Kasacinio skundo Nr. DOK-2257/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45511-2020-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo T. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 5 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius T. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties dalį jo atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, padarė esminius BPK 20 straipsnio bei BPK 332 straipsnio 3, 5 dalies, BPK 261 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos jo teisės ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2257/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45511-2020-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo T. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 5 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius T. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties dalį jo atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, padarė esminius BPK 20 straipsnio bei BPK 332 straipsnio 3, 5 dalies, BPK 261 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos jo teisės ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis daugiausiai buvo grindžiamas kitų dviejų nuteistųjų T. T. ir R. Š. parodymais, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne tais, kuriuos jie davė teisiamojo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad būtent jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai papildo kitus įrodomąją reikšmę turinčius duomenis. Skunde nurodoma, kad T. T. ir R. Š. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama pažeidžiant BPK 261 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodančias, kad kiekviename teismo posėdyje daromas garso įrašas. Kadangi, pasak kasatoriaus, abi apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atliktos nedarant garso įrašų, tai darytina išvada, kad šios apklausos metu užfiksuoti duomenys neatitinka leistinumo reikalavimo ir dėl to nebuvo jokio pagrindo pripažinti juos įrodymais, patvirtinančiais kasatoriaus kaltę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde iš esmės keliamas įrodymų, kuriais buvo grindžiama nuteistojo T. M. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, leistinumo klausimas, t. y. kasatorius nesutinka, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, rėmėsi kitų dviejų nuteistųjų T. T. ir R. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kad neva apklausų metu nebuvo daromas garso įrašas. Kasatorius tvirtina, kad taip buvo pažeistos BPK 261 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, konstatuoja, kad tokio turinio argumentai nebuvo nurodyti kasatoriaus T. M. apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis aukščiau nurodyta BPK nuostata, jie negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. kasacine tvarka negali būti skundžiami ir nagrinėjami. Kitų argumentų, kurie paneigtų žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu ir sudarytų pagrindą kasacinės bylos nagrinėjimui, nepateikiama.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka BPK 369 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo T. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
