Civilinė byla Nr. 3K-3-15-701/2021
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00160-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutartis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmeninio ūkio žemės įsigijimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sudaryti su ja žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis.
3. Ieškovė nurodė, kad jai buvo skirtas apie 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, Kretingos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 9 d. sprendimu leista jį pirkti. Ieškovė sumokėjo už įsigyjamus žemės sklypus Kretingos rajono valdybos nurodytą kainą. 2007 m. vasario 12 d. ieškovei kreipusis į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo, buvo atlikti įvairūs asmeninio ūkio žemės matavimo, ženklinimo, vertės skaičiavimo darbai, buvo suformuoti du atskiri sklypai – sklypas Nr. 91-1, kurio plotas 1,20 ha, ir sklypas Nr. 91-2, kurio plotas 0,82 ha. Asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo procedūros atnaujintos 2011 m. rugsėjo 22 d., kai buvo priimtas Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Lietuvos Respublikos vardu ir valstybinės žemės sklypų pardavimo Kretingos rajone Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1354, vadovaujantis kuriuo ginčo asmeninio ūkio žemė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip du žemės sklypai ir kuriuo nuspręsta juos parduoti ieškovei. Tačiau atsakovė neinformavo ieškovės apie pastarojo įsakymo priėmimą ir nepakvietė ieškovės sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių. Ieškovė teigė sužinojusi apie šį įsakymą tik tada, kai atsakovės Kretingos skyrius 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu nutraukė ieškovės teisę naudoti asmeninio ūkio žemės sklypus motyvuodamas tuo, kad ieškovė pati asmeniškai jų nenaudojo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę sudaryti ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo skirtas apie 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, jį Kretingos apylinkės tarybos 1994 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovei buvo leista pirkti. Ieškovė 1994 m. birželio 3 d. pateikė Kretingos rajono valdybai prašymą parduoti asmeniniam naudojimui skirtą žemės sklypą. 1994 m. liepos 26 d. Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnyba išdavė pažymą apie ieškovės teisėtai naudojamą 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir nurodė, kad ji turi teisę šį sklypą įsigyti. Kretingos rajono valdyba 1994 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu taip pat leido ieškovei pirkti 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas 1996 m. birželio 11 d. išdavė pažymą apie ieškovės teisėtai naudojamą 0,09 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir nurodė, kad ji turi teisę šį sklypą įsigyti. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 900 ieškovei papildomai buvo leista įsigyti 0,09 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Kretingos rajono valdyba pateikė ieškovei du mokėjimo pranešimus, kuriais buvo nustatyta už įsigyjamus žemės sklypus mokėtina suma – 99 Lt ir 0,56 Lt. Ieškovė 1995 m. sausio 23 d. sumokėjo už įsigyjamus žemės sklypus, sumokėjimą vertindama kaip sklypų įsigijimą. Atsakovė byloje nurodė, kad informavo ieškovę apie tolimesnius veiksmus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė, 2007 metų pradžioje sužinojusi, kad asmeninio ūkio žemės įsigijimo procedūra nėra pabaigta, 2007 m. vasario 12 d. kreipėsi į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių. Kad galėtų būti pabaigtos asmeninio ūkio žemės įsigijimo procedūros, buvo atlikti įvairūs asmeninio ūkio žemės matavimo, ženklinimo, vertės skaičiavimo darbai. Atlikus minėtas procedūras, buvo suformuoti du atskiri sklypai – sklypas Nr. 91-1, kurio plotas 1,20 ha, ir sklypas Nr. 91-2, kurio plotas – 0,82 ha. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Lietuvos Respublikos vardu ir valstybinės žemės sklypų pardavimo Kretingos rajone ginčo asmeninio ūkio žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu įsakymu buvo nuspręsta asmeninio ūkio žemės sklypus parduoti ieškovei, tačiau atsakovė vėl tinkamai neinformavo ieškovės, nepakvietė jos sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių. Ieškovė sužinojo apie minėto įsakymo egzistavimą, kai atsakovės Kretingos skyrius 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu nutraukė ieškovės teisę naudotis asmeninio ūkio žemės sklypais.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė įgyvendino savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn, nes pateikė pareiškimą ir pagal atsakovės pranešimą sumokėjo visą nurodytą sumą, o atsakovė savo pareigų neįvykdė. Civilinių teisinių santykių subjektams sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams, tiek sudarant sutartį, jie privalo atskleisti vienas kitam jiems žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2006">3K-3-317/2006</a>, kurioje buvo iškeltas tapatus reikalavimas kaip nagrinėjamoje byloje, nurodė, jog asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Asmeninio ūkio naudojimo faktas yra reikšmingas tik iki to momento, kol asmeninio ūkio naudotojas neįgyvendina savo teisės išpirkti tą žemę.
7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
8. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai pažymėjo, kad Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu, kuris galioja, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti asmeninio ūkio žemės sklypai bei nuspręsta juos parduoti ieškovei. Taigi, nors asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, dar 2011 m. ieškovė įgijo teisę pirkti asmeninio ūkio žemės sklypus. Įgyvendinus teisę sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, aplinkybė, kad atsakovės Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu ieškovei yra atimta teisė į asmeninio ūkio žemę, negali sukelti jai teisinių padarinių. Aplinkybė, kad, įgyvendinus teisę sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, žemės sklypais laikinai naudojosi kitas asmuo, negali paneigti ieškovės dar 1997–2011 m. įgyvendintos teisės sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o vadovaujantis to paties straipsnio 12 dalimi, asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais. Sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y. kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, ir kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMzQwLTY2Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2340-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2340-662/2018">A-2340-662/2018</a>; 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTgtNDM4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-458-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-458-438/2019">A-458-438/2019</a>). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, asmeninio ūkio žemės naudotojai turi teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, tačiau tik jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Taigi tiek Žemės reformos įstatyme, tiek Žemės ūkio paskirties žemės ūkio įsigijimo įstatyme įtvirtinta, jog asmeninio ūkio žemė parduodama tik asmeninio ūkio žemės naudotojams, kurie patys suteiktą žemę naudoja. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo valstybinės žemės sklypai buvo deklaruojami kaip naudojami ne ieškovės, bet kito asmens, todėl ieškovės teisė naudotis šia žeme buvo nutraukta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTgtNDM4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-458-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-458-438/2019">A-458-438/2019</a> valstybinės žemės naudojimą deklaravus ne asmeninio ūkio žemės naudotojai, o kitiems asmenims, tai laikė pažeidimu, sudariusiu pagrindą nutraukti teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Ieškovė nenaudojo jai suteiktos asmeninio ūkio žemės, todėl neteko teisės įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypus. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo naudojimosi jai suteikta asmeninio ūkio žeme fakto, teismai šių aplinkybių taip pat nenustatinėjo, esminę reikšmę suteikdami vien sumokėjimo už žemę faktui, neatsižvelgdami į tai, kad ginčo žemės sklypai yra praradę asmeninio ūkio žemės statusą ir ieškovė neteko teisės juos įsigyti nuosavybėn. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2011">3K-3-254/2011</a>, kurioje žemės naudojimo faktas pripažintas svarbiu, suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
9.2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2006">3K-3-317/2006</a>, nes joje pateikti išaiškinimai sprendžiant kilusį ginčą dėl asmeninio ūkio žemės naudotojo įpėdinio teisės sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės, kuri teisėtai buvo skirta jo tėvui asmeniniam ūkiui ir kuria šis naudojosi iki pat mirties, tačiau nebuvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės naudotojas pats nenaudojo jam suteiktos asmeninio ūkio žemės. Taigi nurodytos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
10. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pagal suformuotą teismų praktiką asmeninio ūkio žemės naudojimo faktas svarbus ir reikšmingas yra iki to momento, kol asmeninio ūkio naudotojas neįgyvendina savo teisės išpirkti tą žemę. Ieškovė savo teisę išpirkti ginčo žemės sklypus įgyvendino 1997 m., įvykdžiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2006">3K-3-317/2006</a> nurodytas sąlygas – išreiškusi savo valią pirkti teisėtai jai skirtą naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą ir sumokėjusi už žemę nustatyto dydžio kainą. Dėl to aplinkybė, ar ieškovė naudojo ginčo žemės sklypus kaip asmeninio ūkio žemę po 2013 m. ar ne, yra neaktuali nagrinėjant šią bylą. Atsakovė kasaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių teismų išvadą, kad ieškovė įgyvendino savo teisę įsigyti ginčo žemės sklypus nuosavybėn dar iki atsakovės priimto įsakymo dėl naudojimosi teisės ginčo žemės sklypais nutraukimo.
10.2. Teismai pagrįstai vadovavosi ieškovės nurodyta teismų praktika, suformuota sprendžiant identiškus ginčus, kilusius tarp asmeninio ūkio žemės naudotojų ir atsakovės dėl asmeninio ūkio žemės įsigijimo. Atsakovė, teigdama, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2006">3K-3-317/2006</a>, kurioje priimta 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, faktinės aplinkybės yra skirtingos, nurodo neesminius šių bylų skirtumus – esą pastarojoje byloje nebuvo nustatyta, kad asmuo nenaudojo jam suteiktos asmeninio ūkio žemės. Vis dėlto nurodytoje byloje buvo ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, kuriame konstatuota, kad ieškovo tėvas jam suteiktu asmeninio ūkio žemės sklypu nesinaudoja.
10.3. Kaip atsikirtimu į ieškovės argumentus, grindžiamus teismų praktika, atsakovė remiasi nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2011">3K-3-254/2011</a>, tačiau pastarojoje byloje nagrinėti klausimai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar gali būti patvirtinama žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuri sudaryta žemės sklypo nesuformavus kaip kadastrinio vieneto.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės įgyti nuosavybėn asmeninio ūkio žemę įgyvendinimo
11. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės pirkti asmeninio ūkio žemę. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės nuomone, kad tokią teisę turi, grindžia šiomis teisės normomis: Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui; to paties straipsnio 12 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka; Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį asmeninio ūkio žemės naudotojai turi teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus.
12. Atsakovė, apibendrindama išdėstytas teisės normas, laikosi pozicijos, kad asmeninio ūkio žemė parduodama tik asmeninio ūkio žemės naudotojams, kurie patys suteiktą žemę naudoja, o ieškovė tokią teisę prarado, nes jai suteiktų ir siekiamų pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypų pati tam tikrą laikotarpį nenaudojo, leidusi jais naudotis kitam asmeniui.
13. Ieškovės nuomone, esminės bylos aplinkybės yra ne atsakovės akcentuojamas faktas, kad ieškovės asmeninio ūkio žemę 2013–2015 m. naudojo kitas asmuo, bet pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog ieškovė iki 2013 m. jau buvo tinkamai įgyvendinusi teisę pirkti ginčo žemės sklypus, todėl vėlesnės aplinkybės tokios teisės negalėjo paneigti.
14. Byloje nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypo įsigijimo sąlygas ieškovė atitiko jau 1994 metais: Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1994 m. liepos 26 d. išdavė pažymą apie ieškovės teisėtai naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą ir nurodė, kad ji turi teisę šį sklypą įsigyti; Kretingos rajono valdyba 1994 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu leido ieškovei pirkti 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Vėliausias atsakovės priimtas administracinis aktas dėl žemės pardavimo ieškovei – Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymas, kuriuo nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypai parduodami ieškovei.
15. Teisėjų kolegija, siekdama tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo situaciją, atsižvelgia į asmeninio ūkio žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtino Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Šioje byloje aktuali yra Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 28 d., t. y. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjui priimant 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą parduoti žemės sklypą.
16. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad: žemės sklypų pardavimo organizatorius (NŽT teritorinis padalinys) per 5 darbo dienas po sprendimo parduoti žemės sklypą priėmimo įteikia pirkėjui pranešimą (pasirašytinai arba registruotu laišku su įteikimu), kuriame nurodoma suma, sumokėtina už parduodamą žemės sklypą, taip pat iš anksto su pirkėju suderinta sutarties pasirašymo vieta ir laikas; valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis pasirašoma sutartu laiku, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo.
17. Taisyklių 16 punkte nustatyta: pirkėjas, sumokėjęs nurodytą sumą (arba jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai), su dokumentu, patvirtinančiu, kad nurodyta suma (arba jos dalis, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) sumokėta, sutartu laiku atvyksta į pranešime nurodytą vietą pasirašyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties; jeigu pirkėjas per 3 mėnesius nuo minėto pranešimo gavimo nesumoka nurodytos sumos ir neatvyksta pasirašyti sutarties, sprendimą parduoti žemės sklypą priimantis asmuo – NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas – priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo.
18. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad asmeninio ūkio žemė ieškovei buvo teisėtai suteikta ir naudojama tiek priimant 1994 m., tiek 2011 m. administracinius aktus, suteikusius teisę ieškovei įstatymo nustatyta tvarka įsigyti šią žemę nuosavybėn.
19. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu nuspręsta parduoti ginčo žemės sklypus ieškovei, bet atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pranešė ieškovei apie šio įsakymo priėmimą, apie numatomą sutarties sudarymo laiką, kaip nustatyta Taisyklių 15, 16 punktuose. Tai užkirto kelią ieškovei sudaryti ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis ir įgyvendinti jai suteiktą teisę įgyti šiuos sklypus nuosavybėn.
20. Pagal Taisyklių 16 punktą pirkėjui per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo neatvykus pasirašyti sutarties, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima naują sprendimą – neparduoti valstybinės žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju toks sprendimas nebuvo priimtas, todėl ieškovei suteikta teisė pirkti ginčo valstybinės žemės sklypus nustatyta tvarka liko nepaneigta.
21. Ieškovė dar 1997 m. sumokėjo paskutinę nustatytą įmoką už įsigyjamus ginčo žemės sklypus. Taigi ieškovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, būtinus žemės sklypams įsigyti, apie kurių atlikimo pareigą ji buvo tinkamai informuota. Atsakovės atstovas, 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu priimdamas sprendimą žemę ieškovei parduoti, pripažino ją atitinkančia įstatyme nustatytas asmeninio ūkio žemės sklypų įsigijimo sąlygas.
22. Kadangi ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys 2011 m. nebuvo sudarytos dėl atsakovės neatliktų Taisyklėse nustatytų veiksmų (pasirašytinai arba registruotu laišku su įteikimu nepranešus ieškovei sutarties pasirašymo vietos ir laiko) ir būtent dėl šios priežasties ginčo žemės sklypai formaliai netapo ieškovės nuosavybe, atsakovė negali sutarčių nesudarymą dėl savo neveikimo panaudoti ieškovės teisėms įgyti nuosavybės teises suvaržyti – neperleisti ieškovei jos jau apmokėtos žemės ir iš naujo revizuoti sąlygų įsigyti asmeninio ūkio žemės sklypus egzistavimą, nors tokia atitiktis jau buvo konstatuota 1994 m. ir 2011 m.
23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtą, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiškėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (žr., pvz., Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Lichtenšteino princas Hansas A.II prieš Vokietiją, peticijos Nr. 42527/98, par. 83). Teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124).
24. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovės teisės įgyti ginčo žemės sklypus nuosavybėn, atsižvelgtina į šias aplinkybes: iki asmeninio ūkio žemės naudojimo pažeidimo nustatymo praėjo 20 metų nuo to laiko, kai ieškovė buvo pripažinta atitinkančia asmeninio ūkio žemės įgijimo sąlygas; valstybės institucijos ne kartą pateikė rašytines išvadas apie ieškovės atitiktį įstatyme nustatytoms sąlygoms dėl žemės perleidimo sandorio su ja sudarymo galimumo ir priėmė administracinius aktus, kuriais nusprendė žemę ieškovei parduoti; atsakovė, priėmusi sprendimą parduoti ginčo žemės sklypus ieškovei, nesilaikė teisės aktuose nustatytos griežtos tvarkos ir terminų bei neinformavo ieškovės apie jos teisę sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė dar 1997 m. buvo įvykdžiusi visas nuo jos priklausančias sąlygas, kad įsigytų ginčo žemės sklypus, darytina išvada, kad ieškovė turi teisėtą lūkestį ir pagrįstą reikalavimo teisę pabaigti žemės sklypų įsigijimo procedūrą, užtrukusią dėl valstybės institucijų neveikimo.
26. Kadangi, atsakovės atstovams savo pareigas atliekant tinkamai, praėjus 3 mėnesiams nuo Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymo priėmimo jau turėjo būti sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys ir ginčo žemės sklypai turėjo būti perduoti ieškovės nuosavybėn, tai, šių sutarčių nesudarius dėl atsakovės neveikimo, ieškovei negalima taikyti iš to kylančių neigiamų padarinių. Dėl to faktas, kad ieškovė 2013–2015 žemę suteikė naudotis kitam asmeniui, nelaikytinas turinčiu įtakos jos teisei sudaryti žemės įsigijimo sutartį.
27. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2006">3K-3-317/2006</a> pateiktu išaiškinimu. Nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes: asmeninio ūkio žemės naudotojas mokėjimo pranešime nurodytą sumą už perkamą asmeninio ūkio žemės sklypą sumokėjo (t. y. įvykdė savo pareigas tinkamai ir laiku), tačiau žemės pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų, atsakingų už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir kitų būtinų dokumentų parengimą, kaltės. Kasacinis teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis asmeninio ūkio žemės naudotojas savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą asmeninio ūkio žemę įgyvendino ir įgijo teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
28. Byloje nesant ginčo dėl fakto, kad ieškovė 2013–2015 siekiamą įsigyti žemę suteikė naudotis kitam asmeniui ir pati jos nenaudojo, nėra reikšmingos atsakovės nuorodos į teismų praktiką aiškinant žemės naudojimo sąvoką.
29. Kitos atsakovės nurodytos teismų nutartys kaip teismų praktikos pavyzdžiai nagrinėjamoje byloje yra neaktualios, nes skiriasi esminės bylų faktinės aplinkybės, lėmusios skirtingą bylų baigtį: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2011">3K-3-254/2011</a> nustatyta, kad ieškovė, siekusi įsigyti ginčo žemę, ne tik neįrodė naudojimosi ginčo žemės sklypu fakto, bet ir nebuvo išreiškusi valios jį pirkti, žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip kadastrinis vienetas, ginčo žemė nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTgtNDM4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-458-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-458-438/2019">A-458-438/2019</a> nustatyta, kad už asmeninio ūkio žemę nebuvo sumokėta nustatyta suma.
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 910 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir kitas susijusias išlaidas (už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą), pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas (7, 8.14, 8.16 punktai). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovei priteistinas iš atsakovės.
33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,10 Eur tokių išlaidų. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, pastarųjų išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. P. (a. k. duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 910 (devynis šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 3,10 Eur (tris Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
