Baudžiamoji byla Nr. 2K-199-719/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00003-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,
nuteistajam J. K.,
jo gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: J. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmės trukmę įskaičiuota viena diena, kurią J. K. išbuvo sulaikytas, ir laikyta, kad jis yra atlikęs dvi dienas paskirtos laisvės apribojimo bausmės.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą:
1.1. 2018 metais, tikslus mėnuo, diena ir laikas nenustatyti, iš nenustatytų asmenų, esančių Vokietijoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, J. K. užsisakė atsiųsti narkotinę medžiagą, įtrauktą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, tai yra 10,0523 g kokaino miltelių, kuriuose gryno kokaino buvo 5,8002 g, šią narkotinę medžiagą nurodė atsiųsti paštu adresu: (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuva, nurodydamas save kaip pašto siuntos gavėją. Minėta narkotinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Taip jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šią narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB Lietuvos pašto Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniuje, Rodūnios k. 9, ir 2018 m. spalio 28 d. ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
1.2. Nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punkto nuostatą, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams, 2018 metais, tikslus mėnuo ir diena nenustatyti, J. K. iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB Lietuvos pašto Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniuje, Rodūnios k. 9, gabeno narkotinę medžiagą – 10,0523 g kokaino miltelių, kuriuose gryno kokaino buvo 5,8002 g.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, formaliai, neįsigilinęs į bylos esmę ir surinktus kaltinančius bei teisinančius įrodymus kaip visumą, nenustatęs priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, sutiko su valstybės kaltintojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl J. K. inkriminuotų veikų padarymo grįstos prielaidomis. Nors muitinės kontrolės poste gautoje siuntoje aptikta narkotinė medžiaga – kokainas, ant siuntos buvo užrašytas kasatoriaus gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), o tyrimo metu J. K. šlapime buvo rastos kokaino ir kitų cheminių medžiagų liekanos, tačiau nebuvo įtikinamai paneigtos cheminių medžiagų atsiradimo versijos. Tyrėjo, apklausto kaip liudytojo šioje byloje, T. Ž. parodymais nustatyta, kad J. K. kompiuteryje buvo įdiegta internetinė „Tor Browser“ naršyklė, užtikrinanti naršymo anonimiškumą, bei tai, kad naudojantis šia naršykle paprastai užsakomos narkotinės medžiagos, tačiau šis liudytojas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat parodė, kad minėta naršyklė gali būti naudojama įvairiems tikslams, pvz., siekiant atsisiųsti buitinės technikos, antikvariato ar batų. Taigi „Tor Browser“ naršyklės įdiegimas nepatvirtina tyčios siųstis narkotines medžiagas. Tyrimo metu nebuvo tikrinama versija, kad narkotines medžiagas galėjo atsisiųsti kitas asmuo (mergina iš Ukrainos, vardu Oksana, kuri periodiškai gyveno adresu, nurodytu ant siuntos voko). Anot liudytojo T. Ž., J. K. bute nebuvo rasta jokių moteriškų daiktų, tai leidžia teigti, kad J. K. versija dėl merginos, vardu Oksana, buvimo jo bute ir galimo narkotinių medžiagų užsakymo paneigta. Tačiau pabrėžtina, kad kratos metu buvo praėję keletas mėnesių po šios merginos išsikėlimo iš buto, tad akivaizdu, jog jokių moteriškų daiktų ten ir nebuvo įmanoma rasti, atliekant kratą. Aplinkybė, kad SEB banko išraše užfiksuotas 2018 m. spalio 23–24 d. 639,11 Eur pavedimas, nurodantis į kriptovaliutos keityklą „Cex.Io“, registruotą Londone, Didžiojoje Britanijoje, niekaip nepatvirtina fakto, kad kriptovaliuta buvo atsiskaityta už narkotines medžiagas. Kriptovaliutos pirkimas ir pardavimas bei kitos finansinės operacijos nėra draudžiami ir daugelis fizinių ir juridinių asmenų naudojasi tokia finansine priemone. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kokius nors mokėjimus užsienyje registruotiems tiekėjams, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad už šią siuntą sumokėjo būtent J. K. Proceso metu J. K. parodymai buvo nuoseklūs, o ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas skubotai, tyrėjai padarė daug taktinių tyrimo klaidų, nesurinko tyrimui reikšmingų duomenų, kurie galėtų nustatyti faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei identifikuoti tikruosius nusikaltimą padariusius asmenis, nepasinaudojo BPK nustatytomis procesinėmis galimybėmis (pvz., BPK 154, 158, 160 straipsniuose nurodytos galimybės, kriminalinės žvalgybos veiksmai).
2.2. Nepaneigta tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė spaudimą (skyrė J. K. kardomąją priemonę, nustatytą BPK 140 straipsnyje, nors, vykstant į apklausą, tyrėjai dažniausiai tokių priemonių netaiko), įkalbinėjo jį nesakyti apie kitus galimai su padaryta nusikalstama veika susijusius asmenis. Nesurinkta duomenų, paneigiančių J. K. parodymus apie tai, kad jam priklausančio buto pašto dėžutė buvo sulaužyta ir nerakinama. Taip pat akcentuotina, kad nei ant siuntos su narkotinėmis medžiagomis, nei pačioje siuntoje nebuvo rasta jokių J. K. pėdsakų, atliekant kratą J. K. bute, nebuvo rasta jokių daiktų, bylojančių apie narkotinių medžiagų laikymą ir vartojimą.
2.3. Specialistė, pateikusi išvadą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad J. K. šlapime rastos medžiagos (benzoilekgoninas, metilendioksimetamfetaminas, metilendioksiamfetaminas, zopiklonas) galėjo išlikti organizme apie 6 paras (2018 m. kovo mėnesio vidurys), galimai 10 dienų (šlapimo tyrimas paimtas 2018 m. kovo 19 d.). Šis laikas sutampa su tuo laiku, kai Oksanos buvęs vaikinas Vadimas ar kitas sodo namelyje vakarėlio metu kartu buvęs asmuo piktybiškai, siekdamas pažeminti J. K. prieš Oksaną, galėjo įpilti į jo gėrimą narkotinių medžiagų. Be to, aplinkybę, kad kokainas ar ekstazis gali būti ištirpdyti skystyje, apklausos metu teisme nurodė ir specialistė E. Š. Ši narkotinių medžiagų atsiradimo organizme galimybė, nurodyta J. K., nebuvo paneigta. Taip pat pažymėtina, kad iš 2019 m. kovo 22 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo rašto matyti, kad J. K. per penkerius metus į šią įstaigą nesikreipė ir joje nesigydė; tai įrodo, kad jis nebuvo narkotines medžiagas vartojantis asmuo.
2.4. Nenustatyti visi inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, nusikaltimų padarymo laikas, vieta, motyvas, tikslas. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai, paviršutiniškai ir fragmentiškai, atskirai vienus nuo kitų vertino byloje esančius įrodymus, padarė bendro pobūdžio išvadas ir jų nepagrindė įrodymų turinio analize; teismo išvados prieštarauja įrodymų turiniui, nuosprendis nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tinkamai nemotyvuotas. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas privalo pateikti atsakymus į visus esminius skundo argumentus, išdėstyti motyvuotas, faktiniais bylos duomenimis pagrįstas ir vadovaujantis įstatymu padarytas aiškias, konkrečias ir nekeliančias abejonių išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-629/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-629/2006">2K-7-629/2006</a>, 2K-7-114/2011, 2K-418-699/2015). Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tada, kai kaltumas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodytas (BPK 303 straipsnio 2 dalis). Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
2.5. Viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, renkami, tiriami bei vertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai, tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek ir jų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-382/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-382/2014">2K-382/2014</a>, 2K-28-976/2015). Abejonės kaltinamojo naudai aiškinamos tada, kai jų nepavyksta pašalinti, o šioje baudžiamojoje byloje, nors buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, abejonių dėl J. K. kaltinimo pagrįstumo pašalinti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais ir visapusiškai neištirtais įrodymais, nebuvo tinkamai įvertinta dalis įrodymų, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, nepašalinti įrodymų prieštaravimai. Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis turi būti paliktas galioti, panaikinus apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo J. K. kasacinis skundas atmestinas.
4. Kasatorius, ginčydamas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimą jo veiksmuose, nurodo argumentus, susijusius su, kasatoriaus nuomone, netinkamu apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Tai reiškia, kad šioje byloje kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę), pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, kasacinio skundo argumentai, susiję su atskirų byloje esančių įrodymų vertinimu, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
5. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
6. Pagal kasacinio teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje nustatytas bent vienas iš šių pažeidimų: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, teismo proceso metu tiriant įrodymus ar formuluojant teismo daromas išvadas buvo pažeistas nešališkumo principas ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį bei motyvus, konstatuoja, kad teismo atliktas bylos įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas tokių pirmiau nurodytų trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo (neišsamaus) įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.
7. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas selektyviai, fragmentiškai ir formaliai vertino byloje surinktus duomenis, prieštarauja bylos medžiagai. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistojo kaltė (skundžiamo nuosprendžio 8 p.), išdėstyti motyvai, kodėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kasatoriaus nekaltumo, argumentai dėl įrodymų visumos vertinimo, taip pat kodėl nuteistojo iškeltos versijos atmetamos. Be viso to, skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai analizuojami ir nuteistojo parodymai, nurodomi jų prieštaravimai skirtingose proceso stadijose, pateikiami motyvai, kodėl šiais parodymais teismas nesivadovauja. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai palyginti tarpusavyje tiek nuoseklumo, tiek atitikties kitiems bylos duomenims aspektais, išvados argumentuotos, motyvuotai paneigtos ir atmestos nuteistojo keltos gynybos versijos. Todėl teigti, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra formalus ar selektyvus, nėra jokio pagrindo.
8. Kasatorius iš esmės taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais pripažinti įrodymais netiesioginius jo kaltės įrodymus, tokius įrodymus vadindamas prielaidomis. Iš tikro sutiktina, jog nuteistojo kaltė šioje byloje iš esmės yra grindžiama netiesioginiais įrodymais. Kartu pažymėtina, jog gana dažnai padarant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas ir kasatorius, nepavyksta gauti tiesioginių kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tačiau, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę ir įstatymas nedraudžia netiesioginiais įrodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Be abejo, įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis. Tačiau jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, tokiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė. Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Svarbu tai, kad visi įrodymai būtų gauti ir įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.
9. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog nuteistojo kaltę grindžia tokie byloje surinkti įrodymai: Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste 2018 m. spalio 28 d. sulaikytas nuteistojo vardu, pavarde ir adresu siųstas vokas su kokaino milteliais; nuteistojo šlapime buvo rasta pėdsakų medžiagų, kurios atsiranda tik pavartojus kokaino; nuteistojo kompiuteryje buvo įdiegta interneto naršyklė, užtikrinanti naudotojo anonimiškumą, o pagal liudytojo T. Ž. parodymus, narkotinės medžiagos paprastai užsakomos naudojantis šia naršykle; nuteistojo J. K. banko sąskaitos išraše užfiksuotas 2018 m. spalio 23–24 d. 639,11 Eur pervedimas į kriptovaliutos keityklą ir pinigų pervedimo data atitinka laiką, per kurį nuo sumokėjimo siunta galėjo atvykti į Vilnių, kur ir buvo sulaikyta. Sugretinęs pinigų pervedimo faktą su kitais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad minėta suma buvo panaudota paties J. K. įsigyti kokaino siuntai. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo keltas versijas ir nesivadovavo paties J. K. parodymais, nurodydamas tokio savo sprendimo motyvus, iš kurių pagrindinis yra tai, kad nuteistasis šiuos parodymus ne kartą keitė, juos akivaizdžiai derindamas prie ikiteisminio tyrimo metu gaunamų duomenų. Visa tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, nurodė motyvus, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitų – ne, įrodymais pripažino tuos duomenis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, ir išdėstė teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo, todėl teigti, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nėra jokio teisinio pagrindo.
10. Pagrindiniai kasacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo keltas versijas dėl trečiųjų asmenų galimybės užsisakyti jo vardu ir adresu narkotinių medžiagų, dėl be jo žinios į jo organizmą patekusių draudžiamų medžiagų, dėl kompiuteryje įdiegtos ir naudotojo anonimiškumą užtikrinusios programos, pinigų pervedimo tikslo ir pan., tačiau, kaip jau buvo paminėta, kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015). Tai reiškia, kad įrodinėjimo procesas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
11. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti kasatoriaus nurodyti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai. Atsakant į kasacinio skundo teiginius dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto bylos įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, šis teismas išsamiai ir visapusiškai vertino bylos įrodymus, įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, lygino juos tarpusavyje. Šio teismo išvados dėl J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo yra pagrįstos bylos duomenų visumos analize ir jų visapusišku įvertinimu. Šios išvados nėra prieštaringos ar neteisingos. Todėl, atsižvelgiant į paduoto skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų šiuos nuosprendžius naikinti, o bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka ar ją nutraukti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
