Dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04883-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:11.9.10.8; 15.4; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ir atsakovo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti jam paskirtas drausmines nuobaudas: atsakovo direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.13A-38 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr.13A-48 paskirtą nuobaudą – atleidimą iš darbo; grąžinti jį į ankstesnį darbą, priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas V. B. nuo 2005 m. lapkričio 7 d. dirbo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovu. Atsakovo direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis pažeidė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 12A-12R „Dėl išduodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grąžinimo tvarkos“, 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 12A-126 „Dėl Asmens duomenų tvarkymo taisyklų“, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovo direktoriaus įsakymu, 1.3.7 punkto (neplatinti informacijos, laikomos įmonės komercine ar tarnybine paslaptimi), 1.3.10 punkto (savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės įstatais, darbo sutartimi, šiais nuostatais, direktoriaus įsakymais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais įmonės aktais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams), 2.1.9 punkto (darbe vadovautis Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatais, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Lietuvos Respublikos įstatymais), 2.2 punkto (saugoti esančius dokumentus, nustatyta tvarka perduoti juos archyvui), 2.4 punkto (vykdyti kitus, susijusius su tiesioginėmis kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigomis, direktoriaus nurodymus), 4.3 punkto (atsakyti už įmonės komercinių paslapčių saugojimą) nuostatas ir darbuotojo bendrą pareigą vykdyti darbo funkcijas ir laikytis darbo drausmės.

Atsakovo direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2013 m. kovo 7 d. už tai, kad, piktnaudžiaudamas darbo sutartimi ir pareigybės aprašyme jam suteiktomis teisėmis, neperduodamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos (pranešimų apie KET pažeidimus ir nuotraukų) Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybai, savavališkai ir neteisėtai sudarė sąlygas transporto priemonių valdytojams, pažeidusiems KET reikalavimus, išvengti administracinės atsakomybės ir tokie jo veiksmai prieštarauja bei grubiai pažeidžia DK 35 straipsnio, 93 straipsnio, 228 straipsnio nuostatas, tai atitinka DK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką.

Ieškovas nurodė, kad iki 2013 m. ieškovas jokių drausminių nuobaudų neturėjo, jo darbas buvo vertinamas tik gerai, reiškiamos padėkos. 2012 metais atsakovo direktorius A. P. buvo sulaikytas, jam skirta kardomoji priemonė suėmimas. Nesant direktoriaus ir kitų asmenų, kurie koordinuotų įstaigos veiklą ir faktiškai jai vadovautų, ieškovas įstaigoje ėmėsi administravimo veiksmų. 2013 m. sausio mėnesį įstaigos direktorius A. P. grįžo į darbą ir ėmė nuolat reikalauti iš ieškovo įvairių pasiaiškinimų, perkėlė ieškovą į kitą darbo vietą, nesudarė tinkamų darbo sąlygų. 2013 m. vasario 27 d. drausminė nuobauda – papeikimas jam buvo paskirta už tai, kad ieškovo darbo kompiuteryje buvo rasta duomenų apie lankymąsi portaluose www.delfi.lt ir www.kaunodiena.lt, rasta įvairių dokumentų failų, nesusijusių su tiesioginėmis darbo pareigomis, duomenų apie atsakovo įstaigos klientus, užfiksuotus pažeidimus ir pažeidėjus. Ieškovas nesupranta reikalavimo pasiaiškinti ir kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimą jis padarė, dėl ko turėjo pasiaiškinti, be to, tam buvo skirta per mažai laiko, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. 2013 m. kovo 7 d. drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta už tai, kad ieškovas nepateikė medžiagos Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybai apie vairuotojo, vairavusio automobilį „Peugeot“ (duomenys neskelbtini), padarytą KET pažeidimą, ir apie vairuotojo, vairavusio automobilį „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), padarytą pažeidimą. Ieškovo teigimu, ši nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes pažeidimų medžiagą Viešosios tvarkos tarnybai siuntė ne tik jis, bet ir įstaigos direktorius. Nuo 2012 m. liepos 24 d. ieškovas atostogavo, todėl visą medžiagą siuntė laikinai einantis direktoriaus pareigas V. L. Be to, kaip pažymėjo ieškovas, dėl automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo padaryto pažeidimo ieškovo atleidimo iš darbo dieną dar nebuvo suėjęs 10 dienų terminas, per kurį medžiaga dėl pažeidimo padarymo dar neturėjo būti siunčiama savivaldybės viešosios tvarkos tarnybai. Ieškovas prašė grąžinti jį į ankstesnį darbą, nes yra vyresnio amžiaus ir turi mažiau galimybių susirasti kitą darbą, jo nuomone, iki atleidimo iš darbo jo vykdytos funkcijos įstaigoje yra išlikusios, todėl grąžinti į darbą kliūčių nėra.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtais atsakovo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 13A-38, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir 2013 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 13A-48, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; grąžino ieškovą į ankstesnį darbą; priteisė ieškovui iš atsakovo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 29 550,84 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad nei 2013 m. vasario 27 d. įsakyme paskirti drausminę nuobaudą – papeikimą, nei anksčiau ieškovui įteiktame reikalavime pasiaiškinti darbdavys nekonkretino, kurį konkrečiai įsakymo Nr. 12A-12R „Dėl išduodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grąžinimo tvarkos“ punktą ieškovas pažeidė. Iš įsakymo Nr. 12A-12R 3 skyriaus teismas sprendė, kad leidimų išdavimas buvo galimas tik norintiems gauti leidimus asmenims pateikus reikalingus duomenis (užpildžius prašymą), tarp jų vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, automobilio valstybinį numerį. Ieškovas turėjo priimti sprendimą, ar išduoti (pakeisti, panaikinti) leidimą, todėl jam turėjo būti prieinami visi interesantų pateikti duomenys, taigi ieškovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tais duomenimis naudotis, priešingu atveju jis apskritai nebūtų galėjęs priimti sprendimų dėl leidimų išdavimo. Įsakyme paskirti drausminę nuobaudą taip pat nebuvo nurodyta, kokį konkrečiai Asmens duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų įsakymu Nr. 12A-126, punktą ar punktus pažeidė ieškovas. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas pažeidė duomenų tvarkymo principus, kad gavo duomenis neteisėtu būdu, kad kaupė perteklinius duomenis ir pan. Iš atsakovo patikrinimo akto neaišku, kokie konkrečiai duomenys sudaro darbo pažeidimo sudėtį. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas jo darbo kompiuteryje turėtus asmenų duomenis atskleidė ar perdavė kitiems asmenims. Pareigybės aprašymo 1.3.10 punktas, kaip ir 2.1.9 punktas, yra blanketinė norma, nustatanti, kad darbuotojas savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės įstatais, darbo sutartimi, šiais nuostatais, direktoriaus įsakymais, etc., todėl nenurodant kartu kitos pažeistos teisės normos šie punktai savarankiškos darbo pažeidimo sudėties nesudaro. Pareigybės aprašymo 2.2 punkte nurodyta, kad darbuotojas saugo esančius dokumentus, nustatyta tvarka perduoda juos archyvui. Patikrinimo akte, kuris buvo pagrindas atsakovo direktoriui skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą, atsakovas nenurodė, kokių dokumentų ieškovas nesaugojo ar neperdavė įstaigos archyvui, dėl šio pareigybės aprašymo punkto pažeidimo ieškovo net nebuvo prašoma pasiaiškinti. Pareigybės aprašymo 2.4 punktas nustato, kad Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovas vykdo kitus direktoriaus nurodymus, susijusius su tiesioginėmis Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigomis. Teismo vertinimu, ši pareigybės aprašymo norma yra blanketinė, todėl jos nesilaikymo faktas turėtų būti patvirtinamas įrodymais, kokių konkrečių direktoriaus nurodymų neįvykdė ieškovas, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Pareigybės aprašymo 4.3 punktas nustato, kad ieškovas atsako už komercinių paslapčių saugojimą. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, kad atsakovo įstaigoje buvo nustatytas komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas ir įpareigotas tų komercinių paslapčių neatskleisti. Dėl to teismas sprendė, kad nepateikta jokių įrodymų, jog ieškovas, žinodamas, kas laikytina komercine paslaptimi, ir įsipareigojęs tos paslapties neatskleisti, ją atskleidė ir taip padarė drausmės pažeidimą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad įstaigoje buvo nustatytos naudojimosi kompiuteriu ir interneto ryšiu taisyklės ir tvarka, kurioje būtų buvę nustatyti draudimai naudotis interneto ryšiu, elektroniniu paštu, draudimai laikyti darbo kompiuteryje tam tikras rinkmenas, nesusijusias su tiesioginėmis pareigomis. Teismo vertinumu, nebūdamas iš anksto įspėtas ir informuotas, ieškovas negali būti kaltinamas ir baudžiamas už tai, kad naudojosi internetu, kad į jo elektroninį paštą buvo atsiųsti kokie nors laiškai, prisegti dokumentai, taip pat už tai, kad kompiuterio atmintyje laikė kokias nors rinkmenas. Nenustatyta faktų, kad ieškovas pažeidė bendrąsias darbo pareigas, t. y. kad ieškovas darbo metu neatliko savo pareigų. Teismas sprendė, kad atsakovas nenustatė drausmės pažeidimo objektyviosios sudėties, t. y. ieškovo atliktų veiksmų ar neveikimo, kurie sudarytų darbo drausmės pažeidimą. Dėl to konstatavo, kad 2013 m. vasario 27 d. nuobauda paskirta nepagrįstai, neteisėtai, dėl ko yra naikintina.

Vertindamas 2013 m. kovo 7 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad nė vienas iš pareigybės aprašymo punktų nenustato tiesioginės ieškovo kaip Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigos paruošti ir išsiųsti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybai. Iš atsakovo įstatų 51.6 punkto matyti, kad tik įstaigos direktorius veikia viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vardu santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Remdamasis bylos medžiaga, teismas sprendė, kad atsakovo įstaigoje nebuvo nustatyta konkreti ir aiški pažeidimų medžiagos paruošimo ir išsiuntimo savivaldybei tvarka, kas iš darbuotojų už šiuos veiksmus yra atsakingas. Ieškovo pareigybės aprašyme tokia funkcija nebuvo įrašyta, nors ieškovas faktiškai yra pasirašinėjęs pranešimus, tačiau dažnai tai darydavo ir įstaigos direktorius. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad kiekvienas įstaigos kontrolierių užfiksuotas pažeidimas būtų persiunčiamas savivaldos administracines pažeidimo bylas nagrinėjančiam organui. Nurodyta, kad automobilio „Peugeot“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kurio pažeidimas buvo užfiksuotas 2012 m. liepos 24 d., atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo medžiaga galėjo būti išsiųsta savivaldybei ne anksčiau kaip 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. jau ieškovui atostogaujant. Automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažeidimas buvo užfiksuotas 2013 m. vasario 25 d., todėl vairuotojo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo medžiaga galėjo būti pradėta ruošti nuo 2013 m. kovo 8 d. Ieškovui buvo paskirta nuobauda 2013 m. kovo 7 d., taigi nesuėjus terminui, per kurį turėjo būti pradėta pažeidimo tyrimo procedūra. Be to, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas kokiais nors savo veiksmais (nurodymų davimu, įsakymais ir kt.) sudarė sąlygas vairuotojams išvengti administracinės atsakomybės, kad būtent ieškovui buvo pavesta surinkti visų padarytų pažeidimų medžiagą, ją paruošti, patikrinti ir išsiųsti savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybai. Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, kad ieškovas, nebūdamas paskirtas atlikti šių funkcijų, negalėjo ir būti baudžiamas už tai, kad neperdavė medžiagos ir sudarė sąlygas išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo vertinimu, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pareigybių sąrašo ir valdymo struktūros pakeitimai buvo padaryti nesibaigus šios bylos procesui, siekiant išvengti ieškovo grąžinimo į darbą. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ veiklos tikslai, nurodyti įstaigos įstatų II skyriuje, būtų pasikeitę, kad būtų sumažėjusios ar pasikeitusios šios įstaigos atliekamos funkcijos, todėl teismas sprendė, kad ieškovo realus grąžinimas į darbą yra įmanomas ir atsakovo teisių iš esmės nepažeis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kryptingai ir neteisėtai siekė atleisti ieškovą iš darbo, taip neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamų išgyvenimų ir įtampą, teismas sprendė, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama priteisiant 2000 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 26 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikino iš dalies ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: panaikinti sprendimo dalis, kuriomis pripažintas atsakovo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“, į. k. 134929849, direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 13A-48 dėl V. B. paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, negaliojančiu; ieškovas grąžintas į darbą; priteista ieškovui iš atsakovo 2500 Lt neturtinės žalos ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 4656,50 Lt atlyginimą, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vertindama atsakovo 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo pagrįstumą, teisėjų kolegija nurodė, kad faktiškai visi atsakovo darbuotojai, darbe naudojantys kompiuterius, skaitydavo interneto puslapius, tačiau drausminė atsakomybė už tai jiems nebuvo taikyta. Teisėjų kolegija atmetė nepagrįstus ir neįrodytus argumentus, kad ieškovas pažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisykles. Atkreiptas dėmesys į tai, kad darbdavio įsakyme dėl drausminės nuobaudos ir pranešime pasiaiškinti nebuvo nurodyti nei įstatymo, nei šių taisyklių konkretūs straipsniai (punktai), kuriuos pažeidė ieškovas, todėl spręsta, jog ieškovui buvo apribota teisė ir galimybė gintis nuo abstrakčių kaltinimų. Be to, nė viename iš šių dokumentų atsakovas nenurodė, kokių konkrečių asmenų duomenys ir kokiu laikotarpiu buvo renkami ir kaupiami, kokius padarinius tai turėjo atsakovui, ar nuo to nukentėjo įstaigos turtinės ir (ar) neturtinės teisės. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad leidimai, kuriuos išduodant iš asmens buvo reikalaujama nurodyti jo asmens duomenis, buvo tiesiogiai susiję su ieškovo tiesioginiu darbu. Remiantis bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas būtų patvirtinęs tarnybinių paslapčių (konfidencialios informacijos) sąrašą, taip pat nenustatyta, jog ieškovas būtų tuos duomenis atskleidęs tretiesiems asmenims, įstaigoje nenustatytas draudimas laikyti darbo kompiuteryje asmeninę informaciją, todėl negalima sutikti su ieškovui pareikštais kaltinimais dėl asmeninių dokumentų projektų saugojimo darbo kompiuteryje. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos yra abstraktus, o reikalavimas pasiaiškinti neatitiko įstatymo nustatytų kriterijų (DK 240 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuota, jog pirmoji drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtos antrosios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, teisėtumą, nurodė, kad, bylos duomenimis, ieškovas ėjo vadovaujamas atsakovo Kontrolės ir analizės skyriaus viršininko pareigas. Vadovaujamas pareigas einančių darbuotojų darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia tai, kad tokiems darbuotojams suteikiama plati kompetencija, vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Kadangi vadovaujamą darbą dirbančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, vertinant tokių darbuotojų veiklą taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Ieškovo vadovaujamo skyriaus darbuotojas 2012 m. liepos 24 d., Gedimino g., Kaune, M (mėlynojoje) zonoje, užfiksavo Kauno miesto savivaldybės tarybos nuostatų pažeidimą transporto priemonės „Peugeot 605“ (duomenys neskelbtini) vairuotojui nesumokėjus nustatyto dydžio rinkliavos už automobilio statymą mokamoje vietoje. Šis pažeidimas įtrauktas į 2012 m. liepos 24 d. pažeidimų registrą, tačiau savivaldybės atsakingai institucijai, įgaliotai nagrinėti administracinius teisės pažeidimus, perduota nebuvo. Pagal ieškovo pareigybės aprašymo 3.9 punktą, ieškovui atsisakius priimti pažeidimo medžiagą toliau vykdyti, apie tai jis privalo informuoti įmonės direktorių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to, ne ieškovas sprendžia, ar pakanka duomenų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, o šį administracinės atsakomybės klausimą nagrinėjanti kompetentinga savivaldybės institucija (Viešosios tvarkos tarnyba). Nors ieškovas nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo kasmetinėse atostogose, tačiau tokia medžiaga galėjo būti pateikta išsiųsti per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo. Kadangi lydraščius su pridedama medžiaga nuo 2012 m. liepos 30 d. pasirašinėjo tik įmonės vadovas, ieškovui teko pareiga grįžus iš atostogų pateikti pažeidimo medžiagą įmonės direktoriui. Analogišku darbo drausmės pažeidimu ieškovas buvo kaltinamas ir dėl 2013 m. vasario 25 d. įvykio, kai buvo užfiksuotas automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažeidimas Miško g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Ieškovui pranešime įrašius „1 Lt“, tolesnė administracinio pažeidimo tyrimo procedūra pagal ieškovo vadovaujamame skyriuje nustatytą tvarką nebuvo atliekama. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tokių ieškovo veiksmų darbdavys galėjo netekti pasitikėjimo ieškovu kaip darbuotoju, šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas ar tvarką, todėl pagrįstai pripažino ieškovo veiksmus kaltais ir turėjo pagrindą atleisti jį iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Apeliacinės instancijos teismas panaikino atsakovo 2013 m. vasario 27 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.

II. Kasaciniai skundai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą. Ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą darbo drausmės pažeidimo pripažinimas ar nepripažinimas šiukščiu yra vertinamojo pobūdžio, tai turi teisę nustatyti darbdavys, tačiau šis vertinimas nėra galutinis ir neginčijamas, nes esant ginčui teisę vertinti pažeidimo pobūdį turi darbo ginčą nagrinėjantis teismas (DK 238, 242 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, kad ieškovo veiksmuose nėra darbo drausmės pažeidimo, o juo labiau šiurkštaus sudėties. Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo pareigybės aprašymas nustato tik bendro pobūdžio pareigą kontroliuoti, kaip atliekamas vietinės rinkliavos mokėjimas miesto gatvėse ir aikštėse, tačiau nėra susiję su administracinių teisės pažeidimo medžiagos parengimo ir išsiuntimo tvarka. Pareigybės aprašymo punktai nenustato ieškovo pareigos ruošti ir (ar) išsiųsti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybai, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda. Iš atsakovo įstatų 51.6 punkto matyti, kad tik įstaigos direktorius veikia viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vardu santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis ir tik jo pasirašyta pažeidimų medžiaga būdavo perduodama Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybai. Įstaigoje buvo nusistovėjusi tvarka, kad medžiaga apie padarytą pažeidimą turi būti išsiunčiama bylą nagrinėsiančiam organui (Viešosios tvarkos tarnybai) ne anksčiau negu po 10 d. nuo pažeidimo padarymo, tačiau įstaigoje nenustatytas terminas, kada vėliausiai galima nusiųsti medžiagą, o senaties terminas įvykiui nagrinėti yra pusė metų. Automobilio „Peugeot“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas 2012 m. liepos 24 d., vadinasi, šio administracinio teisės pažeidimo medžiaga galėjo būti išsiųsta savivaldybei ne anksčiau kaip 2012 m. rugsėjo 3 d., t. y. ieškovui jau atostogaujant. Be to, nuo 2012 m. liepos 21 d. administracinių teisės pažeidimų medžiagos perdavimas Viešosios tvarkos tarnybai buvo pavestas išimtinai V. L., o ieškovas nuo šios funkcijos buvo nušalintas, taigi, jis netgi objektyviai negalėjo šios medžiagos perduoti Viešosios tvarkos tarnybai. Iš byloje pateiktų lydraščių matyti, kad ieškovas pasirašinėjo lydraščius ir siuntė medžiagą apie pažeidimus savivaldybės viešosios tvarkos tarnybai tik iki 2012 m. liepos 25 d. Be to, automobilio „Peugeot“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažeidimo užfiksavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir įprastinės fiksavimo praktikos, t. y. nusižengimas nebuvo užfiksuotas du kartus ne mažiau kaip trijų minučių intervalu. Automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), kuris 2013 m. vasario 25 d. buvo užfiksuotas pastatytas neapmokėjus už stovėjimą, vairuotojui administracinio teisės pažeidimo byla pagal atsakovo nustatytą tvarką galėjo būti pradėta praėjus 10 dienų nuo pažeidimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 8 d., o ieškovas iš darbo už šį pažeidimą (medžiagos neišsiuntimą) buvo atleistas 2013 m. kovo 7 d. Dėl to nepagrįsta apeliacinio teismo išvada, kad ieškovas privalėjo perduoti medžiagą Viešosios tvarkos tarnybai nesilaikydamas įstaigoje nusistovėjusios tvarkos, t. y. nepraėjus 10 dienų terminui, per kurį administracinė teisena nebūdavo pradedama. Pagal atsakovo įsakymo „Dėl Mokėjimo kortelių pardavimo asmenims, pažeidusiems kelio ženklo mokamas stovėjimas reikalavimus taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, žalos atlyginimo kvitas transporto valdytojo neatleidžia nuo administracinės atsakomybės, tačiau vertinama kaip lengvinanti aplinkybė (6 punktas), todėl teismas netinkamai aiškino ieškovo užrašą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad dėl automobilio „Peugeot“ (duomenys neskelbtini) valdytojo administracinio teisės pažeidimo medžiagos ieškovui negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda, nes yra praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti. Vadovaujantis DK 241 straipsnio 2 dalimi, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Tai, kad nė vieno iš pirmiau nurodytų administracinių teisės pažeidimų medžiaga (nei „Peugeot“ (duomenys neskelbtini), nei „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) atsakingų ir įgaliotųjų atsakovo darbuotojų nebuvo perduota Viešosios tvarkos tarnybai, patvirtina, jog ši medžiaga neprivalėjo būti perduota Viešosios tvarkos tarnybai arba neatitiko administracinio teisės pažeidimo medžiagai keliamų reikalavimų. Ieškovo veiksmuose nebuvo privalomojo drausminės atsakomybės požymio – kaltės, taip pat nepateikta įrodymų, leidžiančių spręsti apie žalingus padarinius atsakovui. Dėl to atleidimas iš darbo nesant darbo drausmės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių negalėjo būti skiriamas.

Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl darbo drausmės pažeidimo fakto, darbuotojo kaltės, padarytos žalos, tiesioginio ryšio tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas ignoravo teismo pareigą tokio pobūdžio bylose užtikrinti viešojo intereso gynimą; turėjo taikyti darbo bylas reglamentuojančias proceso normas, o ne bendrąsias civilinio proceso normas. Pateiktos išvados neparemtos bylos duomenimis, netgi jiems prieštarauja, o teismo sprendimo turinys iš esmės tik atkartoja atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Nenurodyta, kodėl tų pačių duomenų pagrindu buvo daromos priešingos išvados ir kokie bylos duomenys tokias išvadas patvirtino, kokia darbo tvarka šiuo atveju buvo pažeista, apsiribota formaliais ir deklaratyviais teiginiais apie vadovų atsakomybei keliamus reikalavimus. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, savo sprendimą iš esmės grindė vienos atsakovui lojalios liudytojos N. N., kuri yra atsakovo darbuotoja, parodymais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. sprendimą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimo ir taikymo. Viena iš ieškovo pareigų buvo ruošti ir išsiųsti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybai, tą patvirtino ir pats ieškovas kasacinio skundo argumentais ir savo rašte „Dėl reikalavimo pasiaiškinti raštu“. Po atsakovo direktoriaus įsakymo, kuriuo ieškovui buvo uždrausta pasirašyti medžiagos perdavimo lydimuosius raštus, jis vis tiek liko atsakingas už sprendimų dėl medžiagos perdavimo ar neperdavimo priėmimą (pareigybės aprašymo 2.1.1, 3.9 punktai). Ieškovui buvo taikyta drausminė atsakomybė ne todėl, kad jis laiku neišsiuntė medžiagos apie pažeidėją – automobilio „Peugeot 605“ vairuotoją, bet dėl jo sprendimo šios medžiagos nesiųsti visai ir taip atleisti šios transporto priemonės valdytoją nuo administracinės atsakomybės. Automobilio vairuotojo pažeidimo medžiaga įmonės vadovui nebuvo perduota, todėl šis atvejis liko neišnagrinėtas. Automobilio „Peugeot 605“ vairuotojo padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas 3 min. intervalu, iš nuotraukų matyti šalia esantis mokėjimo automatas, prie kurio nestovi nė vienas žmogus, todėl šis pažeidimas turėjo būti persiųstas Viešosios tvarkos tarnybai. Ieškovo nurodoma nuotrauka, kuri buvo padaryta kitu metų laiku, nei buvo užfiksuotas pirminis pažeidimas, padaryta ir pateikta pirmosios instancijos teismui papildomai, kad būtų aišku, kur stovi rinkliavos surinkimo automatai pažeidimo vietoje. Ieškovas šios medžiagos neišsiuntė tyčia, nes transporto priemonės savininkas buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas D. V., su kuriuo ieškovas palaikė glaudžius ryšius šiai tarnybai vykdant tyrimą prieš atsakovo direktorių, vyr. buhalterį ir kitus asmenis. 2012 m. birželio 15 d. Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vidaus dokumentu ieškovas nustatė tvarką, pagal kurią bauda pažeidėjams gali būti taikoma nuo 80 iki 140 Lt, o šio skyriaus vadovas gali taikyti kitokį baudos dydį. Dėl „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojo pažeidimo ieškovas pažeidimų duomenų bazėje nurodė 1 Lt ir parašu patvirtino tokį sprendimą, kuris iš esmės atleido valdytoją nuo administracinės atsakomybės. Šio automobilio savininkas yra ieškovo kaimynas, tai patvirtinta VĮ „Regitra“ duomenimis. Taigi ieškovas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė kryptingai, tyčia siekė norimo rezultato, t. y. padėti išvengti administracinės atsakomybės su juo susijusiems asmenims. Remiantis byloje surinktais įrodymais, nekyla jokių abejonių, kad ieškovas sistemingai vykdė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, dėl kurių Kauno miesto savivaldybė patyrė žalą. Ieškovo argumentas dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino buvo pateiktas tik kasaciniame teisme, taip apribojant atsakovo galimybę pateikti įrodymus dėl šio termino nepraleidimo. Ieškovo padarytas pažeidimas buvo nustatytas 2013 m. sausio 31 d. įsakymu sudarytos komisijos darbo metu ir komisijai surašant 2013 m. vasario 15 d. kompiuterių apžiūros aktą, kuris yra prilyginamas įstaigos veiklos vidaus auditui. Dėl to už komisijos nustatytus darbo drausmės pažeidimus drausmines nuobaudas galima skirti ne vėliau kaip per dvejus metus (DK 241 straipsnio 2 dalis). Kadangi pranešimai apie pažeidimus buvo siunčiami praėjus 3–5 mėnesiams nuo padaryto pažeidimo, tai ieškovas pažeidimo medžiagą galėjo nusiųsti iki 2012 m. gruodžio 24 d. To nepadarius, darbo drausmės pažeidimo padarymo diena yra laikytina paskutinė diena, kai ieškovas turėjo išsiųsti pažeidimo medžiagą. Dėl to ieškovui drausminė nuobauda paskirta 2013 m. kovo 7 d. nepraleidus 6 mėn. termino drausminei nuobaudai skirti.

Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą pagrindė faktiniais byloje surinktais duomenimis ir įrodymais bei motyvuotai pripažino, kad ieškovas darbo drausmę pažeidė. Ieškovas kelia atskirų įrodymų turinio analizės klausimus, laikytinus fakto klausimais, kurie kasaciniame teisme nesprendžiami. Šioje byloje kilęs ginčas tarp dviejų privačių asmenų, todėl teismas negalėjo ginti jokio viešojo intereso. Ieškovas nenurodė, kokius jo teiktus ar nurodytus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisakė rinkti ar vertinti.

Kasaciniu skundu atsakovas VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas panaikinti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmesti. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Tai, kad atsakovo darbuotojams buvo taikyta drausminė atsakomybė už lankymąsi interneto svetainėse, patvirtina byloje esantis 2013 m. vasario 27 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus įsakymas dėl papeikimo skyrimo procesų kokybės analitikui D. K. Materialinių vertybių ir įrenginių naudojimo tvarka iš esmės yra nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 42 punkte, kuriame nurodyta, kad darbuotojai privalo efektyviai naudoti įrenginius, šių taisyklių 35 punkte nustatyta, jog darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės: laiku atvykti į darbą, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti tiesioginėms pareigoms vykdyti, vykdyti darbo normas, laikytis drausmės ir teisės aktų reikalavimų. Iš šių taisyklių ieškovui buvo aišku, kad darbo priemones ir įrenginius galima naudoti tik darbo tikslams, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus įsakymo Nr. 12A-126 „Dėl Asmens duomenų tvarkymo taisyklų“ 2 punkte įtvirtinta, kad elektronikos inžinierius A. V. įgaliotas tvarkyti ir valdyti asmens duomenis pagal duomenų valdytojo (atstovaujamos įstaigos vadovo) nurodymus. Toks vidinis asmens duomenų tvarkymo reglamentavimas atitinka ir įgyvendina Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio „Duomenų saugumas“ reikalavimus. Aplinkybė, kad atsakovas nėra įsiregistravęs asmens duomenų valdytoju Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio prasme, nėra pagrindas pripažinti, kad jis savo veikloje neturi vadovautis šios įstatymo nuostatomis ar jį pažeisti. Pastebėtina, kad ieškovas teisme neginčijo (nurodė, kad šie duomenys yra būtini jo darbui), kad jo darbo kompiuteryje buvo kaupiami ir laikomi: Leidimų nemokamai statyti transporto priemones registrai, kuriuose yra surinkti asmens duomenys, fizinių asmenų vardai, pavardės, darboviečių pavadinimai, jų valdomų transporto priemonių numeriai ir t.t., todėl jis žinojo, kodėl jam yra skiriamas papeikimas. Visas ieškovo pripažintas aplinkybes dėl asmens duomenų saugojimo savo kompiuteryje patvirtino ir papildomas įrodymas, t. y. skaitmeninėje laikmenoje pateikti duomenys iš ieškovo kompiuterio „V. B.“. Teismai neįsigilino ir nepasisakė dėl atsakovų paaiškinimo, kad ieškovas, spręsdamas tokį klausimą, kuriam reikalingi asmens duomenys, privalėjo kreiptis arba į atsakovo vadovą, arba į jo įgaliotą asmenį (elektronikos inžinierių A.V.) ir tokius jo darbe reikalingus asmens duomenis gauti, tačiau jokiais būdais jų nekaupti, netvarkyti ir jais nedisponuoti. Argumentuojama, kad pagal vidaus teisės aktų reikalavimus ieškovas neturėjo jokios teisės savo darbo kompiuteryje automatiniu būdu kaupti asmens duomenų, nors tą akivaizdžiai darė. Tai, kad ieškovas kaupė ir perteklinius duomenis, patvirtina aplinkybė, jog jo kompiuteryje buvo saugomi asmens duomenys, surinkti dar 2011 m., kurių aktualumas jau seniai išnykęs ir kuriuos privalu sunaikinti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir dėl to, kad šis teismas akivaizdžiai veikė vien ieškovo interesais. Teismas prijungė rašytinį įrodymą – 2013 m. birželio 19 d. darbuotojų (kelių net nedirbančių) prašymą grąžinti ieškovą į darbą, kurį teismui pateikė ne ieškovas ar atsakovas, o byloje nedalyvaujantys asmenys, užregistravę šį dokumentą teismo raštinėje. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareigybių sąrašo ir valdymo struktūros pakeitimai buvo padaryti nesibaigus šios bylos procesui, siekiant išvengti ieškovo grąžinimo į darbą, nors objektyvių duomenų padaryti tokią išvadą byloje nebuvo.

Dėl rašymo apsirikimo. Kauno apygardos teismas, panaikindamas atitinkamas sprendimo dalis ir dėl jų priimdamas naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, turėjo pasisakyti ir dėl 29 550,84 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei panaikinti ir šią pirmos instancijos teismo sprendimo dalį. Atsakovo nuomone, ši rašymo apsirikimo klaida gali būti ištaisyta kasacinio teismo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindo

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NjkvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-669/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-669/2005">3K-3-669/2005</a>; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2007">3K-3-560/2007</a>; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2009">3K-3-393/2009</a>; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei vidaus teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tam teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti pagrįstas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2011">3K-3-303/2011</a>; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2011">3K-3-424/2011</a>; kt.).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas V. B. nuo 2005 m. lapkričio 7 d. dirbo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovu. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad piktnaudžiaudamas darbo sutartimi ir pareigybės aprašyme suteiktomis teisėmis, neperduodamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos (pranešimų apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nuotraukų) Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybai, savavališkai ir neteisėtai sudarė sąlygas transporto priemonių valdytojams, pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimus, išvengti administracinės atsakomybės. Tokie ieškovo kaip Kontrolės ir analizės skyriaus vadovo veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme, suteikiantis teisę darbdaviui atleisti ieškovą DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas kituose norminiuose arba vietiniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir įvardytas kaip šiurkštus nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2007">3K-3-560/2007</a>; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. UAB,,Saurida“, bylos Nr. 3K-3-182/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2013">3K-3-98/2013</a>; kt.).

Remiantis Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigybės aprašymo 2.1.9 punktu, ieškovas darbe vadovaujasi Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatais, Kauno miesto savivaldybės sprendimas, Lietuvos Respublikos įstatymais; 2.1.4 punkte įtvirtinta pareiga organizuoti ir vykdyti įstaigos darbuotojų tarnybinių pareigų atlikimo kontrolę; 3.9 punkte nurodyta, kad šio skyriaus vadovas turi teisę nepriimti vykdyti dokumentų, jei jie įforminti pažeidžiant įmonės nustatytą tvarką ar tokie veiksmai akivaizdžiai kenktų įmonės interesams. Tokiu atveju kontrolės ir analizės tarnybos vadovas nedelsdamas privalo raštu apie tai informuoti įmonės direktorių ir vykdyti jo raštiškus nurodymus. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu, 34 punkte įtvirtinta, kad, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką ir asmenų saugumą, įstatymų nustatyta tvarka paskirtas juridinis asmuo, nustatęs ar pastebėjęs nusižengimą, turi jį užfiksuoti du kartus ne mažiau kaip 3 minučių intervalu ir perduoti medžiagą institucijoms, atsakingoms už viešosios tvarkos užtikrinimą. Jei juridinis asmuo pats to padaryti negali, privalo informuoti apie tai institucijas, atsakingas už viešosios tvarkos užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo vadovaujamo skyriaus darbuotojas 2012 m. liepos 24 d., Kaune, Gedimino g., M (mėlynojoje) zonoje, užfiksavo pirmiau nurodytų Kauno miesto savivaldybės tarybos nuostatų pažeidimą, transporto priemonės „Peugeot 605“ (duomenys neskelbtini) vairuotojui už automobilio statymą mokamoje vietoje nesumokėjus nustatyto dydžio rinkliavos. Šis pažeidimas įtrauktas į 2012 m. liepos 24 d. pažeidimų registrą, tačiau savivaldybės atsakingai institucijai, įgaliotai nagrinėti administracinius teisės pažeidimus, perduotas nebuvo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad už administracinio teisės pažeidimo medžiagos įforminimą buvo atsakingas ieškovas, to neginčijo ir jis pats. Sutiktina, kad ieškovas pagal pareigybės aprašymą neturėjo pareigos išsiųsti pažeidimo medžiagos atsakingai institucijai, tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos teismų nustatytam jo pažeidimui, t. y. tinkamo pažeidimo medžiagos neparuošimo ir jos nepateikimo įstaigos vadovui. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad automobilio „Peugeot 605“ užfiksavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir įprastinės fiksavimo praktikos, todėl ieškovas pagrįstai šios medžiagos nepateikė atsakingai institucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui pagal pareigybės aprašymo 3.9 punkto nuostatą nebuvo suteikta teisė pačiam nuspręsti, kokia padaryto administracinio teisės pažeidimo medžiaga yra netinkamai užfiksuota ir kokios nereikia perduoti atsakingai institucijai. Ieškovas apie, jo manymu, netinkamai užfiksuoto pažeidimo medžiagą turėjo raštu informuoti įmonės vadovą ir toliau vykdyti jo nurodymus, o ne savarankiškai priimti sprendimą, todėl šie kasacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatė aplinkybę, kad atsakovas su Viešosios tvarkos tarnyba buvo sutaręs, kad pažeidimo medžiaga gali būti pateikta išsiųsti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo, todėl ieškovo išėjimas vieno mėnesio atostogų nepanaikino jo pareigos parengti pažeidimo medžiagą ir ją pateikti įmonės vadovui.

Transporto priemonės „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažeidimas buvo užfiksuotas 2013 m. vasario 25 d. Kaune, Miško g. automobilių stovėjimo aikštelėje. Byloje nustatyta, kad vadovaudamasis Mokėjimo kortelių pardavimo asmenims, pažeidusiems kelio ženklo „Mokamas stovėjimas“ reikalavimus, taisyklių, patvirtintų atsakovo direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 11A-25, 6.2 punktu, šios transporto priemonės vairuotojas už pažeidimą sumokėjo 1 Lt ir ieškovas pats ant pranešimo pažymėjo apie šį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatė, kad ieškovui pranešime nurodžius „1 Lt“ tolesnė administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedūra pagal ieškovo vadovaujamame skyriuje nustatytą tvarką faktiškai nebūdavo atliekama, todėl ta aplinkybė, jog terminas šio pažeidimo medžiagai paruošti ir išsiųsti nebuvo pasibaigęs, nekeičia tokio pažeidimo vertinimo. Šio administracinio teisės pažeidimo medžiaga taip pat nebuvo paruošta ir pateikta įmonės vadovui. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytas sąmoningas ieškovo siekis šių transporto priemonių pažeidimų medžiagos nepersiųsti reikiamai institucijai, nes buvo užfiksuoti jo pažįstamų asmenų padaryti administraciniai teisės pažeidimai.

Remdamasi nurodyta byloje esančių duomenų visuma ir kasacinio teismo praktika, suformuota įrodymų vertinimo klausimu, atsižvelgdama į atsakovo veiklos ir ieškovo darbo pas atsakovą specifiką, t. y. Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė atsakovą įrodžius, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad yra visos drausminės atsakomybės sąlygos, ir pripažinti, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, lėmusį darbdavio pasitikėjimo praradimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovui drausminę atsakomybę – DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu skirti ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis 2 punktas, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino drausminei nuobaudai skirti taikymo

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad jam negali būti skiriama drausminė nuobauda dėl transporto priemonės „Peugeot“ savininko administracinio teisės pažeidimo medžiagos nepateikimo, nes yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas (DK 241 straipsnis). Nors šis argumentas nebuvo teikiamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais duomenimis, pasisako dėl šio kasacinio skundo argumento, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilęs darbo ginčas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kuris lemia griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymą. Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 31 d. ir 2013 m. vasario 1 d. atsakovo direktoriaus įsakymais buvo sudaryta komisija, kuri turėjo patikrinti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ veikloje naudojamus kompiuterius, juose saugomą informaciją ir parengti išvadą. 2013 m. vasario 15 d. ši komisija surašė kompiuterių apžiūros aktą. Patikrinimo metu ir buvo nustatytas ieškovui adresuotas automobilio „Peugeot 605“ (duomenys neskelbtini) savininko el. laiškas apie jo 2012 m. liepos 24 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą. DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, apibrėžiantys laikotarpį, už kurį darbuotojui gali būti skiriama drausminė nuobauda. Bendroji taisyklė yra ta, kad drausminė nuobauda negali būti skiriama praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta specialioji taisyklė, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas yra nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovo pažeidimas buvo nustatytas įmonėje atliekant inventorizaciją, tai taikytinas DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvejų metų drausminės nuobaudos skyrimo terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepažeistas.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovo 2013 m. vasario 27 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo teisėtumo. Pasisakydama kasaciniame skunde keliamu įrodymų vertinimo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar tiesioginiai duomenys yra pakankami, ar šalutiniai įrodomieji faktai yra nuoseklūs. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. T. v. Utenos vaikų lopšelis-darželis „Šaltinėlis“, bylos Nr. 3K-3-442/2014; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas nebuvo nustatęs naudojimosi kompiuteriu ir interneto ryšiu tvarkos, nebuvo uždrausta lankytis interneto svetainėse (portaluose) ir nebuvo blokuota prieiga prie šių portalų, todėl bausti darbuotoją už tai, ko nedraudžia teisės aktai, nebuvo pagrindo. Byloje nustatyta, kad pagal Asmens duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 12A-126, 4.2 punkto nuostatą matyti, jog duomenų naudotojai yra atsakovo įstaigos padaliniai, kurie turi teisę naudoti asmens duomenis numatytoms funkcijoms atlikti, o šių taisyklių 16.1 punkte nustatyta, kad asmens duomenis neautomatiniu būdu tvarko Kontrolės ir informacijos analizės skyrius. Įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus konstatuota, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas pažeidė duomenų tvarkymo principus, kad gavo duomenis neteisėtu būdu, kaupė perteklinius duomenis ir pan. Dėl to apeliacinės instancijos teismo spręsta, kad vien faktas, jog ieškovo darbiniame kompiuteryje buvo kažkokių duomenų apie asmenis, neįrodo, kad tie duomenys buvo gauti neteisėtu būdu ir kad jie nebuvo reikalingi ieškovo darbo funkcijoms atlikti (spręsti dėl leidimų išdavimo, keitimo, naikinimo). Be to, patikrinimo akte nekonkretizuota, kokie konkrečiai duomenys, atsakovo nuomone, sudaro pažeidimo sudėtį. Pažymėtina, kad darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas konkretaus darbo drausmės pažeidimo neįrodė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nustatė, jog atsakovo įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta nepagrįstai.

Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies

Atsakovo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovo 2013 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 13A-48 dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo ir priteisti su šiuo reikalavimu susijusias išmokas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteisto 29 550,84 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atsakovo direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 13A-48 dėl V. B. paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pripažintas negaliojančiu; ieškovas grąžintas į darbą; priteista ieškovui iš atsakovo 2500 Lt neturtinės žalos ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio atlyginimas, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Dėl to negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovui priteisto 29 550,84 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, nes rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, t. y. ir dėl ieškovui priteisto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat aiškiai nepasisakyta dėl šios priteistinos sumos. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kad ieškovas pagrįstai buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra padarytas tinkamai aiškinus ir taikius atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui nepriklauso darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, kuris mokamas tik pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu (DK 297 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija pakeičia apeliacinės instancijos teismo sprendimą, panaikindama jo dalį, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovui iš atsakovo priteistų 29 550,84 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, ir šioje dalyje priima naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, netiksliai nurodė pirmosios instancijos teismo sprendime priteistą neturtinės žalos dydį, t. y. ne 2000 Lt, bet 2500 Lt, todėl ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalis tikslintina.

Kiti kasacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi abiejų šalių kasaciniai skundai atmestini, šalims bylinėjimo išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 44,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinių skundų, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai lygiomis dalimis iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria palikta Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalis ir priteista ieškovui V. B. iš atsakovo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 29 550,84 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas, bet patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovo viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“, į. k. 134929849, direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 13A-48 dėl V. B. paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pripažintas negaliojančiu; ieškovas grąžintas į darbą ir jam priteista iš atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 4656,50 Lt atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.“

Priteisti lygiomis dalimis iš V. B. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ (į. k. 134929849) į valstybės biudžetą 44,34 Lt (keturiasdešimt keturis litus 34 ct) kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Rimvydas Norkus Janina Stripeikienė