Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-8-976/2018
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00173-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 9.35.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. K. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimu pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį nubaustas ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2700 Eur dydžio bauda ir neteisėtai gabentų 1500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos akcizo ženklais konfiskavimas, už tai, kad 2017 m kovo 6 d., apie 15.00 val., Eišiškių miesto prieigose, Šalčininkų r., pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą, automobiliu „Chrysler Grand Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu I. K. vardu, vykdamas į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, slėpdamas visuose keturiuose automobilio ratuose, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 1500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su baltarusiškomis banderolėmis, bendros 4275 Eur (113,51 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio) vertės.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutarimu panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimo dalį dėl automobilio „Chrysler Grand Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registravimo liudijimo (techninio paso) grąžinimo savininkei I. K. ir dėl šios dalies priėmė naują nutarimą: konfiskavo automobilį „Chrysler Grand Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registravimo liudijimą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi prašymas priimtas ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. byla atnaujinta.
I. P. atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarimą ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nurodydamas, kad nors byloje ir nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkė I. K. žinojo apie jos sūnaus V. K. daromą nusižengimą, tačiau taikant ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą nėra svarbu, ar automobilio savininkas žinojo apie pažeidėjo veiksmus, nes tokio reikalavimo nėra taikomoje nuostatoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką kontrabandos bylose ir taikydamas automobilio konfiskavimą dėl nurodyto straipsnio, aiškiai nurodo: „Pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalį nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, tarp jų ir pripažinti pažeidimo padarymo įrankiais (priemonėmis), ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti“ (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-696/2017">2AT-15-696/2017</a>).
4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nurodo, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, tai reiškia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
4.3. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad automobilio savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog pareiškėjas automobilį panaudos administraciniam nusižengimui daryti, pagrįstos, nes jis jau ne pirmą kartą skolinosi jos automobilį, o baustas už analogiškus pažeidimus nebuvo.
4.4. Skiriant nuobaudą, reikia įvertinti pažeidėjo asmenybę, aplinkybes, vertinant visų įrodymų kontekste. Ir be automobilio konfiskavimo, pareiškėjui buvo skirta ypač didelė nuobauda – 2700 Eur dydžio bauda, kurią pareiškėjas 2017 m. gegužės 24 d. – 2017 m. gegužės 27 d. laikotarpiu sumokėjo banko pavedimais. Papildomas automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga nuobauda, nes pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma nuobauda, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir atsižvelgęs į lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, priėmė teisingą nutarimą, kuriuo nutarė nekonfiskuoti automobilio.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai nepagrindė, kokios kontrabandos pavojingumą ar kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės lėmė, kad automobilio konfiskavimas yra būtina ir proporcinga nuobauda, o be šios papildomos nuobaudos administracinės teisės tikslai pasiekti nebus, ir šią nuobaudą taikė neatsižvelgęs į pirmiau išdėstytus teismų praktikos suformuotus reikalavimus ir konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Taip pat teismas iš esmės nevertino bei nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kurie pagrindė kelionių skaičių į Baltarusijos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui transporto priemonė buvo reikalinga nuvykti aplankyti jo sutuoktinės M. K. mamos bei kitų artimųjų giminaičių, gyvenančių Baltarusijos Respublikoje.
4.6. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai sureikšminama aplinkybė, kad cigaretės buvo gabenamos automobilio padangose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-696/2017">2AT-15-696/2017</a>, nustatė, jog transporto priemonėje, kurioje buvo gabenama kontrabanda, buvo specialiai tam pritaikyta ir buvo specialiai tam įrengtos slėptuvės, t. y. dvigubas dugnas. Tačiau net ir nustačius šį faktą, bet įvertinus tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui vykdyti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutarimą, kuriuo buvo pritaikytas automobilio konfiskavimas. Vertinant šią nutartį, akivaizdu, kad faktas, ar transporto priemonės savininkas žinojo, kad perduodamas automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui vykdyti, turi ypatingą reikšmę ir svarbą, siekiant pritaikyti automobilio konfiskavimą.
5. Apeliacinės instancijos teismas padarė ir procesinių teisės pažeidimų. Teismo nutarimu formuojama ydinga praktika, nes analogiškose bylose ji yra skirtinga. Tuo tarpu Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda bendrosios kompetencijos teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. To paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutarimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, o nukrypus pažeidžiamas Teismų įstatymo 23 straipsnis, o tai yra procesinis teisės normų pažeidimas. Vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Be to, skundžiamu nutarimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODAtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-180-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-180-684/2016">3K-3-180-684/2016</a>).
6. Pareiškėjas dėsto teismų praktiką kontrabandos nusižengimo bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo ir jis nebuvo konfiskuotas arba konfiskavimas buvo panaikintas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEyNC0yMDkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-124-209/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-124-209/2016">ATP-124-209/2016</a>, ATP-163-209/2016, ATP-229-209/2016, ATP-394-312/2016, AN2-32-655/2017 ir kt.). Pareiškėjo manymu, yra būtinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas siekiant suvienodinti šiuo metu skirtingą praktiką dėl transporto priemonių konfiskavimo tokio pobūdžio bylose.
7. Svarbi aplinkybė, turėjusi įtakos apeliacinės instancijos teismo nutarimo priėmimui, yra tai, jog apeliacinės instancijos teismas vadovavosi senos redakcijos teismų praktika, t. y. teismų praktika, kuri buvo formuojama galiojant senai ATPK 26 straipsnio redakcijai.
8. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ATPK 26 straipsnio redakcija. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo, skirtingai nei anksčiau galiojusioje šio straipsnio redakcijoje (t. y. iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijoje), yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes susiaurina 210 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU5LTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-59-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-59-697/2016">2AT-59-697/2016</a>). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios buvo priimtos galiojant senai ATPK 26 straipsnio redakcijai.
9. Apeliacinės instancijos teismo nutarime pažymima, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjas su automobiliu Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sieną kirto 52 kartus, tačiau nutarime nevertintas pareiškėjo paaiškinimas, jog į Baltarusijos Respubliką jis vyksta aplankyti žmonos M. K. mamos, kitų artimųjų giminaičių, nupirkti mamai pigesnių vaistų ir pan., t. y. visi sienos kirtimai yra pagrįsti. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl automobilio konfiskavimo padaryta neišnagrinėjus bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertinus kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, dėl to buvo padarytas esminis procesinių normų (ANK 569 straipsnis) pažeidimas.
10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Purvėnų pasienio užkardos vadas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti prašymo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarimą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
10.1. Transporto priemonės, kuria pažeidžiant nustatytą tvarką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, konfiskavimas pagal ANK 208 straipsnio 4 dalį yra neprivalomas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ir gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2416/2011, 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-205/2012).
10.2. V. K. neteisėtai gabeno didelį kiekį cigarečių – 1500 pakelių. Cigaretės buvo paslėptos automobilio visuose keturiuose ratuose tam, kad jų aptikimas būtų apsunkintas. Be automobilio pažeidėjas nebūtų galėjęs gabenti tokio kiekio cigarečių, tiesiogiai panaudojo transporto priemonę kaip įrankį teisės pažeidimui daryti. Tai darydamas jis suvokė, kad daro neteisėtą veiką, ir numatė šios veikos pasekmes, jeigu būtų surastos cigaretės, tačiau vis tiek tęsė savo neteisėtą veiką ir rizikavo savo, šeimos gerove ir motinos turtu.
10.3. Registracijos liudijime nurodyta, jog automobilio „Chrysler Grand Voyager“ savininkė – I. K., o valdytojas yra jos sūnus V. K.. I. K. duotas paaiškinimas teismo metu, kad automobiliu tik kartais naudojosi jos sūnus V. K. ir kad ji nežinojo, jog sūnus šiuo automobiliu vyks į užsienį bei kad jo automobilis buvo sugedęs, kelia pagrįstų abejonių. V. K. minėtu automobiliu nuo 2016 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 6 d. iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką vyko 54 kartus, iš jų tik 4 kartus vyko pėsčiomis ir 3 kartus su kitu automobiliu.
10.4. I. K. leido naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Chrysler Grand Voyager“ savo sūnui V. K., taigi, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktu, yra pagrindas konfiskuoti šį automobilį. Į V. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi Šalčininkų rajono apylinkės teismas atsižvelgė paskirdamas jam minimalią sankcijoje numatytą baudą, tačiau nekonfiskuodamas automobilio, be kurio pažeidimo padarymas būtų neįmanomas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisminės praktikos dėl transporto priemonių konfiskavimo. Vilniaus apygardos teismo nutarimo dalis dėl automobilio, kuriuo buvo neteisėtai gabenamos cigaretės, konfiskavimo yra teisėta ir pagrįsta.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
11. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 29 straipsnio taikymo
12. Šioje byloje V. K. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį už tai, kad automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, vykdamas į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, slėpdamas visuose keturiuose automobilio ratuose, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 1500 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su baltarusiškomis banderolėmis, bendros 4275 Eur vertės. ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų, to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.
13. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami V. K. administracinio nusižengimo bylą, automobilio, kuris nuosavybės teise priklausė ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, konfiskavimo klausimą išsprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Chrysler Grand Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo gabenti kontrabandos daiktai, nuosavybės teise priklauso I. K.. Įvertinęs transporto priemonės savininkės I. K. paaiškinimus, byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad nenustačius faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, šioje byloje nėra pagrindo konfiskuoti nuosavybės teise I. K. priklausančią transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė priešingai teigdamas, kad nors byloje ir nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė I. K. žinojo apie jos sūnaus V. K. daromą nusižengimą ar kitaip buvo susijusi su neteisėtu cigarečių gabenimu, šios aplinkybės savaime nepanaikina pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimą, be to, taikant ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą nėra svarbu, ar automobilio savininkas žinojo apie pažeidėjo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad V. K. automobilį naudojo nuolatos, su juo elgėsi kaip su savo nuosavybe, iš kito asmens paimtas automobilis nebūtų ardomas, modifikuojamas ar keičiamos jo dalys, siekiant jį panaudoti gabenant kontrabandos dalyku esančias prekes. Tai, anot apeliacinės instancijos teismo, rodo, kad V. K. žinojo, jog transporto priemonės savininkė neprieštarauja jo veiksmams, automobilis jam perduotas sąmoningai.
14. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų (anksčiau – administracinių teisės pažeidimų) bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ATPK 26 straipsnis (2016 m. sausio 1 d. redakcija, ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.
14.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal anksčiau galiojusio ATPK 26 straipsnio nuostatas (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu atitinkamuose ATPK straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ATPK 26 straipsnio redakcija. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo, skirtingai nei anksčiau galiojusioje šio straipsnio redakcijoje, yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes susiaurina pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU5LTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-59-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-59-697/2016">2AT-59-697/2016</a>).
14.2. Pagal 2016 m. sausio 1 d. ATPK 26 straipsnio redakciją konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Taigi teismų praktika, pagal kurią, nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti, ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-27-2014, 2AT-64-697/2015), ir kurią cituoja apeliacinės instancijos teismas, galiojo iki to laiko, kol įstatymas nebuvo pakeistas papildant jį sąlygomis, ribojančiomis kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą.
14.3. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pagal 2016 m. sausio 1 d. ATPK 26 straipsnio redakciją, taip pat pagal šiuo metu galiojančio ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Nagrinėjamoje byloje pažeidimo padarymo metu (2017 m. kovo 6 d.) galiojo naujasis ANK, taigi, sprendžiant ne pažeidėjui V. K., o jo motinai I. K. priklausančio automobilio, panaudoto gabenti kontrabandai, konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Pažymėtina, kad tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą.
15. Pareiškime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, konfiskuodamas nusižengimą padariusiam asmeniui nepriklausantį automobilį, netinkamai pritaikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
15.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.
15.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. neteisėtai automobiliu gabeno 1500 pakelių cigarečių, be automobilio pareiškėjas nebūtų galėjęs fiziškai gabenti tokio kiekio cigarečių, todėl automobilis pagrįstai abiejų instancijų teismų pripažintas nusižengimo padarymo priemone. Dėl to ginčo nagrinėjamoje byloje nėra. Pareiškėjas, kaip jau minėta, ginčija apeliacinės instancijos sprendimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą konfiskuoti jo motinai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuris motyvuojamas tuo, kad nors I. K. (automobilio, kuriuo gabenta cigarečių kontrabanda, savininkė) ir nežinojo apie sūnaus V. K. pažeidimą, tai nėra svarbu taikant konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kartu nurodydamas, kad iš kito asmens paimtas automobilis nebūtų ardomas, modifikuojamas, keičiamos jo dalys ir tai šiuo atveju rodo, kad automobilis V. K. perduotas sąmoningai, neprieštaraujant jo veiksmams.
15.3. Iš tiesų, pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad I. K., leisdama laikinai pasinaudoti jos automobiliu savo sūnui, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tokių duomenų nenurodo ir apeliacinės instancijos teismas, kaip jau minėta pirmiau, teigdamas, kad automobilio savininkės žinojimas ar nežinojimas apie perduodamo pažeidėjui automobilio panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes byloje taikomame ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte apie savininko žinojimą nekalbama. Taigi nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai motyvuotai pripažino, kad nėra ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, nenustatydama naujų faktinių aplinkybių, neturi teisinių argumentų tokiai išvadai nepritarti.
15.4. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nutarimo, teismas I. K. priklausančio automobilio konfiskavimą grindė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga. ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnį preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
15.5. Nagrinėjamu atveju automobilis „Chrysler Grand Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso administracinį nusižengimą padariusio V. K. motinai I. K., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis daiktas jai buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. Iš teismų sprendimų bei byloje esančio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio savininkė yra I. K., registracijos liudijimas išduotas 2015 m. vasario 20 d., t. y. likus dvejiems metams iki pažeidimo padarymo, taigi, automobilis tiek prieš pažeidimą, tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po to priklausė V. K. motinai I. K.. Taigi vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas iš esmės aptarė faktines aplinkybes, kurios įrodo, kad I. K., leisdama savo automobiliu naudotis sūnui V. K., nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų panaudoti jai priklausančios transporto priemonės priešingai visuomenės interesams, t. y. nurodydamas, kad V. K. automobilį naudojo nuolatos, su juo elgėsi kaip su savo nuosavybe, iš kito asmens paimtas automobilis nebūtų ardomas, modifikuojamas ar keičiamos jo dalys, siekiant jį panaudoti gabenant kontrabandos dalyku esančias prekes. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja pagrįsti, kad konfiskuotinas turtas buvo perleistas ne pažeidėjui, kuris yra pažeidėjo šeimos narys arba artimasis giminaitis, o ne atvirkščiai. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti konfiskavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.
16. Byloje nenustačius nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, nėra pagrindo pasisakyti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo proporcingumo, kuris turėtų būti įvertintas, jeigu teisinis pagrindas (nurodytas ANK) konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą būtų nustatytas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarimą ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Artūras Ridikas
Vytautas Masiokas
Rima Ažubalytė
