Nr. DOK-2287
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36772-2018-5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 7 d. gautu atsakovo antstolio I. G. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, ieškovui reikalavimą grindžiant atsakovo netinkamai atliktais skolos išieškojimo veiksmais. Kasacine tvarka skundžiamu sprendimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta, ir nauju sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. DOK-2287
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36772-2018-5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 7 d. gautu atsakovo antstolio I. G. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, ieškovui reikalavimą grindžiant atsakovo netinkamai atliktais skolos išieškojimo veiksmais. Kasacine tvarka skundžiamu sprendimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta, ir nauju sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju pažeista CPK 621 straipsnio 4 dalis ir dėl to priimtas sprendimas negalioja, nes Panevėžio apygardos teismui CPK 621 straipsnio 2 dalies pagrindu priskirta civilinė byla pagal ieškovo apeliacinį skundą neturėjo pakeisti bylos teismingumo, tačiau civilinė byla išnagrinėta Panevėžio apygardos teismo, bet ne teismo, kuriam teisminga, vardu. Kaip pagrindu kasacijai taip pat remiamasi argumentais, kad teismas netinkamai aiškino CPK 736 straipsnio nuostatas ir interpretavo antstolio procesinius veiksmus, todėl neatskleidė, kokios pareigos pagal CPK 736 straipsnį antstolis neįvykdė; teismo pateiktą CPK 736 straipsnio nuostatų aiškinimą atsakovas vertina kaip paneigiantį CPK 664 straipsnyje numatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą, pagal kurį išieškojimas visų pirma nukreipiamas į lėšas. Atsakovas kasaciniame skunde kelia CK 6.246–6.249 straipsnių taikymo klausimą, pažymi, jog vykdymo procese antstolio neteisėtų procesinių veiksmų nenustatyta, o teismo atliktą antstolio procesinių veiksmų vertinimą teisėtumo prasme laiko viršijančiu teismo kompetencijos ribas, nes antstolio procesinių veiksmų kontrolę atlieka antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas (CPK 510, 594 straipsniai); teismo nutartyje dėstomus argumentus dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo vertina šališkais ir neatitinkančiais teisės normų nustatytų antstolio veikimo taisyklių. Atsakovas laikosi nuostatos, kad skolininkas nepatyrė žalos (nuostolių), atsakovo procesinis veikimas nėra (nebuvo) priežastiniame ryšyje su skolininko patirta žala, nes skolininko neveikimas (nenoras pasinaudoti teise pateikti duomenis apie gaunamo darbo užmokesčio sąskaitą) lėmė išieškotų piniginių lėšų nurašymą, paskirstymą ir išmokėjimą išieškotojui. Skolininkas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (CPK 178 straipsnis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti antstoliui I. G. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. gegužės 7 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje sumokėtą 19 (devyniolika) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Alė Bukavinienė
Dalia Vasarienė
