Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-36-689/2018 Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00080-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.5.1.1; 2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam byla nutraukta, T. P., jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

nukentėjusiojo / privataus kaltintojo atstovui advokatui Jonui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo / privataus kaltintojo M. N. atstovo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; priteista iš T. P. M. N. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla T. P. nutraukta, M. N. civilinis ieškinys atmestas, priteista iš M. N. T. P. 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo / privataus kaltintojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2016 m. birželio 16 d., apie 11.45 val., UAB „A.“ patalpose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), automobilių kėbulų remonto ir dažymo ceche įvykus konfliktui tarp M. N. ir bendradarbio T. P. dėl sugadintos jau galutinai nudažytos ir suremontuotos motociklo detalės – sparno, M. N. paklausus T. P., kodėl jis taip padarė, pastarasis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, išprovokavo konfliktą ir tarp jų kilo susistumdymas. Konflikto metu T. P. rankomis ir kojomis sudavė M. N. apie 6–8 smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė šiuos kūno sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelio priekiniame paviršiuje, sprando dešinėje, kairiojo žasto išoriniame paviršiuje, kairio dilbio priekiniame paviršiuje, dešinio žasto vidiniame paviršiuje su smulkiomis poodinėmis kraujosruvomis.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą T. P. nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus apie konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilimo priežastis, įvykio eigą, pasekmes, T. P. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad T. P. neturėjo tyčios nežymiai sutrikdyti M. N. sveikatą, o gynėsi nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi. Nors T. P. veika formaliai atitiko BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant būtinajai ginčiai, neperžengiant būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

3. Nukentėjusiojo / privataus kaltintojo M. N. atstovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendį be pakeitimų, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 28 straipsnio 1 dalį – konstatavęs, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis M. N., o T. P. tik gynėsi nuo agresyviai puolančio nukentėjusiojo veiksmų, bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimų, nes padarė prieštaringas, neatitinkančias teismų praktikos išvadas, neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus jų pilnumo, visapusiškumo ir teisingumo prasme.

3.1. Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog įvykio metu buvo būtinosios ginties situacija, nes ir T. P., ir M. N. naudojo vienas prieš kitą puolamuosius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas, t. y. kad T. P. gynėsi nuo puolamųjų nukentėjusiojo veiksmų, neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Kasatorius nesutinka su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad jos yra nepagrįstos.

3.2. Kasaciniame skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 28 straipsnio taikymo ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas šališkai ir vienpusiškai neigiamai vertino nukentėjusiojo M. N. veiksmus. Byloje nustatyta, kad konfliktas prasidėjo nuo T. P. veiksmų, kuriais jis sugadino nudažytą motociklo detalę. Iš vaizdo įrašo matyti, kad T. P. ir M. N. buvo aktyvūs įvykio, tarpusavio muštynių dalyviai, abu elgėsi neadekvačiai ir neteisingai. Įvykis kilo ir vyko darbo vietoje, jis buvo stebimas šalimais esančio įvykio liudytojo darbuotojo S. N., šalimais kitoje patalpoje buvo administracijos darbuotojai, patalpa buvo stebima vaizdo kameromis, todėl niekam iš įvykio dalyvių negalėjo kilti nesaugumo jausmas.

3.3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai ir netinkamai vertino svarbią veikai kvalifikuoti aplinkybę: pasibaigus muštynėms, kurias pirmas galimai pradėjo M. N., jis ir T. P. aiškinosi ir kalbėjosi (vaizdo įrašo laikas – 11.44.16 min.), todėl galima padaryti pagrįstą prielaidą, kad konfliktas ir muštynės tarp jų buvo pasibaigę. Praėjus kuriam laikui, T. P. staiga dešine ranka sudavė M. N. smūgį į galvą (vaizdo įrašo laikas – 11.44.55 min.) ir po to abu vėl stumdėsi ir kumščiavosi. Darytina išvada, kad, muštynėms pasibaigus, T. P. sudavė smūgį ir puolė nukentėjusįjį M. N.. Dėl to neginčijamai nustatyta, kad T. P. ne tik gynėsi, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, nuo M. N. užpuolimo ir jo kėsinimosi, bet ir pats puolė nukentėjusįjį, kai muštynės ir konfliktas jau buvo pasibaigęs, todėl T. P. nebuvo reikalo gintis nuo nukentėjusiojo. Dėl to galima padaryti išvadą, kad T. P. veiksmai negali būti pripažinti būtinąja gintimi, nes besiginančių šioje muštynių situacijoje nėra. T. P. turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes – smūgių sudavimą ir skausmo sukėlimą nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė visas byloje esančias faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiojo / privataus kaltintojo M. N. atstovo advokato Jono Špelverio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 28 straipsnio 1, 2 dalių taikymo

5. Nukentėjusiojo / privataus kaltintojo M. N. atstovo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 28 straipsnio 1 dalies – taikymo yra nepagrįsti.

6. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį; šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties instituto taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-336/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-336/2008">2K-336/2008</a>, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-393-489/2017).

8 Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog įvykio pradžioje, įvykio metu bei pabaigoje buvo būtinosios ginties situacija, ir kad iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog tiek T. P., tiek M. N. naudojo agresyvius puolamuosius veiksmus, todėl T. P. veiksmus traktuoti kaip būtinąją gintį nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai, ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei padarytų išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendį panaikino. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokias įvykio, kuriame dalyvavo M. N. ir T. P., aplinkybes, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas.

9. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad M. N. pirmas puolė T. P., pavartodamas prieš jį fizinį smurtą – iš pradžių spirdamas koja ir vėliau suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, o T. P. tik gynėsi nuo prieš jį vartojamo smurto. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai nustatyta, kad T. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes jis gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi: spirdamas kojomis ir suduodamas smūgius rankomis M. N. pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – nesunkiai sutrikdė T. P. sveikatą (be kita ko, sulaužė kairįjį skruostikaulį). Šis kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą M. N. padarė ne tyčia siekdamas jį sužaloti, o gindamasis nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi, todėl nors T. P. veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, ji padaryta esant būtinajai ginčiai. Nenustačius, jog savo veiksmais susidariusioje situacijoje T. P. būtų peržengęs būtinosios ginties ribas, teisingai konstatuota, kad T. P. veika padaryta esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnio 2 dalyje.

10. Konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas – BK 28 straipsnio 1, 2 dalys – byloje pritaikytas tinkamai.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK reikalavimų pažeidimo

11. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatytus reikalavimus, nes padarė prieštaringas, neatitinkančias teismų praktikos išvadas, neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus jų pilnumo, visapusiškumo ir teisingumo prasme.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017).

13. Kasaciniame skunde aplinkybės, dėl kurių galėtų būti pripažintas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas, nenurodytos. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymo vertinimo rezultatais, tačiau toks nesutikimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

14. Apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos įvertinus T. P., M. N., liudytojo S. N. parodymus, vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis, kitus pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus. Nuosprendyje įvertinti ir motyvuotai atmesti M. N. parodymai apie tai, kad jis supykęs spyrė T. P. tik todėl, kad šis, paklausus dėl sugadintos motociklo detalės, pradėjo jį įžeidinėti ir keikti bei vėliau sudavė rankomis ir kojomis apie 6–8 smūgius į įvairias kūno vietas. Nuosprendyje teisingai nurodyta, kad net ir tuo atveju, jeigu ir būtų tikima M. N. parodymais, jog konfliktą išprovokavo T. P., vartodamas necenzūrinius žodžius bei jį įžeidinėdamas, M. N. atlikti veiksmai turėtų būti vertinami kaip neadekvatūs susidariusiai situacijai, nes, užuot siekdamas protingai išsiaiškinti situaciją, M. N. pradėjo mušti T. P. – spyrė kojomis bei smūgiavo kumščiais.

15. Nukentėjusiojo / privataus kaltintojo atstovo kasaciniame skunde, motyvuojant tam tikrais teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo fragmentais, teigiama, kad T. P. M. N. smūgius sudavė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė po to, kai konfliktas jau buvo pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotas ir įvertintas visas vaizdo įrašas, pagal jį nustatyta visa įvykio seka ir konstatuota, kad T. P. jokių aktyvių puolamųjų veiksmų prieš M. N. neatliko, rankomis ir kojomis 6–8 smūgių jam nesudavė; jis tik gynėsi nuo agresyvaus M. N. elgesio, kai šis staiga priėjęs prie jo spyrė bei smūgiavo kumščiu. Kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo įvertintus įrodymus ir nustatyti kitokias įvykio aplinkybes.

16. Konstatuotina, kad vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų nepažeidė.

17. Kasaciniame skunde BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimas.

18. BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. Taigi BPK 44 straipsnio 7 dalyje yra numatytos kai kurios nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens procesinės teisės.

19. Kasacinį skundą byloje padavė nukentėjusiojo / privataus kaltintojo atstovas. BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytos įtariamo ar kaltinamo asmens teisės niekaip nesusijusios su nukentėjusiojo interesais. Be to, kasaciniame skunde nėra jokių argumentų, patvirtinančių teiginį, kad byloje BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatytos įtariamo ar kaltinamo asmens teisės buvo pažeistos. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyti reikalavimai.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

20. Asmens, kuriam byla nutraukta, gynėja advokatė A. Zaburienė pateikė kasacinės instancijos teismui prašymą T. P. išlaidas, patirtas už advokatės dalyvavimą, pripažinti proceso išlaidomis ir įstatymo nustatyta tvarka priteisti iš M. N., pinigų priėmimo kvitą bei sąskaitos už teisines paslaugas kopiją.

21. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. T. P. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo išteisintas, tačiau baudžiamoji byla jam buvo nutraukta esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas šiuo pagrindu prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui.

22. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal M. N. pareiškimą. Nukentėjusiojo / privataus kaltintojo M. N. atstovo kasacinis skundas yra tiesiogiai susijęs su T. P. interesais. T. P. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nukentėjusiojo / privataus kaltintojo M. N. atstovo kasacinio skundo argumentų, kurie šia kasacinės instancijos teismo nutartimi atmetami. Taigi T. P. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. N..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalimi, 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo / privataus kaltintojo M. N. atstovo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš M. N. T. P. 400 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Aldona Rakauskienė

Pranas Kuconis