Kasacinio skundo Nr. DOK-2230/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16031-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. D. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 6 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis N. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 2 dalies – aiškinimo ir taikymo bei padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų. Teismai pažeidė nuteistojo teisę į teisingą procesą.
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai, iškreipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo ir tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2230/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16031-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. D. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 6 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis N. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 2 dalies – aiškinimo ir taikymo bei padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų. Teismai pažeidė nuteistojo teisę į teisingą procesą.
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai, iškreipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo ir tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė.
Kasatorius teigia, kad išvados dėl jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką grįstos prielaidomis ir byloje nepašalintais prieštaravimais. Formaliai nurodyta, kad N. D. parodymai yra gynybinė pozicija ir nepagrįstai vadovautasi liudytojų parodymais. Aplinkybę, kad nuteistasis turėjo peilį, nurodė tik nukentėjusysis, tačiau jis negalėjo jo apibūdinti. Tuo tarpu liudytojai peilio įvykio metu nematė. Šių prieštaravimų ir netikslumų teismai nesiaiškino ir nepašalino. Visos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, teismai laikė N. D. kaltės įrodymu vaizdo įrašus, kurie nebuvo peržiūrėti, remtasi tik protokoluose užfiksuotu jų aprašymu, kuriame nurodytas įvykio laikas neatitinka vaizdo įraše nurodyto laiko ir kt. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti.
Nuteistojo manymu, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis neturėjo pinigų. Priešingai, nukentėjusysis parodė, kad jis turėjo pinigų ir telefoną, tik nuteistasis neturėjo tikslo užvaldyti nukentėjusiojo turto, o sustabdė jį dėl rodytos grimasos. Taigi šiuo atveju nebuvo įrodytos priežastys, kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios ir dėl kurių jis negalėjo baigti inkriminuotos veikos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kasacinio apskundimo pagrindai nurodomi formaliai, o dėstomi argumentai yra deklaratyvūs. Iš esmės kasaciniame skunde išreiškiamas nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus situacijos ir atskirų įrodymų vertinimas, kuris, kasatoriaus nuomone, patvirtina jo nekaltumą. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo yra pakartoti iš apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų visumos pagrindu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį N. D., būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, tačiau deklaratyviai pareiškiama apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir nuteistojo teisės į teisingą teismo procesą pažeidimus. Tokie argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo N. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
