Civilinė byla Nr. 3K-3-28-378/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36772-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.5.21.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio Irmanto Gaidelio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui antstoliui Irmantui Gaideliui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. S. M., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio civilinę atsakomybę ir išieškojimą iš skolininko lėšų bei darbo užmokesčio, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 943,27 Eur nepagrįstai išieškotas darbo užmokesčio lėšas.
3. Ieškovas nurodė, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01226, vienu iš savo patvarkymų kreipėsi į ieškovo darbdavę (duomenys neskelbtini) dėl išskaitų iš jam mokamo darbo užmokesčio; kitu patvarkymu kreipėsi į ieškovo banko įstaigą, į kurią pervedamas ieškovo darbo užmokestis po darbdavės atliktų išskaitų pagal pirmąjį patvarkymą, kad visos į ieškovo sąskaitas gautos lėšos būtų pervestos į antstolio sąskaitą skolai išieškoti. Ieškovo nuomone, antstolis be teisėto pagrindo nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. vykdė dvigubą išieškojimą iš ieškovo darbo užmokesčio, dėl to ieškovui buvo padaryta 943,27 Eur dydžio žala.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalauja iš antstolio grąžinti išieškotas sumas pradedant nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., nors dar 2017 m. rugpjūčio 8 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-87106 jis buvo informuotas apie tai, kad jis (skolininkas) turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tada lėšos, iš kurių negalimi išskaitymai, būtų jam grąžintos.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas neteikė antstoliui informacijos nei apie turimą turtą, nei apie išieškomų lėšų kilmę, o antstolis, priimdamas patvarkymus dėl išieškojimo, nenurodydavo, kad išieško 100 procentų skolininko gaunamų lėšų.
7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, ne tik kaip skolininkas, bet ir kaip darbdavės (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo bendradarbiauti su antstoliu, teikti jam teisingą informaciją apie gaunamų lėšų kilmę, taip pat informaciją apie turimą turtą. Teismas nusprendė, kad ieškovas visiškai nebendradarbiavo su antstoliu, todėl pastarasis neturėjo galimybės nustatyti, kokie turėtų būti taikomi išieškojimo ribojimai skolininkui.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepdamas į antstolio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta nustatyti skolininko turto dalį, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl išskaitų iš darbo užmokesčio. Be to, Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas antstolio atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodė, jog iš skolininko darbo užmokesčio vidutiniškai kas mėnesį išieškoma 86,14 Eur suma, ir nevertino šios sumos kaip išieškomos pažeidžiant kokius nors išskaitų ribojimus.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neteikė antstoliui jokių prašymų, susijusių su skolos išieškojimu, o tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateikė antstoliui savo paties pasirašytą 2018 m. rugpjūčio 1 d. pažymą apie darbdavės išskaičiuojamas iš ieškovo darbo užmokesčio sumas pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/01226. Nors antstolio padėjėja raštu prašė ieškovo pateikti tinkamą banko išrašą, ieškovas į tai nereagavo ir vėliau pareiškė ieškinį.
10. Teismas nurodė, kad, kaip nustatė antstolis, ieškovas yra ne tik (duomenys neskelbtini) direktorius (nuo 2012 m. kovo 21 d.), bet ir (duomenys neskelbtini) direktorius (nuo 2014 m. spalio 6 d.) bei R. Š. personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas. Dėl šios priežasties teismas ieškovo teiginius, kad jis gauna tik apie 100 Eur nepastovų darbo užmokestį kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, laikė mažai tikėtinais, nes, ieškovui nenurodant kitų oficialių savo pajamų šaltinių, kyla pagrįstų abejonių, iš ko jis pragyvena.
11. Įvertinęs duomenis apie ieškovo deklaruojamas gaunamas pajamas ir apie (duomenys neskelbtini) finansinius rodiklius, teismas pripažino labiau tikėtina aplinkybę, kad ieškovas neatskleidė antstoliui informacijos apie kitus savo pajamų šaltinius. Ieškovo banko sąskaitoje matomas lėšų išgryninimo suaktyvėjimas po to, kai išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, sąskaitos nepapildymas naujomis lėšomis bei teiginiai, kad ieškovo skola išieškotojui susidarė gerokai anksčiau, nei 2014 m. balandžio 21 d. buvo išduotas vekselis, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovas nėra suinteresuotas grąžinti skolą. Be to, po išieškotojo kreipimosi dėl ieškovo turto dalies nustatymo ir areštavus ieškovo sutuoktinės lėšas banko sąskaitoje iš karto ir reikšmingai sumažėjo pastarosios darbo užmokestis.
12. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė antstolio neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos fakto, dėl to nenustatyta būtinųjų sąlygų antstolio deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).
13. Teismas pažymėjo, kad antstolio išieškotos sumos yra ne antstolio gauta nauda, jos pervedamos kreditoriui, tokiu būdu ieškovas turės grąžinti jam mažesnę skolą. Tai, kad, antstoliui 2018 m. gruodžio 4 d. patvarkymu Nr. S-18-8-25077 nustačius ieškovui 94,44 Eur laisvai disponuojamų lėšų sumą, ieškovas neskubėjo pasinaudoti šiomis lėšomis, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovas turi kitų pajamų šaltinių, kurių, pažeisdamas savo, kaip skolininko, pareigą, antstoliui vykdymo procese neatskleidė.
14. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. kovo 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 831,40 Eur nuostolių ir 49,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė iš atsakovo valstybei 12 Eur pašto išlaidų atlyginimo.
15. Teismo vertinimu, antstolis, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nurodymą Nr. S-17-87106 priverstinai nurašyti lėšas iš ieškovo sąskaitos, neįvertino tos aplinkybės, kad į tą pačią sąskaitą ieškovo darbdavė perveda darbo užmokesčio dalį, likusią po to, kai darbdavė, vykdydama antstolio tos pačios dienos patvarkymą, atlieka atitinkamas išskaitas pagal vykdomajame dokumente nurodytas ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnis, redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.). Teismas pažymėjo, kad antstolis tokio savo veikimo neneigė, tik apeliavo į tai, kad ieškovui buvo išaiškinta teisė pateikti nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus.
16. Teismo nuomone, atsakovui, išieškojimą iš lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, vykdančiam per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS), turėjo būti žinoma, kad ši sistema pinigus perveda nepriklausomai nuo jų kilmės, todėl jis privalėjo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 71 punktas). Be to, antstolis pripažino, kad jam nebuvo kliūčių sužinoti skolininko gaunamo darbo užmokesčio dydį ir, atsižvelgiant į CPK 736 straipsnyje įtvirtintus išieškojimo ribojimus, nustatyti skolininkui laisvai disponuojamą sumą.
17. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip viešosios teisės subjekto funkcijas atliekantis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, prieš priimdamas atitinkamą nurodymą turėjo išsiaiškinti, į kokią sąskaitą likusią darbo užmokesčio dalį perveda ieškovo darbdavė. Teismas padarė išvadą, kad antstolis, neatlikęs šių veiksmų ir nenustatęs skolininkui, kuris turi nepilnamečių išlaikytinių, laisvai disponuojamos sumos, ir nukreipęs išieškojimą į beveik visą ieškovo darbo užmokestį, pažeidė CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų ribų. Tokią išvadą, teismo nuomone, sustiprina faktinė aplinkybė, kad tik po ieškinio pateikimo antstolis 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė patvarkymą nustatyti skolininkui laisvai disponuojamų išmokų sumą.
18. Aplinkybė, kad ieškovas savo iniciatyva neteikė duomenų apie savo sąskaitoje esančių pajamų kilmę, nepaneigia paties antstolio pareigų ir atsakomybės už tinkamą ir laikantis teisės aktų reikalavimų vykdymo proceso organizavimą bei koordinavimą. Minėtos antstolio pareigos ir atsakomybė už imperatyvaus teisinio reguliavimo laikymąsi negali būti perkeltos skolininkui ar tretiesiems asmenims.
19. Teismas, įvertinęs ieškovo gaunamo darbo užmokesčio ir pagal 2017 m. rugpjūčio 8 d. antstolio patvarkymą darbdavio atliktų išskaitų dydį, taip pat ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius į jo sąskaitą patenkančių lėšų judėjimą ir kilmę, padarė išvadą, kad jei antstolis būtų laikęsis CPK reikalavimų ir tinkamai atlikęs savo pareigas, nebūtų buvę atlikta šių išskaitymų iš ieškovo sąskaitos: 2017 m. rugpjūčio 11 d – 68,64 Eur; 2017 m. rugsėjo 28 d. – 73 Eur; 2017 m. spalio 10 d. – 69,57 Eur; 2017 m. lapkričio 8 d. – 73 Eur; 2017 m. gruodžio 6 d. – 69,55 Eur; 2018 m. sausio 8 d. – 62,72 Eur; 2018 m. vasario 8 d. – 72,99 Eur; 2018 m. kovo 6 d. – 62,73 Eur; 2018 m. balandžio 9 d. –51,82 Eur; 2018 m. gegužės 4 d. – 52,27 Eur; 2018 m. liepos 11 d. – 42,73 Eur; 2018 m. rugsėjo 19 d. – 90,97 Eur; 2018 m. spalio 8 d. – 41,41 Eur.
20. Teismas nustatė, kad iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. į ieškovo sąskaitą buvo pervedamos ne tik darbo užmokesčio, bet ir kitos lėšos; iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuskaičiavimo įplaukų buvo 294,87 Eur daugiau nei išlaidų. Dėl šios priežasties teismas, atsižvelgdamas į ieškovo gaunamą darbo užmokestį, nenustatė pagrindo pripažinti, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. 111,87 Eur suma buvo išskaičiuota nesilaikant CPK 736 straipsnio ribojimų. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 831,40 Eur nuostolių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų antstolio deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2010; 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013; 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTktNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419-706/2016">3K-3-419-706/2016</a>).
21.2. Skundžiamu teismo sprendimu paneigiama vykdymo proceso esmė – iš skolininko teisėtomis vykdymo priemonėmis išieškotos sumos laikomos žala (nuostoliais), nevertinant fakto, kad skolininkas gavo naudos – jo skola sumažėjo, kaip ir mokėtinų palūkanų ir antstolio vykdymo išlaidų apskaičiuojamieji dydžiai. Toks teismo sprendimas yra nesąžiningas, prieštaraujantis bendriesiems teisės principams ir vykdymo procesą reglamentuojantiems teisės aktams bei teismų praktikai, kadangi įstatymu visų pirma turėtų būti ginamos išieškotojo teisės, o ne skolininko nepagrįsti interesai nemokėti skolos.
21.3. Teismas, pripažindamas lėšų nurašymą iš skolininko sąskaitos neteisėtu antstolio veikimu, pažeidė CPK 736 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, faktiškai paneigė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą (pirmiau į lėšas), CPK 624 straipsnyje nustatytą vykdymo priemonę (lėšų areštą). Teismo nustatytas antstolio teisės normų pažeidimas (CPK 736 straipsnis) neturi nieko bendro su antstolio atliktais procesiniais veiksmais ir teismo minima pareiga patikrinti, į kurią skolininko sąskaitą yra pervedamas skolininko darbo užmokestis, t. y. teismas netinkamai kvalifikavo antstolio veiksmus (neteisėtą veikimą), vertindamas juos pagal CK 6.246 straipsnį, tą įrodo CPK 736 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto turinys. Laisvai disponuojamą sumą antstolis skolininkui nustatė tada, kai buvo pateikti duomenys apie tai, kad skolininko atlygio likutis išmokamas į areštuotą sąskaitą, taigi tik skolininkui pasinaudojus savo teisėmis. Be to, skolininko darbdavės vadovas yra pats skolininkas, todėl, išmokant lėšas į skolininko sąskaitą, skolininkas puikiai žinojo ir suprato, kad lėšos išmokamos į areštuotą sąskaitą, todėl jis pats atsako už savo (ne)veikimą (kaip darbdavės vadovaujantis asmuo).
21.4. Nagrinėjamu atveju skolininkas nepatyrė jokios žalos (nuostolių), kadangi lėšų nurašymas iš skolininko sąskaitų pats savaime nėra neteisėtas veiksmas – tai teisės aktais nustatyta vykdymo priemonė (CPK 624, 689 straipsniai). Be to, lėšų nurašymas nėra jų išieškojimas išieškotojo naudai, kadangi nurašytos lėšos privalo būti paskirstytos CPK 753 straipsnio nustatyta tvarka ir tik tada išmokamos išieškotojui. Todėl skolininkas turėjo pareigą įrodyti žalos atsiradimo faktą, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu teismas tiesiog preziumavo skolininko patirtos žalos buvimo faktą ir nesigilino į bylos faktines aplinkybes, taikytiną teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką: 1) skolininkas privalo domėtis vykdymo proceso eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas); 2) turi teisę per 14 dienų nuo nurodymo nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti duomenis apie lėšas, kurios yra išmokamos į areštuotą sąskaitą (tokiu atveju iš skolininko nurašytos lėšos grąžinamos per 5 darbo dienas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas); 3) skolininkui daugiau negu vienerius metus nerūpėjo iš jo sąskaitų nurašytų lėšų likimas, o antstolis turi pareigą paskirstyti išieškotas lėšas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo momento (Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punktas).
22. Trečiasis asmuo G. S. M. pareiškimu prisidėjo prie atsakovo kasacinio skundo.
23. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, nesilaikydamas tuo metu galiojusios CPK 736 straipsnio imperatyviosios normos, viršijo savo, kaip viešo teisės subjekto funkcijas atliekančio asmens, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, įgaliojimus ir nesiaiškindamas (bet turėdamas tam visas galimybes ir įgalinimus), išieškodamas skolą, išieškojimą iš tų pačių ieškovo gaunamų pajamų – darbo užmokesčio – atliko du kartus: teikdamas nurodymą ieškovo darbdavei atlikti išskaitas iš ieškovo darbo užmokesčio ir likusią po išskaitos ieškovo gaunamo darbo užmokesčio dalį nurašydamas iš ieškovo sąskaitos.
23.2. Aplinkybė, kad ieškovas nepasinaudojo Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 straipsnyje nustatyta teise, neatleidžia atsakovo nuo pareigų nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis); prieš pateikiant priverstinai nurašyti lėšas per PLAIS įsitikinti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, o tai nustačius – nustatyti laisvai disponuojamą per kalendorinį mėnesį sumą.
23.3. Atsakovas pripažino ir apeliacinis teismas konstatavo, kad jis turėjo visas galimybes ir įrankius pasinaudoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ir jam nebuvo jokių kliūčių sužinoti ieškovo darbo užmokesčio dydį bei, atsižvelgiant į CPK 736 straipsnio ribojimus, nustatyti ieškovui laisvai disponuojamą sumą. Tai patvirtina profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltę.
23.4. Ieškovui padarytos žalos dydis teismo pagrįstai buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į trukmę, kurią ieškovas negalėjo naudotis laisvai disponuojama suma. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo negautos pajamos, į kurias negalėjo būti nukreiptas išieškojimas, laikytinos ieškovo patirta žala, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas nepatyrė jokios žalos, yra nepagrįstas.
24. Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio civilinės atsakomybės taikant priverstinio vykdymo priemones – išieškojimą iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio
25. Nagrinėjamoje byloje keliamas antstolio (atsakovo) civilinės atsakomybės klausimas, jam galimai netinkamai vykdant išieškojimą iš skolininko (ieškovo) darbo užmokesčio vykdymo procese.
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
27. Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2013">3K-3-298/2013</a>).
28. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
29. Remiantis Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
30. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTktNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419-706/2016">3K-3-419-706/2016</a>, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).
32. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos.
33. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis minėtomis CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTktNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419-706/2016">3K-3-419-706/2016</a> 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Taigi, sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės, antstolio vykdymo procese atliktus veiksmus būtina vertinti pagal vykdymo procesą ir jo eigą reglamentuojančias proceso teisės normas, atsižvelgiant į antstoliui keliamus griežtesnius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus.
35. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad antstolis atliko dvigubą lėšų nuskaitymą iš ieškovo darbo užmokesčio, tokius antstolio veiksmus pripažino neteisėtais pagal CK 6.246 straipsnį.
36. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).
37. Taigi, išieškojimas iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio yra teisėtos priverstinio vykdymo priemonės tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo sprendimo ar kito vykdytino dokumento per raginime nustatytą terminą.
38. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad ieškovas neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu pagal 2014 m. balandžio 21 d. vekselį. Dėl šios priežasties Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. 2017 m. balandžio 13 d. išdavė trečiajam asmeniui vykdomąjį įrašą. Atsakovas 2017 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. S-17-8-5899 priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį įrašą.
39. Kadangi ieškovas su trečiuoju asmeniu savanoriškai neatsiskaitė ir dėl tokių ieškovo veiksmų (neveikimo) buvo pradėtas vykdymo procesas, atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio yra teisėtos priverstinio vykdymo priemonės, tai, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, vykdydamas išieškojimą iš ieškovo lėšų ir darbo užmokesčio, laikėsi tokį išieškojimą ir jo tvarką reglamentuojančių teisės normų.
40. CPK 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš jų. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėto straipsnio 7 dalimi, nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.
41. Sprendimų vykdymo instrukcijos (čia ir toliau 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1R-239 redakcija, galiojusi 2017–2018 metais, atsakovui vykdant šioje byloje ginčijamus išieškojimus) 71 punkte nustatyta, kad antstolis, prieš PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.
42. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 72.2 punktą, jeigu per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas PLAIS CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į PLAIS pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams.
43. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 72.3 punktu, jeigu per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodydamas sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas.
44. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.
45. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka nustatyta CPK 733 straipsnyje: išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (1 dalis); šiame patvarkyme nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas (2 dalis); patvarkyme turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai (3 dalis).
46. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį imperatyviai reglamentuoja CPK 736 straipsnis. Išieškotų iš skolininko sumų paskirstymo tvarką nustato CPK 753 straipsnis, o jų išmokėjimą išieškotojams – CPK 758 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcija.
47. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2017 m. liepos 7 d. priėmė raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-17-8-5918, jį kartu su kitais vykdymo dokumentais išsiuntė ieškovui. Ieškovas per raginime nustatytą terminą vykdomojo dokumento neįvykdė. Dėl šios priežasties atsakovas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-87106 nurodė, kad skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tada lėšos, iš kurių negalimi išskaitymai, būtų grąžintos skolininkui, o priešingu atveju nurašytos lėšos išmokamos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Taip pat atsakovas 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo, adresuotu ieškovui ir jo darbdavei, nurodė darbdavei iš ieškovo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Be to, 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu antstolis įpareigojo ieškovą pateikti informaciją apie jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtą. Ieškovas neteikė antstoliui informacijos nei apie turimą turtą, nei apie jo kredito įstaigoje esančių ir per PLAIS išieškomų lėšų kilmę. Atsakovui per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nenustačius, kad ieškovui skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, ieškovo banko sąskaitoje esančios lėšos buvo išskaitomos per PLAIS.
48. Šios teismų nustatytos aplinkybės, dėl jų ginčo byloje nėra, patvirtina, kad, ieškovui per raginime nustatytą terminą neįvykdžius vykdomojo dokumento, atsakovas turėjo teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones: išieškojimą iš ieškovo lėšų, esančių kredito įstaigoje, ir iš jo darbo užmokesčio.
49. Ieškovui per 14 dienų nepateikus antstoliui duomenų apie jo sąskaitoje esančių lėšų kilmę, susidarė tokia situacija, kad iš ieškovo darbo užmokesčio buvo išieškoma du kartus, t. y. darbdavė vykdė antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo, taip pat per PLAIS buvo nurašomos ieškovo lėšos iš sąskaitos, į kurią darbdavė pervesdavo ieškovo darbo užmokestį jau po atliktų išskaitų.
50. Sprendžiant dėl tokių atsakovo veiksmų, kai iš ieškovo darbo užmokesčio buvo faktiškai ieškoma du kartus, teisėtumo, svarbus yra teisinis reguliavimas, nurodytas šios nutarties 40–46 punktuose, taip pat vykdymo proceso dalyvių elgesys. Minėta, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžius reglamentuoja CPK 736 straipsnis ir negalima viršyti šiame straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Tačiau vien aplinkybė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo viršyti minėti išskaitų dydžiai, pati savaime nepatvirtina atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo.
51. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 72.2, 72.3, 89 punktais, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai areštuoti ir (ar) nurašyti lėšas, esančias kredito ar kitoje mokėjimo sąskaitoje, išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos (nurašytos) lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Nors teisės normos nustato skolininko teisę, o ne pareigą, pateikti minėtus dokumentus, tačiau kartu yra nustatomi šios skolininko teisės neįvykdymo teisiniai padariniai – tokios lėšos išmokamos išieškotojui (72.2 punktas, 89 punkto 2 pastraipa). Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais.
52. Šiuo aspektu teisėja kolegija pažymi, kad skolininkas (šiuo atveju ieškovas) yra vykdymo proceso dalyvis, dėl kurio veiksmų (neveikimo; šiuo atveju savanoriškai neatsiskaičius su išieškotoju – trečiuoju asmeniu) apskritai kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises (CPK 643 straipsnis), tarp jų – skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas.
53. Tuo tarpu esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAyLTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-202-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-202-1075/2020">e3K-3-202-1075/2020</a>, 30 punktas). Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTktNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-419-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-419-706/2016">3K-3-419-706/2016</a>, 34 punktas).
54. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nors CPK antstoliui visų pirma nustato pareigą užtikrinti, kad turto nebūtų areštuota (ir (ar) nurašyta) iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinoms sumoms ir vykdymo išlaidoms padengti, vis dėlto, siekiant vykdymo procese užtikrinti veiksmingą, greitą ir realų teismo baigiamojo akto įvykdymą ir teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų, būtina, kad pačios vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas – būtų aktyvios, domėtųsi vykdymo eiga, bendradarbiautų su teismo baigiamąjį aktą vykdančiu antstoliu ir elgtųsi sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 59 punktas).
55. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta ir ieškovas šių aplinkybių neginčija, kad ieškovas su antstoliu nebendradarbiavo, vykdymo proceso eiga aktyviai nesidomėjo, jokių dokumentų, prašymų (iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., t. y. metus laiko po to, kai buvo pradėtos taikyti priverstinio vykdymo priemonės) neteikė, antstolio veiksmų neskundė. Be to, ieškovas taip pat yra savo darbdavės atstovas, jis pats vykdė išskaitas iš savo darbo užmokesčio, o darbo užmokesčio likusią po išskaitų dalį pervesdavo į banko sąskaitą, žinodamas, kad ji yra areštuota, o joje esančios lėšos nurašomos per PLAIS. Toks ieškovo elgesys, kai jis, tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą ir žinodamas apie jam taikomas priverstinio vykdymo priemones, nebendradarbiauja su antstoliu, neatsiskaito su išieškotoju, negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Tokiu būdu pats ieškovas, nesiekdamas bendradarbiauti ir kiek įmanoma veiksmingiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, savo veiksmais apsunkino savo padėtį.
56. Apibendrindama tai, kas nurodyta, atsižvelgdama į šios nutarties 51 ir 55 punktuose pateiktus išaiškinimus ir šios konkrečios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios antstolio deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta, dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas. Šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl jis paliktinas galioti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl šios išlaidos, jeigu tokių buvo, jam neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 8,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,39 Eur (aštuonis Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
