Dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydį pilnamečiam vaikui, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-42-687/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-16655-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo V. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje D. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo dydį pilnamečiam vaikui, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-644-02/2004 atsakovui priteisto išlaikymo dydį, jį sumažinant nuo 500 Lt (144,81 Eur) iki 100 Lt (28,96 Eur) per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki tol, kol atsakovui sueis 24 metai, jeigu jis mokysis Vilniaus universiteto Teisės fakultete; įpareigoti atsakovą kas 3 mėnesius pateikti ieškovui Vilniaus universiteto pažymą apie mokymosi aukštojoje mokykloje rezultatus. Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 m. iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, nes jis antrą kartą vedė ir augina du nepilnamečius vaikus, gimusius 2006 m. ir 2008 m., o atsakovo motinos pajamos tik didėjo.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 2000 Lt (579,24 Eur) per mėnesį iki tol, kol baigs mokymosi programą. Atsakovas nurodė, kad dėl studijų Vilniuje padidėjo jo poreikiai ir išlaidos, o jis negauna jokių pajamų ir neturi jokio turto. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas teikia teismui klaidingą informaciją apie savo turtinę padėtį, sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, todėl prašė skirti jam iki 20 000 Lt (5792,40 Eur) baudą ir 50 procentų šios baudos skirti atsakovui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, padidindamas priteistą išlaikymą iki 435 Eur per mėnesį nuo 2014 m. liepos 21 d. iki tol, kol atsakovas baigs mokymosi programą; paskyrė ieškovui 150 Eur baudą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad atsakovas studijuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultete valstybės finansuojamoje studijų vietoje, nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto neturi, nuolatinių pajamų negauna, mokosi pažangiai; kad ieškovo turtinė padėtis po Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 19 d. sprendimo iš esmės pagerėjo, jo vardu yra registruota labai daug ir didelės vertės nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, jis gauna didesnes pajamas; kad trečiojo asmens turtinė padėtis nepablogėjo, pajamos padidėjo. Teismas nurodė, kad vien tai, jog ieškovas augina du nepilnamečius vaikus, gimusius 2006 m. ir 2008 m., bei turi įsiskolinimų bankams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo tiek, jog išlaikymas atsakovui būtų sumažintas. Teismas sprendė, kad ieškovo (atsakovo tėvo) turtinė padėtis yra daug geresnė nei trečiojo asmens (atsakovo motinos). Teismas konstatavo, kad atsakovui iš ieškovo priteistas išlaikymas yra nebepakankamas dėl naujų atsakovo poreikių, susijusių su studijomis Vilniaus universitete, todėl jį padidino iki 435 Eur per mėnesį. Įvertinęs ieškovo veiksmus dėl įrodymų teikimo bei dalyvavimo bylos nagrinėjime, teismas padarė išvadą, kad ieškovas veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl skyrė jam 150 Eur baudą.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimą, nustatydamas, kad išlaikymo dydis yra 330 Eur per mėnesį, ir perskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės neginčija aplinkybės, jog pagal turtinę padėtį yra pajėgus teikti išlaikymą, tačiau abejoja, ar yra pagrindas jį teikti. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2015 m. vasario iki 2015 m. rugsėjo gavo 1813 Eur stipendijos specialiai programai (studijos užsienyje) įgyvendinti ir tai buvo vienintelės jo pajamos 2011–2015 metais. Ši stipendija buvo mažesnė, nei tuo metu jo būtiniesiems poreikiams reikalinga suma, nes atsakovas buvo užsienio valstybėje. Atsižvelgdamas į tai teismas atmetė ieškovo argumentus, kad parama už šį laikotarpį visiškai nepriteisinta. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui besimokant aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų programą jo būtinosios išlaidos yra padidėjusios ir Palangos miesto apylinkės teismo priteistas išlaikymas yra nepakankamas. Teismas taip pat sutiko, kad atsakovo galimybės suderinti studijas ir mokamą darbą, studijuojant paskutiniuose kursuose ir siekiant, kad nenukentėtų studijų rezultatai, yra ribotos.

Pasisakydamas dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų, kuriuose atsakovas išdėstė, jog jo mėnesinės išlaidos yra 745,79 Eur per mėnesį, kurias sudaro: buto nuomos kaina Vilniuje su patogiu susisiekimu su universitetu bei tiesiogine autobuso linija – 350 Eur, autobuso mėnesinis bilietas – 5,79 Eur arba degalai automobiliui – 70 Eur, išlaidos maistui – 300 Eur, smulkios išlaidos mokymuisi universitete – 5 Eur, higienos priemonės – 10 Eur, buities išlaidos – 15 Eur, išlaidos drabužiams ir avalynei – 40 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 20 Eur, teismas pažymėjo, kad nurodyta buto nuomos suma yra nepagrįstai didelė, o atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtas išlaidas būstui. Įvertinęs tai teismas sprendė, kad atsakovo būtinosioms išlaidoms yra reikalinga 570,79 Eur suma ir, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė nei trečiojo asmens, iš ieškovo atsakovui priteisė 330 Eur per mėnesį išlaikymą iki atsakovui sukaks 24 metai, t. y. iki 2016 m. birželio 2 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas atsakovui, kaip pilnamečiam asmeniui, priteisė 3 kartais didesnę paramą (435 Eur), apeliacinės instancijos teismas – 2 kartais didesnę paramą (330 Eur) nei tam pačiam asmeniui, dar būnant nepilnamečiui, buvo nustatytas ir teikiamas išlaikymas (500 Lt, arba 144 Eur) periodinėmis įmokomis, nors nepilnametis vaikas negali papildomai dirbti, gauti pajamų savo išlaikymui ir todėl jo išlaikymo dydis yra didesnis už paramą.

Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovui priteistas (padidintas) paramos dydis neatitinka tokio pobūdžio bylose teismų praktikoje priteistinos paramos dydžių (100–120 Eur), taip pat ir teismų praktikos rekomenduojamo atsižvelgti minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kuris teismo sprendimų paskelbimo metu sudarė 350 Eur.

Teismai nenustatė, kad smarkiai pagerėjo ieškovo ir pablogėjo atsakovo motinos (trečiojo asmens) turtinė padėtis, lyginant su jų turtine padėtimi santuokos nutraukimo sutarties patvirtinimo momentu (2004 m. gegužės 19 d.), taigi, nenustatė vienos esminių paramos padidinimo sąlygų, taip pat nepagrįstai nustatė nelygias trečiojo asmens ir ieškovo prievolės dalis.

Teismai, padidindami paramos dydį, neatsižvelgė, kad ieškovas turi dar du mažamečius vaikus, kuriems taip pat privalo užtikrinti ne mažesnio dydžio išlaikymą nei pilnamečiam atsakovui. Teismai taip pat nevertino, ar atsakovas išnaudojo visas protingas galimybes gauti mokymuisi skirtų lėšų, ar konkrečios lėšos yra susijusios su jo poreikių tenkinimu, neatsižvelgė į jo gautą 1813 Eur stipendiją bei mokymosi rezultatus.

Atsiliepimu atsakovas prašo kasacinį procesą nutraukti arba kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Paramos dydis atsakovui (500 Lt, arba 144 Eur), kuris buvo nustatytas santuokos nutraukimo sutartimi ir patvirtintas Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 19 d. sprendimu, yra teisėtas, tačiau tai nereiškia, kad vėliau, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys negali keisti jos nuostatų. Galiojant sutarčiai ieškovas vengė teikti išlaikymą, vėliau – ir mokėti priteistą paramą, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai.

Pagrindas sumažinti ar padidinti priteistos paramos dydį yra pasikeitę vaiko poreikiai ir (arba) iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis. Teismai nustatė, kad atsakovo, studijuojančio Vilniaus universiteto Teisės fakultete, poreikiai išaugo, o ieškovo padėtis labai pagerėjo. Trečiojo asmens padėtis nepagerėjo, nes visuotinai žinoma aplinkybė apie ne kartą mažinamą darbo užmokestį Lietuvos teisėjams. Taigi, parama buvo nustatyta proporcingai tėvų gaunamoms pajamoms ir todėl buvo nukrypta nuo lygių dalių principo.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis išlaidomis ir jis neturėjo galimybės, rašydamas magistrinį darbą ir ruošdamasis baigiamajam egzaminui, dirbti taip, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai.

Byloje buvo įvertintos atsakovo savarankiškai gautos pajamos (1813 Eur tikslinė stipendija), kurios buvo skirtos studentų mainų programos „Erasmus“ išlaidoms padengti. Šių pajamų nepakako užsienio valstybėje išgyventi, taigi jos nepagerino atsakovo turtinės padėties.

Ieškovas, teikdamas kasacinį skundą, prašo panaikinti skundžiamus sprendimus ir ieškinį tenkinti, tačiau toks reikalavimas prieštarauja įstatymams ir suformuotai teismų praktikai. Ieškiniu ieškovas prašė sumažinti atsakovui mokėtiną paramą iki 30 Eur, t. y. ieškovas siekia iš atsakovo susigrąžinti visą permokėtą paramą nuo bylos iškėlimo iki 2016 m. birželio 2 d., tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą išlaikymas (parama) negali būti išreikalaujami atgaline data, t. y. jau sumokėtas išlaikymas (parama) negali būti grąžinti mokėtojui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad ginčo suma yra 300 Eur, o žyminis mokestis yra 20 Eur. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, t. y. nagrinėjamu atveju ji sudaro 3600 Eur (300 Eur (vieno mėnesio parama, atėmus 30 Eur ieškovo ieškinio reikalavimą) x 12 mėn. = 3600 Eur). Taigi ieškovas turėjo sumokėti 108 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio, taigi kasacinis procesas nutrauktinas dėl nesumokėto žyminio mokesčio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, dydžio nustatymo

Ieškovas nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą, t. y. iš esmės jis neneigė savo pareigos išlaikyti pilnametį vaiką, o tik kvestionavo išlaikymo dydį. Kasaciniame skunde ieškovas nurodė, kad žemesnės instancijos teismų priteistas išlaikymo dydis pilnamečiam atsakovui yra didesnis, nei jis buvo priteistas iki šio asmens pilnametystės, taip pat, kad priteisto išlaikymo dydis neatitinka kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime byloje Nr. 12/05-14/05-18/05-20/05-21/05-22/05-25/05-01/06-03/06-06/06-07/06-08/06-15/06-17/06-21/06-24/ 06-25/06-28/06-40/06-41/06-47/06-48/06-53/06-55/06-63/06-68/06-02/07-07/07-09/07-13/07-15/07-19/07-20/07-21/07-22/07 konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, tačiau pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.

Įstatymų leidėjas 2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 CK 3.1921 straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis).

Šie įstatyme nustatyti kriterijai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiamas išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2008">3K-3-25/2008</a>; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-204/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-204/2009">3K-7-204/2009</a>; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121-313/2015">3K-3-121-313/2015</a>; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-119/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-119/2012">3K-3-119/2012</a>).

Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl priteistino išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio, atsižvelgė į pirmiau išvardytus kriterijus ir juos įvertino. Teismai byloje nustatė, kad atsakovas studijuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultete valstybės finansuojamoje studijų vietoje, nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto neturi, nuolatinių pajamų negauna, Vilniaus universiteto išmokėtą tikslinę stipendiją panaudojo su studijomis susijusios kelionės metu, mokosi pažangiai. Atsižvelgdami į tai teismai konstatavo, kad pilnamečiam, tačiau besimokančiam aukštojoje mokykloje, asmeniui yra reikalinga tėvų parama. Teismai taip pat įvertino ieškovo galimybes tokią paramą teikti, nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 2004 m., yra pagerėjusi iš esmės: jo vardu registruota labai daug ir didelės vertės nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, ieškovas gauna didesnes pajamas. Teismai taip pat pasisakė, kad faktas, jog ieškovas vedė antrą kartą ir šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus, pats savaime nesuponuoja išvados apie jo turtinės padėties pablogėjimą, ir, atsižvelgdami į tai, jog ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo turtinės padėties pablogėjimą, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą.

Spręsdami dėl atsakovo priešieškinio teismai įvertino, kokios yra jo mėnesinės būtinosios išlaidos, taip pat pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsakovo ieškovo pateiktų skaičiavimų neginčijo ir juos paneigiančių duomenų, įrodymų bei savo skaičiavimų neteikė. Teismai taip pat nustatė, kad tinkamam mokymuisi universitete bei studijų dalykų egzaminų pasiruošimui atsakovas turi skirti daug laiko, ir, pagal pateiktus byloje duomenis, nėra įmanoma derinti pažangaus mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. Teismai sprendė, kad atsakovo padėtis dėl jo studijų Vilniuje yra pasikeitusi ir jam reikalingas didesnis išlaikymas, nei jis buvo priteistas jam būnant nepilnamečiui ir gyvenant su motina.

Šios išvardytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, kad teismai, spręsdami dėl išlaikymo dydžio, vadovavosi įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuotais kriterijais, atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, dėl jų pasisakė ir savo sprendimą grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių pilnamečio vaiko poreikių ir jo galimybių gauti papildomų pajamų pragyvenimui nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, spręsdamas dėl ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo, įvertina, ar apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas pilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo dydį, vadovavosi įstatyme įtvirtintais kriterijais ir atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su individualiais pilnamečio vaiko poreikiais bei tėvų galimybėmis.

Kadangi išlaikymo dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kurios skirtingose bylose nėra visiškai tapačios, todėl kasacinio teismo praktikoje priteisti išlaikymo dydžiai yra ne absoliutaus pobūdžio nurodymai teismams, sprendžiantiems analogiškas bylas, o tik tam tikri orientyrai. Vien kitokio dydžio išlaikymo priteisimas pats savaime nėra pakankamas išvadai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes jis gali būti nulemtas tiek skirtingų faktinių bylos aplinkybių, tiek per tam tikrą laiką pasikeitusios ekonominės situacijos (pragyvenimo lygio). Nagrinėjamoje byloje, skirtingai nuo kitų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtų bylų, teismai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra itin gera ir nėra duomenų, jog jis negalėtų mokėti priteisto išlaikymo ar tokio dydžio išlaikymo atsakovui mokėjimas iš esmės pažeistų kitų asmenų interesus.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad, pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, todėl nagrinėjamu atveju ji sudaro 3600 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis yra 108 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi kasatorius, paduodamas kasacinį skundą sumokėjo tik 20 Eur žyminio mokesčio, iš jo papildomai priteistina 88 Eur (108-20=88).

Kasacinis teismas patyrė 10,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Iš viso iš kasatoriaus valstybės naudai priteistina 98,36 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. J. (duomenys neskelbtini) 98,36 Eur (devyniasdešimt aštuonis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys