Dėl antstolės veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-116-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35015-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.5.1.7.1; 3.5.1.20.1.; 3.5.1.22.; 3.4.5.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sanofi-Aventis Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,Sanofi-Aventis Lietuva“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė V. M., R. A., A. A., Z. K., Č. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami išieškojimo iš fizinio asmens turto sustabdymo, kai teisme priimtas nagrinėti pareiškimas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, ir iš jo kylančių teisinių padarinių klausimai.

Pareiškėja prašė panaikinti antstolės V. M. 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymus dėl išskaitytų lėšų pervedimo.

Pareiškėja nurodė, kad antstolės 2013 m. birželio 19 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo buvo įpareigota kiekvieną mėnesį iš suinteresuoto asmens A. A. darbo užmokesčio išskaičiuoti atitinkamą sumą. Pareiškėja vykdė įpareigojimą – kiekvieną mėnesį išskaitytas iš darbo užmokesčio lėšas pervesdavo į antstolės nurodytą depozitinę sąskaitą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi buvo priimtas suinteresuoto asmens A. A. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Antstolė 2013 m. spalio 29 d. patvarkymu sustabdė dalį 2013 m. birželio 19 d. patvarkymo (dėl išskaitytų lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą) vykdymo iki atskiro pranešimo. Dėl to pareiškėja nuo 2013 m. lapkričio 1 d. nebevykdė išskaitų iš suinteresuoto asmens darbo užmokesčio. 2014 m. balandžio 30 d. suinteresuotas asmuo A. A. atleista iš darbo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi atmestas suinteresuoto asmens A. A. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 23 d. 2014 m. rugpjūčio 28 d. antstolės patvarkymu atnaujinus vykdomąją bylą nurodyta pareiškėjai pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą iš suinteresuoto asmens gautų pajamų padarytas išskaitas. Antstolės nuomone, buvo sustabdyta tik dalis vykdymo veiksmų, todėl pareiškėja privalėjo daryti išskaitas iš suinteresuoto asmens darbo užmokesčio. 2014 m. rugsėjo 18 d. antstolės patvarkymu pareiškėja įpareigota per tris darbo dienas pervesti išskaitytas lėšas iš A. A. darbo užmokesčio į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjos nuomone, skundžiami antstolės patvarkymai neteisėti, nes, priėmus teisme fizinio asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdomas jo turto realizavimas ir išieškojimas, tarp jų ir išieškojimas ne ginčo tvarka. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą, visiškai sustabdė vykdymo veiksmus, todėl, pervedus prašomas lėšas į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi tenkino dalį pareiškėjos skundo, panaikino 2014 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo dalį atnaujinti išieškojimą, kitą patvarkymo dalį paliko galioti, taip pat panaikino 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą dėl išskaitytų lėšų pervedimo.

Teismas nurodė, kad antstolė V. M. nepagrįstai reikalauja pervesti į jos depozitinę sąskaitą išskaitas, nes šios neturėjo būti daromos po to, kai teismas priėmė suinteresuoto asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vykdymo veiksmų sustabdymas, kai priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, reiškia, kad negalimi išieškojimo veiksmai. Išskaitų darymas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio yra vykdymo veiksmai. Antstolė, atnaujinusi vykdymo veiksmus, galėjo reikalauti pervesti į savo nurodytą depozitinę sąskaitą tik iki vykdomosios bylos sustabdymo darbdavės atliktas išskaitas. Antstolė, priimdama 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymus, pažeidė įstatymų nuostatas, nepagrįstai reikalavo atlikti vykdymo veiksmus už laikotarpį, kai jie buvo sustabdyti.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens Č. K. atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškimo dėl asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimas nereiškia asmens atleidimo nuo skolų ar priverstinio vykdymo proceso nutraukimo – draudimas atlikti bet kokius veiksmus susijęs su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu, siekiant užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nustatyta tvarka. Antstolė 2013 m. spalio 29 d. priėmė patvarkymą iš dalies sustabdyti skolos išieškojimo vykdymą, sustabdant išskaitytų lėšų iš darbo užmokesčio pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą iki atskiro pranešimo, t. y. ji sustabdė tik išskaitytų lėšų pervedimą į depozitinę sąskaitą, tačiau pareiškėja privalėjo ir toliau daryti išskaitymus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas patvarkymas, kuriuo antstolė sustabdė tik dalies ankstesnio patvarkymo vykdymą, nebuvo apskųstas, jis galiojantis ir vykdytinas. Teismo nuomone, išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio, šios sumos nepervedant išieškotojui iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

Teismas pažymėjo, kad antstolė, sustabdydama iš dalies 2013 m. birželio 19 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdymą, nenurodė suinteresuoto asmens darbdavei, kaip elgtis su išskaitytais pinigais, tačiau tai nepagrindžia išvados, kad antstolės patvarkymas pervesti išskaitytas lėšas po vykdymo veiksmų atnaujinimo yra neteisėtas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja bendravo su antstole, siekė išsiaiškinti patvarkymo vykdymo tvarką, pranešė, kad nevykdys išskaitymų, ir pan.

Teismas nurodė ir tai, kad iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui. Šiuo atveju turėjo būti sustabdyti tik tam tikri vykdymo veiksmai, susiję su turto realizavimu, bet ne visa vykdomoji byla, todėl išskaitytos iš A. A. darbo užmokesčio lėšos liktų skolininkės nuosavybė ir, sustabdžius vykdymo veiksmus, nebūtų paskirstytos ar perduotos išieškotojui. Taip atliekant išskaitymus FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatos nebūtų pažeistos.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės nuostatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal FABĮ 5 straipsnio 6 dalį nuo dienos, kada gautas pranešimas apie priimtą nutartį dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą, sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, tarp jų ir išieškojimas ne ginčo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostata vertinama kaip imperatyvus draudimas antstoliui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu, nepaisant to, ar išieškojimo procedūros pradėtos iki teismo pranešimo apie pateiktą pareiškimą gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-690/2015">3K-3-189-690/2015</a>). Teismų praktikoje panašiai aiškinama ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata –antstolis, gavęs pranešimą apie priimtą pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, visais atvejais privalo sustabdyti visus vykdomuosius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2011">3K-3-167/2011</a>; kt.). Nurodytas vykdomosios bylos sustabdymo atvejis CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomas, bet FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostata kaip specialioji norma turi pirmenybę prieš CPK normas.

Pagal minėtą FABĮ 5 straipsnio 6 dalies nuostatą antstolė privalėjo sustabdyti visus vykdymo veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju ji sustabdė tik dalį jų – tik išskaitytų lėšų pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą. Jeigu antstolės veiksmai iš pradžių būtų buvę teisėti, t. y. atitinkantys FABĮ nuostatas, atnaujinus vykdomąją bylą, antstolė nebūtų galėjusi reikalauti neva išskaičiuotų sumų. Tokie antstolės veiksmai negali būti pripažinti atitinkančiais CPK 628 straipsnio 3 dalies normą, taigi ir teisėtais. Be to, skundžiami antstolės patvarkymai neteisėti ir dėl to, jog jais pažeidžiami tiek skolininkės kreditorių teisės ir interesai, tiek viešasis interesas, be to, jie prieštarauja fizinio asmens bankroto tikslui. Kasatorė pažymi, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš skolininkės turto, sustabdė visus vykdomuosius veiksmus, o antstolė V. M. sustabdė tik dalį jų ir, reikalaudama priskaičiuotų iš darbo užmokesčio sumų, atnaujino vykdomuosius veiksmus, taigi neabejotinai tapo pranašesnė už kitus kreditorius. Tokia situacija neužtikrina vienodos visų kreditorių teisių apsaugos, pirmenybė teikiama tik vienam kreditoriui, kurio naudai antstolė vykdo išieškojimą.

Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo veiksmus. Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 733 straipsnio 2 dalį antstolio vykdymo veiksmais, priverstinai išieškant iš skolininko darbo užmokesčio, laikytini tiek išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio darymas, tiek išskaitytų lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismai nepagrįstai vykdymo veiksmais pripažino tik išskaitytų lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą, nors darbdavys išskaitymą iš darbo užmokesčio atlieka vykdydamas antstolio pavedimą.

Suinteresuotas asmuo Č. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Antstolė, stabdydama 2013 m. birželio 19 d. patvarkymo dalį, veikė tinkamai, atsižvelgdama į šalių interesų užtikrinimą, atitinkamų veiksmų būtinumą fiziniam asmeniui pareiškus ieškinį dėl bankoroto bylos iškėlimo. CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas toks vykdomosios bylos sustabdymo atvejis kaip privalomas. Kasatorė žinojo, kad turi pareigą išskaityti iš skolininkės atlyginimo nurodytas sumas, taip pat tai, kad sustabdyta tik dalis minėto patvarkymo.

Pradedant išieškojimą, pirmiausia areštuojamos pajamos, kurios bus gaunamos. Nors vykdymo veiksmai teismui priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sustabdomi, lėšų (esamų ir gautinų) areštas nepanaikinamas. Sustabdžius vykdomąją bylą, vykdymo veiksmai sustabdomi, bet neatšaukiami, todėl antstolės reikalavimai pagrįsti. Paaiškėjus, kad netenkinamas asmens prašymas iškelti bankroto bylą, vykdomoji byla atnaujinama ir visos išskaitytos lėšos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad A. A. buvo išmokėta daugiau kaip 86 866 Eur, ir pusė šios sumos turėjo būti skirta teismo sprendimams įvykdyti, todėl mano, kad kasatorė sąmoningai visas lėšas pervedė į Latvijoje registruotą banko sąskaitą. Dėl to ji turi pareigą pervesti pagal antstolės patvarkymą reikiamą sumą į antstolės sąskaitą. Išieškojimo sustabdymas nereiškia turto ar gautinų sumų arešto panaikinimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio

FABĮ nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo.

FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas nuostatą,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“, yra išaiškinęs, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. ir kt. v. UAB „Litectus“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-690/2015">3K-3-189-690/2015</a>).

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. ir kt. v. UAB „Litectus“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-690/2015">3K-3-189-690/2015</a>).

Viena iš CPK nustatytų priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurį reglamentuoja CPK VI dalies LI skyrius (CPK 733–743 straipsniai) (Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka). Pagal CPK 733 straipsnio 1 dalį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (CPK 733 straipsnio 2 dalis); šiame patvarkyme taip pat nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais (CPK 733 straipsnio 3 dalis).

Minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, tiek darbdavio atliekamas lėšų išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio, tiek jų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra vykdymo veiksmai, sudarantys vieną procesą, jų vykdymo draudimą apima FABĮ 5 straipsnio 6 dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenustatyta tokios vykdymo priemonės kaip lėšų išskaitymas ir jų deponavimas pas skolininko darbdavį, todėl toks jų deponavimas pas darbdavį, nepervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra galimas. Pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį sustabdytoje vykdomojoje byloje antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, o skolininko darbo užmokesčio dalies deponavimas pas darbdavį nepriskirtinas prie tokių priemonių, kas taip pat patvirtina pirmiau aptartą FABĮ 5 straipsnio 6 dalies aiškinimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išaiškina, kad, esant privalomam vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, nurodytam FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje, turi būti stabdomi bet kokie vykdymo veiksmai, įskaitant ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą.

Nagrinėjamos bylos atveju, kaip nustatė bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, antstolė V. M. 2013 m. spalio 29 d. patvarkymu sustabdė savo pačios 2013 m. birželio 19 d. patvarkymo dėl išskaitytų lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą vykdymą iki atskiro pranešimo. Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas vykdymo veiksmų sustabdymas apima bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymą, minėtas antstolės V. M. 2013 m. spalio 29 d. patvarkymas dėl išskaitytų lėšų iš darbo užmokesčio pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą sustabdymo turi būti aiškinamas kaip apimantis ir lėšų iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymo sustabdymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 6 dalies, CPK 628 straipsnio 3 dalies ir 633 straipsnio normas, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolės skundžiamas patvarkymas dėl išskaitytų lėšų už vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpį pervedimo į jos depozitinę sąskaitą yra neteisėtas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinio sprendimo vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja, vykdydama tiek antstolės V. M. 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį, 2015 m. spalio 1 d. pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 25 596,65 Eur. 2015 m. spalio 19 d. patvarkymu antstolė V. M. tenkino pareiškėjos prašymą ir sustabdė pervestų lėšų paskirstymą išieškotojams iki kasacinis teismas priims galutinę nutartį. Kadangi pareiškėjos kasacinis skundas tenkintas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis panaikinta, tai teisėjų kolegija atgręžia nutarties vykdymą ir įpareigoja antstolę grąžinti pareiškėjai 2015 m. spalio 2 d. į depozitinę sąskaitą pervestas 25 596,65 Eur lėšas (CPK 760 straipsnis, 762 straipsnis).

Tenkinus kasacinį skundą, pareiškėjos naudai priteistinos jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pareiškėja pateikė duomenis, kad ji kasaciniame teisme patyrė 3025 Eur atstovavimo išlaidų, ir prašo priteisti jų atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų turinį, aplinkybes, kad nagrinėjant bylą jai atstovavo ta pati advokatų profesinė bendrija, byloje reiškiamas vienas reikalavimas, prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme už kasacinį skundą dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktuose nurodytą dydį, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą ir jos naudai iš antstolės V. M. priteisti 1500 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 18,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš antstolės V. M. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį.

Priteisti iš antstolės V. M. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sanofi-Aventis Lietuva“ (j. a. k. 300109287) naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš antstolės V. M. 18,51 Eur (aštuoniolika Eur 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties vykdymą, kurio pagrindu į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą pareiškėja UAB „Sanofi-Aventis Lietuva“ 2015 m. spalio 2 d. pervedė 25 596,65 Eur lėšų ir šias lėšas grąžinti pareiškėjai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski