Dėl bankroto bylos iškėlimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-516/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09854-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Murava“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „HST Komunikacijos“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, Valstybinis studijų fondas, „Lindorff Oy“, antstoliai A. A., R. B., M. L., V. K., R. S., S. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindus, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą, palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti antstolės S. V. paskelbtas pareiškėjos nekilnojamojo turto varžytynes), paskirti bankroto administratoriumi UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atstovą, patvirtinti 2972,97 Lt administravimo išlaidų sąmatą, patvirtinti 680 Lt išlaidų, reikalingų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, sąmatą, nustatyti, kad pareiškėja, iškėlus jai bankroto bylą, turės teisę disponuoti lėšomis, esančiomis jai priklausančioje AB „Swedbank“ sąskaitoje ir nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui parengti bei pateikti teismui tvirtinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2007 m. yra išsituokusi, augina 15 metų dukrą. Dirbdama UAB „Baltijos brasta“ vadybininke ir gaudama apie 2000 Lt pajamų per mėnesį, pareiškėja paėmė iš AB „Swedbank“ 200 000 Lt paskolą būstui įsigyti – išpirkti iš buvusio sutuoktinio 2/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (nutraukiant santuoką pareiškėjai priteista 1/5 dalis buto, o jos sutuoktiniui – 4/5 dalys), kuriuo faktiškai naudojasi su dukra. Pareiškėja nurodė, kad sumažėjus pajamoms neturi galimybės grąžinti paskolos, kurį laiką nemoka už butui tiekiamą šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį. Pareiškėja teigia svarsčiusi galimybę butą parduoti, tačiau jo vertė yra apie 130 000 Lt, o pareiškėjai priklauso tik 3/5 dalys buto, todėl net ir pardavus turtą nepakaktų lėšų visiems skoliniams įsipareigojimams padengti. Pareiškėjos teigimu, iš darbo UAB „Baltijos brasta“ ji atleista 2008 m. sausio 31 d., pakartotinai buvo čia įsidarbinusi nuo 2010 m. birželio mėn. iki gruodžio 22 d., tačiau, prireikus dirbti naktinėje pamainoje, negalėjo palikti dukters be priežiūros, todėl nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva. Pareiškėja buvo registruota Darbo biržoje nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. birželio 13 d.; 2012 m. birželio–rugpjūčio mėn. ir rugsėjo–spalio mėn. buvo išvykusi dirbti fermoje Jungtinėje Karalystėje. Pareiškime nurodyta, kad Darbo birža pasiūlė pareiškėjai administratorės darbą, kuriam jai nepakako kvalifikacijos, taip pat fasuotojos darbą, kurio ši atsisakė dėl nepriimtinų darbo valandų. Verstis individualia veikla pareiškėja nebandė, mano neturinti tam gebėjimų; neakivaizdiniu būdu ji studijuoja V. A. Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje, 4 kurse; baigusi studijas tikisi gauti labiau kvalifikuotą darbą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjos bankroto bylą.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie pareiškėjos turimas skolas, darbinę veiklą, nuosavybės teise turimą turtą, šeiminę padėtį, atsižvelgęs į visuotinai žinomą aplinkybę, kad 2008 m. pabaigoje prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, sumažėjo gamyba, apyvarta, galimybės įsidarbinti, smuko gyventojų pragyvenimo lygis, teismas pareiškėjos veiksmus vertino kaip nepakankamus siekiant grąžinti kreditą. Teismas nurodė, kad pareiškėja atsisakė turimo darbo pamainomis (darbo sutartį nutraukė savo noru), nepasinaudojo galimybe įsidarbinti Darbo biržos siūlomose darbo vietose (jai buvo pateikta 19 darbo pasiūlymų, tačiau pareiškėja nepradėjo dirbti, nepateikė įrodymų, kad darbdaviai atsisakė ją priimti į pasiūlytas darbo vietas), neįrodė, jog pati aktyviai ieškojo darbo, priešingai, gana ilgą laiką nedirbo. Būdama registruota Darbo biržoje, ėmė paskolas iš kredito įstaigų, didino skolas už komunalines ir kitas paslaugas, studijuodama neakivaizdžiai galėjo ir dirbti, tačiau to nedarė, įgijo dar vieną kreditorių – Lietuvos studijų fondą. Teismo nuomone, pareiškėja neišnaudojo visų galimybių parduoti arba išnuomoti turimą butą ir pasirinkti mažesnį būstą, už kurį būtų reikėję mokėti mažesnius mokesčius, o iš gauto nuomos mokesčio būtų galėjusi grąžinti bent dalį kredito bankui ir kitas skolas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja formaliai atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą fizinio asmens nemokumo kriterijų, nes jos skolinių įsipareigojimų kreditoriams sumos, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas ir sudaro daugiau nei 200 000 Lt. Pažymėjęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, teismas kitais nesąžiningais pareiškėjos veiksmais laikė ilgą vengimą dirbti ir mokėti skolas kreditoriams, nes per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo teismui padavimo jai buvo pasiūlyta 19 darbo vietų. Teismas įvertino, kad pareiškėja yra sveika, darbinga, todėl galėjo dirbti ir mažiau kvalifikuotą darbą, pripažino lengvabūdišku jos atsisakymą dirbti UAB „Baltijos brasta“ dėl to, jog pasikeitė darbo režimas ir reikėjo dirbti pamainomis, o ji negalėjo palikti namuose 15 metų dukters. Pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų, kad atidėtų skolų mokėjimą arba išdėstytų dalimis, nesistengė sumažinti esamų skolų, atvirkščiai – jas didino.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2014 m. kovo 6 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatavo, kad byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisiškai pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos veiksmai per pastaruosius trejus metus nebuvo sąžiningi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė finansinius duomenis apie pareiškėjos mokumą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu; bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis ir patenkinti I. J. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytus reikalavimus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo. Kasatorė nurodo, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktui taikyti būtina nustatyti, jog fizinis asmuo tapo nemokus dėl per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo sudarytų CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kasatorės vertinimu, teismai nenustatė faktinių aplinkybių dėl jos nesąžiningumo, kurį būtų galima preziumuoti CK 6.67 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir tik formaliai konstatavo, kad kasatorės veiksmai nesąžiningi, nors pagal kasacinio teismo praktiką dėl subjektyvaus asmens sąžiningumo sprendžiama konkrečioje situacijoje iš jo pozicijų – ar pakako to, ką jis darė, atsižvelgiant į tai, ką jis galėjo daryti protingai tikėdamasis, pagal nustatytus reikalavimus. Kasatorė pažymi, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, kai nustatoma, kad jis sudarė nesąžiningus sandorius ar atliko kitus nesąžiningus veiksmus, kurie nulėmė jo nemokumą. Taigi turi egzistuoti tiesioginis asmens nesąžiningumo ir jo nemokumo ryšys. Kasatorės teigimu, byloje nenustatyta nesąžiningų jos veiksmų, dėl kurių ji tapo nemoki. Kasatorė nurodo tiek paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą, tiek iki tol buvusi sąžininga objektyviąja ir subjektyviąja prasme, spręsdami priešingai, teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, plečiamai aiškino nesąžiningumo sąvoką, formaliai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą.

Dėl nepagrįstai konstatuoto kasatorės nesąžiningumo. Kasatorės įsitikinimu, teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes vertino atskirus įrodymus, tačiau neatsižvelgė į jų visetą, paviršutiniškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Nesutikdama su teismų išvada, kad darbo sutarties nutraukimas ir naujos nesudarymas pagal Darbo biržos pasiūlymus reiškia jos nesąžiningumą, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, jog taip nuspręsdami teismai nevertino aplinkybių ir priežasčių, kodėl darbo sutartis nutraukta (ji viena augino 12 metų dukrą, kuri ypač sunkiai išgyveno tėvų skyrybas, neturėjo artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti dukra), neįsigilino į Darbo biržos teikiamų pasiūlymų pobūdį (tai nebuvo asmeniniai pasiūlymai kandidatui, kasatorė į juos reaguodavo, bet nebuvo pakviesta į pokalbius, darbo paiešką apsunkino anglų kalbos nemokėjimas ir kvalifikacijos trūkumas), nevertino, ar kasatorei sudarius darbo sutartį būtų pasikeitęs jos mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais (dėl ekonominės krizės darbo užmokesčio dydis buvo sumažėjęs, dažnai buvo mokama tik minimalioji mėnesinė alga, todėl kasatorė nebūtų galėjusi įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams). Dėl nurodytų aplinkybių, siekdama susirasti geriau apmokamą darbą, kasatorė teigia nusprendusi mokytis ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją; toks jos sprendimas gali būti vertinamas racionalumo ar ekonominio pagrįstumo aspektu, tačiau neprilygintinas nesąžiningumui. Pasak kasatorės, spręsdami apie jos vengimą dirbti, teismai neatsižvelgė į tai, kad ji buvo išvykusi dirbti į Jungtinę Karalystę (ilgiau ten pasilikti negalėjo, nes reikėjo prižiūrėti dukterį). Kasatorė teigia kreipusis į AB „Swedbank“ dėl 3/5 dalių buto pardavimo, tačiau hipotekos kreditorius nesutiko parduoti įkeisto turto, kol nebus įvykdyti kasatorės įsipareigojimai pagal kredito sutartį; teismai neįvertino, kad net ir pardavus turtą, skola nebūtų grąžinta, nes parduodant 3/5 buto dalis jų kaina itin sumažėtų. Padengus tik dalį finansinių įsipareigojimų AB „Swedbank“, kasatorei būtų keltina fizinio asmens bankroto byla. Kadangi kasatorė moka mokesčius tik už 3/5 buto dalis, tai, jos manymu, nepagrįsti teismų teiginiai, kad gyvendama erdviame bute ši išlaidauja ir nesistengia atsiskaityti su kreditoriais. Kasatorės teigimu, teismai nepagrįstai konstatavo, kad turėdama finansinių sunkumų ji įsigijo dar vieną kreditorių – Lietuvos studijų fondą, nes sutartys su juo sudarytos 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. balandžio 27 d., t. y. daugiau nei prieš trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl negali būt laikomos pagrindu taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, šių sutarčių sudarymo metu kasatorės finansinė padėtis buvo gera.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo. Suinteresuotas asmuo nesutinka su kasaciniu skundu ir pažymi, kad pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį gali būti atkuriamas tik sąžiningo nemokaus asmens mokumas. Teismas, nustatydamas, ar fizinis asmuo buvo sąžiningas, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti visas fizinio asmens nemokumą nulėmusias priežastis ir, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, pagal savo vidinį įsitikinimą nuspręsti, ar siekiantis bankroto bylos iškėlimo asmuo sąžiningas, ar iškėlus fizinio asmens bankroto bylą nebus neproporcingai pažeisti kreditorių, kurių reikalavimai pareiškimo pateikimo metu nebuvo vykdomi, interesai. Suinteresuoto asmens manymu, teismai tinkamai taikydami materialiosios ir proceso teisės normas nustatė kasatorės nesąžiningus veiksmus, nulėmusius jos nemokumą.

Dėl kasatorės nesąžiningumo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad, sudarydama kredito sutartį, kasatorė turėjo ir galėjo numatyti, jog įsipareigojimams pagal ją įvykdyti bus reikalingos lėšos; neturėdama kito turto, iš kurio galėtų apmokėti skolas, kasatorė prisiimtus įsipareigojimus galėjo sumažinti tik iš pajamų, gautų kaip darbo užmokestis, todėl jos įsitikinimas, kad iš minimaliosios mėnesinės algos nepavyks įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, vertintinas kaip nesąžiningas. Dirbdama ir atlikdama mokėjimus kreditoriams, kasatorė nebūtų padidinusi savo finansinių įsipareigojimų iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo dieną buvusios sumos, todėl net ir iškėlus jai fizinio asmens bankroto bylą įsipareigojimų kreditoriams suma būtų mažesnė. Kasatorė nurodo, kad pastaruosius trejus metus nedirbo, nes jos kvalifikacija buvo netinkama Darbo biržos siūlomiems darbams, tačiau skunde nepateikiamos priežastys, kodėl ji nesistengė rasti žemesnės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir taip padidinti savo pajamas; neaišku, kodėl ji nebandė derinti studijų aukštojoje mokykloje ir darbo.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl netinkamo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo. Suinteresuoto asmens nuomone, kasatorė siaurinamai aiškina FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, jo taikymą siedama tik su CK 6.67 straipsnyje nustatytais nesąžiningumo atvejais. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad asmens sąžiningumas gali būti vertinamas ne tik pagal CK 6.67 straipsnio nuostatas, bet ir remiantis bendraisiais teisės principais. Sąžiningumas neatsiejamas nuo teisingumo ir protingumo principų; sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, neprisiima nepagrįstos rizikos, todėl tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standartų, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas skelbiamų motyvų, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų. Atsiliepime nurodoma, kad byloje akivaizdus kasatorės nesąžiningų veiksmų (neveikimo) ir jos nemokumo ryšys.

Dėl kasatorės nesąžiningumo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad, vertindami kasatorės veiksmus nutraukiant darbo sutartis ir jos vengimą įsidarbinti, teismai atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visetą, jog darbo sutartys nutrauktos kasatorės iniciatyva, ji neįsidarbino ilgą laiką, nors gavo daug pasiūlymų iš Darbo biržos, į bylą nepateikė įrodymų, kokiais būdais (be reagavimo į Darbo biržos pasiūlymus) ieškojo darbo. Kasatorė nurodo, kad praradusi darbą ji studijavo siekdama kelti kvalifikaciją, tačiau studijų paskolos buvo paimtos dar iki jos ir UAB „Baltijos brasta“ darbo sutarties pasibaigimo; praėjus 8 metams nuo studijų pradžios, kasatorė jų nėra baigusi, nėra žinoma, ką ji studijuoja. Suinteresuoto asmens teigimu, kasatorė netiksliai nurodo faktines bylos aplinkybes, susijusias su jai priklausančių 3/5 dalių buto pardavimu: kredito sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ir išieškojimas vykdomas iš viso buto, todėl kasatorė turėjo teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatyta teise pasiūlyti jo pirkėją, tačiau ji kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Skunde taip pat nepateikta paaiškinimų dėl kitų kreditorių (išskyrus Lietuvos studijų fondą), kuriems finansiniai įsipareigojimai atsirado kasatorei praradus darbą ir vengiant susirasti kitą.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą nesąžiningam fiziniam asmeniui

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje konstatuotas kasatorės nemokumo faktas ir šalys jo neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Byloje ginčas kilo dėl vieno iš atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų – kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Kasatorės teigimu, teismai netinkamai aiškino šį atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindą, neįvertino ir neatsižvelgė į jam taikyti reikšmingas aplinkybes, formaliai sprendė dėl kasatorės sąžiningumo ir todėl nepagrįstai atsisakė iškelti jos bankroto bylą.

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-336/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-336/2013">3K-3-336/2013</a>; kt.).

Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nagrinėjamoje byloje teismai nekonstatavo, kad kasatorė, su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdama informaciją, buvo nesąžininga, todėl teisėjų kolegija vertina ir išsamiau pasisako dėl kasatorės sąžiningumo jai tampant nemokiai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

Šioje nutartyje jau buvo nurodytas FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Nagrinėjamoje byloje teismai atsisakė iškelti kasatorės bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu dėl kasatorės veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismų vertinimu, kasatorės nesąžiningumą patvirtino aplinkybės, kad ji atsisakė turėto darbo, nepasinaudojo galimybe įsidarbinti pagal Darbo biržos pasiūlymus, neįrodė, jog pati aktyviai ieškojo darbo, ėmė paskolas iš kredito įstaigų, didino skolas už komunalines paslaugas, neišnaudojo visų galimybių parduoti arba išnuomoti turimą butą ir pasirinkti mažesnį būstą, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad atidėtų skolų mokėjimą arba jį išdėstytų dalimis. Kasatorė nesutinka su tokiais teismų argumentais ir nurodo, kad teismai nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių ir, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, tik formaliai konstatavo jos nesąžiningumą, nenustatė tiesioginio nesąžiningumo ir kasatorės nemokumo ryšio.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372/2014">3K-3-372/2014</a> ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką), todėl šioje nutartyje plačiau dėl jų nepasisakytina, tik vertintina, ar teismai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant įmonių bankroto bylose kylančius teisės klausimus, konstatuota, jog bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-192/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-192/2007">3K-7-192/2007</a>). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2014">3K-3-106/2014</a>). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį (2010 m. gruodžio 22 d.) per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pareiškime iškelti kasatorės bankroto bylą kaip nemokumą sukėlusi priežastis nurodomas gaunamų pajamų sumažėjimas. Bylos duomenys patvirtina, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 16 d. iki pareiškimo pateikimo kasatorė buvo registruota Darbo biržoje, jai pateikta 19 darbo pasiūlymų. Faktą, kad kasatorė nepradėjo dirbti pagal nė vieną iš jų, teismai pripažino aplinkybe, patvirtinančia kasatorės nesąžiningumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai gali būti pagrindas pripažinti asmenį sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningą, tačiau tokiai išvadai nustatyti reikia detaliau išanalizuoti neįsidarbinimo priežastis, įvertinti, ar pareiškėjas vengė (nedėjo pakankamų pastangų) dirbti, ar tokią būklę lėmė kitos, nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Vien tai, kad kasatorė nepradėjo dirbti, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo ją laikyti nesąžininga. Kasatorės argumentai, kad ji ilgą laiką negalėjo įsidarbinti, kelia abejonių, kodėl susiklostė tokia faktinė padėtis, nes kasatorė yra jauno amžiaus ir darbinga. Dėl to būtina įvertinti, ar ją nulėmė asmeninės kasatorės savybės (išsilavinimas, turima darbo patirtis, šeiminė padėtis ir pan.), dėl kurių ji neatitiko darbo rinkoje esančio poreikio, ar darbdavių keliamų reikalavimų ypatumai, ar ji nepakankamai stengėsi susirasti darbą, sąmoningai nedirbo. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad itin neatidus ir nerūpestingas pareiškėjas gali būti laikomas nesąžiningu, jeigu jis sąmoningai ir tikslingai siekė negerinti savo mokumo. Tačiau kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismai, konstatuodami kasatorės nesąžiningumą, išsamiau neanalizavo aplinkybių, susijusių su priežastimis, dėl kurių ji nebuvo priimta į darbą pagal gautus darbo pasiūlymus (neaišku, ar ji pateikė dokumentus dėl priėmimo į darbą, kokiais pagrindais atsisakyta ją priimti), taip pat galimybėmis gauti mažiau kvalifikuotą darbą. Nors kasatorė teigia dėjusi pastangas susirasti darbą, byloje nėra ir teismai neįvertino tai patvirtinančių duomenų. Teismai taip pat nevertino, kokį darbo užmokestį būtų gavusi kasatorė, jeigu ji būtų priimta į darbą pagal Darbo biržos pasiūlymus, kokią įtaką tai padarytų jos mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.

FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Kasatorė savo pareiškime iškelti bankroto bylą nurodo, kad iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos numato gauti 680 Lt pajamų per mėnesį, kurias sudaro 180 Lt socialinė pašalpa ir 500 Lt teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje priteisto dukters išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnis), todėl dukters išlaikymui priteista suma nelaikytina kasatorės pajamomis. Pagal byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, kad be kas mėnesį jai mokamos socialinės pašalpos kasatorė neketina ir neplanuoja gauti kitų pajamų. Tokia jos pozicija taip pat turi būti įvertintina sąžiningumo aspektu byloje nustatytų (ir nustatysimų) aplinkybių apie kasatorės darbinę veiklą kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ tikslo – atkurti sąžiningo asmens mokumą – gali būti siekiama įvairiomis priemonėmis: tiek pakeičiant fizinio asmens prievoles kreditoriams (atidedant reikalavimų vykdymo terminus, nurašant dalį ar visus reikalavimus, pakeičiant piniginę prievolę kita prievole) mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 24 straipsnio 4 punktas), tiek fiziniam asmeniui dedant pastangas subalansuoti savo pajamas ir išlaidas dirbant arba užsiimant kita pajamų duodančia veikla (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Kreditorių reikalavimų tenkinimas FABĮ nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių – pirmiau nurodyta pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo tuo atveju, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas), todėl jo tikslas nėra veikti siekiant kuo greitesnio fizinio asmens skolų nurašymo, priešingai – jis turi veikti siekdamas FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens bankroto proceso tikslų, kitų atliekamų funkcijų, stebėti, ar fizinis asmuo tinkamai vykdo jam įstatyme nustatytas pareigas.

Kasatorė nurodo, kad, siekdama būti konkurencinga darbo rinkoje, įstojo į V. A. Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą. Teismai į šią aplinkybę neatsižvelgė, neįvertino, kad stengdamasi gauti išsilavinimą kasatorė savo nemokumo nedidino, priešingai, siekė sukurti sąlygas, kurios leistų jai vėliau gauti didesnį darbo užmokestį. Nors paskolos sutartys su Lietuvos studijų fondu sudarytos 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. balandžio 27 d., teismai nesiaiškino faktinių aplinkybių, ar kasatorė tęsia studijas, dėl kokių priežasčių jos nebaigtos praėjus daugiau nei 8 metams nuo jų pradžios, ar kasatorė gali ir ketina jas baigti ir kokią įtaką įgytas išsilavinimas turės kasatorės mokumui. Teismai taip pat nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių ar paneigiančių kasatorės teiginius, kad hipotekos kreditorius, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, nesutiko parduoti įkeisto turto, jo pardavimas būtų ekonomiškai nenaudingas. Nors kredito sutarties sąlygų įgyvendinimas galėjo pasunkinti buto pardavimą (byloje nėra tokį kasatorės argumentą patvirtinančių duomenų), tačiau liko neįvertintos kitos pajamų iš nekilnojamojo turto gavimo alternatyvos, teismai netyrė, ar kasatorė, pagal jai taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, išnaudojo visas galimybes gauti papildomų lėšų. Taip pat nėra aišku, kokiu tikslu kasatorė ėmė greituosius kreditus – tai darė pragyvenimui, kitiems poreikiams patenkinti ar apgalvotai didino savo nemokumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu teismų padarytas išvadas, konstatuoja, kad tam tikros pirmiau nurodytos aplinkybės liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, o dėl to galėjo būti neteisėtai nuspręsta dėl kasatorės nesąžiningumo ir nepagrįstai atsisakyta iškelti jos bankroto bylą. Kolegija pažymi, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, galima nuspręsti, ar kasatorė buvo sąžininga (nesąžininga), įvertinti nesąžiningų veiksmų (jei tokie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį – ar jis daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo kasatorės valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai ar pan.). Kadangi kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, o pats bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes keliami klausimai gali būti išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 192,08 Lt tokių išlaidų. Kadangi skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Rimvydas Norkus

Janina Stripeikienė