S. C. pagal ANK 290 str. 8 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-43-719/2020

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00738-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.4; 1.5.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

išnagrinėjo pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos Kristinos Malaiškaitės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. C. – administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu S. C. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 Eur dydžio bauda, bei administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam skirta 800 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir paskirta nuobauda pagal sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribas, t. y. galutinė nuobauda skirta 800 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams. S. C. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,38 prom. girtumas) ir neturėdamas tam medžioklės plotų vienetui išduoto medžioklės lapo, iš nelegaliai laikomo lygiavamzdžio šautuvo „MC21-12“ ir iš R. B. priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“ (duomenys neskelbtini) sumedžiojo stirnos jauniklį ir jį gabeno minėtu automobiliu; šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.1, 58.2.2, 58.2.3, 58.3 ir 58.5.5 punktų reikalavimus.

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos Kristinos Malaiškaitės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

4. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Kristina Malaiškaitė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. (turėtų būti – 2020 m. sausio 20 d.) nutartį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą ar nutartį. Pareiškėja prašyme nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai administracinio nusižengimo bylą ištyrė nevisapusiškai, neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio pažeidimų metu ir po jų. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas svarbias bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Įrodymai turi būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Vidinis įsitikinimas turi turėti objektyvų pagrindą, formuotis neignoruojant proceso taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-648/2020).

4.2. Teismai neatsižvelgė į policijos pareigūno V. V. ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūno T. Ū. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. C. elgesį sulaikymo metu: S. C. iššoko iš sustojusio automobilio „VW Transporter“, kuris buvo persekiojamas policijos pareigūnų, rankose laikydamas žalios spalvos ginklo dėklą, pareikalavus sustoti ir jį padėti, pribėgo prie kieme esančios traktoriaus priekabos ir jį ten įmetė, bandė bėgti, priešinosi, bet, panaudojus specialiąsias priemones, buvo sulaikytas. Policijos pareigūnai S. C. nustatė 1,38 prom. neblaivumą. Į šias aplinkybes skiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuobaudą turėjo būti atsižvelgta.

4.3. Teismai nepagrįstai pripažino S. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų administracinių nusižengimų. Tačiau S. C. iki teismo posėdžio pradžios savo kaltę atkakliai neigė, ją pripažino tik teisme, jo prisipažinimo ir gailėjimosi negalima laikyti nuoširdžiu, nes jis buvo abejingas dėl to, kad medžiojo neblaivus, nelegaliu ginklu, siekė išvengti atsakomybės ir bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų, priešinosi, į padarytą nusižengimą įtraukė dar vieną asmenį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs šią veiką. Toks prisipažinimas laikytinas savanorišku, kai kaltininkas apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar surinktų jo kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti jų padarinius; ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą. Kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomi vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jie turi būti objektyviai įvertinami pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. S. C. kaltę pripažino tik priverstas objektyvių aplinkybių, pakeitęs taktiką, ir tik akivaizdžiai tikėdamasis sau palankaus sprendimo, prieš tai visais būdais bandęs išvengti atsakomybės ir neigęs neteisėtus veiksmus. Toks kaltės pripažinimas (ir deklaratyvus gailėjimasis) negali būti laikomas savanorišku. Asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, negali kartu objektyviai vertinti savo neteisėtų veiksmų ar juolab nuoširdžiai dėl jų gailėtis.

4.4. Teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, imtis priemonių svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tinkamai vertinti byloje esančius rašytinius parodymus, tačiau to nepadarė, o kilusias abejones formaliai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, išvadas padarė nesiėmęs įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nevertino visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nutarimą grindė prielaidomis ir hipotetinio pobūdžio teiginiais.

4.5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmė turi atitikti teisingumo principą. Kadangi administracinių nusižengimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, dėl to jai keliami iš esmės tie patys reikalavimai ir tikslai. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. S. C. paskirta nuobauda nėra teisinga, proporcinga padarytiems nusižengimams. Patraukto atsakomybėn asmens bendrininkui, pačiam nenušovusiam žvėries, neturėjusiam ginklo, kitoje administracinio nusižengimo byloje skirta sankcija yra griežtesnė nei S. C. Tik simbolinio dydžio nuobaudų paskyrimas S. C. už padarytus administracinius nusižengimus neatitinka nuobaudos, kaip atgrasančios ar neigiamas pasekmes už padarytą įstatymo pažeidimą turinčios sukelti poveikio priemonės, tikslų, yra netinkamas prevencijos pavyzdys kitiems medžiotojams. Individualizuodami administracinį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Medžioklės taisyklių 58.3 punkte nurodyto draudimo pažeidimas laikomas vienu iš šiurkščiausių Medžioklės taisyklių pažeidimų.

4.6. Teismai nepagrįstai nenustatė ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų). ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės, todėl asmenims, veikusiems kaip bendrininkai, surašomi atskiri administracinių nusižengimų protokolai; esant tokiai situacijai, keleto asmenų analogiškų administracinių nusižengimų padarymas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti pripažįstamas tik atsakomybę sunkinančia aplinkybe. S. C. administracinius nusižengimus padarė kartu su R. B., ir tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

4.7. Teismai nepagrįstai nepripažino ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. S. C. elgesys sulaikymo metu patvirtina prieš tai vartoto alkoholio neigiamą poveikį – sukeltą negebėjimą elgtis pagal visuomenėje pripažintas taisykles, kritiškai, atsakingai vertinti savo elgesį ir jį kontroliuoti, negebėjimą laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių. Byloje nėra duomenų, kad minėta medžioklė buvo suplanuota iki 2019 m. rugpjūčio 22 d., bet iš bylos duomenų matyti, kad S. C. su kitais asmenimis 2019 m. rugpjūčio 22 d. vartojo alkoholį ir jiems būtent tada, pavartojus alkoholio, kilo mintis medžioti. Tai, kad medžioklės metu buvo išbandytas ginklas, nepaneigia ir nesumenkina nustatytos aplinkybės, kad vartojant alkoholinius gėrimus kilo mintis pavojingai elgtis, t. y. nesilaikant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1, 58.2.2, 58.2.3, 58.3 ir 58.5.5 punktų reikalavimų medžioti, ir buvo medžiojama.

4.8. S. C. administracinius nusižengimus padarė kartu su kitu asmeniu – R. B. bendrininkų grupe. R. B. taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tų pačių administracinių nusižengimų padarymą, jam buvo nustatytas 0,64 prom. girtumas ir tai pripažinta sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe, taigi teismai skirtingai interpretavo ir taikė ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą R. B., atsižvelgė į tai, kad administracinį nusižengimą, susijusį su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu, jis padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad gabena stirnos jauniklį, sumedžiotą draudžiamu būdu, toliau tęsė neteisėtus veiksmus. R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimas padarytas esant neblaiviam. Teismas R. B. skyrė 1200 Eur už ANK 290 straipsnio 7 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą, taip pat konfiskavo jam priklausantį automobilį. Toje pačioje medžioklėje dalyvavusiam S. C. teismas skyrė daug švelnesnę nuobaudą, nors jo veiksmai buvo patys pavojingiausi, padarę žalą aplinkai, juos sudarė keli epizodai.

4.9. Pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį už ANK 290 straipsnio 4, 5 ir 8 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. C. savo kaltę neva pripažino, skyrė jam teisės medžioti atėmimą vieneriems metams, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus, su grupe asmenų, jo elgesys sulaikymo metu buvo agresyvus, jis turėjo nelegalų ginklą, S. C. elgesys kėlė pavojų ne tik gamtai ir gyvūnijai, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

4.10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė), atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Šioje byloje nustatytos aplinkybės nepripažintinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

4.11. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas pirmenybę teikia visuomenės interesui, siekdamas užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų padarinių, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pasisakyta, kad aplinkos apsauga yra viešasis interesas ir valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Teismų sprendimai, palankūs pažeidėjams, sumenkina aplinkos apsaugos darbuotojų indėlį siekiant vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos Kristinos Malaiškaitės prašymas netenkintinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

6. Pagal ANK 662 straipsnio 14 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, priima vieną iš šių sprendimų: palikti nutarimą nepakeistą; panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijai, apylinkės teismui ar apygardos teismui; panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir palikti galioti kitą nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) su pakeitimais arba be pakeitimų; panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir priimti naują nutarimą ar nutartį; pakeisti nutarimą ar nutartį.

7. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos Kristinos Malaiškaitės prašymo dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo matyti, kad juo prašoma priimti ANK 662 straipsnio 14 dalies 5 punkte nurodytą sprendimą: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. (turėtų būti – 2020 m. sausio 20 d.) nutartį bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą ar nutartį. Pagal ANK 662 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl padaryto esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti, nurodomas ir pareiškėjo prašymas, atitinkantis ANK 662 straipsnio 14 dalyje nustatytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įgaliojimus. ANK 662 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Sistemiškai aiškinant ANK 662 straipsnio 13 ir 2 dalis, teigtina, kad atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, ir pareiškėjo prašymas – jo apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Institucijos prašymas nėra konkretus ir tikslus, neaiški prašymo apimtis, taigi iškyla bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ribų klausimas.

8. Pagrindiniai teisiniai argumentai, pagrindžiantys ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pagrindų buvimą, prašyme yra susiję su ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 36 straipsnio 1 ir 8 punktų taikymu, skiriant S. C. nuobaudas pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus. Prašyme nurodomi argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra deklaratyvūs, nes tiesiogiai susiję su S. C. paskirtų nuobaudų tinkamumu, t. y. materialiuoju teisiniu aspektu.

9. ANK 290 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą skirtinas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų, o ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už joje nurodyto nusižengimo padarymą skirtina bauda yra nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Taip pat ANK 290 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Kokia apimtimi turėtų būti griežtinamos paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė S. C., prašyme nenurodyta, taip pat iš prašyme nurodytų argumentų akivaizdu, kad pareiškėja siekia griežtesnių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės S. C. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskyrimo, taigi pakeisti paskirtas nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę, vadinasi, priimti ne ANK 662 straipsnio 14 dalies 5 punkte, o šios dalies 6 punkte nurodytą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, analizuodama prašyme nurodytus argumentus, sprendė, ar apylinkės ir apygardos teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui bei nutarčiai priimti, ir priims sprendimą, atsižvelgdama į ANK 662 straipsnio 14 dalyje teismui suteiktus įgaliojimus, ANK 662 straipsnio 13 dalyje nustatytas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ribas, laikydamasi teisingo proceso principo (ANK 566 straipsnis).

10. Proceso atnaujinimas yra išskirtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas bylos aplinkybes. Taigi administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo procesas nėra dar vienas surinktų duomenų, nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumo tikrinimas. Esminis materialiosios teisės pažeidimas galėtų būti konstatuotas ir sprendimas dėl lengvinančios atsakomybę aplinkybės nepripažinimo ir dviejų sunkinančių atsakomybę aplinkybių pripažinimo priimtas tik esant pakankamai akivaizdžiam apylinkės ir apygardos teismų sprendimų neteisėtumui.

Dėl ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

11. Pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą sunkinanti aplinkybė yra tada, kai administracinį nusižengimą padaro du ar daugiau susitarusių asmenų. Iš administracinio nusižengimo protokolo byloje, apibrėžiančio kaltinimo apimtį, apylinkės ir apygardos teismų sprendimų matyti, kad S. C. nubaustas už tai, kad, būdamas neblaivus ir neturėdamas tam medžioklės plotų vienetui išduoto medžioklės lapo, iš nelegaliai laikomo lygiavamzdžio šautuvo ir iš R. B. priklausančio automobilio sumedžiojo stirnos jauniklį ir jį gabeno minėtu automobiliu. Dviejų asmenų – S. C. ir R. B. susitarimas padaryti administracinius nusižengimus proceso metu nebuvo nustatytas, taigi prašyme dėstomi argumentai dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pripažinimo nepagrįsti. Prašyme nurodomas R. B. nubaudimas už administracinio nusižengimo padarymą (ANK 290 straipsnio 7 dalis) taip pat neturi teisinės reikšmės S. C. sunkinančios aplinkybės, įtvirtintos ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymui. Apylinkės ir apygardos teismai šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatė pagrįstai.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašyme nurodyti argumentai dėl S. C. ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo laikytini nepagrįstais.

Dėl ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

13. Atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte, yra tada, kai administracinį nusižengimą padaro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

14. Pirmosios instancijos teismas S. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą, pažymėjo, kad, siekiant nustatyti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtina nustatyti ne tik asmens neblaivumo faktą, bet ir tai, kad būtent neblaivumas turėjo įtakos neteisėtiems asmens veiksmams. Sunkinančios aplinkybės nustatymas analizuotas dėl dviejų S. C. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Dėl už ANK 290 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos sankcijos apygardos teismas pabrėžė, kad S. C. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.3 punktą, kuriame nustatytas draudimas medžioti neblaiviems, ir padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, dėl šios priežasties sunkinanti aplinkybė nepripažintina. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad esant asmens neblaivumui, kaip inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiui, papildomai į jį skiriant nuobaudą neatsižvelgiama. Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies teismas, išskyręs du momentus dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo – apsvaigimo faktą ir apsvaigimo įtaką administracinio nusižengimo padarymui, pažymėjo, kad išvadai, jog administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymui turėjo įtakos asmens apsvaigimas, trūksta objektyvių duomenų. Vien tai, kad S. C. buvo neblaivus, nereiškia, kad tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Teismas analizavo ir S. C. parodymus teisiamojo posėdžio metu, darė išvadą, kad negalima objektyviai nustatyti, ar apsvaigimas yra tiesiogiai susijęs su noru medžioti, ar su noru medžioti yra susijęs siekis išbandyti šautuvą, esant kartu kitiems asmenims.

15. Akcentuotina, kad tik dviejų momentų – apsvaigimo nuo alkoholio fakto ir jo įtakos administracinio nusižengimo padarymui – nustatymas lemtų sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimą. Nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Iš prašyme nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėja siekia pakartotinio surinktų įrodymų byloje vertinimo, – tai viršytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Apygardos teismo atliktas faktinių aplinkybių nustatymas ir logiškas bei nuoseklus ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytos sunkinančios atsakomybę aplinkybės S. C. nepripažinimo argumentavimas nesudaro pagrįstų prielaidų teigti apie akivaizdų materialiosios teisės pažeidimą, dėl kurio būtų būtina daryti priešingas apygardos teismo padarytoms išvadas.

Dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

16. Apylinkės ir apygardos teismas pripažino S. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nurodoma, kad lengvinanti atsakomybę aplinkybė pripažinta nepagrįstai.

17. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. S. C. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis atsiskleidžia iš 2019 m. spalio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo, 2019 m. spalio 1 d. jo pateikto paaiškinimo apie įvykį, taip pat iš duotų parodymų bylą nagrinėjant teisme, taigi prašyme atnaujinti bylą nepagrįstai teigiama, kad jis prisipažino dėl administracinių nusižengimų padarymo tik teisme. S. C. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pagrįstai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir tai, kad jis atlygino savo veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus apylinkės ir apygardos teismų sprendimus. Paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės dydis yra ne teisės taikymo dalykas. Patikrinus apylinkės ir apygardos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, spręstina, kad administracinės nuobaudos už administracinių nusižengimų padarymą paskirtos pagal ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 8 dalyje nurodytas sankcijų ribas, taip pat atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašyme nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo spręsti apie galimą apylinkės ir apygardos teismų sprendimų keitimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas