Kasacinio skundo Nr. DOK-1463/2020
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03031-2013-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties išteisintojo K. B., nuteistųjų A. A. ir R. Ž. baudžiamojoje byloje, prašymu atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kartu gautas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašymas atnaujintą praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, paskelbta 2019 m. gruodžio 18 d. Taigi trijų mėnesių kasacinio apskundimo terminas baigėsi 2020 m. kovo 19 d., tuo tarpu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. kasacinis skundas išsiųstas 2020 m. kovo 18 d. Konstatuotina, kad terminas nėra praleistas ir kasacinis skundas yra paduotas laiku.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1463/2020
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03031-2013-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties išteisintojo K. B., nuteistųjų A. A. ir R. Ž. baudžiamojoje byloje, prašymu atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kartu gautas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašymas atnaujintą praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, paskelbta 2019 m. gruodžio 18 d. Taigi trijų mėnesių kasacinio apskundimo terminas baigėsi 2020 m. kovo 19 d., tuo tarpu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. kasacinis skundas išsiųstas 2020 m. kovo 18 d. Konstatuotina, kad terminas nėra praleistas ir kasacinis skundas yra paduotas laiku.
Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byla išnagrinėta šališkai, paviršutiniškai, neatskleidžiant tikrųjų nusikalstamos veikos faktų. Be to, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio reikalavimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas ar išteisintas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, o skundo motyvai grindžiami pateikiant savo įrodymų vertinimą ir ginčijant nustatytas faktines aplinkybes. Skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. detaliai dėsto bylos duomenis, faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu jų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo faktų nenustatinėja ir jų netiria, todėl tokie skundo teiginiai, kuriais siekiama, kad būtų iš naujo įvertinti įrodymai ir padarytos kitokios, nukentėjusiajam priimtinos, išvados, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasatoriaus keliamos abejonės dėl teismų nešališkumo, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, grindžiamos ne teisiniais argumentais, o iš esmės nesutikimu su kitaip, nei to pageidavo nukentėjusysis, įvertintais jo parodymais ir atmestais nukentėjusiojo prašymais, todėl tokie teiginiai taip pat nelaikytini pagrindu bylą nagrinėti kasacine tvarka. Darytina išvada, kad šiuo atveju teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasaciniame skunde nesuformuluoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Dalia Bajerčiūtė
Eligijus Gladutis
