Baudžiamoji byla Nr. 2K-261-788/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03514-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.14.3.2.2; 2.1.7.4.1; 2.3.2.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
nuteistajam A. J.,
gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 21 d. (2 dienos).
Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu A. J. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. sausio 20 d. apie 8.00 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), namo Nr. 3 antro aukšto koridoriuje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į koją, pareikalavo iš An. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, dėl to jis išsigandęs, kad nebūtų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele ir dėklu; tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė An. J. atnešti pinigų, šiam atnešus ir padavus 50 Eur, 30 Eur grąžino, taip pagrobė svetimą An. J. priklausantį bendros 389 Eur vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele ir dėklu, bendros 369 Eur vertės, ir pinigus – 20 Eur.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas A. Penelis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį arba pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nuosprendį: taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir A. J. paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio 1 dalies, taip pat padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 6, 7 dalių, 331 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3, 4 dalių pažeidimus ir tai lėmė netinkamą A. J. veikos kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
2.2. Teismas, esant pagrindui, nesvarstė galimybės atidėti A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tai, kad buvo pagrindas ir teismas turėjo pareigą apsvarstyti šio įstatymo taikymo būtinybę, patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, jog nusikalstama veika didesnių padarinių nukentėjusiajam ir visuomenei nesukėlė nei fizine, nei psichologine prasme, tačiau teismas nevertino, ar šiuo konkrečiu atveju buvo BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad A. J. yra neteistas, neturi jokių galiojančių nuobaudų, naujų teisės pažeidimų nėra padaręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pakankamai jaunas, šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo ir padeda kitiems šeimos nariams (nedirbantiems tėvams, garbaus amžiaus ligotai močiutei) išsilaikyti. Taigi nuteistasis turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius, kurie dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nutrūktų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-130-648/2016, 2K-7-8-788/2018), šiuo atveju bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti ir teisingumo principas būtų įgyvendintas be realaus bausmės atlikimo.
2.3. Apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai sprendė, kad byloje esantys duomenys dėl A. J. prieš nukentėjusįjį An. J. atliktų kaltinime nurodytų smurto naudojimo ir turto pagrobimo veiksmų yra akivaizdžiai prieštaringi, todėl, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, konstatavo, kad A. J. veikoje nėra nusikaltimo, nurodyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pakankamų teisinių argumentų paneigti šio principo taikymą byloje ir kaltinime nurodytas (teismo patikslintas) aplinkybes laikyti nustatytomis. Tokia išvada darytina dėl toliau dėstomų aplinkybių, kurios patvirtina, kad teismas rėmėsi prielaidomis, nepašalintais prieštaravimais, pažeidė in dubio pro reo principą ir toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
2.4. Nukentėjusiojo An. J. parodymai dėl įvykio aplinkybių (kas jį apiplėšė, kokia pinigų suma buvo pagrobta, ko iš jo buvo reikalaujama, dėl grasinimo peiliu) viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaravo vieni kitiems: jis apie įvykio aplinkybes kiekvieną kartą davė skirtingus parodymus, nors buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį ir prisiekė sakyti tiesą.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino nukentėjusiojo An. J. ir liudytojų N. J. bei O. V. parodymų prieštaravimų dėl 50 Eur atsiradimo pas nukentėjusįjį aplinkybių (liudytojai neigė faktą, kad nukentėjusiajam buvo perduota 50 Eur kupiūra) ir akivaizdžius nepašalintus prieštaravimus teismas vertino nuteistojo nenaudai, darydamas išvadą, jog tai nepaneigia fakto, kad nukentėjusysis An. J. turėjo 50 Eur ir juos perdavė nuteistajam A. J.
2.6. Teismo išvados, kad nepaneigta, jog parduotuvėje A. J. atsiskaitė ta pačia 50 Eur kupiūra, kurią jam perdavė nukentėjusysis An. J., taip pat tai, kad nuteistojo A. J. parodymų, jog jis iš vakaro turėjo 100 Eur, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, paremtos prielaidomis ir byloje esančiais nepašalintais prieštaravimais, be to, nelogiškos, nes lieka neaišku, iš kokių pinigų nuteistasis galėjo nukentėjusiajam grąžinti 30 Eur, jeigu su savimi neturėjo pinigų, ir apskritai kodėl dalį prievarta išreikalautų pinigų reikėtų grąžinti. Pažymėtina, kad viso proceso metu nuteistasis A. J. nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusysis jam buvo skolingas būtent 50 Eur, todėl nuteistajam inkriminuoti veiksmai neturi jokio loginio paaiškinimo. Nukentėjusysis An. J. pareiškime ir duodamas parodymus iš karto po įvykio (2018 m. sausio 20 d. ir vasario 6 d.) nenurodė jokių aplinkybių apie nuteistojo jam grąžintus pinigus. Nukentėjusiojo parodymai apie nuteistojo jam duotą 30 Eur grąžą yra prieštaringi, nelogiški ir teismui nepavyko pašalinti nukentėjusiojo parodymuose esančių prieštaravimų. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kokią tiksliai sumą nuteistasis jam grąžino – 20 ar 30 Eur. Be to, priešingai nei iki tol, jis teigė, kad nuteistasis nebuvo įvardijęs sumos pinigų, kuriuos jis turėjo šiam atnešti, nors iki tol tvirtino priešingai, kad nuteistasis liepė jam atnešti 50 Eur už telefoną. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis An. J. negalėjo paaiškinti, kodėl A. J. atidavė jam grąžą, tačiau laikė, kad tokie parodymai nepaneigti. Dėl to teismo išvada, kad nuteistasis pagrobė iš nukentėjusiojo 20 Eur, yra tik prielaida ir reiškia, kad byloje esantys prieštaravimai dėl nuteistojo nukentėjusiajam grąžintų 30 Eur buvo traktuojami patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens nenaudai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad A. J. pagrobė iš nukentėjusiojo An. J. ne 10 Eur, o 20 Eur, ne tik patikslino, bet ir pasunkino kaltinimą, nors prokuroras apeliaciniame skunde to neprašė, neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis), iš anksto nepranešė apie tai kaltinamajam ir tai laikytina proceso pažeidimu (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnis).
2.7. Teismas neatsižvelgė į nevienodus nukentėjusiojo An. J. parodymus dėl paskolos teisinių santykių su nuteistuoju. Remdamasis prielaidomis ir prieštaringais nukentėjusiojo An. J. parodymais, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis nebuvo skolingas A. J., o ikiteisminio tyrimo teisėjui davė neteisingus parodymus (kad buvo skolingas A. J. 10 Eur) dėl liudytojo O. V. įtakos. 2018 m. balandžio 6 d. vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis patvirtino, kad su jokiais draugais nekalbėjo, kokius parodymus reikia duoti, tačiau apeliacinės instancijos teisme davė naujus parodymus, kad liudytojas O. V. prašė sakyti, jog buvo skolingas A. J. Teismui nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo teigti, kad 2018 m. sausio 21 d. vykęs An. J. ir liudytojo O. V. susirašinėjimas socialiniuose tinkluose turėjo kokią nors įtaką nukentėjusiajam duodant parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui 2018 m. balandžio 6 d. Visų pirma, pokalbį inicijavo pats nukentėjusysis. 2018 m. sausio 21 d. vykusio pokalbio metu nėra jokios užuominos apie konkrečią pinigų sumą, o nukentėjusysis teisme įvardijo 10 Eur sumą. Be to, susirašinėjimas vyko iš karto po įvykio, ir jeigu abonentas O. realiai būtų padaręs įtaką nukentėjusiajam, tai jis dar 2018 m. vasario 6 d. vykusios apklausos pas tyrėją metu būtų nurodęs aplinkybes apie skolą A. J., tačiau nenurodė. Be to, teismas vertino tik dalį minėto susirašinėjimo, vykusio socialiniuose tinkluose: iš viso šio pokalbio matyti, kad abonentas O. visiškai neįkalbinėjo nukentėjusiojo duoti kokių nors parodymų. Taigi teismo išvada, kad liudytojas O. V. įkalbinėjo nukentėjusįjį duoti parodymus, kad jis buvo skolingas A. J., yra teismo prielaida ir ji pagrįsta prieštaringais nukentėjusiojo parodymais. Reikšminga ir tai, kad liudytojas O. V. nebuvo apklaustas dėl jo galimai daryto poveikio nukentėjusiajam. Be to, liudytojas parodė, kad A. J. pažįsta tik iš matymo ir su juo nebendrauja, todėl, priešingai nei konstatavo teismas, liudytojas O. V. neturėjo pagrindo siekti sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, nes tam nebuvo jokių priežasčių.
2.8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė prieštaringas išvadas dėl grasinimo peiliu: nors ir pripažino, kad nukentėjusysis nebuvo nuoseklus dėl peilio panaudojimo momento, teismas atmetė nuteistojo A. J. parodymus, kad prieš nukentėjusįjį jokio smurto nenaudojo, kurie viso proceso metu buvo vienodi, o jokių kitų objektyvių duomenų dėl nuteistojo grasinimų nukentėjusiajam peiliu, išskyrus liudytojo N. J., nukentėjusiojo brolio, suinteresuoto bylos baigtimi, parodymus, nebuvo. Liudytojas O. V. įvykio tiesiogiai nematė, o liudytojas A. R. nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų apie įvykio metu buvusią „bauginančią situaciją“. Pas nuteistąjį nebuvo rastas ir paimtas peilis, apie kurį parodymus davė nukentėjusysis. Nukentėjusiojo emocinė būklė po įvykio nepatvirtina peilio panaudojimo prieš jį fakto. Taigi nuteistojo A. J. patikimi parodymai išnaudojus visas įrodinėjimo galimybes kitais įrodymais nepaneigti. Kaip nurodyta pirmiau, byloje esantys duomenys dėl nuteistojo A. J. kaltinime nurodytų smurto panaudojimo ir turto pagrobimo veiksmų prieš nukentėjusįjį yra akivaizdžiai prieštaringi. Dėl šių priežasčių byloje negalėjo būti daroma išvada dėl vieno iš BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių – A. J. kaltės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo
Dėl įrodymų vertinimo, išvadų argumentavimo ir BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo
4. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų vertinimo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. J. kaltu dėl plėšimo, padaryto panaudojant peilį, nustatė šias esmines faktines aplinkybes: A. J. 2018 m. sausio 20 d. apie 8.00 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), namo Nr. 3 antro aukšto koridoriuje, rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į koją, privertė An. J. atiduoti 369 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele ir dėklu. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, A. J. liepė An. J. atnešti pinigus už telefono sugrąžinimą, šiam atnešus ir padavus 50 Eur, juos paėmė ir davė jam 30 Eur grąžos, bet telefono negrąžino. Konstatuota, kad plėšimo dalyką sudarė 369 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas ir 20 Eur.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kai kurie apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai palieka abejonių dėl jų tikrumo ir atitikties plėšimo nusikalstamos veikos sudėčiai, taip pat ne visi teismo pateikti įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai yra įtikinami ir neprieštaringi. Antai iš teismo nustatytų aplinkybių ir pateiktų motyvų nėra aišku, kokiais tikslais A. J. užvaldė nukentėjusiojo telefoną – ar norėdamas šį negrįžtamai pagrobti, ar turėdamas tikslą gauti už jį išpirką. Šios aplinkybės nustatymas yra svarbus, nes nuo to priklauso tinkamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, padarė išvadą, kad A. J. veikė ne vedamas tyčios įvykdyti plėšimą, o turėdamas kitą tikslą. Iš tikrųjų, plėšimui būdingi konkretūs turto užvaldymo būdai: fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat smurtauti ar atėmimas galimybės priešintis. Plėšimą darantis asmuo minėtus būdus naudoja siekdamas užvaldyti turtą tuoj pat, o ne ateityje. Situacija, kai kaltininkas neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir tuoj pat nurodo nukentėjusiajam atnešti pinigų ir taip išpirkti iš jo atimtą turtą, esant vieningai tyčiai, gali būti vertinama kaip tęstiniais veiksmais padarytas turto prievartavimas, tam tikrais atvejais – kaip savavaldžiavimas. Tais atvejais, kai tyčia reikalauti išpirkos susiformuoja vėliau, galimas plėšimo ir turto prievartavimo inkriminavimas iš sutapties, tačiau bet kuriuo atveju neteisėti į ateitį nukreipti turtiniai reikalavimai nekvalifikuotini kaip plėšimas. Apeliacinės instancijos teismas, paneigęs pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad A. J. veikoje nebuvo plėšimui būdingos tyčios, ir padaręs priešingą išvadą, nepateikė šiai išvadai pagrįsti išsamių argumentų, atitinkančių byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nuosprendžio argumentavimui keliamų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 2 dalis), o pinigų užvaldymą kvalifikavęs kaip plėšimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš kaltinamojo akto turinio galima suprasti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusysis buvo skolingas kaltinamajam 10 Eur ir šios skolos buvimas darė įtakos tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo elgesiui įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas paneigė skolos aplinkybę, kita vertus, patvirtino kaltinime minimą faktą, kad, nukentėjusiajam atnešus reikalautus 50 Eur telefonui išpirkti, nuteistasis telefono jam neatidavė, bet davė jam 30 Eur grąžos. Tačiau padarius išvadą, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį nesiejo jokie ankstesni turtiniai santykiai, liko neaišku, dėl kokių priežasčių kaltinamasis grąžino nukentėjusiajam 30 Eur. Tokio plėšimą darančio asmens elgesio motyvų teismas neatskleidė. Pažymėtina ir tai, kad minėta aplinkybė nustatyta remiantis gana prieštaringais nukentėjusiojo parodymais. Per pirmąją apklausą pas tyrėją An. J. apie jokią skolą ir jokius jam grąžintus pinigus neparodė (1 t., b. l. 20, 24). Apie 10 Eur skolą ir apie tai, kad telefoną iš jo paėmė už skolą, taip pat apie gautą 30 Eur grąžą nukentėjusysis prabilo tik per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 31–32). Vėliau, duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis pripažino, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis pamelavo, jog buvo skolingas A. J. 10 Eur (2 t., b. l. 80), tačiau patvirtino, kad A. J. atidavė jam 20 ar 30 Eur grąžos iš paduotų 50 Eur, nors ir nežino kodėl (2 t., b. l. 79). Nepaisydamas akivaizdaus nelogiškumo, apeliacinės instancijos teismas pripažino faktą, kad plėšimą darantis A. J. grąžino nukentėjusiajam dalį pinigų, atneštų telefonui išpirkti, tačiau neišsiaiškino tokio elgesio motyvų. Toks faktų konstatavimas palieka abejonių dėl nuteistojo A. J. tikslų ir tyčios turinio, todėl neatitinka bylos aplinkybių išsamaus išnagrinėjimo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti visas abejones dėl to, kas iš tikrųjų įvyko tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, ko iš tikrųjų siekė A. J., taip pat užtikrinant tinkamą nustatytų faktų kvalifikavimą, atitinkami bylos duomenys reikalauja papildomo ištyrimo ir įvertinimo.
8. Minėti procesiniai pažeidimai vertinant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes, atitinkančias plėšimo požymius (BPK 20 straipsnio 5 dalis), bei motyvuojant padarytas išvadas (BPK 331 straipsnio 2 dalis) pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šie pažeidimai ir netinkamas dalies nustatytų faktų kvalifikavimas (BPK 369 straipsnio 2 dalis) sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl kaltinimo keitimo
9. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, tikslindamas pagrobto turto vertę, pažeidė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) ir nesilaikė kaltinimo keitimo taisyklių (BPK 255, 256 straipsniai). Nors pagrobto turto vertė (palyginti su kaltinamajame akte nurodyta) buvo padidinta tik 10 Eur, šie kasacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais.
9.1. Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.
9.2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016, 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>, 2K-7-162-303/2019, 2K-172-788/2019).
9.3. Nagrinėjamoje byloje, nesant atitinkamo prašymo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, neįspėjęs proceso dalyvių apie faktinių aplinkybių keitimo galimybę, nežymiai padidino pagrobto turto vertę ir taip formaliai pasunkino kaltinamojo teisinę padėtį. Šis pažeidimas realios įtakos teisiamojo teisinei padėčiai neturėjo, todėl nelaikytinas esminiu, kita vertus, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tokios klaidos nekartotinos.
10. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat privalu laikytis non reformatio in peius principo, pagal kurį skundą padavusio asmens teisinė padėtis negali būti pabloginama jo skundo išnagrinėjimo pagrindu (šiuo atveju – dėl paduoto kasacinio skundo).
11. Kadangi iki apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. nebuvo suimtas, priėmus sprendimą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, A. J. iš pataisos namų paleistinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
A. J. iš pataisos namų paleisti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Arvydas Daugėla
Olegas Fedosiukas
