Civilinė byla Nr. 3K-3-209/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.6; 82.2.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų J. S. ir V. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. D. (M.), A. D., tretiesiems asmenims J. S., V. L., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė teismo: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. D. (M.) ir A. D.; 2) nustatyti S. D. (M.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, globėjais ir jo turto administratoriais paskirti J. S. ir V. L., S. D. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti pas globėjus; 3) priteisti iš atsakovės V. M. po 125 Lt (1 MGL), iš atsakovo A. D. po 300 Lt kas mėnesį sūnaus S. D. išlaikymui.
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių sąlygas, kurioms esant nepilnamečio vaiko tėvams paskiriamas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, o vaiko laikinoji globa keičiama į nuolatinę globą, ir nustatomas vaiko turto administravimas bei išlaikymas, aiškinimo ir taikymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys atmestas.
Teismas nurodė, kad pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį esminė sąlyga apriboti tėvų valdžią yra tėvų veiksmai, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia. Byloje nustatyta, kad S. D. 2004 m. rugsėjo 3 d. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta J. S., tačiau atsakovės požiūris į šeimą ir vaiko auginimą pasikeitė, ji pasiryžusi sudaryti reikiamas sūnaus auginimo sąlygas. Atsakovų charakteristika ir jų veiksmai, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, rodo, kad jie gali įgyvendinti tėvų valdžią. Ieškovė nepateikė duomenų, kad Singaro tėvai yra neigiamos asmenybės ir bendravimas su sūnumi galėtų pakenkti vaiko interesams. Atsakovės ir laikinosios globėjos santykiai įtempti, laikinosios globėjos veiksmai sutrukdė tėvams įgyvendinti tėvų valdžią, neatitiko vaiko interesų, ji, neleisdama globotiniui bendrauti su tėvais, pažeidė globotiniui prisiimtus įsipareigojimus. Vaiko laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, padėtis nuo laikinosios globos paskyrimo pagerėjo pasikeitus tėvų elgesiui, dėl to nėra pagrindo taikyti atsakovams neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi trečiųjų asmenų J. S. ir V. L. apeliacinio skundo netenkino ir nutarė palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimą.
Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad steigiant laikinąją globą paprastai nėra aišku, ar priežastys ir aplinkybės, dėl kurių ji steigiama, bus tam tikrą laiką ar nuolat. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakovas A. D. 2006 m. gruodžio 13 d. pareiškimu pripažino sūnaus S. D. tėvystę, atsakovai 2007 m. vasario 17 d. susituokė, abu dirba, apibūdinami teigiamai, atsakovė V. M. įgijo vidurinį išsilavinimą, užregistravo sūnų į eilę dėl priėmimo į darželį, pradėjo teikti išlaikymą vaikui, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, konsultavosi su psichologu dėl bendravimo su vaiku problemų. Tai patvirtina atsakovų pasiryžimą susigrąžinti vaiką, juo rūpintis. Išvadą teikiančios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė apeliacinio skundo nepalaikė ir prašė netenkinti. Iš nurodytų bylos įrodymuose esančių duomenų visumos apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas, jį atmetęs pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu tretieji asmenys J. S. ir V. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį bei ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. S. D. nuo 6 mėnesių amžiaus gyvena globėjų šeimoje, juos suvokia kaip tėvus, biologinių tėvų nepažįsta. Nuo laikinosios globos paskyrimo atsakovai sūnumi nesidomėjo, juo nesirūpino, nebendravo, per laikinosios globos laiką atsakovė vaiką matė apie 5 kartus trumpalaikių susitikimų metu, šios aplinkybės buvo nurodytos ieškinyje. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų, t. y. pareigų vaikams atlikimo vengimas, piktnaudžiavimas tėvų valdžia ar vaikų nesirūpinimas, teismas gali apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti pareigas, arba veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Tik prasidėjus teismo procesui atsakovas pripažino sūnaus tėvystę, nors vaiko gimimo metu atsakovui buvo 25 m., tačiau tuo metu jis neprisiėmė atsakomybės dėl vaiko likimo.
2. Prigimtinę pareigą, įtvirtintą Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, t. y. auklėti ir išlaikyti vaikus, tėvai privalo vykdyti visą laiką iki vaiko pilnametystės, atsakomybė už tėvų pareigų nevykdymą tenka tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-492/2005). Atsakovai turėjo vaiku rūpintis nuo jo gimimo, o ne jiems panorėjus, suaugus, susiradus darbą. CK 3.160 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia baigiasi vaikui sukakus pilnametystės arba jam tapus veiksniam. Įsteigus laikinąją globą atsakovai privalėjo ir toliau įgyvendinti tėvų valdžią: išlaikyti, rūpintis ir bendrauti su vaiku.
3. Laikinosios globos tikslas grąžinti vaiką į šeimą nėra vienintelis. CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad, tėvams nesirūpinant vaiku, laikinoji globa steigiama, kol vaikas teismo sprendimu bus atskirtas nuo tėvų ir jam bus įsteigta nuolatinė globa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nurodyta, kad vien biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių artimų asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama apsaugai pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnį taikyti. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą turi būti interpretuojama plačiau ir apimti visus faktinius šeimos ryšius (ne tik biologinius), neapsiribojant teisiniu šeimos gyvenimu; vien biologinė tėvystė ne visais atvejais leidžia konstatuoti šeimos gyvenimo, saugomo Konvencijos 8 straipsnyje, egzistavimą (bylos Nylynd v. Finland, M. B.v. U. K., G. v. Netherlands, Marckx v. Belgium, Johnston v. Ireland, Berrehad v. Netherlands). Šalių ginčo atveju tarp biologinių tėvų ir jų sūnaus šeimos ryšiai neegzistuoja.
4. Eksperto išvadoje nurodyta, kad vaikas nepažįsta biologinių tėvų, dėl to vaiko globa gali būti suteikiama tik besirūpinantiems vaiko globa kasatoriams. EŽTK ir Vaiko teisių konvencijoje reikalaujama gerbti vaiko šeiminį gyvenimą. Teismai neapgynė vaiko interesų, t. y. kad vaikas faktiškai turi visavertį šeimos gyvenimą, namus, tėvus, saugią socialinę aplinką, tai turi būti išlaikoma ir toliau. Be to, nutraukus šeimos ryšius, vaikui būtų padaryta psichologinė trauma. Aplinkybės dėl atsakovų galimybių auginti vaiką iš esmės nepasikeitė, nes atsakovas nuo vaiko gimimo dirba toje pačioje darbovietėje, atsakovės charakteristika gauta iš darbovietės, kurioje ji dirbo tik kelis mėnesius. Iš bylos aplinkybių visumos teismams nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai yra pasirengę motinystei ir tėvystei.
Prisidėjimu prie trečiųjų asmenų J. S. ir V. L. kasacinio skundo ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko kasaciniame skunde išdėstytus reikalavimus.
Atsiliepimu į trečiųjų asmenų J. S. ir V. L. kasacinį skundą atsakovai V. D. ir A. D. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė aplinkybių, sudarančių CK 3.180 straipsnio pagrindus, kuriems esant gali būti apribota tėvų valdžia. Byloje teisingai nustatyta, kad atsakovai turi pragyvenimo šaltinį ir gali išlaikyti sūnų. Atsakovai sudarė santuoką, dėl to sūnus augs visavertėje šeimoje. Atsakovai ilgiau kaip vieneri metai gyvena M. D. priklausančiame trijų kambarių bute, sūnui išlaikyti siunčia pinigus, užsakė vaikų darželį. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovai nesirūpina vaiku. Atsakovų susitikimų su vaiku vengė globėja, taip nesudarydama sąlygų biologiniams tėvams bendrauti su vaiku. Teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovai negalėjo bendrauti su sūnumi laikinosios globos laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių.
2. Kasaciniame skunde nepagrįstai aiškinama šeimos sąvoka, nes vaikas turi prigimtinę teisę augti savo tėvų šeimoje. Tėvų pareigoms atlikti vaiko tėvai turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad bendravimo su tėvais vaikui negalima riboti, priešingu atveju bus pažeisti vaiko interesai (Eriksson v. Sweden). Atsakovų teigimu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas atskirtas, jis turi būt grąžintas į šeimą.
3. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi ekspertizės aktu, nes teismo ekspertas atsakė ne į visus klausimus ir nenurodė to priežasčių, dėl to toks aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 dalių reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniais pagrindais kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodoma teisės normų, nustatančių tėvų valdžios apribojimą, tėvų valdžios turinį, vaiko teisę į šeimos ryšius ir kitų, susijusių su aptariamų santykių reglamentavimu, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Vaikas, dėl kurio tėvų valdžios įgyvendinimo sprendžiamas ginčas, yra gimęs 2004 m. sausio 10 d. Vaiko tėvystė pripažinta 2006 m. gruodžio 12 d. Pagal CK 3.137 straipsnio 3 dalį vaiko kilmė patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir nuo tada atsiranda su vaiko kilme susijusios įstatymuose nustatytos teisės ir pareigos. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Kai tėvystė nustatoma vėliau, negu vaikas gimė, - įteisinus vaiko kilmę iš tėvų, jiems atsiranda ir teisės, ir pareigos įgyvendinant tėvų valdžią, jeigu jie neturėjo galimybės jos įgyvendinti prieš įteisindami vaiko kilmę.
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir kartu negyvendami tėvai privalo susitarti dėl abiejų tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius.
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pareikšdama ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo tėvui ir motinai dėl sūnaus S., kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad motina nuo laikinosios globos įsteigimo 2004 m. rugpjūčio 1 d. vaiku nesidomėjo, visiškai nebendravo, neskyrė išlaikymo vaikui, nedalyvavo auklėjant vaiką; tėvas vaiku nesirūpino, jo neaugino, neišlaikė, nedalyvavo vaiko gyvenime.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ieškiniu prašyta taikyti tėvų valdžios apribojimą dėl to, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas dėl sūnaus ir juo nesirūpina, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžią, esant įstatyme nustatytam pagrindui, gali taikyti švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendimais nėra visiškai užtikrinamas vaiko teisių įgyvendinimas. Sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų tenkinimo ir jų pobūdžio bei apimties (CPK 179 straipsnis, 180 straipsnio 2 dalis), teismas turi vertinti kiekvieno iš tėvų (tėvo ir motinos) veiksmus ar neveikimą dėl vaiko remiantis ieškinyje nurodytais tėvų valdžios ribojimo pagrindais: vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaiką; nesirūpinimas vaiku. Kuriuos veiksmus tėvai turi atlikti tam, kad būtų galima konstatuoti, jog jie rūpinasi vaiku ir atlieka savo pareigą auklėti vaiką, yra nustatyta CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje tėvų valdžios turinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo jų veiksmai dėl tėviškų pareigų vykdymo vertintini CK 3.155 straipsnio turinio aspektu ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Byloje teismai nustatė, kad vaikas negyvena su tėvais dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių (vaikas gimė nesusituokusiems tėvams, tėvystė nustatyta po ketverių metų nuo vaiko gimimo, tėvų gyvenimas skyriumi, motinos nepasiruošimas motinystei, neturėjimas lėšų vaikui išlaikyti, nerūpestingumas ir neatsakingumas dėl vaiko priežiūros ir pan.). Teismų išvados, kad tėvai yra pasiruošę tinkamai įgyvendinti tėviškas teises ir pareigas dėl vaiko, padarytos visapusiškai neišanalizavus teisiškai reikšmingų faktų, nekonstatuotos realios tėvų galimybės užtikrinti pagrindines vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis, neįvertinta, kokie yra vaiko ir tėvų tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai, ar jie gali būti atkuriami ir kaip. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad nesiaiškintos aplinkybės, kuo remdamiesi tėvai įrodinėjo aplinkybes, kad jie yra pasirengę auginti vaiką – ar siekdami sąžiningai ir savarankiškai atlikti pareigas, ar kitais sumetimais. Teismai priėjo prie išvados, kad dėl pasikeitusių aplinkybių (tėvai susituokė, gyvena kartu, dirba, tėvas pripažino tėvystę) tėvai gali atlikti tėviškas pareigas ir užtikrinti deramą vaiko auklėjimą, neišanalizavę faktinių duomenų dėl tėvų pasirengimo vykdyti tėvų pareigas ir tai, ar iš esmės pasikeitė tėvų požiūris į vaiką bei kas tai lėmė, ar kiekvieno jų ketinimai yra sąžiningi.
Pirmiau nurodyta, kad tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali būti laikinai ribojama tėvų valdžia.
CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai tėvų valdžios ribojimo padariniai, jie priklauso nuo to, kaip apribota tėvų valdžia – laikinai ar neterminuotai. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, iš dalies bendrauti su vaiku (matytis su vaiku, jei tai nekenkia vaiko interesams), lieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismui taikant bet kurį įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma dėl ribojimo padarinių (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Ribojant tėvų valdžią vaiko bendravimo su tėvais praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.180 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėdama tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kai kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) sprendimus panašiose teisinėse situacijose taikant Konvencijos 8 straipsnį. Ne kartą bylose Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72). Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52). Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58). Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.
Nors tėvų bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, į kurį gali būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, jis nėra lemiamas faktorius, nes valdžios institucijos vis tiek turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti (žr., pvz., E. P. v. Italy, judgement of 16 November 1999, no. 31127/96, § 69 ir kt.). Teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad, nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į viešąją globą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama sprendžiant tolimesnių apribojimų (tokių, kaip tėvų teisės bendrauti su vaikais) klausimą (žr. K. A. v. Finland, no. 27751/95, judgement of 14 January 2003, §139). Šie apribojimai kelia pavojų tėvų ir mažo vaiko šeimos santykiams. Mažiausiai ko tikimasi iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti šeimos situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo. Šeimos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei biologiniams tėvams ir vaikui nebus leidžiama matytis iš viso arba taip retai, kad neatsiras natūralaus jų ryšio (žr., K. and T. v. Finland (GC), no. 25702/94, §151, 154-155, 173, 178-179, ECHR 2001-VII, žr. cituotą K. A. v. Finland, §139). Sprendime K. A. prieš Suomiją Teismas nustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, nes nacionalinės valdžios institucijos nesiėmė pakankamų veiksmų galimam pareiškėjo ir jo vaikų suvienijimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos medžiaga atskleidė vietinės socialinės rūpybos institucijų ir administracinių teismų poziciją nesvarstyti biologinės šeimos suvienijimo kaip rimto pasirinkimo, bet veiksmai buvo atliekami su tvirta prezumpcija, kad vaikams bus reikalinga ilgalaikė globa. Be kita ko, griežtas pareiškėjo vaikų lankymo teisių suvaržymas atspindėjo socialinės rūpybos institucijų intenciją sustiprinti vaikų ryšius su globėjų šeima, o ne suvienyti biologinę šeimą (žr. cituotus sprendimus K. and T. v. Finland, § 177, K. A. v. Finland, § 143).
Teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09,). Kitoje byloje Teismas nurodė, kad vaikui teko patirti daug sunkių ir traumuojančių išgyvenimų, tačiau tokia radikali priemonė kaip visiško bendravimo su motina uždraudimas gali būti pateisinama tik išimtiniais atvejais (žr. B. v. United Kingdom judgement of 8 July 1987, Series A no. 121, p. 78, 79, §77). Teismas yra pabrėžęs, kad jis vertina parengiamojo konsultavimo svarbą. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyveno globėjų šeimoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, jo pobūdis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Tais atvejais, kai bendravimas su tikraisiais tėvais galėtų pakenkti vaiko interesams ar apribotų teises, turi būti ieškoma teisingos pusiausvyros (Olsson v. Sweden (no. 2) judgement of 27 November 1992, Series A. no. 250, p. 35, 36, §90).
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir bendravimo teisių su vaiku atėmimo Teismo praktikoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių priemonių taikymą Teismas pripažįsta išimtiniu. Tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Byloje Johansen prieš Norvegiją netrukus po gimimo pareiškėjos duktė dėl motinos psichinių problemų buvo perduota į globėjų šeimą, ateityje siekiant mergaitės įvaikinimo. Konkrečioje byloje Teismas konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, teigdamas, kad nacionalinės valdžios institucijos neįvykdė savo pozityviosios pareigos suvienyti pareiškėją su dukteria, nes nebuvo atsižvelgta į svarbius bylai faktus (motinos bendravimas su į globą perduotu vaiku vyko sklandžiai, pareiškėjos gyvenimo būdas pasikeitė į gera, valstybės institucijų nuogąstavimai dėl galimo motinos nebendradarbiavimo buvo nepagrįsti). Be kita ko, šioje byloje Teismas laikė, kad svarbu užtikrinti, jog vaiko ryšių su globėjais „užsimezgimo“ procesas nenutrūktų. Teismas atsižvelgė į tai, kad mergaitė (kuri buvo perduota į globą netrukus po jos gimimo ir pusmetį praleido su laikinaisiais globėjais prieš ją perduodant į ilgalaikę globą) buvo tokios vystymosi stadijos, kada ypač svarbu gyventi saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad vaiko perdavimas į globėjų namus turėjo geresnes sėkmės perspektyvas, jei šie veiksmai buvo atlikti siekiant ateityje mergaitę įvaikinti. Vis dėlto konkrečiu atveju griežtą biologinės motinos teisių apribojimą Teismas pripažino nesuderinamu su Konvencijos 8 straipsnio reikalavimais. Taigi kiekvienu atveju nacionaliniam teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimas galimas įstatymo nustatyta tvarka ir analizuojant susidariusią padėtį (faktines aplinkybes) dėl CK 3.180 straipsnio nuostatų taikymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta ekspertizė, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akto išvadose teismo psichologas ekspertas pažymi, kad tikėtina, jog vaiko emociniai ryšiai su jo biologiniais tėvais nesusiformavo nuo pat jo gimimo pradžios, taip pat pažymi, kad globėjos teikiama globa sudarė palankias ir kompensuojančias sąlygas vaiko emocinei raidai, nutraukus vaiko ir jo globėjų emocinį ryšį, vaikui būtų padaryta sunki psichologinė trauma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti ryšius su šeima. Taigi vaiko laikinąja globa užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tačiau kartu negali būti paneigta biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus dėl tėvų valdžios ribojimo ir taikytinos vaiko teisių įgyvendinimo priemonės, sprendžia, kad byloje nekonstatuota faktinių aplinkybių, kurios yra būtinos, taikant nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Dėl nurodytų trūkumų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Janina Januškienė
Sigitas Gurevičius
