dydžiui turi reikšmės kaltininką apibūdinantys duomenys. Kasatorės įsitikinimu, tinkamas pasiruošimas procesui ir gynėjo dalyvavimas būtų lėmęs švelnesnės bausmės jai paskyrimą.
Kasatorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, dėl to kaltinamajame akte nurodyta kasatorės atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, kasatorės teigimu, tik dėl jos nuoseklių parodymų išaiškinta veika ir joje dalyvavę asmenys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų proceso dalyvių parodymai prieštaringi. Liudytojas D. K. parodymus pakeitė, nors matė, kad S. J. taip pat naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją S. V.. S. J. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiąja, todėl ji davė parodymus jo naudai, nors iš tikrųjų po įvykio dėl girtumo ji negalėjo paaiškinti, kas įvyko, o į policiją kreipėsi vėliau. Tai patvirtino policijos pareigūnai D. N. ir A. K. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, prieštaravimų nepašalino ir padarė išvadą, kad nukentėjusioji dėl įvykusio incidento davė vienodus ir nuoseklius parodymus, taigi nuosprendį grindė tik abejotinais nukentėjusiosios parodymais. Tuo tarpu kasatorės parodymus teismas įvertinto kritiškai, laikė, kad ji kaltę pripažino tik iš dalies, todėl nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, kasatorės manymu, teismas galėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), nes kasatorė panaudojo smurtą įsižeidusi ir supykusi dėl nukentėjusiosios išsakytų necenzūrinių žodžių. Taip pat kasatorė teigia, kad jeigu ji būtų žinojusi, jog iki teismo proceso pabaigos gali atlyginti bent dalį nusikaltimu padarytos žalos, būtų siekusi tai padaryti, todėl būtų galimybė pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kasatorė įsitikinusi, kad esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose numatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, teismas galėtų kasatorei skirti švelnesnę bausmę.
Kasatorė pažymi nesiekianti išvengti bausmės už padarytą nusikaltimą ir pareigos atlyginti žalą, tačiau mano, kad jai paskirta bausmė per griežta, neatitinkanti BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pasak kasatorės, skiriant bausmę, be pirmiau nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nebuvo visapusiškai įvertinta jos asmenybė. Kasatorė yra našlė, vieniša motina, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su savo motina ir sūnumi, gimusiu 2010 m. spalio 30 d., kuriam reikalinga ypatinga motinos priežiūra, taip pat turi pragyvenimo lėšų (gauna motinystės pašalpą ir kitas socialines išmokas). Be to, kasatorė teigia esanti jauna, teismo teista, tačiau už gerą elgesį paleista iš įkalinimo įstaigos lygtinai prieš terminą, per lygtinio paleidimo laikotarpį nusiskundimų dėl jos elgesio nėra, už administracinius teisės pažeidimus nebausta, į įskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis neįrašyta, ieško nuolatinio darbo, stovi eilėje socialiniam būstui gauti.
Kasatorė skunde nurodo, kad neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai turėtų būti sumažintas iki 5000 Lt; priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis ir neįrodytas, neatitinkantis padaryto nusikaltimo sunkumo ir jo sukeltų padarinių. Kasatorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio ir 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, nukentėjusiosios netinkamą elgesį, nusikalstamos veikos pasekmes (padarytas nesunkus kūno sužalojimas, nukentėjusioji pasveiko) bei kitas svarbias aplinkybes. Pasak kasatorės, nuosprendyje nurodyti neturtinės žalos dydžio kriterijai visiškai neaiškūs.
Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes jos apeliacinis skundas, kuriame buvo keliami iš esmės analogiški klausimai, išnagrinėtas formaliai.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras pažymi, kad kasatorė, nesutikdama su teismo išvadomis dėl kaltės ribų nustatymo, įrodymų įvertinimo, iš esmės ginčija teismo nustatytas įvykio aplinkybes ir nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius bei pateikia savą įvykio versiją. Tokie skundo argumentai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorės argumentai dėl neva padarytų procesinių normų pažeidimų, lėmusių teisės į gynybą suvaržymą, atmestini. Bylos duomenimis, nuo pat sulaikymo ir pirmosios apklausos momento R. M. nuolat buvo išaiškinama teisė turėti gynėją jį paskiriant ikiteisminio tyrimo institucijos nuožiūra arba pasisamdant pačiai. Visų procesinių veiksmų (apklausų įtariamąja, parodymų patikrinimo vietoje, akistatų su kitais proceso dalyviais bei susipažinimo su bylos dokumentais metu) atlikimo eigoje kasatorė pati laisva valia atsisakė bet kokių gynėjo paslaugų tai patvirtindama įrašais protokoluose. Iš esmės analogiškai R. M. elgėsi ir pirmosios instancijos teisme. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. M., kaip kaltinamajai, buvo išaiškintos visos jos procesinės teisės, tarp jų ir teisė turėti gynėją, tačiau R. M. gynėjo paslaugų atsisakė. Prokuroras pažymi, kad tik įstatyme numatytais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar teismas įpareigotas paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją kaltininkui (BPK 51 straipsnis). Kitais atvejais egzistuoja diskrecija, suteikianti teisinę galimybę įtariamajam (kaltinamajam) pačiam nuspręsti kaip elgtis. Taigi ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme BPK normų, reglamentuojančių teisės į gynybą užtikrinimą, pažeidimų nepadaryta, taip pat nepažeistos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokios R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnyje. Prokuroras teigia, kad šiuo atveju nebuvo nuoširdaus prisipažinimo, gailėjimosi ar pagalbos teismui, taip pat nebuvo ir nukentėjusiosios provokuojančio elgesio. Vertinant įvykio situaciją matyti, kad įžūliai ir provokuojančiai elgėsi kasatorė, o ne nukentėjusioji, kurios atitinkamą reakciją sukėlė kaltininkės flirtas su jos sugyventiniu. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki teismo proceso pabaigos R. M. neatsiprašė nukentėjusiosios bei nerodė iniciatyvos su ja taikytis. Taip pat kasatorė nemėgino padengti nukentėjusiajai turtinių nuostolių, susijusių su gydymusi ir važinėjimu į Odontologijos kliniką, nors, prokuroro manymu, tai padaryti nebuvo kliūčių, nes nuo teisminio proceso pradžios su visomis procesinėmis teisėmis kasatorė buvo supažindinta, apie pateiktą ieškinį žinojo ir jį pripažino.
Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertinęs šias aplinkybes su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, R. M. paskyrė teisingą bausmę. Kasatorė šiuo požiūriu nepagrįstai tvirtina, kad nebuvo įvertinta aplinkybė, jog ji augina mažametį vaiką, neatsižvelgta į veikos pavojingumą ir kitas būtinas aplinkybes. Priešingai, teismas įvertino, kad veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tyčinė, kad nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, taip pat atsižvelgė į kasatorės atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio. Prokuroras nurodo, kad tai iš esmės ir lėmė laisvės atėmimo bausmės, artimos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui, parinkimą. Prokuroras pažymi, kad BK 61 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą skirti bausmę, ne mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, tuo atveju, kai yra bent viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o BK 27 straipsnis – esant nusikalstamų veikų recidyvui, skirti ne kitokią, o tik specialiosios normos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį.
Prokuroras atsiliepime pažymi, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas neturtinės žalos dydis, yra deklaratyvūs, nes kasatorė apsiriboja tik nuoroda į įstatymų reglamentuotus žalai apibūdinti kriterijus, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šiuo klausimu išdėstytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Pasak prokuroro, kasatorė nepagrįstai nurodo, kad jos apeliacinis skundas išnagrinėtas formaliai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, BPK pažeidimų nepadarė.
Nuteistosios R. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl teisės į gynybą
Kasatorė skunde tvirtina, kad bylos tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu jai nebuvo tinkamai išaiškinta teisė turėti gynėją, dėl to ji šia teise nepasinaudojo, o tai savo ruožtu lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir per griežtos bausmės paskyrimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatorės teiginys yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja bylos medžiagai. Iš byloje esančių protokolų turinio matyti, kad R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme tinkamai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, t. y. buvo išaiškinta ne tik pati teisė, bet ir jos realizavimo tvarka, tačiau kasatorė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad gynėjas jai nereikalingas.
Dėl bausmės
Kasatorė skunde tvirtina, kad teismas be pagrindo nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktuose numatytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tinkamai neįvertino jos asmenybės, šeiminės padėties, dėl to paskyrė per griežtą bausmę.
Byloje nustatyta, kad kasatorė savo kaltę pripažino tik iš dalies. Todėl teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Byloje taip pat nustatyta, kad konfliktą išprovokavo pati kasatorė, bučiuodamasi su nukentėjusiosios sugyventiniu. Todėl teismui nebuvo jokio pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas R. M. bausmę teismas įvertino ne tik jos padarytą nusikalstamą veiką, bet išsamiai įvertino ir nuteistosios asmenybę. Be kitų aplinkybių, buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistoji yra pagimdžiusi kūdikį. Todėl kasaciniame skunde nurodytas priešingas teiginys, kad nuteistosios asmenybė buvo įvertinta neišsamiai, yra nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad skirdamas kasatorei bausmę teismas BK 54 straipsnio 2 dalies ir kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų nuostatų nepažeidė. Todėl kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo švelninti nuteistajai R. M. paskirtos bausmės. Taip yra dėl to, kad BPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Klausimą, ar nuteistajam paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, įstatymo yra įgaliotas spręsti tik apeliacinės instancijos teismas. Šioje byloje tas klausimas jau išspręstas – išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Prašymą sumažinti iš jos nukentėjusiajai priteistą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti iki 5 000 Lt kasatorė grindžia tuo, kad, jos nuomone, priteista 10 000 Lt suma neatitinka nei nusikaltimo sukeltų pasekmių, nei kasatorės turtinės padėties.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas tinkamai įvertino CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Įvertindamas neturtinės žalos pasekmes teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo du kartus buvo gydyta ligoninėje, ilgai tęsėsi ambulatorinis gydymas, ji negalėjo įprastai maitintis, kentė skausmą, jai buvo pašalintas vienas dantis. Buvo atsižvelgta į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Įvertinant nuteistosios turtinę padėtį buvo atsižvelgta į tai, kad ji bedarbė, šiuo metu yra pagimdžiusi kūdikį. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas priėmė sprendimą sumažinti neturtinei žalai atlyginti pareikštą civilinį ieškinį perpus – nukentėjusioji prašė priteisti 20 000 Lt, o teismas nusprendė priteisti 10 000 Lt. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo priimtas sprendimas, be kitų reikalavimų, atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl tenkinti nukentėjusiosios kasacinio skundo reikalavimą dėl iš jos priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos sumažinimo nėra pagrindo.
Dėl kitų nuteistosios R. M. kasacinio skundo argumentų
Nuteistoji kasaciniame skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas jos apeliacinį skundą patikrino tik formaliai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis teiginys yra deklaratyvus (kasatorė nenurodo, kurie jos apeliacinio skundo esminiai argumentai liko neišnagrinėti ar buvo išnagrinėti netinkamai), prieštaraujantis bylos medžiagai. Byloje paduoto nuteistosios apeliacinio skundo, skundžiamos nutarties turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad visi esminiai nuteistosios apeliacinio skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo aptarti ir motyvuotai paneigti: teismas aptarė argumentus dėl teisės į gynybą, bausmės paskyrimo bei civilinio ieškinio išsprendimo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistosios R. M. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios R. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Viktoras Aidukas
Valerijus Čiučiulka
