S. V. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 68 str., 72 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1849/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04276-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo S. V. kasaciniu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis S. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti/pakeisti skundžiamus žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir priimti naują sprendimą: paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą sutrumpinti iki 1 metų ir netaikyti automobilio konfiskavimo.

Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino esminių prieštaravimų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nekaltumo prezumpcijos principą. Anot nuteistojo, byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, kad jis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio. Nuteistojo manymu, buvo pažeistos neblaivumo tikrinimo žurnalo pildymo taisyklės, neblaivumo patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas nebuvo tinkamai apmokytas ir išlaikęs atitinkamų įskaitų. Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo (BK 68, 72 straipsniai), atsižvelgiant į teigiamai vertinamą jo asmenybę, charakterizuojančias savybes, atliekamas darbo funkcijas ir kt..

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Paduotame kasaciniame skunde nuteistasis neigia teismų nustatytų faktinių aplinkybių buvimą ir tai grindžia įrodymų vertinimu, kurį pateikia taip, kaip pats mano esant teisinga, analizuoja liudytojų parodymus, kitus bylos įrodymus, teigia, kad jie nepatikimi, nepagrindžia jo kaltės ir kartu ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas (esą jos neteisingos). Iš skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės siekia, jog kasacinės instancijos teisme įvyktų apeliacinis bylos patikrinimas iš naujo įvertinant bylos įrodymus ir priimtas kasatoriui palankus sprendimas. Kaip minėta kasacinės instancijos teismas nėra antra apeliacija ir žemesnės instancijos teismų nustatytų faktų buvimo nepaneigia. Pažymėtina, kad paduotame kasaciniame skunde nekreipiamas dėmesys į tai, kad visus keliamus klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių įrodytumu, išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, tuo tarpu šio teismo padarytų konkrečių teisės taikymo pažeidimų kasatorius neįvardina. Be to, nors skunde teigiama apie neblaivumo patikrinimo neteisėtumą, tačiau ši nuteistojo skundo dalis nesusijusi su suformuluotais prašymais pakeisti skundžiamus teismų sprendimus sumažinant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą ir neskiriant automobilio konfiskavimo.

Skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistajam skiriant bausmę ir taikant baudžiamojo poveikio priemones grindžiami ne teisiniais argumentais, o prašymu atsižvelgti į aplinkybes, kurios subjektyvia kasatoriaus nuomone leistų sumažinti jam paskirtos specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir netaikyti jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė konkrečias teisės taikymo klaidas, kasatorius nenurodo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė