Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-19-942/2017
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01723-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2;
2.7.4.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimu R. L. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi R. L. apeliacinis skundas netenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas, administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
R. L. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. 13.50 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 15.25 val. Šiauliuose, Aido–Dainų gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „SAAB 9-5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su kita transporto priemone ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219 punktą.
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
2.1. Pareiškėja teigia, kad teismai neteisingai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, t. y. KET 219 punktą. KET 219 ir 220 punktai, pasak advokatės, turi būti taikomi ir aiškinami kompleksiškai. Pareiškėjos teigimu, 2016 m. balandžio 29 d. eismo įvykio metu, kurio dalyviai buvo R. L. (nukentėjęs) ir A. Z. (įvykio kaltininkas), buvo apgadinti du automobiliai – R. L. „SAAB 9-5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Z. „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žuvusių ir sužeistų asmenų nebuvo, todėl R. L. remiantis KET 220 straipsniu neturėjo pareigos nei kviesti policijos, nei likti eismo įvykio vietoje, todėl priėmė sprendimą vykti paskui kaltininką, o pastarajam sustojus užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kuri buvo pildoma ir pateikta 2016 m. birželio 6 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. A2.6.-2222-900/2016, taip pat buvo tariamasi dėl padarytos žalos atlyginimo, kol A. Z. žentas T. D. be eismo įvykio dalyvių sutikimo neiškvietė policijos.
2.2. Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pažeidimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pareiškėja teigia, kad R. L. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, jo tikslas buvo užfiksuoti įvykį ir sutarti su kaltininku dėl žalos atlyginimo. Ginčo dėl kaltės nebuvo, A. Z. savo kaltę pripažino, sužeistųjų nebuvo, taip pat nebuvo ir kitų pagrindų kviesti policijos, todėl galima daryti išvadą, kad R. L. pasielgė nestandartiškai, tačiau tinkamai ir pilietiškai. Jo veiksmai buvo nukreipti įvykio aplinkybių tinkamam užfiksavimui.
2.3. ATPK 20 straipsnyje nurodyta, kad „administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų“. R. L. atstovė mano, kad jo, kaip nukentėjusiojo, veiksmai nepatenka į ATPK 20 straipsnio sąvoką ir jo numatytus tikslus, todėl administracinė atsakomybė negali būti taikoma, be to, jo veiksmuose nėra tyčios, t. y. būtino elemento jo kaltei egzistuoti. Pareiškėja mano, kad šioje situacijoje susiklostė ydinga praktika, jog nukentėjęs asmuo baudžiamas griežčiau nei kaltininkas A. Z., kuriam Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutarimu paskyrė 868 Eur administracinę nuobaudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, kai tuo tarpu R. L. (nukentėjusiajam) skirta 1013 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu ketveriems metams.
3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos l. e. Šiaulių skyriaus vedėjo pareigas Sandra Šmulaitė prašo priteisti valstybės naudai 167,91 Eur už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. L., kurią suteikė advokatė Diana Latotina-Micevičė.
4. Atsiliepimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. advokatės Dianos Latotinos-Micevičės prašymą atmesti.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad prašymas nepagrįstas, nes nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė pareiškėjo atstovės nurodytas materialiąsias teisės normas bei pareiškėjo teises.
5. Atsiliepimu suinteresuoto asmens A. Z. atstovas advokatas Simas Šuminas prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. advokatės Dianos Latotinos-Micevičės prašymą atmesti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad teismai nepadarė jokių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų ir teisingai kvalifikavo R. L. veiksmus. Tarp šalių nekilo ginčo dėl eismo įvykio, o A. Z. savo kaltę pripažino visiškai, tai įrašė eismo įvykio deklaracijoje ir ją pasirašė, tačiau R. L., siekdamas papildomai įgyti 1500 Eur ir jų negavęs, šią informaciją tyčia nuslėpė nuo policijos pareigūnų ir tyčia sukėlė A. Z. nepageidaujamas teisines pasekmes.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo R. L. pagrįstumo
7. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui R. L. 2016 m. gegužės 18 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 40P-60964942-16 už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę susidūrė su kita transporto priemone ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip jis, pažeisdamas KET 9 ir 219 punktus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
8. Pareiškėjo R. L. atstovė advokatė D. Latotina-Micevičė prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad teismai netinkamai aiškino KET 219 punkto turinį ir dėl to R. L. neteisingai pritaikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nepagrįstai skyrė jam administracinę nuobaudą.
9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
10. Antra, KET XXIX skyriuje yra įtvirtintos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. KET 219.1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (įjungti avarinę šviesos signalizaciją transporto priemonėje arba pastatyti avarinio sustojimo ženklą prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje).
11. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
12. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
13. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
14. Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Šis straipsnis daugeliu atvejų yra skirtas tiems asmenims, kurie sąmoningai ir turėdami tyčią bei suprasdami, jog pažeidžia KET, pasišalina iš vietos, kur įvyko teisės pažeidimas. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).
15. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. L., vairuodamas transporto priemonę „SAAB 9-5“, susidūrė su kita transporto priemone „Ford Mondeo“, kurią vairavo A. Z.. Būtent „Ford Mondeo“ vairuotojas A. Z., sankryžoje sukdamas kairėn, nepraleido iš priešpriešiais tiesiai atvažiuojančio R. L. vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė. Po susidūrimo buvo apgadinti abu automobiliai, o abu vairuotojai iš eismo įvykio vietos pasišalino.
16. Pareiškėjo R. L. atstovė advokatė D. Latotina-Micevičė prašyme dėl proceso atnaujinimo akcentuoja, jog šioje situacijoje R. L. elgėsi nors ir nestandartiškai, tačiau tinkamai ir pilietiškai. Anot advokatės, R. L. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, o norėjo surasti įvykio kaltininką, užfiksuoti patį įvykį ir susitarti su kaltininku dėl žalos atlyginimo. Tokie advokatės argumentai nepagrįsti.
17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog: 1) akivaizdu, kad už tokį pažeidimą visuomet yra baudžiamas eismo įvykio kaltininkas, o nukentėjusieji dažniausiai nepasišalina, tačiau bet kokiu atveju privaloma likti įvykio vietoje, nes, pirma, negalima būti visiškai užtikrintu, kad pats nukentėjusysis nebus pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, o antra, atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos gali grėsti ir abiem vairuotojams. ATPK 130 straipsnio 1 dalis subjektą, atsakantį pagal šį straipsnį, įvardija kaip „vairuotoją, susijusį su įvykiu“, neįvardydamas konkretaus statuso – „nukentėjusysis“ ar „kaltininkas“. Be to, reikia turėti omenyje, kad ATPK 130 straipsnio 3 dalis bendrai numato atsakomybę bet kuriam eismo dalyviui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, t. y. nepriklausomai nuo asmens kaltės dėl paties eismo įvykio kilimo; 2) tiek KET, tiek ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinta pareiga eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, taip pat neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, ir saugoti eismo įvykio pėdsakus; 3) teisės aktai neįpareigoja su eismo įvykiu susijusių asmenų gaudyti, vytis, ieškoti kitų su eismo įvykiu susijusių asmenų; 4) administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš įvykio vietos, tiek ir tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus.
18. Pareiškėjo R. L. atstovė advokatė D. Latotina-Micevičė prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, jog KET 219 ir 220 punktai turėtų būti taikomi ir aiškinami kompleksiškai. Taisyklių 220 punkte įtvirtinta nuostata, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais.
19. Viena vertus, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad buvo apgadinti abu automobiliai, žuvusių ar/(ir) sužeistų žmonių nebuvo. Kita vertus, A. Z. nuvažiavus iš įvykio vietos, akivaizdu, kad buvo prarasta galimybė susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Dėl to taisyklių 220 punkte aiškiai įtvirtinta pareiga, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Ir nors R. L. ir neturėjo motyvo išvengti administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan., jis privalėjo likti įvykio vietoje ir kviesti į įvykio vietą policiją. Juolab kad R. L., suradęs iš eismo įvykio pasišalinusį A. Z., delsė kviesti policijos pareigūnus (anot A. Z. parodymų, R. L. iš viso nenorėjo kviesti policijos); prašė A. Z. atlyginti padarytą žalą iš pradžių 2000 Eur, vėliau 1500 Eur; prašė A. Z. užpildyti eismo įvykio deklaraciją neduodant jam deklaracijos kopijos; su A. Z. automobiliu nuvyko į prekybos centrą „Akropolis“, kur visi eismo dalyviai kartu nuėjo prie AB „Swedbank“ laukti eilėje išgryninti pinigus, nes reikiamos sumos bankomatas A. Z. neišdavė, o vėliau visi sugrįžo atgal į muzikos mokyklos kiemą; policijos pareigūnai buvo iškviesti tik praėjus dviem valandoms po eismo įvykio; be to, policijos pareigūnus iškvietė ne R. L., o A. Z. žentas T. D..
20. Taigi darytina išvada, kad pirmiau išvardytų aplinkybių kontekste R. L. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, ignoruodamas eismo dalyvio pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus.
Dėl pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos ir 301 straipsnio taikymo
21. Pareiškėja, atsakomybėn patraukto R. L. atstovė, advokatė D. Latotina-Micevičė prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje susiklostė ydinga praktika, kurioje nukentėjęs asmuo baudžiamas griežčiau nei kaltininkas.
22. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas A. Z., kuris sankryžoje sukdamas kairėn nepraleido iš priešpriešiais tiesiai atvažiuojančio R. L. automobilio ir su juo susidūrė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-2253-953/2016). Tuo tarpu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio kaltais pripažinti ir nubausti abu vairuotojai. Eismo įvykio kaltininkas A. Z. nubaustas 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, o R. L. paskirta 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
23. Šioje byloje Šiaulių miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutarime motyvuodamas nuobaudų paskyrimą R. L. nurodė, kad atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (du kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi; du kartus už KET pažeidimus surašyti administraciniai nurodymai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir remdamasis protingumo ir teisingumo kriterijais už administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį padarymą R. L. skyrė švelnesnę sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį parinkdamas lygų sankcijos vidurkiui su papildoma administracine nuobauda – specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu taip pat vidutiniam terminui (ATPK 302 straipsnis).
24. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
25. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-21-648/2016).
26. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
27. Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R. L. padarytas teisės pažeidimas nėra šiurkštus ir pavojingas: 1) eismo įvykio kaltininku pripažintas A. Z.; 2) įvykus eismo įvykiui, R. L. sustojo ir apžiūrėjo savo automobilį ir tik matydamas, jog eismo įvykyje dalyvavęs A. Z. automobilis išvažiuoja iš įvykio vietos, pradėjo vytis jį; 3) R. L. tyčia pasišalinti iš įvykio vietos buvo susijusi tik su ignoravimu eismo dalyvio pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus, bet ne išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių; 4) pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir nustatyti padarytus KET pažeidimus; 5) R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
28. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi R. L. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 1013 Eur dydžio bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-21-648/2016).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, R. L. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą R. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Taikyti ATPK 301 straipsnį, panaikinti R. L. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams – ir sumažinti jam paskirtą baudą iki 800 Eur.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Armanas Abramavičius
Aurelijus Gutauskas
