Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-58-1073/2018
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00722-2017-4 Procesinių sprendimų kategorijos:
1.5.8; 12.19.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. atstovo advokato Karolio Gerbausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. nutarimu E. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalį 188 Eur bauda už tai, kad, pakartotinai atlikus patikrinimą (2017 m. birželio 26 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-209), nustatyta, jog UAB “A (duomenys pakeisti)“ direktorius E. J., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, neužtikrino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktu, būtų gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas šalinti saugotinus medžius, ir sklype, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vadovavo saugotinų želdinių pašalinimo darbams. Minėtame sklype 2016 m. sausio 26 d. 13.30 val. buvo pašalinti šie medžiai: keturi beržai, dvi paprastosios pušys, du baltalksniai, taip E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ sąrašo 3.9 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi paliko Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą ir E. J. skundo netenkino.
3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą ir E. J. atstovo advokato K. Gerbausko apeliacinio skundo netenkino.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. atstovo advokato K. Gerbausko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
5. E. J. atstovas advokatas K. Gerbauskas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį bei bylą nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Administracinio nusižengimo byla atnaujintina, nes teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
5.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą žemės sklypui, esančiam Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), taikytinos dvi viena kitai prieštaraujančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. viena vertus, sklype saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, kita vertus, jame yra hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 343) 82.4 punktą, hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama sodinti medžius. Nesilaikant šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo reikalavimų, žemės savininkui grėsė atsakomybė pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį. Todėl žemės savininkas privalėjo šalinti sklype visus medžius, kad nebūtų sutrikdytas hidrometeorologijos stoties darbas. Kita vertus, žemės sklypo savininkas privalo vadovautis ir Nutarimo Nr. 343 120 punkto reikalavimu, kad želdiniai (medžiai ir krūmai) priskiriami saugotiniems ir tvarkomi Želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismai privalėjo įvertinti, kad nagrinėjamu atveju konkuruoja du viešieji interesai (gamtos apsauga ir hidrometeorologijos stoties veiklos užtikrinimas). Kaip besielgtų žemės savininkas, jis pažeistų teisės aktų reikalavimus, taip jis verčiamas daryti tai, kas neįmanoma. Be to, želdinių saugojimas riboja privačią nuosavybę, todėl toks ribojimas turi būti pagrįstas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui.
5.5. E. J. atstovas prašyme cituoja Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punkto, 10 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 1–2 dalių nuostatas ir daro išvadą, kad nustatytas teisinis reglamentavimas nustato savivaldybės pareigas vykdyti želdynų ir želdinių apsaugą, jų tvarkymą, taip pat vertingus ir saugotinus medžius privačioje žemėje skelbti saugotinais. Tik po to, kai jie yra priskiriami saugotiniems, žemės savininkams atsiranda pareiga šiuos medžius saugoti. Byloje nėra ginčo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė žemės sklype, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), neinventorizavo medžių, kurie būtų priskiriami saugotiniems, ir apie tai informavo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Taigi teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad aptariamame žemės sklype buvo inventorizuotų ir paskelbtų saugotinais medžių.
5.5. E. J. atstovas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą analizuoja ATPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir daro išvadą, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už aktyvius veiksmus: neteisėtą želdynų, saugotinų medžių ar krūmų naikinimą, žalojimą ar persodinimą. Kita vertus, Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. nutarimu E. J. nubaustas pagal minėtą ATPK straipsnį, be kita ko, už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ direktorius, neužtikrino, jog būtų gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas šalinti saugotinus medžius. E. J. atstovo nuomone, ši kaltinimo dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo sudėties, įtvirtintos ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl už tai jam negalėjo būti paskirta administracinė nuobauda.
5.5. Byloje liko neišaiškintos teisės pažeidimo padarymo aplinkybės. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą cituojami liudytojų N. P., S. G., V. K. parodymai ir atkreipiamas dėmesys, kad jų parodymai nepatvirtina, jog E. J. dalyvavo 2016 m. sausio 26 d. pašalinant medžius žemės sklype, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Asmuo, kuris padarė E. J. inkriminuotus veiksmus, byloje nenustatytas. Esant tokiai aplinkybei, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad už medžių pašalinimą privalo atsakyti žemės sklypo savininkas. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas šią išvadą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTg5LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-89-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-89-222/2015">2AT-89-222/2015</a>. Nuo minėto žemės sklypo įsigijimo iki teisės pažeidimo užfiksavimo praėjo tik 1,5 mėnesio, o savininkas, įsigydamas žemės sklypą jau su jame pašalintais medžiais, negali atsakyti neveikimu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas atsisakė nuvykti į įvykio vietą ir apžiūrėti iškirstų medžių vietų, kad įsitikintų, jog Departamentas netinkamai nustatė teisės pažeidimą. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra dokumentų, kurie patvirtina, jog Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, gavusi leidimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės, 2015 m. vasarą užsakė medžių pjovimo darbus žemės sklype, kai E. J. dar nebuvo jo savininkas. Tapęs žemės sklypo savininku administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo šios tarnybos raginamas pašalinti sklype likusius medžius, nes jie trukdo hidrometeorologijos stoties darbui. Todėl buvo pažeistos ANK 563 straipsnio nuostatos.
5.5. Teismai nevertino, kad, apeliacinės instancijos teismui 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą grąžinus Departamentui, ši institucija iš naujo rinko įrodymus, t. y. buvo padarytos naujos bylai reikšmingos nuotraukos, pateikta nauja Piliečių pareiškimų, pasiūlymų ir skundų registro knygos kopija, taip pat pateikti kiti įrodymai, susiję su nukirstų medžių vietų žymėjimu ir kt. E. J. ir jo atstovas teisme ginčijo pateiktus įrodymus, prašė teismo ištirti pateiktų dokumentų originalus ir įvertinti juose užfiksuotų aplinkybių tikrumą, tačiau teismas nepagrįstai to nepadarė. Dėl aptartų priežasčių buvo padarytas ANK 567 straipsnio pažeidimas.
5.5. Nagrinėjamu atveju byloje buvo praleistas ATPK 35 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Byloje teisės pažeidimo padarymo diena nebuvo nustatyta, Departamentas 2016 m. sausio 26 d. sužinojo apie padarytą teisės pažeidimą ir 2016 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą paskirti E. J. administracinę nuobaudą. Kita vertus, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria atmestas E. J. skundas, ir bylą grąžino iš naujo tirti Departamentui, o šis tik 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą byloje, t. y. praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą.
5.5. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-10/2013, pateiktus išaiškinimus dėl ATPK 35 straipsnio 5 dalies taikymo, nes šioje nutartyje ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios. ATPK 35 straipsnio 5 dalis taikytina tik tuo atveju, kai byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne institucijai, kuri turi teisę pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9/2013). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, administracinio nusižengimo byla E. J. turi būti nutraukta.
6. Atsiliepimas į administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. atstovo advokato K. Gerbausko prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą negautas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. atstovo advokato K. Gerbausko prašymas tenkintinas.
Dėl ATPK 35 straipsnio taikymo
8. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad E. J. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nustatytą ATPK 35 straipsnyje. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pareiškėjo argumentu.
9. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo šešių mėnesių senaties terminas, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė šį terminą pratęsti iki vienerių metų, 5 dalyje nurodyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
10. Nagrinėjamoje byloje Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu E. J. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad, 2015 m. vasario 1 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, jog UAB “A“ direktorius E. J. organizavo žemės sklype, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), augančių saugotinų medžių ir krūmų kirtimo darbus, neturint savivaldybės išduoto leidimo (1 t., b. l. 99–100).
11. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi E. J. skundas netenkintas ir Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Šioje nutartyje konstatuota, kad apskųstame nutarime nurodytas neteisingas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas (turi būti ne 2015 m. vasario 1 d., o 2016 m. vasario 1 d.) (1 t., b. l. 64–68).
12. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis bei Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimas ir E. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo tirti Departamentui. Toks sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad byloje nebuvo nustatytas tikslus administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, o tai turi reikšmės sprendžiant, ar nebuvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas ATPK 35 straipsnyje (1 t., b. l. 42–46).
13. Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimu byloje pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas iki vienerių metų ir šešių mėnesių, jį skaičiuojant nuo ATPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2017 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 10).
14. Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. priimtu nauju nutarimu E. J. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Jame nurodyta, kad žemės sklype, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), medžiai buvo išpjauti 2016 m. sausio 26 d. (1 t., b. l. 16–20).
15. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu panaikintas Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. nutarimas ir E. J. byla nutraukta. Apylinkės teismas konstatavo, kad E. J. administracinė nuobauda už ATPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta pažeidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintą terminą (1 t., b. l. 137–143).
16. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (1 t., b. l. 167–170).
17. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir E. J. skundas netenkintas (2 t., b. l. 80–92).
18. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis palikta nepakeista ir E. J. atstovo apeliacinis skundas netenkintas (2 t., b. l. 114–119).
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo skaičiuoti pradedamas tik tuo atveju, kai, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, yra panaikinamas pirmosios instancijos teismo nutarimas. Apeliacinės instancijos teismui priėmus kitokius sprendimus, neatsiranda teisinis pagrindas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, priimami nutarimai ir nutartys yra skirtingi procesiniai dokumentai. ATPK 35 straipsnio 5 dalies tekstą aiškinti netaikant lingvistinio (verbalinio) teisės aiškinimo metodo, t. y. daryti išvadą, kad žodis „nutarimas“ reiškia tiek nutarimus, tiek ir nutartis, nėra jokių teisinių argumentų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu bei ATPK 7 straipsnio nuostatomis, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Teismų sprendimai, kuriuose būtų daroma išvada, kad remiantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi terminai administracinei nuobaudai skirti iš naujo gali būti skaičiuojami taip pat ir tuo atveju, kai yra panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, reikštų, jog tokiuose sprendimuose taikomas Konstitucijos draudžiamas plečiamas įstatymo nuostatų aiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-507/2016, 2AT-97-942/2016).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos (kitokios šio termino skaičiavimo taisyklės nustatytos dėl trunkamųjų ar ATPK 35 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau šioje byloje jos nėra aktualios), todėl kiekvieną kartą byloje būtina nustatyti tikslų administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, kad nebūtų pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.
21. Nagrinėjamoje byloje E. J. 2016 m. balandžio 19 d. pirmą kartą surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas apskritai nebuvo nurodytas. Šiame procesiniame dokumente užfiksuota tik Departamento pareigūnų atlikto patikrinimo data – 2016 m. vasario 1 d. (klaidingai nurodyta 2015 m. vasario 1 d.), kuri nepagrįstai prilyginta administracinio teisės pažeidimo padarymo laikui (1 t., b. l. 103–104). Departamentui pakartotinai ištyrus bylą, E. J. 2017 m. birželio 26 d. buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal kurį jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra 2016 m. sausio 26 d. (1 t., b. l. 15). Remiantis pastaruoju administracinio teisės pažeidimo protokolu bei vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, E. J. administracinė nuobauda galėjo būti paskirta per šešis mėnesius nuo 2016 m. sausio 26 d., t. y. iki 2016 m. liepos 26 d.
22. E. J. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą, veikdama pagal ATPK 242 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, buvo paskyrusi Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji specialistė V. B., kurios 2016 m. balandžio 19 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal gautą skundą tikrino Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Ši aplinkybė (administracinių bylų nagrinėjimo žinybingumo klausimas), sprendžiant dėl ATPK 35 straipsnio 5 dalyje nurodytos taisyklės taikymo, yra reikšminga, nes, kaip minėta, ATPK įtvirtina skirtingas sprendimų, kuriuos gali priimti apylinkės teismas, rūšis. Vieni sprendimai (ATPK 287 straipsnyje įtvirtinti nutarimai) gali būti priimami, kai apylinkės teismas nagrinėja bylą, kurioje administracinę nuobaudą dėl ATPK 224 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo gali skirti tik teismas, ir kiti (ATPK 302 straipsnyje įtvirtintos nutartys ir nutarimai) – kai apylinkės teismas pagal gautą skundą nagrinėja bylą, kurioje administracinės nuobaudos skyrimo klausimą yra sprendusi kita kompetentinga tai daryti institucija.
23. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimą nubausti E. J. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimto procesinio dokumento rūšį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo, darytina išvada, kad, Šiaulių apygardos teismui 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį bei Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimą ir E. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinus iš naujo tirti Departamentui, administracinės nuobaudos skyrimo terminas negalėjo būti pradedamas skaičiuoti iš naujo, kaip nustato ATPK 35 straipsnio 5 dalis, o vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi galėjo būti pratęstas ne ilgesniam nei vienerių metų terminui, t. y. ne ilgiau kaip iki 2017 m. sausio 26 d. Todėl tiek Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimas byloje pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų ir šešių mėnesių, jį skaičiuojant nuo ATPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2017 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 10), tiek jos, iš naujo išnagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, 2017 m. birželio 26 d. priimtas nutarimas nubausti E. J. neturėjo teisinio pagrindo.
24. Konstatavus, kad ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015, 2AT-59-976/2017). Reikšminga ir tai, kad procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-91-677-2015). Kadangi spręsti E. J. administracinės atsakomybės klausimą po 2017 m. sausio 26 d. byloje nebebuvo teisinio pagrindo, Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. nutarimas nubausti E. J. yra priimtas praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus, todėl naikintinas.
25. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimas panaikinti Departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. nutarimą ir E. J. byla nutraukti, nes yra pažeisti ATPK 35 straipsnyje įtvirtinti terminai, yra priimtas tinkamai aiškinant ir taikant atitinkamas ATPK nuostatas.
26. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuoja, kad šioje byloje nėra suėjęs dvejų metų patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šis ATPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas terminas yra galutinis, jam suėjus, apskritai negali būti sprendžiamas asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. Kita vertus, tai nereiškia, kad, skiriant asmeniui administracinę nuobaudą, neturi būti laikomasi ATPK 35 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų nuostatų. Priešingai, pažeidus šias ATPK nuostatas, negali būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu siekiant pagrįsti administracinės nuobaudos skyrimo teisėtumą.
27. Konstatavus, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje yra pasibaigę ir administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, kiti pareiškėjo argumentai dėl E. J. neteisėto ir nepagrįsto nubaudimo pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, taip pat proceso teisės pažeidimų neturi teisinės reikšmės, todėl paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios specialistės V. B. 2017 m. birželio 26 d. nutarimą dėl E. J. nubaudimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Tomas Šeškauskas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
