Civilinė byla Nr. 3K-3-117-687/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20736-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.20; 2.5.20.3; 3.2.4.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aviaturas ir partneriai“ ieškinį atsakovui K. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą, esant mišriems – turizmo ir tarpininkavimo – atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 16 813,25 Lt (4869,45 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2012 metais kreipėsi į ją, siūlydamas bendradarbiauti organizuojant turistines keliones į užsienį asmenų grupėms (tarpininkauti tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, užsakant ir sumokant už įvairias turizmo paslaugas), mokėti ieškovei komisinį mokestį nuo pelno, gauto už kelionių organizavimą. Atsakovas ieškovei nurodydavo, kokias paslaugas užsakyti arba su kokiais paslaugų teikėjais atsiskaityti už užsakytas paslaugas, vėliau padengdavo ieškovės turėtas paslaugų užsakymo išlaidas. 2013 metų pradžioje atsakovas ėmėsi organizuoti slidinėjimo kelionę į Italiją, kurią planavo parduoti potencialiems klientams. Organizuodamas kelionę, jis naudojosi ieškovės paslaugomis. Atsakovo prašymu ieškovė iš UAB „Novaturas“ užsakė 30 skrydžio Vilnius–Bergamas–Vilnius bilietų ir 2012 m. spalio 25 d. sudarė su atsakovu Kelionės sutartį (toliau – Kelionės sutartis). Vėliau atsakovo iniciatyva lėktuvo bilietų skaičius sumažintas iki 15, nustatyta nauja vieno bilieto kaina, o galiausiai atsakovas pasinaudojo tik 11 nusipirktų skrydžio bilietų. Atsakovo prašymu ieškovė taip pat sumokėjo už apgyvendinimo, pervežimo, leidimų naudotis slidinėjimo trasomis paslaugas tretiesiems asmenims. Atsakovui pakeitus organizuojamos turistinės kelionės planus, ieškovė patyrė nuostolių. Juos, remiantis, inter alia, CK 6.246–6.249 straipsnių, 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, ieškovei privalo atlyginti atsakovas, nes egzistuoja visos jo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, turintys turizmo ir tarpininkavimo paslaugų sutarties požymių dėl to, kad pats atsakovas vyko į kelionę (Italiją, Bergamo miestą) bei tarpininkavo organizuojant kelionę kitiems asmenims. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė tiksliai nenurodė, kokios sutarties (žodinės ar rašytinės) sąlygas pažeidė atsakovas. Ieškovė nekonkretizuodama nurodė, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl to atsirado nuostoliai, tačiau tam, kad galėtų reikalauti nuostolių, reikšdama ieškinį pagal CK 6.246 straipsnio nuostatas, ji turi įrodyti atsakovo sutartinės pareigos ieškovei neįvykdymą. Nors atsakovas per ieškovę užsakė 30 skrydžio bilietų Vilnius–Bergamas–Vilnius, vėliau 15 jų atsisakė, tačiau naujos aiškios sutarties dėl skrydžio bilietų įsigijimo šalys nepasirašė, o iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad susitarė dėl naujos 15 bilietų kainos (1329 Lt, arba 384,91 Eur). Teismas sprendė, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus ieškovei, inter alia, susijusius su skrydžio bilietų įsigijimu. Prašydama priteisti nuostolius, ieškovė privalo įrodyti konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus, konkrečios sutarties sąlygų neįvykdymą. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) – civilinė atsakovo atsakomybė negalima, kartu nėra pagrindo nagrinėti, ar yra kitų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 2372,64 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (2014 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 142,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovės ieškinys pareikštas tuo pagrindu, jog atsakovas, vykdydamas verslą organizuojant keliones, su ieškove susitarė dėl paslaugų teikimo, tačiau už suteiktas paslaugas visiškai neatsiskaitė, padarė ieškovei žalą. Pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį šiuo atveju tenka ieškovei. Vertinant, ar atsakovas užsisakė konkrečias paslaugas, kaip šalys susitarė dėl jų apmokėjimo, kaip už jas sumokėjo, turi būti remiamasi ieškovės pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2013">3K-3-52/2013</a>).
Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas ruošė grupę asmenų slidinėjimo tikslu į Italiją, su ieškove sudarė Kelionės sutartį dėl 30 asmenų skrydžio Vilnius–Bergamas–Vilnius, kurioje nurodyta užsakymo kaina – 32 070 Lt (9288,11 Eur), nustatytu laiku atsakovas sutartyje nurodyto avanso (9621 Lt, arba 2786,43 Eur) nesumokėjo, tačiau šalys raštu sutarties nenutraukė, nepakeitė jos, kelionės organizavimo sąlygas toliau derino nukrypdamos nuo sutarties sąlygų. Galiausiai atsakovas nusipirko 11 lėktuvo bilietų pagal 2013 m. sausio 4 d. keleivių sąrašą, jų kaina faktiškai buvo sutarta po 1329 Lt (384,91 Eur), iš viso – 14 619 Lt (4233,96 Eur); UAB „Novaturas“ sumokėta tik 14 289 Lt (4138,38 Eur). Ieškovė atsakovo prašymu taip pat užsakė kitas paslaugas (nakvynes viešbučiuose, pervežimus, slidinėjimo pasus), už jas sumokėta 20 903,25 Lt (6054 Eur). Remdamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija konstatavo, kad visa ieškovės suteiktų paslaugų kaina 35 182,25 Lt (10 189,48 Eur), atsakovo ir kitų kelionės dalyvių sumokėta suma 27 000 Lt (7819,74 Eur), o 10 000 Lt (2896,20 Eur) avanso sumokėjimo grynaisiais fakto atsakovas nepagrindė. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 8192,25 Lt (2372,64 Eur).
Pirminėje Kelionės sutartyje atsakovas įvardytas kaip turistas, atsakingas už kelionės organizavimą, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad šalis siejo teisiniai santykiai, turintys turizmo ir tarpininkavimo paslaugų sutarties požymių, ir šiuo atveju procesinių palūkanų dydis – 5 proc. nuo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškovės ieškinio, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesti likę ieškovės reikalavimai, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas, nors sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių teisiniai santykiai turi turizmo ir tarpininkavimo paslaugų požymių, tačiau nepagrįstai netaikė CK 6.750 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių turisto atsakomybę. Kelionės sutarčiai ir kitiems šalių susitarimams taikytinos turizmą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Iš teismų procesinių sprendimų turinio darytina išvada, kad teismai laikė, jog atsakovas iš dalies atsisakė sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis (o ne kelionių organizatorius) atsako. Taigi egzistuoja visos sąlygos taikyti CK 6.750 straipsnio 2 dalies nuostatas (specialiam, o ne CK 6.750 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintam, turisto atsakomybės pagrindui). Vertinant atsakovo atsakomybės ribas, būtina nustatyti, kokia yra vienos kelionės kaina. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, maksimali kelionės kaina vienam asmeniui – 3229,30 Lt (935,27 Eur). Atsakovui atsisakius dalies užsakytų turizmo paslaugų, remiantis CK 6.750 straipsnio 2 dalimi, iš jo negalėjo būti priteista daugiau, nei 935,27 Eur, su sąlyga, kad už kelionę iš viso nebuvo atsiskaityta, o šiuo atveju yra duomenų, jog atsakovas kartu su kitais kelionės dalyviais sumokėjo bent 27 000 Lt (7819,74 Eur). Taigi teismo priteistas nuostolių atlyginimas viršija maksimalią vienos kelionės kainą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė vien bendrą kelionės kainą, tačiau neindividualizavo su atsakovo turizmo paslaugų atsisakymu susijusių nuostolių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti skolą vien iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų (pagal kuriuos teismas turi pareigą įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar jie yra patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą), nes neargumentavo, kokiais įrodymais remdamasis laikė, jog atsakovas nesumokėjo ieškovei Kelionės sutartyje nurodyto (10 000 Lt, arba 2896,20 Eur) avanso. Iš įnašų, sumokėtų atsakovo ir kitų į kelionę vykusių asmenų, buvo apmokėtas ne tik Kelionės sutartyje nustatytas avansas, bet ir kitos paslaugos. Dalį sumos atsakovas ieškovei sumokėjo grynaisiais, neėmė mokėjimą pagrindžiančių dokumentų, o ieškovė, neperdavusi pinigų gavimo faktą patvirtinančių įrodymų, į teismą kreipėsi praėjus beveik metams ir iš esmės reikalauja antrą kartą sumokėti atsakovo ir kitų į kelionę vykusių asmenų jau sumokėtas sumas. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas būtų pažeidęs kokius nors sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove.
Ieškovės atsiliepimas, atsisakius tenkinti prašymą ir atnaujinti terminą jam pateikti, buvo atsisakytas priimti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir CK 6.750 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
Turizmo paslaugos yra atlygintinų paslaugų rūšis. Teisiniams santykiams, teikiant (gaunant) tokio pobūdžio paslaugas, reguliuoti skirtos specialios Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriaus trečiojo skirsnio, Turizmo įstatymo nuostatos. Be to, iki 2014 m. lapkričio 1 d. (šios bylos šalių teisinių santykių metu) galiojo 2003 m. kovo 26 d. Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 18-V patvirtintos Turizmo paslaugų teikimo sutarčių standartinės sąlygos.
CK 6.747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turizmo paslaugų teikimo sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Organizuotos turistinės kelionės apibrėžtis pateikta CK 6.747 straipsnio 2 dalyje – tai iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi ilgesnės kaip 24 valandų bendros trukmės turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita pagrindinę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su apgyvendinimu ar vežimu) arba į kurį yra įtraukta nakvynė. Šio straipsnio 5 dalyje turistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį (sutartį pasirašęs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę. Nurodytos CK nuostatos suponuoja išvadą, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriaus trečiojo skirsnio normos skirtos reguliuoti tokius turizmo paslaugų teikimo teisinius santykius, kai turistas sudaro atitinkamą sutartį dėl organizuotos turistinės kelionės, t. y. turizmo paslaugų rinkinio.
Iš esmės tokia pati, kaip buvo pateikta pirmiau (Civiliniame kodekse), organizuotos turistinės kelionės apibrėžtis įtvirtinta ir Turizmo įstatymo 2 straipsnio 23 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., šalių teisinių santykių laikotarpiu). Šiame įstatyme taip pat pateikiama turizmo paslaugos apibrėžtis – tai savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionių organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, turistų informavimo, pramogų ar kita paslauga (2 straipsnio 34 punktas). Turisto sąvoka kiek bendresnio pobūdžio – tai fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatinimo, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po savo šalį ar į kitas šalis ir bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienus metus apsistoja ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu ši veikla nėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietovėje (29 punktas).
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė specialiųjų Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių turisto atsakomybės ribas. Pagal CK 6.750 straipsnio 2 dalį, jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Tačiau nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos.
Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių sutartinius santykius. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Teisiniai santykiai kvalifikuojami byloje nustatytų aplinkybių pagrindu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB,,Lietuvos draudimas“ v. UAB,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>).
Nagrinėjamu atveju teisingas šalių teisinių santykių kvalifikavimas svarbus tiek nustatant ieškovės reikalavimo pagrindą, tiek atsakovo atsakomybės ribas. Nustatęs šalių santykiams kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kad atsakovas grupei asmenų organizavo slidinėjimo kelionę į Italiją (į kurią ketino vykti ir pats); šalys buvo sudariusios Kelionės sutartį dėl 30 asmenų skrydžio, tačiau kelionės organizavimo sąlygos vyko nukrypstant nuo šios sutarties sąlygų; atsakovas realiai nupirko 11 lėktuvo bilietų; ieškovė atsakovo prašymu užsakė kitas paslaugas – nakvynes viešbučiuose, pervežimus, leidimus naudotis slidinėjimo trasomis – ir už jas sumokėjo, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šalis siejo turizmo ir tarpininkavimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
Sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti kelių sutarčių požymių turinčias sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovės ir atsakovo santykiai dėl dalies paslaugų teikimo laikytini turizmo teisiniais santykiais (atsakovas atskiras turizmo paslaugas įsigijo ir sau asmeniškai), tačiau tai nereiškia, kad atsakovo teisių apsaugai šiuo atveju savaime taikytina CK 6.750 straipsnio 2 dalyje nustatyta apsauga.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.747–6.755 straipsnių nuostatos skirtos apsaugoti turizmo paslaugų vartotojų teises, nustatant papildomą apsaugą ir griežtesnius reikalavimus turizmo paslaugų teikimui tais atvejais, kai įsigyjama iš anksto organizuota turistinė kelionė (turizmo paslaugų rinkinys). Būtina šių normų taikymo sąlyga – sutartis turi būti sudaryta dėl iš anksto organizuotos turistinės kelionės, t. y. iš anksto už bendrą kainą parengto ir parduodamo arba siūlomo įsigyti turizmo paslaugų rinkinio, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu), kai paslaugų suteikimo trukmė yra daugiau nei 24 valandos arba yra įtraukta nakvynė. Pirminis šių nuostatų šaltinis – 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų.
Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų pirkęs iš ieškovės organizuotą turistinę kelionę, t. y. turizmo paslaugų rinkinį. Be to, atsakovas pats asmeniškai į kelionę išvyko, vežimo oru (atskira turizmo) paslauga pasinaudojo. Šios bylos šalių ginčas kilo ne dėl papildomos apsaugos taikymo turistui, kiek tai susiję su sutarties dėl iš anksto organizuotos turistinės kelionės atsisakymu, o dėl nuostolių atlyginimo, atsakovui nesumokėjus už jo, vykdant kelionių organizavimo verslą, pageidavimu užsakytas ir ieškovės apmokėtas trečiųjų asmenų paslaugas.
Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.750 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atitinkamai kasatoriaus argumentai dėl vienos kelionės kainos apskaičiavimo šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Ieškovei nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėdamas bylą pagal joje nustatytas aplinkybes, teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, iš kurių kilo ieškovės reikalavimo teisė. Atsakovas kasaciniame skunde patvirtino, kad bendradarbiavo su ieškove, todėl nusprendė, kad tikslingiau lėktuvo bilietus ir kitas su kelione susijusias paslaugas užsakyti per ją; ieškovė, šalims nesudarius rašytinės sutarties, užsakė su kelione susijusias paslaugas. Tarp šalių faktiškai susiklosčius, inter alia, sutartiniams tarpininkavimo teisiniams santykiams, atsakovas privalėjo tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles – atsiskaityti su ieškove už jo pageidavimu užsakytas ir ieškovės apmokėtas paslaugas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Nors CK įtvirtinta kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti, tačiau tokiu atveju, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas, klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Nagrinėjamu atveju atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovei nuostolius, realiai jos patirtus ir tinkamai pagrįstus.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių pažeidimo klausimą kelia kasatorius, suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai apskaičiuoti ieškovei atsakovo atlygintinus nuostolius, 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi įpareigojo šalis pateikti papildomus įrodymus, inter alia, patvirtinančius ieškovei pagal Kelionės sutartį sumokėtą avansą. Atsakovas, turėdamas tokią pareigą (CPK 178 straipsnis), nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginį, kad jis yra sumokėjęs ieškovei 2896,20 Eur avansą. Šį teiginį atsakovas grindė paaiškinimais, kad šalis siejo santykiai, kai atsakovas neėmė grynaisiais atliktus mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Byloje nesant atsakovo įrodinėtą aplinkybę pagrindžiančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti ją neįrodyta. Nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, būtų pažeidęs įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, todėl atitinkamas kasatoriaus argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytas proceso teisės normas, nustatydamas kasatoriaus ir kitų į kelionę vykusių asmenų ieškovei sumokėtas sumas. Kasatorius teigia, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškove. Taip pat jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas analizavo paslaugų kainas ir sumokėtas sumas.
Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų, susijusių su ieškovei jo ir trečiųjų asmenų sumokėtomis sumomis, kartu – priteistinų nuostolių dydžiu, vertinimu, kasatorius nepagrindė apeliacinės instancijos teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų. Kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo atsiskaitymu su ieškove, nei tai padarė bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Kasatoriui išsamiais teisiniais argumentais nepagrindus pirmiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų ar netinkamo jų aiškinimo bei taikymo, šie argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacijos dalyko.
Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nesant pagrindo šiuo atveju taikyti nuostolių atlyginimo ribojimus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei iš atsakovo, nustačius jo civilinės atsakomybės sąlygas, priteistinas nuostolių atlyginimas tokio dydžio, kokį ieškovė pagrindė, pateikdama atitinkamus įrodymus.
Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad: nors lėktuvo bilietų kaina faktiškai buvo sutarta po 1329 Lt (384,91 Eur) už vienetą, taigi bendra suma už 11 bilietų būtų 14 619 Lt (4233,96 Eur), tačiau realiai UAB „Novaturas“ už bilietus buvo sumokėta tik 14 289 Lt (4138,38 Eur); už kitas paslaugas (nakvynes viešbučiuose, pervežimus, slidinėjimo pasus) ieškovė, bylos duomenimis, sumokėjo 20 903,25 Lt (6054 Eur). Teisėjų kolegija konstatavo, kad visa ieškovės suteiktų paslaugų kaina 35 182,25 Lt (10 189,48 Eur), nors sudėjus pirmiau nurodytas sumas (4138,38 Eur ir 6054 Eur) gaunama 35 192,25 Lt (10 192,38 Eur). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pripažįsta, jog atsakovo ir kitų kelionės dalyvių sumokėta suma – 27 000 Lt (7819,74 Eur), nors pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad realiai sumokėta 27 700 Lt (8022,47 Eur), ir būtent ši suma nurodyta skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje. Taigi ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteista ne 2372,64 Eur, o 2169,91 Eur (10 192,38 Eur - 8022,47 Eur) nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jo kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Tačiau, atsižvelgdama į sprendime padarytas aritmetines klaidas, tai, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatas teisę ištaisyti rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas turi tik procesinį sprendimą priėmęs teismas (nagrinėjamu atveju tai būtų apeliacinės instancijos teismas), teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju keistina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš kasatoriaus priteistas 2372,64 Eur nuostolių atlyginimas, sumažinant jį iki 2169,91 Eur (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dalis, kuria ieškovei iš kasatoriaus priteista 142,23 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo. Apeliacinėje instancijoje patenkinta 44,57 proc. ieškovės reikalavimo (ieškovė prašė priteisti 4869,45 Eur, priteista – 2169,91 Eur), todėl priteistas žyminio mokesčio atlyginimas mažintinas iki 130,12 Eur (291,94 Eur x 44,57 proc.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Kasatorius už kasacinį skundą sumokėjo 53 Eur žyminio mokesčio. Kadangi realiai ginčo suma buvo ne 2372,64 Eur, o 2169,91 Eur, kasatoriui turėtų būti grąžinta permokėta žyminio mokesčio dalis – 4 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasacinis teismas patyrė 4,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. vasario 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteistos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Atlikus pirmiau nurodytų sumų įskaitymą, iš kasatoriaus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš atsakovo priteistas nuostolių ir žyminio mokesčio atlyginimas, pakeisti, sumažinant ieškovei UAB „Aviaturas ir partneriai“ (j. a. k. 124266117) iš atsakovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą nuostolių atlyginimą iki 2169,91 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iki 130,12 Eur.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
