Nr. 3P-1779/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03545-2016-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2019 m. lapkričio 4 d. gautu ieškovių V. A. ir S. G. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės V. A. ir S. G. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Gabioner Sweden“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat prašymą sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. 3P-1779/2019
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03545-2016-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2019 m. lapkričio 4 d. gautu ieškovių V. A. ir S. G. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės V. A. ir S. G. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. A. ir S. G. (R.) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Gabioner Sweden“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat prašymą sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas turėjo taikyti CPK 805 straipsnį ir procesinius dokumentus įteikti atsakovės įgaliotam asmeniui Lietuvoje, o jei toks asmuo nėra paskirtas, procesiniai dokumentai turėjo būti laikomi byloje ir laikomi tinkamai įteiktais. Vis dėlto, teismas šios teisės normos netaikė ir sprendimą už akių atsakovei siuntė į Švedijos karalystę bei elektoriniu paštu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas CPK 805 straipsniu, ieškinio kopiją su lydraščiu 2017 m. vasario 2 d. įteikė atsakovei per Švedijos centrinę instituciją, informavo atsakovę apie pareigą pateikti atsiliepimą ir susirasti atstovą Lietuvoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentus pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdama CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, o teismas, tai toleruodamas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju pagrindiniai kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą nespręstinas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo stabdymo.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algis Norkūnas
Algirdas Taminskas
