T. V. pagal BK 129 str. 2 d., 132 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-334-699/2018 Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01711-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.1.2.2;

1.2.3.1.2.3;

1.2.3.1.2.7;

1.2.3.1.2.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Zdislavui Tuliševskiui,

nuteistajam T. V., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktus (dėl V. V. nužudymo) laisvės atėmimu šešiolikai metų, 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus (dėl Z. B. nužudymo) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus (dėl G. Z. nužudymo) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Iš T. V. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: R. B. – 15 000 Eur, G. V. – 20 000 Eur, A. B., D. B. ir H. B.– kiekvienam po 30 000 Eur, S. M. – 15 000 Eur, T. Z. ir O. S. – kiekvienai po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš T. V. priteista A. B. 2278,47 Eur, T. Z. – 3011,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

S. M. civilinis ieškinys dėl 500 Eur turtinės žalos priteisimo iš T. V. netenkintas.

Iš T. V. taip pat priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: R. B. ir G. V. – kiekvienai po 100 Eur, A. B. ir T. Z. – kiekvienam po 500 Eur už teisines paslaugas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, iš T. V. grąžinta (priteista) buto, esančio (duomenys neskelbtini), 47/100 dalies turtinė jos vertė nukentėjusiajai G. V., lėšos – 2200 Eur – nukentėjusiajam A. B., butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – nukentėjusiajai T. Z..

Nuspręsta T. V. turtą – automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, panaudoti pagrobtam turtui grąžinti ir civiliniams ieškiniams užtikrinti.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendis: T. V. nusikalstama veika dėl G. Z. nužudymo perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktų į 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktus nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė artimąjį giminaitį ir šeimos narį – tėvą V. V.: 2011 m. gruodžio 30 d. nuo 21.00 val. iki 23.03 val. bute (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų – sužinojęs, kad gali netekti tėvui V. V. nuosavybės teise priklausančios buto (duomenys neskelbtini), 47/100 dalies, turėdamas tikslą nužudyti tėvą ir užvaldyti minėtą buto dalį, būdamas buto (duomenys neskelbtini), virtuvėje, į degtinės butelį įbėrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, atnešė šį degtinės butelį į svetainę ir padavė V. V. ir G. R. žinodamas, kad jie vartos degtinę ir kad klonazepamas sustiprins neigiamą etilo alkoholio poveikį organizmui ir sukels mirtį. Dėl T. V. veiksmų mažesnį degtinės su klonazepamu kiekį išgėrusiam G. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o aukštesnė etilo alkoholio koncentracija (4,33 promilės) dėl sąveikos su klonazepamu, sustiprinusiu etilo alkoholio poveikį centrinei nervų sistemai, sukėlė V. V. mirtį.

2. T. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės Z. B.: jis, nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. užmezgęs su Z. B. artimus santykius ir įgijęs pastarosios pasitikėjimą, 2014 m. spalio 20–24 d. sužinojęs, kad Z. B. su savimi turi nemažą grynųjų pinigų sumą, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nužudyti Z. B. ir užvaldyti jos turimas lėšas, 2014 m. spalio 24 d., antroje dienos pusėje, apsvaigino nukentėjusiąją, apgaulės būdu sugirdęs jai keturis kartus terapinę toksinę dozę viršijantį psichotropinės medžiagos – klonazepamo – kiekį, taip sukeldamas organizmo intoksikaciją ir atimdamas Z. B. galimybę priešintis, laukdamas klonazepamo poveikio, T. V. nuosavu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vežiojo Z. B. po Marijampolės apskritį, kol apie 19–20 val. atvyko prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Tada apsvaigusią nuo klonazepamo Z. B. T. V. įstūmė į (duomenys neskelbtini) tvenkinį ir panardinęs nukentėjusiosios galvą po vandeniu, dėl ko nuo kontakto su gelžbetoninėmis tvenkinio dugno plokštėmis Z. B. buvo padaryti nubrozdinimai kaktos vidurinėje dalyje ir kairio dilbio srityje, vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, laikė tol, kol uždarius kvėpavimo takus vandeniu Z. B. mirė nuo asfiksijos. Nužudęs Z. B., T. V. pasisavino nukentėjusiosios turėtas lėšas – ne mažiau kaip 2200 Eur, po to, siekdamas suklaidinti teisėsaugos institucijas, imitavo nelaimingą atsitikimą, palikdamas vandenyje plūduriuojantį Z. B. kūną, o ant tvenkinio kranto – Z. B. daiktus ir nugertą 0,7 l brendžio „Grand Cavalier“ butelį.

3. T. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas už tai, kad

II. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba išteisinti jį dėl V. V. ir G. Z. nužudymų, o dėl Z. B. jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktų į BK 132 straipsnį, panaikinti bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, pakeisti teismų sprendimus dėl civilinių ieškinių priteisimo.

4.1. Dėl V. V. nužudymo. Kasatorius nurodo, kad teismai neišsamiai, šališkai išnagrinėjo bylos medžiagą ir nepagrįstai jį nuteisė už tėvo V. V. nužudymą. Kasatorius nesutinka su nukentėjusiųjų G. V., jos motinos R. B., kitų liudytojų parodymais, pagal kuriuos jis nemokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), jam priklausančios dalies komunalines paslaugas ir kad jam nepriklausė šio buto dalis, kurią 2000 m. jam padovanojo motina S. V.. Teismai šališkai vertino jo parodymus, kad jis kartu su V. V. dirbo remontuodami automobilius, kad jie buvo susitarę, jog bendrai mokės buto komunalinius mokesčius (neištirti namo bendrijos „K.“ buhalteriniai dokumentai, kuriuose yra jo parašai). Teismai rėmėsi melagingais, savanaudiškais G. V., R. B. parodymais, kad jis (kasatorius) buvo vagis (tai melagingai teigė ir liudytojas M. Š.), kad V. V. žadėjo G. V. perrašyti minėtą butą, kad jis grasino G. V. atsisakyti paveldėtos buto dalies. Notariškai patvirtintu dokumentu jis G. V. už jos paveldėtą V. V. buto dalį yra sumokėjęs 4000 Lt, o seseriai I. V. – 5000 Lt, be to, 4000 Lt jis prisidėjo prie tėvo antkapio ir paminklo išlaidų. Teismai šališkai vertino tai patvirtinančius dokumentus.

4.2. Kasatorius nesutinka su eksperto J. Plentos teiginiais, kad galimai pavartotas klonazepamas galėjo sukelti V. V. mirtį (nebuvo atliktas išsamus V. V. lavono, kraujo tyrimas). Nesant jokių įrodymų, lavono ekshumacijos ekspertizės išvadų, ekspertas J. Plenta nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, paneigė 2011 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadą, nustačiusią V. V. lavono kraujyje 4,33 promilės etilo alkoholio, kad jo mirtis įvyko nuo apsinuodijimo alkoholiu, bei nenustačiusią jo bejėgiškos būklės. Kasatorius kategoriškai nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad nužudant tėvą T. V. nurodė panaudojęs klonazepamą, rastą tarp savo senelių vaistų. Neatsižvelgta į bylos duomenis, kad V. V. pirkdavo kažkokius vaistus, gal juos ir vartodavo. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinio nuosprendžio išvada, kad neva liudytoja R. J. parodė, jog jis jai pasakojo, kad V. V. į alkoholį įdėjo 2–3 sutrintas klonazepamo tabletes, nes tokie parodymai bylos medžiagoje neužfiksuoti. Be to, ši liudytoja pripažino, kad piktnaudžiavo alkoholiu, serga depresija (tai patvirtino ir jos buvusi bendradarbė D. J.), ji keršto tikslais dėl nutrauktų jų artimų santykių davė jį kaltinančius parodymus. Kasatorius taip pat nesutinka su teismų sprendimu remtis nukentėjusiojo G. R. parodymais, kadangi jie yra melagingi, netikslūs, nereikšmingi. Į įvykio vietą 2011 m. gruodžio 30 d. atvykusiems policijos pareigūnui D. P. ir greitosios pagalbos darbuotojai V. P. G. R. sveikatos būklė nekėlė įtarimo, kad jam reikalinga medikų pagalba. Teismai šališkai vertino jų parodymus apie tai, kad įvykio vietoje G. R. buvo visiškai girtas, nebuvo galimybės su juo normaliai susikalbėti. Kasatorius taip pat prašo nesiremti ir įslaptinto liudytojo Nr. 3 parodymais, nes jie duoti savanaudiškais tikslais.

4.3. Dėl Z. B. nužudymo. Kasatorius teigia, kad byloje nėra duomenų apie Z. B. išleistas pinigų sumas. Nors jis nurodė ligoninę, kurioje ji tyrėsi, privačią Marijampolės kliniką, grožio saloną, kuriuose jai buvo atliktos grožio procedūros (už tai, kaip girdėjo, sumokėjo apie 1000 Lt), o salono vaistinėje pirko labai brangius grožio procedūroms skirtus medikamentus, tyrėjai į šią informaciją nekreipė dėmesio, taigi nebuvo atliktas tikslus ir išsamus aplinkybių tyrimas. Nebuvo gauta iš Airijos banko dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad Z. B., išvykdama iš Airijos į Lietuvą, iš bankomato išsiėmė 500 Eur. Kasatorius nesutinka, kad liudytoja I. S. Z. B. už buto nuomą 2014 m. spalio 24 d. perdavė 1400 Lt, nes liudytoja teismo posėdyje parodė, kad pinigus už buto nuomą sumokėjo ne ji, o jos močiutė (kuri neapklausta). Teismai nepagrįstai rėmėsi įslaptinto liudytojo Nr. 3 parodymais, šis negalėjo patikslinti neva kasatoriaus pasisavintos nukentėjusiosios pinigų sumos. Apeliacinės instancijos teismas šališkai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl dingusių Z. B. pinigų. Teismai nekreipė dėmesio į liudytojos D. Ž. parodymus, kad 2014 m. spalio 24 d. apie pietus Z. B., apsilankiusi jos grožio salone, atrodė pagiringa (nors tyrimas parodė, kad jos kraujyje alkoholio neaptikta). Specialisto išvadoje nenustatyta, kiek tablečių klonazepamo Z. B. galėjo būti išgėrusi. Teismai nekreipė dėmesio į 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadas, kad Z. B. klonazepamo galėjo vartoti keletą ar keliolika valandų prieš mirtį, kad nėra galimybės nustatyti, ar šių vaistų kiekis galėjo būti pavojingas sveikatai ar gyvybei. Kasatorius nesutinka su eksperto J. Plentos išvadomis, kad klonazepamas buvo apgaulės būdu sugirdytas Z. B. įmaišytas į nealkoholinį gėrimą (toks gėrimas netirtas) ir kad ji buvo bejėgiškos būklės (tai nenustatyta 2014 m. spalio 27 d., 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadomis). Teismai neatkreipė dėmesio į ekspertizės išvadas, nustačiusias nubrozdinimus Z. B. kaktos vidurinėje dalyje, kairio dilbio srityje, kurie padaryti para laiko iki mirties. Netirta versija, ar galėjo Z. B., eidama nuo jo automobilio, pargriūti ir užsigauti, tinkamai neištirtas tvenkinio dugnas (išmatuotas tik tvenkinio gylis). Kasatorius nesutinka su nuosprendžio teiginiais, kad teismo ekspertas J. Plenta, remdamasis įslaptinto liudytojo Nr. 3 parodymais ir moksline literatūra, padarė išvadą, jog kasatorius laikė Z. B. galvą po vandeniu (ekspertizės išvadose nenustatyta kito asmens fizinės jėgos naudojimo požymių, taip pat išrautų plaukų, mėlynių), taip pat su eksperto žodine išvada, kad Z. B. nubrozdinimai atsirado netrukus prieš mirtį arba mirties metu. Teismai nepagrįstai nesirėmė 2014 m. spalio 27 d. specialisto išvada dėl Z. B. mirties priežasties, ir be konkrečių įrodymų ekspertas J. Plenta pateikė savo išvadas. Teismai šališkai vertino labai svarbius liudytojos O. M. parodymus, kad Z. B., jos namuose išgėrusi labai mažai vyno, pradėjo vemti, keistai elgtis, kad ji tada galėjo būti pavartojusi klonazepamo. Kasatorius prašo nesiremti sufabrikuotais įslaptinto liudytojo Nr. 3 parodymais, eksperto J. Plentos išvadomis. Kasatorius pripažįsta, kad dėl jo neatsargumo netyčia žuvo Z. B., dėl to labai nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį, panaikinti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir A. B. priteistą 2200 Eur turtinę žalą.

4.4. Dėl G. Z. nužudymo. Kasatorius nurodo, kad G. Z. nenužudė, sąžiningai nupirko jos butą. Teismai šališkai vertino 2014 m. gruodžio 16 d. ekspertizės išvadą dėl G. Z., neatkreipė dėmesio į 2015 m. kovo 9 d. specialisto išvadas, kad klonazepamo radimas G. Z. išvemtame skrandžio turinyje rodo, jog klonazepamas buvo vartotas prieš 2–4 val. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad jo dar nebuvo pas G. Z. tuo metu, kai ši galėjo pavartoti klonazepamo. 2015 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad G. Z. rūbų ir grindų nuoplovose aptikta kofeino, tačiau netirta, ar G. Z. nebuvo gėrusi kavos. Ekspertas prielaidomis norėjo apkaltinti jį apgaulės būdu girdžius G. Z. gaiviuoju gėrimu. Kasatorius nesutinka su kaltinimu, kad jis skatino G. Z. vartoti alkoholį. Netirtas G. Z. susirašinėjimas su seserimi O. S., jos kompiuteryje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad ji labai mėgo alkoholį ir puotauti. Teismai nekreipė dėmesio į liudytojų M. K. ir Ž. S. parodymus, kad G. Z. joms sakė gerianti kažkokius vaistus. Teismai nekreipė dėmesio į T. Z. parodymus, kad seniai kažkur Rusijoje dingo visa G. Z. ligos istorija. Nėra ištirta G. Z. sveikatos būklė, gal ji sirgo kokia širdies liga. Labai aplaidžiai atliktos ekspertizės išvados ir nėra nustatyta G. Z. mirties diena ir valanda.

4.5. Nebuvo atliktas išsamus tyrimas, kur kasatorius (jo mobilusis telefonas) buvo 2014 m. gruodžio 11 d. vakarą; jis tyrėjams buvo nurodęs Geležinkelio g. esančią „Lukoil“ degalinę, ir, patikrinus vaizdo įrašų kameras, būtų įrodyta, kad jo nebuvo G. Z. bute. Liudytojos A. B. parodymuose nėra teigiama, kad ji 2014 m. gruodžio 11 d. iki 24 val. girdėjusi kasatoriaus balsą G. Z. bute. Taip pat netirtos G. Z. SMS žinutės apie Rusą (kad Rusas jai skambino, nori susitikti ir intymių santykių). Bylos medžiagoje nėra užfiksuota, kad jį (kasatorių) kas nors būtų vadinę Kuzniecu, gal šis asmuo ir yra Rusas, kurio tyrėjai neieško. Priešingai nei nustatyta, jis (kasatorius) ir G. Z. neketino susituokti, nes pareiškimai vedyboms nebuvo paduoti.

4.6. Kasatorius nesutinka su nuosprendžiu, neva byloje nėra duomenų, kad jis sumokėjo G. Z. 60 000 Lt grynaisiais už butą iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pas notarą. Jis sutiko pinigus už perkamą butą sumokėti pas notarą, tačiau notaro biuro sekretorės pasakė, kad G. Z., neišlaukusi trejų metų, pardavusi butą už 60 000 Lt, turės 10 000 Lt pelną, todėl turės mokėti mokesčius valstybei, tačiau G. Z. atsakė, kad ji yra Rusijos pilietė ir jokių mokesčių nemokės. G. Z. prašymu jis prieš sandorį automobilyje sumokėjo grynaisiais 60 000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje G. Z. parašė, kad pinigus gavo, pretenzijų neturi. Neįrodyta, kad jis su G. Z. buvo sutaręs sudaryti fiktyvų sandorį. Jis nuteistas remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, kad negalėjo turėti 60 000 Lt sumokėti už perkamą butą. Teismai neatsižvelgė į bylos dokumentus, patvirtinančius, kad G. Z. neišlaikė buto, turėjo skolų, buvo nemoki, todėl jį pardavinėjo (paduoti skelbimai dienraštyje „100 procentų“, internete). Teismai nekreipė dėmesio į melagingus T. Z. parodymus, kad neva ji rūpinosi G. Z. butu ir jo mokesčiais.

4.7. Kasatorius teigia, kad nebuvo apklaustas į įvykio vietą 2014 m. gruodžio 14 d atvykęs policijos pareigūnas (abiejų instancijų teismai atmetė jo prašymus iškviesti į apklausą šį pareigūną). Policijos pareigūnas, įvykio vietoje pamatęs kasatoriaus išgręžtą spyną, raktą su vos pažeistu galu, jam liepė spyną su raktu išmesti, taip liko neištirta suniokota spyna. Šiuos policijos pareigūno veiksmus matė namo pirmininkas J. T., kurio parodymus teismai nagrinėjo šališkai. Specialistas A. Žalnerauskas, Kauno apygardos teismo posėdyje atsakydamas į advokato R. B. klausimą, paaiškino, kad raktas galėjo būti ne iki galo įkištas į durų spyną. Neatsižvelgta į duomenis, kad 2014 m. gruodžio 14 d. kasatorius skambino į policiją ir prašė atvykti pareigūnus dalyvauti atidarant 62 buto duris, policijos pareigūnai atvykti atsisakė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo T. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribų ir kasatoriaus argumentų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

6. Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo, kaip nurodyta suformuluotame prašyme, jeigu yra galimybė, „dėl daugybės neatliktų tikslių ekspertizių, ikiteisminių tyrimų grąžinti bylą iš naujo tirti, peržiūrėti į pirmosios instancijos teismą“; nurodo (pareiškia), kad jam neteisingai pritaikytas BK 129 straipsnis dėl tėvo – V. V. nužudymo; kad jam neteisingai pritaikytas BK 129 straipsnis dėl Z. B. nužudymo, ir prašoma taikyti BK 132 straipsnį; kad jam neteisingai pritaikytas BK 129 straipsnis dėl G. Z. nužudymo, nes jis jos nenužudė ir jos buto neužvaldė, o sąžiningai nupirko. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius iš esmės ginčija apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, teismų atliktą įrodymų vertinimą, ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, pateikdamas savąjį įrodymų vertinimą bei teigdamas, kad teismų šališkas, netinkamas nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų bei kitų bylos duomenų vertinimas lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą – nepagrįstą, nesant jokių įrodymų, jo pripažinimą kaltu nužudžius V. V., Z. B. ir G. Z.. Tokie kasatoriaus teiginiai bei juos, kasatoriaus nuomone, pagrindžiantys skunde nurodomi argumentai atmestini, jais remiantis tenkinti kasatoriaus prašymus nėra teisinio pagrindo.

6.1. Visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jis byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, patikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-385-942/2017, 2K-305-699/2018 ir kt.).

6.2. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-10-699/2018). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6.3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasaciniame skunde iš esmės pakartojama tai, kas buvo nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvadas dėl T. V. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, kad jų pakanka neabejotinoms teismo išvadoms padaryti. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

6.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai ir šališkai, kad teismai rėmėsi nepatikimais nukentėjusiųjų G. V., R. B., G. R., T. Z., liudytojos R. J., įslaptinto liudytojo Nr. 3 parodymais, šališkai vertino jo (nuteistojo), liudytojų D. P., V. P., I. S., O. M., A. B., J. T. parodymus, neįvertino jį teisinančių aplinkybių, netinkamai vertino specialisto išvadas, rėmėsi specialistų J. Plentos, A. Žalnerausko prielaidomis pagrįstais teiginiais.

6.5. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant nurodytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymu gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK nurodytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nereiškia, kad padaryta BPK pažeidimų, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6.6. Iš bylos duomenų matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikantis rungimosi principo ir kaltinamojo įstatymų garantuotų gynybos teisių, visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, priimtas nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismo atlikto įrodymų vertinimo motyvai išdėstyti nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes nustatė išanalizavęs visus ištirtus įrodymus – nuteistojo, nukentėjusiųjų G. V., R. B., G. R., A. B., Dž. B., H. B., S. M., T. Z., liudytojų V. P., D. P., A. N., R. J. J., N. G. J., R. J., D. J., M. Š., O. M., R. G., R. S., K. M., D. Ž., I. S., S. R., M. K., Ž. S., J. T., A. B., liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas ir teisme duotus specialistų J. Plentos ir A. Žalnerausko paaiškinimus, duomenis, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo veiksmų (įvykio vietos, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros, kratos, daiktų pateikimo) protokoluose, ir kitus byloje ištirtus duomenis, palyginęs juos tarpusavyje, įvertinęs tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Nuosprendyje nuteistojo keltos gynybos versijos motyvuotai atmestos. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, priimtame nuosprendyje dėl jų vertinimo išsamiai pasisakė bei konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodyta pripažintos V. V., Z. B. ir G. Z. nužudymų aplinkybės nustatytos nepažeidžiant BPK nurodytų reikalavimų, kad T. V. pagrįstai pripažintas kaltu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl savanaudiškų paskatų nužudęs savo tėvą V. V.; pagrįstai pripažintas kaltu dėl savanaudiškų paskatų nužudęs bejėgiškos būklės Z. B.; pagrįstai pripažintas kaltu dėl savanaudiškų paskatų (apeliacinės instancijos teismui pašalinus iš nuosprendžio vieną nužudymą kvalifikuojančią aplinkybę – tai, kad G. Z. buvo bejėgiškos būklės) nužudęs G. Z..

6.7. Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visumą, t. y. palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs ir dėl asmenų, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymų vertinimo jų patikimumo aspektu ir panaudojimo pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, pažymint, kad tokio asmens visi parodymai turi būti išsamiai ir visapusiškai patikrinami lyginant su kitais bylos duomenimis. Iš bylos duomenų matyti, kad įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyko tinkamai išnaudojant visas galimas ir būtinas įrodinėjimo priemones. Tiriant bei vertinant byloje ištirtus duomenis laikytasi BPK reikalavimų ir teismų praktikoje susiformavusių nuostatų, kasatoriaus argumentai, kuriais tai neigiama, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys teisiamojo posėdžio protokolų, kuriuose užfiksuota visa posėdžių eiga, teismo veiksmai, kaip jie buvo atliekami, visų apklaustų asmenų parodymai, kitų duomenų tyrimas, pareikšti prašymai, teismo priimti sprendimai ir kt., turiniui bei abiejų instancijų teismų priimtų nuosprendžių turiniui ir esmei.

6.8. Kasatoriaus argumentai, kad teismai padarė neteisingas išvadas, nes rėmėsi nepatikimais nukentėjusiųjų G. R., G. V., R. B., liudytojos R. J. parodymais, atmestini. Pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų parodymus jų patikimumo aspektu išsamiai patikrino ir įvertino laikydamasis BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teisiamajame posėdyje teismas juos ne tik išsamiai apklausė, bet ir perskaitė nukentėjusiojo G. R., liudytojos R. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir pripažino, kad jie viso proceso metu davė išsamius ir vienodus parodymus. Be to, minėtų asmenų parodymus teismas lygino ir vertino kartu su liudytojų V. P., D. P., A. N., D. J., R. J. J., N. G. J., M. Š., S. P., D. J. ir kt. parodymais bei iš kitų šaltinių gautais duomenimis, kurie papildė vienas kitą ir paneigė prieštaringus T. V. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo argumentus dėl minėtų asmenų parodymų nepatikimumo, aiškiai ir argumentuotai pasisakė, kad pripažinti juos nepatikimais nėra pagrindo, nes jie atitinka kitus bylos duomenis.

6.9. Atmestini ir kasatoriaus teiginiai dėl negalimumo grįsti apkaltinamąjį nuosprendį liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, duotais parodymais. BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Visų pirma pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis nėra grindžiamas vien tik šio liudytojo parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas Nr. 3, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, kaltinamajam ir jo gynėjui buvo suteikta teisė užduoti jam klausimų ir šia teise jie aktyviai naudojosi. Teismas ištyrė ir liudytojo Nr. 3 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismai šio liudytojo duotus parodymus gretino su kitais įrodymais, vertino juos visų įrodymų kontekste ir rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje ištirti įrodymai.

6.10. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai šališkai vertino jo (T. V.) parodymus, netinkamai vertino liudytojų D. P., V. P., I. S., O. M., A. B., J. T. parodymus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. V. teisiamajame posėdyje nedavė parodymų apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tik patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsisakė atsakyti į papildomus klausimus ir prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. vasario 12 d. duotais parodymais. Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, perskaitė visus T. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismai pažymėjo, kad T. V. ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitė savo parodymus, keldamas vis naujas versijas ir nurodydamas vis naujas aplinkybes. Teismai savo sprendimuose pasisakė, kokios nuteistojo nurodytos aplinkybės ir kokiais kitais ištirtais bylos įrodymais yra paneigtos. Liudytojai D. P., V. P., I. S., O. M., A. B., J. T. teisiamajame posėdyje buvo apklausti, jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaityti. Daryti išvadą, kad šių liudytojų parodymai įvertinti netinkamai, nėra pagrindo.

6.11. Kasaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad teismai netinkamai vertino specialistų išvadas, nepagrįstai rėmėsi eksperto J. Plentos išvadomis ir jo paaiškinimais. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismai tyrė ir analizavo visas specialistų išvadas: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadas: Nr. KM 55/15(01), Nr. KM 56/15(01) ir Nr. KM 57/15(01); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadas: 2011 m. gruodžio 31 d. Nr. M 343/11(09); 2014 m. spalio 27 d. Nr. M 241/14(09); 2014 m. gruodžio 31 d. Nr. T-V 599/14(01); 2014 m. gruodžio 16 d. Nr. M 286/14(09); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadą Nr. T-V 600/14(01); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. kovo 9 d. specialisto išvadą Nr. 140-(807)-ISI-1560. Teisiamajame posėdyje specialistas J. Plenta patvirtino jo (kartu su J. Rybalko) duotas minėtas 2015 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadas Nr. KM 57/15(01), Nr. KM 55/15(01) ir Nr. KM 56/15(01), davė išsamius paaiškinimus, atsakė į proceso dalyvių klausimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad specialisto išvadų tyrimas ir vertinimas kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste nagrinėjamoje byloje buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

6.12. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. teigė, kad V. V., Z. B. ir G. Z. mirties nesiekė ir jų nenužudė, kad nuteistas nepagrįstai, remiantis prielaidomis, melagingais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, nekonkrečiomis specialistų išvadomis, kad byla „sufabrikuota“ ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės; kad to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą; kad šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes; tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, patikrino, priimtame nuosprendyje į visus nuteistojo prašymus ir esminius argumentus atsakė bei motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami.

6.13. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, gali atlikti įrodymų tyrimą, kuris atliekamas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai – neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė atlikti įrodymų tyrimą – iškviesti ir apklausti į įvykio vietą 2014 m. gruodžio 14 d. atvykusį policijos pareigūną, pakartotinai apklausti ekspertus, nukentėjusįjį G. R., liudytojus R. J., O. M., A. G. bei kitus asmenis, kurie paaiškintų apie sudarytus turtinius sandorius. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, prašymą motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymo atmetimas pats savaime nereiškia, jog priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia kaltinamojo (nuteistojo) gynybos teises. Vertindamas bei spręsdamas prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Atsižvelgdama į visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoti, kad atmetant prašymą buvo suvaržytos T. V. gynybos teisės ar kad tai turėtų būti vertinama kaip neišsamus ir šališkas bylos aplinkybių ištyrimas, neturi teisinio pagrindo.

7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys įvertinti pažeidžiant jų pripažinimo įrodymais bei įrodymų vertinimo taisykles, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių skundžiamus teismų sprendimus reikėtų naikinti ar keisti, nėra teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo įstatymo – BK 129 straipsnio 2 dalies taikymo

8. Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas kasatoriaus argumentuojamas tuo, kad jis V. V., Z. B. ir G. Z. nenužudė, kad dėl šių asmenų nužudymo turi būti išteisintas, kad dėl Z. B. mirties gali būti atsakingas tik pagal BK 132 straipsnį. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad teismai esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, nustatydami įrodyta pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes rėmėsi įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismų išvados dėl T. V. kaltumo padarius kvalifikuotus V. V., Z. B. ir G. Z. nužudymus pagrįstos ir išsamiai motyvuotos.

9. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia nužudė kitą žmogų. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Dėl priežastinio ryšio kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti; ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nužudymas bejėgiškos būklės žmogaus; savo artimojo giminaičio ar šeimos nario; kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; dėl savanaudiškų paskatų yra nužudymą kvalifikuojantys požymiai, nurodyti BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 7, 9 punktuose. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Be to, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą ir tada, kai nužudomas asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo. Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2009">2K-98/2009</a>, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-184-746/2016). BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas nužudymą kvalifikuojantis požymis – savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kai nužudoma kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, t. y. kai kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas gauti iš to turtinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Inkriminuojant kaltininkui savanaudiškas paskatas nužudyti, nebūtina, kad kaltininkas arba kitas suinteresuotas asmuo realiai patirtų turtinės naudos, tačiau privalu nustatyti šio motyvo susiformavimo laiką. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai savanaudiškos paskatos susiformuoja iki nužudymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361/2006">2K-361/2006</a>, 2K-7-576/2006, 2K-196/2011). Savanaudišku laikomas nužudymas tiek siekiant turtinės naudos sau, tiek kitam asmeniui, kurio padėtimi kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas ar asmuo, kurio turtiniais interesais padarytas nusikaltimas, tos naudos negauna arba ja nepasinaudoja ar jos atsisako, nusikaltimo kvalifikavimui neturi įtakos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94/2014">2K-94/2014</a>).

10. Nagrinėjamoje byloje T. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktus nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 30 d. nuo 21.00 val. iki 23.03 val. bute (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų – sužinojęs, kad gali netekti tėvui V. V. nuosavybės teise priklausančios buto 47/100 dalies, turėdamas tikslą nužudyti tėvą ir užvaldyti minėtą buto dalį, virtuvėje į degtinės butelį įbėrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, atnešęs šį degtinės butelį į svetainę, padavė V. V. ir G. R. žinodamas, kad pastarieji vartos degtinę ir kad klonazepamas sustiprins neigiamą etilo alkoholio poveikį organizmui ir sukels mirtį. Dėl T. V. veiksmų mažesnį degtinės su klonazepamu kiekį išgėrusiam G. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o didesnė etilo alkoholio koncentracija (4,33 promilės) dėl sąveikos su klonazepamu, sustiprinusiu etilo alkoholio poveikį centrinei nervų sistemai, sukėlė V. V. mirtį.

10.1. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad tarp T. V. atliktų veiksmų ir jo artimo giminaičio, šeimos nario – tėvo V. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys; kad ištirtos įvykio aplinkybės ir įrodymų visuma patvirtina, jog T. V., turėdamas akivaizdų motyvą – savanaudiškas paskatas, turėdamas tikslą nužudyti tėvą V. V. ir užvaldyti jo turtą, planavo ir ruošėsi tam; kad tėvui nužudyti panaudojo psichotropinę medžiagą – klonazepamą, įbėrė ją į butelį su alkoholiniu gėrimu ir padavė tėvui V. V. bei G. R. vartoti, žinodamas, kad klonazepamas sustiprins neigiamą etilo alkoholio poveikį organizmui ir sukels mirtį; kad dėl tokių T. V. veiksmų G. R. (išgėrusiam mažesnį degtinės su klonazepamu kiekį) buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o didesnė etilo alkoholio koncentracija dėl sąveikos su klonazepamu, sustiprinusiu alkoholio poveikį centrinei nervų sistemai, sukėlė V. V. mirtį; kad T. V. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą žmogaus gyvybei, įmaišęs į alkoholį klonazepamo, davė jį gerti tėvui V. V. ir G. R., taip siekdamas konkrečių pasekmių – tėvo V. V. mirties.

10.2. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad T. V. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai byloje nustatyti, teismų sprendimuose motyvuotai atskleisti. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes T. V. padaryta nusikalstama veika – tėvo V. V. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktus.

11. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus T. V. nuteistas už tai, kad, įgijęs Z. B. pasitikėjimą juo, 2014 m. spalio 20–24 d. sužinojęs, kad Z. B. su savimi turi nemažą grynųjų pinigų sumą, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nužudyti Z. B. ir užvaldyti jos turimas lėšas, 2014 m. spalio 24 d., antroje dienos pusėje, apsvaigino nukentėjusiąją apgaulės būdu sugirdęs jai keturis kartus terapinę toksinę dozę viršijantį psichotropinės medžiagos – klonazepamo – kiekį, taip sukeldamas organizmo intoksikaciją, ir atimdamas Z. B. galimybę priešintis. Laukdamas klonazepamo poveikio, savo automobiliu vežiojo ją po Marijampolės apskritį, kol apie 19–20 val. atvyko prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, ten apsvaigusią nuo klonazepamo Z. B. įstūmė į tvenkinį ir, panardinęs nukentėjusiosios galvą po vandeniu, laikė tol, kol uždarius kvėpavimo takus vandeniu Z. B. mirė nuo asfiksijos. Po jos mirties pasisavino nukentėjusiosios turėtas lėšas – ne mažiau kaip 2200 Eur.

11.1. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad byloje ištirtos aplinkybės, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas, kad T. V., žinodamas apie Z. B. 2014 m. spalio 24 d. gautas nemažas pajamas, o pats tuo metu pinigų neturėdamas, dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas pasisavinti jos pinigus, apsvaigino Z. B. klonazepamu ir negalinčią pasipriešinti, t. y. bejėgiškos būklės, nuskandino tvenkinyje, po to imituodamas nelaimingą atsitikimą Z. B. kūną paliko plūduriuoti vandenyje, ant kranto paliko Z. B. rankinę ir nepilną butelį brendžio, o Z. B. turėtus pinigus pasisavino; kad T. V. neabejotinai suvokė, jog apsvaiginta Z. B. negalės priešintis, ir, siekdamas palengvinti nusikaltimo padarymą, to siekė, taip pat T. V. suprato savo veiksmų pavojingumą Z. B. gyvybei ir sąmoningai siekė nužudyti Z. B., t. y. veikė tiesiogine tyčia.

11.2. Konstatuoti, kad T. V. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nustatyti, teismų sprendimuose tinkamai atskleisti. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes T. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus.

11.3. Nuteistojo prašymas jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį (neatsargus gyvybės atėmimas) atmestinas, nes jis visiškai nepagrįstas ir neduodantis pagrindo šioje nutartyje atskirai pasisakyti dėl šio baudžiamojo įstatymo – BK 132 straipsnio – aiškinimo ir taikymo.

12. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą T. V. nuteistas už tai, kad, įgijęs G. Z. pasitikėjimą juo, surinkęs duomenis apie jos turtinę padėtį, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą užvaldyti G. Z. nuosavybės teise priklausantį 17 377 Eur (60 000 Lt) vertės butą (duomenys neskelbtini), pažadėjęs G. Z. vesti, įkalbėjo ją sudaryti šio buto pirkimo–pardavimo sandorį. 2014 m. gruodžio 11 d. 9.45 val. notarų biure buvo pasirašyta minėto buto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią T. V. įgijo ir neva sumokėjo G. Z. 17 377 Eur (60 000 Lt). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, T. V. susitarė su G. Z. vakare susitikti bute, apie 20 val. atvyko į butą, apgaulės būdu sugirdė G. Z. tyrimo metu tiksliai nenustatytą, toksinę dozę viršijantį kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, tuo pat metu skatindamas G. Z. vartoti ir alkoholį, taip sustiprindamas klonazepamo poveikį organizmui, dėl to G. Z. ištiko ūmus širdies veiklos sutrikimas, nulemtas klonazepamo ir etilo alkoholio poveikio. Siekdamas suklaidinti teisėsaugos institucijas, T. V. imitavo nelaimingą atsitikimą – G. Z. prigėrimą vandenyje, vonioje. Taip T. V. dėl savanaudiškų paskatų nužudė G. Z. ir užvaldė pastarosios 17 377 Eur (60 000 Lt) vertės butą (duomenys neskelbtini).

12.1. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad T. V., siekdamas užvaldyti G. Z. butą, apsimesdamas, jog su G. Z. žada kurti šeimą, įkalbėjo šią perleisti jam butą sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, bet realiai pinigų nesumokant, apgaulės būdu įgijęs butą sugirdė G. Z. tiksliai nenustatytą klonazepamo dozę, dėl to kartu pavartojus alkoholio ją ištiko ūmus širdies veiklos sutrikimas, nuo kurio G. Z. mirė. T. V., sugirdydamas kartu su alkoholiu klonazepamo G. Z., suvokė savo veiksmų pavojingumą G. Z. gyvybei ir siekė jos mirties, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

12.2. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad T. V. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai byloje nustatyti, teismų sprendimuose motyvuotai atskleisti. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes T. V. padaryta nusikalstama veika – G. Z. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų – teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Dėl bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – paskyrimo

13. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtinta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių metų iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio 5 dalies 3 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai už vieną nusikalstamą veiką paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

13.1. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam T. V. už kvalifikuotą V. V. nužudymą paskirtas laisvės atėmimas šešiolikai metų, už kvalifikuotus Z. B. ir G. Z. nužudymus – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kasatorius nurodo, kad jis nesutinka su jam paskirta (tiek už atskirus nusikaltimus, tiek subendrinta) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, nes jis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė; nei V. V., nei Z. B. ir G. Z. nenužudė. Byloje nustatyta, kad T. V. padarė nusikaltimus – veikdamas tiesiogine tyčia nužudė, esant nustatytiems nužudymą kvalifikuojantiems požymiams, ir V. V., ir Z. B., ir G. Z.. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtomis nuostatomis, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl T. V. skiria būtent tokio griežtumo (už V. V. kvalifikuotą nužudymą – laisvės atėmimą šešiolikai metų, o už Z. B. ir G. Z. kvalifikuotus nužudymus – laisvės atėmimą iki gyvos galvos) bausmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomi prašymai dėl bausmės švelninimo yra grindžiami tuo, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, tačiau visi nuteistojo argumentai dėl nepagrįsto nuteisimo atmesti. Šis teismas nuosprendyje pasisakė, kad: atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. V. padarė tris labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtį; nužudymai padaryti kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, visi nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, siekiant užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, be to, vienas žmogus nužudytas pasinaudojant bejėgiška būkle, kitas buvo T. V. tėvas, be to, pastarasis nužudymas padarytas kitiems žmonėms pavojingu būdu, nes tik atsitiktinai sunkesnių padarinių sveikatai išvengė G. R.; visi nusikaltimai gerai apgalvoti, jiems iš anksto pasiruošta, nusikaltimai įvykdyti naudojant psichotropinę medžiagą – klonazepamą, kartu imituojant nelaimingus atsitikimus ir taip siekiant išvengti atsakomybės; T. V. dėl nusikaltimų savo kaltės nepripažįsta ir nesigaili; nurodytos aplinkybės rodo nuteistojo itin cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę, visuomenėje priimtas elgesio taisykles, o kartu patvirtina ypatingą nuteistojo asmenybės pavojingumą; T. V. iki sulaikymo niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, T. V. už kiekvieną nusikaltimą parinkta laisvės atėmimo bausmė, dėl pirmojo nusikaltimo viršijanti sankcijoje nurodytą bausmės vidurkį, o dėl antrojo ir trečiojo nusikaltimų atitinkanti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą; tai, kad dėl G. Z. nužudymo šalinamas vienas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, nesumažina nei padaryto nusikaltimo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo, o kartu nesudaro pagrindo sušvelninti dėl šio nusikaltimo paskirtos bausmės.

13.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Konstatuoti, kad T. V. paskirta bausmė (tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė) yra neteisinga, paskirta pažeidžiant bausmės paskyrimą reglamentuojančias nuostatas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

14. Kasatorius nesutinka ir su civilinių ieškinių išsprendimu ir tai motyvuoja tuo, kad jis už V. V., Z. B. ir G. Z. nužudymus nuteistas nepagrįstai. Nagrinėjamoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius išsprendė, nuosprendyje, remdamasis ir BPK, ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kam, kokio dydžio ir kokiais duomenimis remiantis jis nustatomas, išsamiai pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas jokių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, sprendžiant klausimus, susijusius su civilinių ieškinių klausimo išsprendimu, nenustatė. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pirmosios instancijos teismo tinkamo civilinių ieškinių išsprendimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų nuosprendžius nėra BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Armanas Abramavičius

Aldona Rakauskienė