e3K-3-357-611/2020
2-56-3-00158-2015-8
2020-12-22
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
civilinė byla
Civilinė byla Nr. e3K-3-357-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00158-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.11; 9.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Art Glacio“, atsakovo A. S., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „ICECO Assets“) ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Art Glacio“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių komercinės paslapties sampratą ir nesąžiningą ūkinę veiklą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:
2.1. uždrausti atsakovei UAB „Art Glacio“ naudoti patikslintame ieškinyje pavaizduotą žymenį ir pakuočių dizainus, kurių pavyzdžiai yra pateikti patikslinto ieškinio prieduose Nr. 12 ir Nr. 13, kaip pažeidžiančius ieškovės turimas autorių turtines teises;
2.2. priteisti ieškovei 37 650,60 Eur dydžio kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimą solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.;
Civilinė byla Nr. e3K-3-357-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00158-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.11; 9.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Art Glacio“, atsakovo A. S., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO“ (dabartinis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „ICECO Assets“) ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Art Glacio“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių komercinės paslapties sampratą ir nesąžiningą ūkinę veiklą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:
2.1. uždrausti atsakovei UAB „Art Glacio“ naudoti patikslintame ieškinyje pavaizduotą žymenį ir pakuočių dizainus, kurių pavyzdžiai yra pateikti patikslinto ieškinio prieduose Nr. 12 ir Nr. 13, kaip pažeidžiančius ieškovės turimas autorių turtines teises;
2.2. priteisti ieškovei 37 650,60 Eur dydžio kompensaciją už autorių turtinių teisių pažeidimą solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.;
2.3. priteisti ieškovei 852 060,40 Eur dydžio žalos, patirtos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S.;
2.4. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, šį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl uždraudimo naudoti žymenį ir pakuočių dizainus bei kompensacijos už autorių turtinių teisių pažeidimą priteisimo, paliko nepakeistą; sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei 852 060,40 Eur dydžio žalos, patirtos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S., panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Ieškovė 2018 m. kovo 27 d. patikslino ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. 1 166 180 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Ieškovė paaiškino, kad pagal 2011 m. vasario 28 d. neterminuotą darbo sutartį atsakovas A. S. buvo priimtas dirbti ieškovės gamybos direktoriumi. Tą pačią dieną ieškovė su atsakovu sudarė susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo, pagal kurį A. S., be kita ko, įsipareigojo nenaudoti, neatskleisti įmonės komercinės paslapties, kuri jam tapo žinoma dėl jo darbo, dvejus metus nuo darbo santykių pasibaigimo (susitarimo 2.2.6 punktas). Atsakovas savo paties prašymu 2012 m. vasario 17 d. buvo atleistas iš einamų gamybos direktoriaus pareigų. 2013 m. rugsėjo 3 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Art Glacio“, kurios direktorius ir vienintelis steigėjas buvo atsakovas A. S.. 2013 m. rugsėjo 24 d. UAB „Art Glacio“ sudarė produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį su Vokietijos įmone „Monolith Frost GmbH“, kuri buvo didžiausia ieškovės gaminamų valgomųjų ledų užsakovė. UAB „Art Glacio“ pradėjus ledų gamybą, ieškovės pardavimai trečiajam asmeniui pradėjo nuosekliai mažėti iki 2014 m. gruodžio mėn., kai buvo įvykdytas paskutinis Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ užsakymas.
6. Pažymėjo, jog atsakovas A. S. neteisėtai pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija apie ieškovės užsakovę Vokietijos įmonę „Monolith Frost GmbH“, dėl to ieškovė prarado šią klientę. Be to, atsakovų siūlymu dalis ieškovės darbuotojų nutraukė darbo sutartis ir perėjo dirbti į UAB „Art Glacio“.
7. Ieškovės teigimu, atsakovai atliko Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir dėl šių veiksmų ieškovė patyrė žalą. Ieškovė pažymėjo, jog jei A. S. būtų teisėtai naudojęs ir atskleidęs ieškovės komercinę paslaptį po 2014 m. vasario 17 d., t. y. pasibaigus susitarime nurodytam terminui, UAB „Art Glacio“ būtų pradėjusi ledų gamybą trečiajam asmeniui ne anksčiau kaip 2016 m. vasario mėn., atsižvelgiant į tai, kad ledų gamybos fabriko projektavimas ir statyba, įrenginių projektavimas ir įsigijimas, naujų darbuotojų ir klientų suradimas, pardavimų, rinkodaros strategijų sukūrimas, patikimų tiekėjų suradimas užtrunka ne mažiau kaip dvejus metus. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės patirtą žalą sudaro jos negautos pajamos per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 36 284,90 Eur atsakovei UAB „Art Glacio“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2830,15 Eur trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“; 2019 m. gruodžio 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 4,60 Eur Lietuvos teismo ekspertizės centrui už teismo eksperto atvykimą į teismo posėdžius.
9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas motyvuose pasisakė ir dėl neteisėtų atsakovų veiksmų bei dėl šių veiksmų ieškovei atsiradusios žalos fakto, neturi privalomosios galios. Teismas pažymėjo, kad jis, nagrinėdamas iš naujo bylos dalį dėl žalos atlyginimo visais faktiniais pagrindais taikytinų ginčui materialiųjų įstatymų požiūriu, privalo tirti įrodymus ir padaryti išvadas dėl galimų atsakovų neteisėtų veiksmų ir dėl ieškovei galimai atsiradusios žalos fakto.
10. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant iš naujo ieškovė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas grindė išimtinai aplinkybėmis dėl atsakovų veiksmų neteisėtai naudojant, atskleidžiant ir įgyjant ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovė kitokių atsakovų neteisėtų veiksmų neįrodinėjo, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad įdarbinusi buvusius ieškovės darbuotojus UAB „Art Glacio“ elgėsi nesąžiningai ir šiais veiksmais padarė žalos konkuruojančiam ūkio subjektui.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė komercine paslaptimi laikė informaciją apie užsakovę Vokietijos įmonę „Monolith Frost GmbH“, jai gaminamos produkcijos savikainą, trečiojo asmens poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą, perkamos produkcijos kiekį, perkamos produkcijos skonį, ingredientus, ieškovės žaliavų tiekėjus, produktų receptūrą. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriuose užfiksuotas ieškovės darbuotojų atsakovui A. S. išsiųstų elektroninių laiškų turinys laikotarpiu, kai A. S. dirbo ieškovės gamybos direktoriumi (2011 m. vasario 28 d. – 2012 m. vasario 14 d.), teismas nustatė, kad atsakovas ir kiti darbuotojai disponavo informacija apie ledų savikainą, ledų gamybos organizavimą.
12. Informacijos apie tai, kad Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“ buvo ieškovės klientė, teismas nelaikė komercine paslaptimi, nes šios informacijos ieškovė neslėpė ir nesaugojo. Teismo vertinimu, ši informacija tiek A. S., tiek jo įsteigtai UAB „Art Glacio“ nesukūrė konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, nes ledų gamybos cecho statyba, ledų gamyba ir užsakymai buvo vykdomi paties trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ vadovo G. S. (G. S.) iniciatyva ir investicijomis.
13. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovės komercinę paslaptį, kurios neišsaugojo A. S. ir kurią nepagrįstai naudojo UAB „Art Glacio“, sudarė informacija apie valgomųjų ledų, gaminamų trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“, savikainą, poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjunktūrą, perkamos produkcijos kiekį, perkamos produkcijos skonį, ledų receptus (ingredientus), žaliavų tiekėjus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, susitarime apibrėžtų komercinių paslapčių sąraše šių A. S. įsipareigojimų nebuvo nurodyta, byloje ištirti įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtino, kad tokios komercinės informacijos A. S. neišsaugojo ar ją panaudojo ne darbdavio pavedimams vykdyti. Ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kokios informacijos kaip komercinės paslapties A. S. neišsaugojo ir kokią panaudojo UAB „Art Glacio“ veiklai vykdyti (CPK 178 straipsnis).
14. Teismas pažymėjo, kad A. S. kaip daugiamečio gamybos direktoriaus turima informacija, kuri pagal atliekamas darbo funkcijas įprastomis darbo aplinkybėmis tapo darbuotojo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis, pagal įstatymą negali būti laikoma komercine paslaptimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai, kad A. S. buvo itin aukštos kompetencijos gamybos direktorius, geras profesionalas, labai greitai įgyvendindavo naujas idėjas, buvo labai stiprus gamybos specialistas, patvirtino trečiojo asmens atstovas G. S., nurodęs, kad būtent todėl jis 2013 m. liepos mėn. ir kreipėsi į A. S. dėl valgomųjų ledų gamyklos įkūrimo. Tai, kad atsakovas A. S. buvo vienintelis žmogus, kuris viską žinojo ledų gamyboje ir buvo nepakeičiamas ieškovės darbuotojas, patvirtino ir liudytojas V. Š. (buvęs ieškovės vadovas), pažymėjęs, jog visa ledų gamybos informacija yra atsakovo galvoje. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovų. A. S. nebuvo sudaręs nekonkuravimo susitarimo su ieškove. Taigi UAB „Art Glacio“ ledų gamybos veikla neprieštaravo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam draudimui.
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog pati ieškovė vykdė nesąžiningą veiklą trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ atžvilgiu, gamino ledus konkurentams su prekių ženklais, kurie priklausė trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ atstovo G. S. paaiškinimai dėl priemonių, kurių ėmėsi, kad ieškovė nevykdytų nesąžiningos komercinės veiklos, buvo nuoseklūs, sutapo su byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl siūlymo sudaryti sutartį ir įspėjimo dėl netinkamų ledų tiekimo konkurentams. Priešingai, ieškovės buvusio vadovo, kaip liudytojo apklausto V. Š., parodymai buvo nenuoseklūs, dažnai abstraktaus pobūdžio, neatskleidžiantys, dėl kokių priežasčių nutrūko gamybos užsakymai iš Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ ir dėl ko A. S. išėjo iš darbo UAB „ICECO“. Teismas laikė, kad ieškovė prisiėmė verslo riziką nesiderėdama ir nesudarydama naujos bendradarbiavimo sutarties su Vokietijos įmone „Monolith Frost GmbH“, kurią siūlė G. S., ir tuo pačiu metu esant pasibaigusiems darbo santykiams su atsakovu A. S., kuris buvo šio sėkmingo bendradarbiavimo valgomųjų ledų gamybos srityje ilgametis pagrindinis gamybos vadovas. Taigi teismas sprendė, kad ieškovė nepatyrė žalos dėl A. S. veiklos, nes atsakovas neperdavė ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos UAB „Art Glacio“, ir ne dėl to ieškovė neteko ilgametės užsakovės Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“.
16. Teismas, nustatęs, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nusprendė, jog ieškovei žala nepadaryta ir atsakovams nekyla civilinė atsakomybė.
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinius skundus, 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu:
17.1. panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir 2019 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 4,60 Eur Lietuvos teismo ekspertizės centrui už teismo eksperto atvykimą į teismo posėdžius, bei priėmė naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies;
17.2. priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „Art Glacio“ 1 020 407,43 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 020 407,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. S. – 36 504,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; iš atsakovės UAB „Art Glacio“ – 27 678,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
17.3. priteisė trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“ iš ieškovės 587,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
18. Teisėjų kolegija, vertindama argumentus dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo siekiant nesąžiningai konkuruoti, pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, kad atsakovų neteisėti veiksmai, susiję su ieškovės komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, apima laikotarpį, iki UAB „Art Glacio“ pradėjo gaminti ir tiekti valgomuosius ledus trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“, t. y. iki 2014 m. kovo mėn., todėl, sprendžiant ginčą, buvo vadovaujamasi CK 1.116 straipsnio 1, 3 dalimis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 15 straipsnio 4 dalimi.
19. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriuose užfiksuotas ieškovės darbuotojų atsakovui A. S. išsiųstų elektroninių laiškų turinys laikotarpiu, kai A. S. dirbo ieškovės gamybos direktoriumi (2011 m. vasario 28 d. – 2012 m. vasario 14 d.), nustatė, kad atsakovas disponavo informacija apie ledų savikainą, gamybos organizavimą. Teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas neįsipareigojo saugoti tokios informacijos pagal šalių sudarytą susitarimą. Susitarime kaip komercinė paslaptis nurodyta informacija apie ieškovės partnerius, sudarytas sutartis, be kita ko, apima ir informaciją apie žaliavų tiekėjus, iš kurių pagal sudarytas sutartis buvo įsigyjami konkretūs ingredientai gaminamai valgomųjų ledų produkcijai, šių žaliavų kainos, reikalingas kiekis pagaminti būtent tokios sudėties ir skonio ledus, kokie buvo gaminami trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“ (susitarimo 1, 2.2.6 punktai).
20. Aplinkybę, kad atsakovė UAB „Art Glacio“ sudarė sutartis būtent su tais pačiais žaliavų tiekėjais, su kuriais bendradarbiavo ieškovė, patvirtino byloje pateiktos tiekėjų sąskaitos, išrašytos atsakovei, ir kaip liudytojo apklausto tuometinio ieškovės darbuotojo R. V. parodymai. Atsakovai įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog, spręsdamas dėl informacijos, susijusios su valgomųjų ledų gamybos proceso organizavimu, (ne)pripažinimo ieškovės komercine paslaptimi, pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo A. S., jam einant ieškovės gamybos direktoriaus pareigas, įgyta patirtis, įgūdžiai, gebėjimai ar žinios negali būti laikomi komercine paslaptimi. Nors teismas vadovavosi CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu dar negaliojo, tačiau, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina ir į šią įstatymo leidėjo vėliau įtvirtintą išimtį iš bendrosios taisyklės, apibrėžiant komercinės paslapties sampratą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės informaciją apie valgomųjų ledų užsakovei Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“ gamybos proceso organizavimą, kuria disponavo A. S., prilygino informacijai, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis. Ieškovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad produkcijos gamybai būtent pagal trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ užsakymą organizuoti atsakovas A. S. turėjo panaudoti tam tikrą ieškovės informaciją (apie reikalingą specifinę įrangą, jos pritaikymą gaminti konkrečią produkciją, gamybinio cecho suprojektavimą ir kt.), kuri nebuvo žinoma tretiesiems asmenims ir nebuvo laisvai prieinama dėl ieškovės pastangų išsaugoti jos slaptumą, todėl turėjo komercinę (gamybinę) vertę. Atsižvelgdamas į tai, kad darbo sutarties 10 punkte buvo įtvirtintas A. S. įsipareigojimas saugoti komercines paslaptis, susijusias su ieškovės veikla, kuri buvo detalizuota minėtame šalių susitarime, teismas sprendė, kad informacija, susijusi su produkcijos gamybos pagal trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ užsakymą organizavimu, taip pat buvo ieškovės komercinė paslaptis, kurios A. S. pagal šalių susitarimą negalėjo atskleisti ir panaudoti bent dvejus metus po darbo sutarties nutraukimo.
22. Teisėjų kolegija atsižvelgė į ieškovės teiginius, jog atsakovo A. S. neteisėtus veiksmus panaudojant ir atskleidžiant ieškovės komercinę paslaptį patvirtina tai, jog atsakovas dar nepasibaigus susitarime nustatytam dvejų metų terminui įsteigė UAB „Art Glacio“, šios įmonės vardu sudarė produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį su Vokietijos įmone „Monolith Frost GmbH“, išsinuomojo patalpas ir jose įrengė valgomųjų ledų gamybos cechą. Pasak ieškovės, tik žinodamas ledų savikainą atsakovas A. S. galėjo apskaičiuoti ledų gamybos cecho, kaip verslo projekto, atsiperkamumą; tik žinodamas apie trečiajam asmeniui gamintų ledų sudėtį (konkretaus produkto sudedamųjų dalių žaliavas ir jų tiekėjus), trečiojo asmens poreikius atsakovas galėjo parinkti reikiamą ledų įrangą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad atsakovas A. S. be ieškovės sutikimo panaudojo ir atskleidė savo įsteigtai įmonei, t. y. atsakovei UAB „Art Glacio“, ieškovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją. Tokiu būdu, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą draudimą, buvo sudarytos sąlygos atsakovei UAB „Art Glacio“, kaip ieškovės tiesioginei konkurentei, nesąžiningai perimti pastarosios didžiausią užsakovę Vokietijos įmonę „Monolith Frost GmbH“. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytą informaciją trečiasis asmuo galėjo sužinoti ne iš atsakovų, kad ieškovė tokios informacijos nesaugojo nuo trečiųjų asmenų ir nelaikė turinčia jai komercinės vertės. Atsakovų įrodinėjama aplinkybė, kad naujo gamybos cecho įkūrimas, ledų gamyba ir užsakymai buvo vykdomi paties trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ vadovo G. S. iniciatyva ir investicijomis, nepaneigė atsakovų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija vertino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų.
23. Teisėjų kolegija dėl nesąžiningo darbuotojų perviliojimo pas konkuruojantį ūkio subjektą pažymėjo, jog 2013 m. rugsėjo 25 d. UAB „ICECO“ Bendrojo skyriaus technologinės įrangos eksploatavimo inžinierius M. D. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2013 m. spalio 11 d.; 2013 m. spalio 17 d. UAB „ICECO“ Ledų gamybos cecho technologinių linijų derintojas A. K. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2013 m. spalio 25 d.; 2013 m. spalio 7 d. UAB „ICECO“ Ledų gamybos cecho technologinių linijų derintojas D. K. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2013 m. spalio 18 d.; 2014 m. vasario 26 d. UAB „ICECO“ Ledų gamybos cecho meistrė M. O. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2014 m. kovo 14 d. Byloje nustatyta, kad minėti asmenys perėjo dirbti į UAB „Art Glacio“, iki buvo pradėta vykdyti ledų gamyba trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“, ir jų pareigos iš esmės buvo tokios pačios, kaip ir UAB „ICECO“. Šios aplinkybės leido teigti, kad UAB „Art Glacio“ perviliojo ieškovės kvalifikuotus darbuotojus ir taip irgi įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą ieškovės atžvilgiu, siekdama perimti trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ užsakymus.
24. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti minėti asmenys tvirtino, kad atsakovas A. S. jiems nesiūlė nutraukti darbo santykių su ieškove, o tokį jų sprendimą lėmė tai, kad jų netenkino darbo sąlygos, atmosfera, darbdavio požiūris į darbuotoją. Tačiau nustačius, kad UAB „Art Glacio“ buvo įsteigta ir naujas ledų cechas įrengtas bei gamyba jame organizuota neteisėtai pasinaudojus ir atskleidus ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog šių kvalifikuotų darbuotojų perėjimas iš UAB „ICECO“ į naujai įsteigtą UAB „Art Glacio“ buvo ne atsitiktinis, o nulemtas atsakovų nesąžiningų veiksmų visumos, kuriais buvo siekiama minėto tikslo. Tai patvirtino ir ta aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu iš ieškovės pas atsakovę perėjo dirbti keli darbuotojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma (darbuotojai perėjo tuo pačiu laikotarpiu, jų pareigos analogiškos, tokiame nedideliame mieste kaip (duomenys neskelbtini) tokios specialybės darbuotojų yra nedaug ir kurti naują įmonę, nesant susitarimo dėl atitinkamos specifinės kvalifikacijos darbuotojų, būtų sudėtinga) rodo, jog labiau tikėtina, kad darbuotojai buvo viliojami pereiti dirbti pas atsakovus. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė tokių atsakovų neteisėtų veiksmų neįrodinėjo, nes jų perėjimą dirbti į UAB „Art Glacio“ nurodė kaip vieną iš atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, siekiant perimti trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ užsakymus. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog šiuo atveju buvo padarytas ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas.
25. Teisėjų kolegija pagrįstais laikė ieškovės argumentus, kad, neatlikus konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų, nebūtų įmanoma taip greitai įkurti naujo ledų gamybos cecho ir pradėti gaminti tokios pačios produkcijos trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“, kokią šis pirko iš ieškovės. Šios aplinkybės patvirtino, kad ieškovė patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kurias būtų gavusi, jeigu atsakovai nebūtų atlikę nurodytų neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovų argumentais, kad tikrosios priežastys, dėl kurių nutrūko ieškovės bendradarbiavimas su trečiuoju asmeniu, buvo pačios ieškovės vykdyta nesąžininga veikla, gaminant ledus Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ konkurentams su pastarajai priklausančiais prekės ženklais, bei ieškovės atmestas trečiojo asmens pasiūlymas sudaryti naują bendradarbiavimo sutartį.
27. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad ieškovės ir Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ 2011 m. sausio 28 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis baigė galioti 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau sutarties šalių bendradarbiavimas toliau tęsėsi nesudarius naujos bendradarbiavimo sutarties, pagal kiekvieną kartą derinamus atskirus užsakymus. Tiek atsakovai, tiek trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ vadovas G. S. patvirtino, jog sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su ieškove buvo priimtas dar 2013 m. liepos mėn. Tačiau byloje buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo ieškovės gaminamą produkciją pirko iki 2014 m. pabaigos, kol UAB „Art Glacio“ galutinai perėmė visus Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ užsakymus. Šios aplinkybės leido spręsti, kad nors trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“ ir nesusitarė su ieškove dėl naujos bendradarbiavimo sutarties sudarymo, vis tiek turėjo poreikį pirkti didelį produkcijos kiekį, kurį būtų pagaminusi ir pardavusi ieškovė, jeigu šie užsakymai nebūtų buvę perduoti atsakovei UAB „Art Glacio“. Atsakovės galimybę įvykdyti šiuos užsakymus ginčui aktualiu laikotarpiu lėmė atsakovų atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Nagrinėjamu atveju atsakovai nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jų kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Taigi teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje įrodytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę dėl minėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
28. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės argumentus dėl solidariosios atsakomybės taikymo, pažymėjo, jog A. S. neteisėtai naudojo ir atskleidė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją savo paties įsteigtai įmonei, t. y. atsakovei UAB „Art Glacio“, šią informaciją pastaroji neteisėtai įgijo ir toliau naudojo (nesąžiningai perimdama trečiojo asmens užsakymus iš ieškovės), A. S. būnant šios bendrovės vadovu ir akcininku. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė pagrįstai nurodė, kad atskirti atsakovų prievolių dalis nėra įmanoma, todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė dėl ieškovės nuostolių, atsiradusių tiek dėl A. S., tiek dėl jo paties įsteigtos įmonės „Art Glacio“ neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).
29. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ledų gamybos cechui paruošti ir veiklai pradėti pakanka nepilnų septynių mėnesių. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog tokį trumpą laikotarpį šiuo atveju lėmė atsakovų atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai (ieškovės komercinės paslapties panaudojimas ir atskleidimas, kvalifikuotų darbuotojų perviliojimas), jeigu jų nebūtų buvę, trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“, tikėtina, nebūtų sumažinęs ieškovės teikiamų užsakymų kiekio. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginį, jog ledų gamybos cecho įrengimas, tiekėjų suradimas, receptūros sukūrimas ir gamybos organizavimas trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ užsakymams įvykdyti įprastomis aplinkybėmis būtų užtrukęs ne trumpiau kaip dvejus metus (CPK 178 straipsnis).
30. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ieškovė pagrindė, kodėl žalos dydis turi būti nustatytas vadovaujantis UAB „Forensic and Investigation Services“ 2018 m. kovo 23 d. Ekspertinio tyrimo aktu, o ne byloje esančiu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 27 d. ekspertizės aktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nepateikė esminę reikšmę turinčių argumentų ar įrodymų, kurie keltų pagrįstų abejonių (ar jas paneigtų) dėl ieškovės pateiktame Ekspertinio tyrimo akte nurodyto negautų pajamų skaičiavimo teisingumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, vadovavosi šiuo rašytiniu įrodymu (CPK 185 straipsnis).
31. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad jos negautos pajamos turi būti skaičiuojamos už dvejų metų laikotarpį. Ieškovės ir A. S. sudarytame susitarime nustatytas terminas nenaudoti ir neatskleisti komercinės paslapties baigėsi 2014 m. vasario 17 d. Vertindama neteisėtų veiksmų pobūdį ir jų įtaką ieškovės ūkinei veiklai ir gautoms pajamoms, laiką, reikalingą naujų rinkų paieškai ir naujos produkcijos sukūrimui, teisėjų kolegija nusprendė, kad teisingas ir pagrįstas laikotarpis, už kurį ieškovei turi būti atlyginamos negautos pajamos, yra nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. vasario mėn., iš viso už 21 mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Ekspertinio tyrimo akto išvadą ieškovės negautos pajamos (grynasis pelnas) per 24 mėnesių laikotarpį sudarė 1 166 180 Eur, t. y. 48 590,83 Eur per mėnesį, per 21 mėnesio laikotarpį ieškovės negautų pajamų suma sudarė 1 020 407,43 Eur, ši suma buvo priteista ieškovei solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „Art Glacio“. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei solidariai iš atsakovų taip pat buvo priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
32. Atsakovė UAB „Art Glacio“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino darbuotojo pareigą išsaugoti komercinę paslaptį. Darbuotojo pareigos išsaugoti komercinę paslaptį turinys negali būti aiškinamas plačiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojui turi būti suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kokie duomenys yra įmonės komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar netiesioginis priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimų dėl konfidencialumo pažeidimo) ir ieškovės patirtos žalos nėra pernelyg nutolęs, be kita ko, turi būti įvertinta, ar konfidencialumo susitarimas šalių buvo diskutuotas ir aptartas sudarant sutartį, ar ši sutarties sąlyga nėra siurprizinė. Tai gali rodyti, kad reikalavimai išsaugoti informaciją darbuotojui iš anksto žinomi, o šios pareigos nesilaikymo padarinius galima aiškiai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421-695/2015">3K-3-421-695/2015</a>). Šios bylos atveju komercinės paslapties turinys ieškovės ir A. S. buvo aptartas susitarime dėl komercinės paslapties išsaugojimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad komercinės paslapties turinys gali būti aiškinamas plačiai darbuotojo nenaudai.
32.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos aiškinant komercinės paslapties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tam, jog informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Jeigu reikalaujama atlyginti nuostolius, tai turi būti vertinama, ar konkurencijos santykių prasme konfidenciali informacija tokį laiko tarpą gali būti laikoma aktualia (naudinga, nepasenusia), t. y. vis dar saugotina kaip vertinga panaudoti, padedanti įgyti konkurencinį pranašumą ar gauti (ne)tiesioginės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421-695/2015">3K-3-421-695/2015</a>; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). UAB „Art Glacio“ buvo įsteigta praėjus pusantrų metų po A. S. ir ieškovės darbo santykių pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar A. S. turėtos žinios dirbant pas ieškovę vis dar galėjo suteikti konkurencinį pranašumą (ir kokį) nuo darbo santykių pabaigos praėjus net pusantrų metų.
32.3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo bei įrodinėjimo specifikos esant ginčui dėl darbuotojų perviliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-684/2020">e3K-3-5-684/2020</a>). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant darbuotojus nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje. Siekiant konstatuoti nesąžiningos konkurencijos veiksmus svarbu nustatyti, ar įmonės darbuotojams vienaip ar kitaip buvo siūloma pereiti dirbti į kitą įmonę, ar tam netiesiogiai sudaromos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų aplinkybių nenustatė, o darbuotojų perviliojimo faktą motyvavo tuo, kad A. S. pažeidė susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo (neva, nustačius A. S. neteisėtus veiksmus panaudojant komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tikėtina, kad ir darbuotojai buvo pervilioti nesąžiningai). Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad vienas iš „perviliotų“ darbuotojų – M. D., išėjęs iš darbo UAB „ICECO Assets“ 2013 m. spalio 14 d., įsidarbino ne UAB „Art Glacio“, tačiau su atsakovais nesusijusioje įmonėje, ir tik joje išdirbęs beveik vienerius metus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsidarbino UAB „Art Glacio“. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad ir dėl šio darbuotojo perviliojimo yra kalti atsakovai, yra ydingas, nes juo vadovaujantis teigiama, kad net ir tuo atveju, jeigu išėjęs iš darbo darbuotojas nutraukia darbo sutartį su ieškovu, dirba kitoje bendrovėje ilgą laiką ir tik vėliau įsidarbina pas atsakovą, atsakovas vis tiek gali būti apkaltintas nesąžiningos konkurencijos veiksmais.
32.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant ieškovo pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>). Parengiamajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, atsakovams paprašius išreikalauti iš ieškovės rašytinius įrodymus, kuriais atsakovai ketino gintis nuo ieškovės kaltinimų neva nesąžiningai perviliojus darbuotojus, pats ieškovės atstovas pažymėjo, kad ginčas, dėl ko iš darbo pas ieškovę išėjo keturi asmenys, yra beprasmis ir nesusijęs su ieškinio dalyku. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir konstatavo, kad šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Nepaisydama to, ieškovė apeliaciniame skunde ėmė vėl kaltinti atsakovus nesąžiningai perviliojus jos darbuotojus, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir atsakovų neteisėtus veiksmus neva nesąžiningai perviliojant kvalifikuotus ieškovės darbuotojus. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, t. y. analizavo aplinkybes, kurios nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko.
32.5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo. Nesąžiningos konkurencijos bylose, kuriose ieškovas prašo priteisti negautą pelną iš prekybos su neteisėtai perviliotu klientu, visų pirma turėtų būti nustatoma, kokios priežastys lėmė, kad ieškovas tokį klientą prarado: ar kliento praradimą lėmė būtent atsakovo nesąžiningi veiksmai, ar visiškai kitos su atsakovų veiksmais nesusijusios priežastys. Teismai tokiose bylose turėtų nustatyti, kas suformavo kliento apsisprendimą nutraukti prekybinius ryšius su ieškovu: ar tai nulėmė nesąžiningą konkurencinį pranašumą įgijusio atsakovo vilionės ir pasiūlytos geresnės bendradarbiavimo sąlygos, ar visiškai kitos aplinkybės. Prekybinius santykius su ieškove Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“ nutraukė dėl kilusio konflikto ir nesutarimų bei dėl šios priežasties atsiradusio noro turėti savarankišką valgomųjų ledų gamybos ir tiekimo grandinę, o ne būti priklausomai nuo nesąžiningai besielgiančios tiekėjos. Teismas netinkamai vertino įrodymus, jis nepagrįstai vadovavosi kaip liudytojo apklausto ieškovės darbuotojo parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2005">3K-3-353/2005</a>; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516-695/2015">3K-3-516-695/2015</a>).
32.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei įrodinėjant žaliavų įsigijimą iš konkrečių tiekėjų liudytojo parodymais, atsakovai teismui turėtų pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad ieškovė nevykdė prekybinės veiklos su tam tikrais žaliavų tiekėjais. Atsakovai pateikti teismui tokių įrodymų objektyviai negalėjo, nes ieškovė turi sutartis su tiekėjais, buhalterinės apskaitos dokumentus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM2LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-236-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-236-969/2019">e3K-3-236-969/2019</a>; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU5LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-359-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-359-701/2019">e3K-3-359-701/2019</a>).
32.7. Nepagrįstai daugeliu atvejų apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien ieškovės paaiškinimais. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl termino, už kurį turi būti skaičiuojamas ieškovei priteistinas žalos atlyginimas, vadovavosi ieškovės, kurią apeliacinės instancijos teismas įvardijo kaip „savo srities profesionalę“, paaiškinimais, o ne byloje surinktais ir suinteresuotos bylos šalies paaiškinimus paneigiančiais rašytiniais įrodymais. Be to, būtent vadovaudamasis išskirtinai ieškovės parodymais apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir ieškovės gamintos bei atsakovės šiuo metu trečiajam asmeniui gaminamos produkcijos tapatumą.
32.8. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Ekspertizės aktu. Kauno apygardos teismas skyrė byloje teismo ekspertizę ieškovės negautam pelnui iš prekybos su Vokietijos įmone „Monolith Frost GmbH“ įvertinti. Teismo ekspertizės akte buvo nustatytas perpus mažesnis žalos dydis, tačiau apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ieškovės užsakymu atlygintinį tyrimą atlikusio bei ieškovės pasirinkto specialisto išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas savo pasirinkimą vadovautis UAB „Forensic and Investigation Services“ ekspertinio tyrimo išvadomis motyvavo tuo, jog atsakovai nepateikė esminę reikšmę turinčių argumentų ar įrodymų, kurie keltų pagrįstų abejonių (ar jas paneigtų) dėl ieškovės pateikto privataus specialisto išvadų pagrįstumo. Šie išaiškinimai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimo, kad ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją vertę, todėl teismo pasirinkimas juo nesivadovauti turi būti tinkamai argumentuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2020).
33. Atsakovas A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino komercinę paslaptį. Remiantis susitarimu dėl komercinės paslapties išsaugojimo, A. S. po dvejų metų nuo darbo santykių pabaigos įsipareigojo neatskleisti ir nenaudoti žinių apie esamus ir potencialius įmonės klientus ir partnerius; konkrečias atliekamų darbų ir patarnavimų apimtis ir jų savikainą, konkrečias gamybos procese naudojamų komponentų kainas; ruošiamas ir esamas sutartis, susitarimus, sutartis; neatskleisti darbuotojų asmens duomenų ir darbo užmokesčio. Tačiau ieškovė negali tiksliai įvardyti, kokia konkrečiai informacija yra ieškovės komercinė paslaptis ar juo labiau kokia ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo panaudota atsakovų. Šiuo atveju nors kaip konfidenciali informacija galėjo ir gali būti saugoma plataus turinio informacija, vis dėlto, sprendžiant atsakomybės už komercinės paslapties neteisėtą panaudojimą klausimus, pirma, turi būti tiksliai identifikuojama informacija, kuri buvo panaudota konkrečiu atveju, antra, kiekvieną kartą turi būti nustatyta, ar konkreti informacija atitinka saugomos konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties reikalavimus, t. y. yra slapta (nevieša), dėl slaptumo turi komercinę vertę ir turi būti protingos informacijos savininko pastangos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>).Ieškovė apsiribojo, nurodydama, kad atsakovai panaudojo jos įvardytą informaciją; įrodymų dėl to, kad ši informacija atitinka reikalavimus, keliamus komercinėms paslaptims, neteikė. Teismas, abstrakčiai įvardydamas ieškovės komercinę informaciją, šios informacijos atitikties pirmiau įvardintiems reikalavimams taip pat nevertino, tuo, be kita ko, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus.
33.2. Apeliacinės instancijos teismo sprendime komercine paslaptimi įvardijama informacija jai keliamų reikalavimų neatitinka. Pirma, informacija apie ieškovės partnerius, sudarytas sutartis, tarp jų informacija apie žaliavų tiekėjus, iš kurių pagal sudarytas sutartis buvo įsigyjami konkretūs ingredientai gaminamai valgomųjų ledų produkcijai, šių žaliavų kainos yra viešai prieinama informacija, nes ledai pagal savo sudėtį yra nesudėtingas produktas, o jų gamybai naudojamos tokios žaliavos kaip pienas, cukrus ir riebalai. Tokio pobūdžio žaliavas į rinką tiekia ribotas kiekis gamintojų, siūlydami konkurencingas, nuolat koreguojamas kainas, kurios yra viešai prieinamos. Ledų sudėtis yra visiems žinoma ir atskleidžiama ant kiekvieno produkto pakuotės. Taigi lemiamą reikšmę gaminant ledus turi ne sudėtinės dalys ir jų kainos, o ledų gamybos receptūra ir technologija. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nesirėmė savo techninės informacijos, tarp jos – ledų receptūros, kaip komercinės paslapties, panaudojimu, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. S. ieškovės ledų receptūros nenaudoja – ledai gaminami pagal kito atsakovo užsakymu sukurtą receptūrą ir technologiją. Taigi teismo sprendime kaip komercinė paslaptis įvardyta informacija apie žaliavų tiekėjus ir kainas pirmiausia neatitinka slaptumo reikalavimo. Be to, tokio pobūdžio verslo informacija nuolatos kinta, todėl greitai netenka savo aktualumo. Dėl lengvo prieinamumo ir trumpalaikiškumo tokia informacija negali suteikti konkurencinio pranašumo ir neturi komercinės vertės. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ėmėsi protingų pastangų tokios informacijos slaptumui išsaugoti.
33.3. Teismas komercine paslaptimi pripažino informaciją, susijusią su produkcijos gamybos pagal trečiojo asmens užsakymą organizavimu, t. y. informaciją apie reikalingą specifinę įrangą, jos pritaikymą gaminti konkrečią produkciją, gamybinio cecho suprojektavimą, trečiajam asmeniui gaminamų ledų savikainą, trečiajam asmeniui gamintų ledų sudėtį, trečiojo asmens poreikius. Ši informacija yra neatsiejama nuo A. S. patirties, įgūdžių, gebėjimų ir žinių, todėl nėra laikoma komercine paslaptimi ir negali būti saugoma konfidencialumo režimu pasibaigus darbo santykiams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokios informacijos, yra nurodęs, kad išskiriama informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). Tokio pobūdžio informacija atskiriama nuo informacijos, kuri gali būti saugoma pasibaigus darbo santykiams, siekiant apriboti darbdavio galimybę konfidencialumo susitarimais riboti darbuotojo darbinę veiklą pasibaigus darbo santykiams. A. S., per ilgalaikę darbo praktiką ledų gamybos sektoriuje turėdamas atitinkamos srities inžinerijos ir technologinių žinių, taip pat ilgametės gamybinės patirties (kurią įgijo ne dirbdamas pas ieškovę, o iš ilgalaikių darbo santykių (duomenys neskelbtini)), savo turimas žinias naudojo tolesnei savo darbinei veiklai. Atitinkamai naudodamas šias žinias galėjo parinkti tinkamą ir trečiojo asmens poreikius atitinkančią ledų gamybos įrangą, ją pritaikyti, suprojektuoti gamybinį cechą. Be to, vertinant, ar darbuotojo žinių panaudojimas nagrinėjamu atveju gali būti laikomas komercinės paslapties panaudojimu, turi būti atsižvelgta į papildomus kriterijus: į 25 metus trukusius A. S. darbo santykius faktiškai toje pačioje įmonėje, o tai reiškia, kad didžioji dalis atsakovo dirbant gautos informacijos tapo jo žinių dalimi; į tai, kad informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su trečiuoju asmeniu, atsakovas gavo dar darbo (duomenys neskelbtini) metu; į tai, kad atsakovas išėjo iš darbo pas ieškovę pats, darbo santykius UAB „Art Glacio“ pradėjo praėjus pusantrų metų po darbo santykių ieškovės bendrovėje pabaigos; į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. būtų gavęs ar rinkęs ieškovei priklausančią informaciją nesąžiningu ar darbdavės neleidžiamu būdu; į tai, kad ieškovės ir teismo nurodoma panaudota informacija yra verslo informacija, kurios vertė sparčiai mažėja su laiku; ir į tai, kad ginčo informacija yra svarbi norint A. S. likti ledų gamybos rinkoje, o ribojant tokios informacijos panaudojimą A. S. būtų draudžiama neribotą laiką dirbti ledų gamybos srityje. Taigi negali būti laikoma, kad teismo sprendime komercine paslaptimi įvardyta informacija laikytina komercine paslaptimi.
33.4. Atsakovas dėl ginčo informacijos panaudojimo pažymi, jog konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių teisinės apsaugos institutas yra skirtas įvairaus pobūdžio vertingai komercinei informacijai apsaugoti, tačiau kitaip nei, pavyzdžiui, patentinė apsauga, tokios informacijos turėtojui nesuteikia išimtinės teisės šią informaciją naudoti. Tai reiškia, kad kai kitas subjektas taip pat teisėtai disponuoja tokia informacija, jis be apribojimų gali ja naudotis, įskaitant jos perdavimą ar net paskelbimą, ir tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtu komercinės paslapties panaudojimu (CK 1.116 straipsnio 3 dalis; šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai, pablogėjus bendradarbiavimo santykiams su ieškove, trečiasis asmuo savo gamybos poreikiams tenkinti įsteigė ledų gamybos įmonę ir jai perdavė savo paties turimą verslo ir techninę informaciją apie jam reikalingų ledų sudėtį ir skonio savybes, ledų kiekio poreikius, savikainą. Taigi informacijos, susijusios su trečiojo asmens gamybos organizavimu, panaudojimas UAB „Art Glacio“ veikloje negali būti laikomas neteisėtu, nes tokie veiksmai nepatenka į konfidencialios ar komercinės paslapties apsaugos turinį.
33.5. Apeliacinės instancijos teismas sutapatino konfidencialios informacijos apsaugos susitarimą su nekonkuravimo susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę nekonkuravimo susitarimo, pagal kurį atsakovas būtų įsipareigojęs nevykdyti konkuruojančios veiklos. Teismui pateikus tokį platų komercinės paslapties ir jos neteisėto panaudojimo aiškinimą galima teigti, jog be teisinio pagrindo yra apribojama atsakovo teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą. Plačiai aiškinamas konfidencialumo įsipareigojimas nulemia konfidencialumo susitarimo sutapatinimą su nekonkuravimo susitarimu, o tai prieštarauja įstatymo ir teismų praktikos reikalavimams, kurie leidžia nekonkuravimo susitarimus, tik jei jie yra terminuoti bei atlygintiniai ir gali lemti neteisėtą konstitucinės asmens teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą pažeidimą.
33.6. Atsakovo, kaip fizinio asmens, veiksmai negali būti pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-684/2020">e3K-3-5-684/2020</a>). Atsakovas savarankiškos veiklos nevykdė ir veikė išskirtinai kaip darbuotojas, todėl jis negali būti laikomas konkuruojančiu subjektu ieškovės atžvilgiu ir pripažintas atlikęs neteisėtus veiksmus, nustatytus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Konkurencijos įstatymo15 straipsnio 1 dalies 4 punktas gali būti taikomas tik tada, kai yra visi nesąžiningos konkurencijos veiksmus kvalifikuojantys kriterijai: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-684/2020">e3K-3-5-684/2020</a>). Vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime) nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>). Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2011">3K-3-472/2011</a>). Darbuotojų darbo santykių su ieškove nutrūkimo ir įsidarbinimo UAB „Art Glacio“ aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl UAB „Art Glacio“ veiksmų nesąžiningumo: M. D., A. K., D. K. ir M. O., kurie iki darbo santykių su ieškove buvo ilgamečiai UAB „Kraitenė“ darbuotojai, sprendimus nutraukti darbo santykius su ieškove priėmė savoiniciatyva, nes jų netenkino darbo sąlygos, atmosfera, požiūris į darbuotoją bendrovėje, be to, net ir vertinant laiko požiūriu, darbuotojų darbo santykių pradžia UAB „Art Glacio“siejama su skirtingais laikotarpiais. Darbuotojų judėjimas yra natūralus reiškinys darbo rinkoje. Be to, nesąžiningos konkurencijos veiksmai siejami su tuo, kad konkurentas po darbuotojų perėjimo įgyja konkurencinio pranašumo. Tai, kad dėl perėjusių darbuotojų UAB „Art Glacio“ neįgijo konkurencinio pranašumo, rodo darbuotojų skaičius – išėjo tik keturi ieškovės darbuotojai, perėjusių dirbti darbuotojų kvalifikacija.
33.7. Teismas netinkamai taikė priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos reglamentuojančias CK 6.247 straipsnio nuostatas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtas pasinaudojimas komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis turėtų būti atsiradusių neigiamų padarinių (kliento netekimo) priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317-916/2015">3K-3-317-916/2015</a>). Nagrinėjamu atveju ieškovės tariamai patirta žala yra siejama išskirtinai su tuo, kad trečiasis asmuo nutraukė su ieškove bendradarbiavimą, tačiau jis bendradarbiavimą nutraukė, nes jo, kaip užsakovo, netenkino ieškovės elgesys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI5LTcwMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-429-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-429-701/2017">e3K-3-429-701/2017</a> yra išnagrinėjęs ginčą dėl bendradarbiavimo santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Teismas, nagrinėdamas ieškovės ir trečiojo asmens bendradarbiavimo aplinkybes, iš esmės pripažino, kad jų nesaistė įsipareigojimai dėl produkcijos užsakymų periodiškumo, užsakymų apimties ar trečiojo asmens įsipareigojimo apibrėžtu periodu nuolat pirkti produkciją. Šalys nebuvo sudariusios nei terminuotos, nei neterminuotos bendradarbiavimo sutarties, jos neturėjo sudarytų gamybos planų ir nesitardavo dėl išankstinių užsakymų. Todėl ieškovė, žinodama savo santykių su trečiuoju asmeniu ypatumus, negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio palaikyti ilgalaikius ir nenutrūkstamus bendradarbiavimo santykius su trečiuoju asmeniu. Be to, net ir laikantis pozicijos, kad ieškovės pajamų netekimas sietinas su UAB „Art Glacio“ atsiradimu ir vykdoma veikla, šis pajamų netekimas nei tiesioginiu, nei netiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su atsakovo darbo santykių metu gautos ir turėtos informacijos panaudojimu. Susitarimas dėl komercinės paslapties išsaugojimo neapėmė atsakovo veiklos, vykdomos praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo darbo santykių pabaigos, ieškovės turėta informacija buvo mažareikšmė ir trumpalaikio galiojimo, ieškovės pajamų netekimas numatomumo ir laiko požiūriu pernelyg nutolęs nuo atsakovo įsipareigojimų pagal susitarimą dėl komercinių paslapties išsaugojimo.
33.8. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas už 21 mėnesį, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį. Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovės ir jos klientų buvo sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys, todėl nėra pagrindo teigti, jog visi klientai būtų ir toliau naudojęsi ieškovės paslaugomis vienerių metų laikotarpį, už kurį prašoma atlyginti būsimą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-313/2018).Ieškovės ir trečiojo asmens pasirašyta 2011 m. sausio 28 d. bendradarbiavimo sutartis baigė galioti 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi nuo 2012 m. sausio 1 d. ieškovės ir trečiojo asmens bendradarbiavimas tęsėsi nesudarius bendradarbiavimo sutarties, o trečiasis asmuo valgomuosius ledus iš ieškovės pirkdavo pagal kiekvieną kartą derinamus atskirus užsakymus. Trečiasis asmuo neturėjo ilgalaikio įsipareigojimo pirkti valgomuosius ledus iš ieškovės, nebuvo nustatytas minimalus jų kiekis. Be to, 2013 m. liepos 1 d. trečiasis asmuo buvo nusprendęs nutraukti bendradarbiavimą su ieškove ir ieškoti kitų ledų gamybos alternatyvų (arba ledus gaminti pas kitą gamintoją, arba atidaryti naują ledų fabriką). Taigi negalima teigti, jog ieškovės pajamos iš trečiojo asmens produkcijos užsakymų buvo nustatytos iš anksto ir ji galėjo pagrįstai tikėtis jų gauti net 21 mėnesį.
33.9. Teismas, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą už 21 mėnesį negautas pajamas, padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Byloje esantys įrodymai negali būti laikomi pakankamais tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas, grindžiamas visapusišku ir objektyviu reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad laikotarpis, už kurį ieškovė negavo pajamų dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, yra 21 mėnuo. Byloje yra pateikti du ekspertiniai vertinimai dėl ieškovės tariamai negautų pajamų atitinkamais laikotarpiais, tačiau nė viename iš jų nėra pasisakyta dėl periodo, už kurį priteisiamos negautos pajamos. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad, nesant komercinės paslapties panaudojimo, ledų gamyba būtų pradėta ne anksčiau kaip 2016 m. vasario mėn., nėra. Taigi ši teismo išvada yra nepagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė ne tik CPK 178 ir 185 straipsnių nuostatas, bet ir teisę į teisingą teismą bei teisingą bylos išnagrinėjimą.
34. Trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Lietuvos apeliaciniame teisme atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1644-527/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo teisėjas V. V.. Minėtas teisėjas taip pat dalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo kolegijoje, 2020 m. balandžio 21 d. priėmusioje sprendimą. 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-620-798/2017 buvo iš dalies paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjg3LTE3My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-687-173/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-687-173/2016">e2-687-173/2016</a>. Dalis sprendimo, priimto Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjg3LTE3My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-687-173/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-687-173/2016">e2-687-173/2016</a>, įsiteisėjo, todėl prašoma įvertinti, ar sudarant kolegiją ir paskiriant teisėją V. V. nebuvo pažeistos CPK 71 straipsnio nuostatos ir sprendimą priėmė teisėtos sudėties teismas.
34.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMy0zNzgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-13-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-13-378/2018">3K-3-13-378/2018</a>). Pagal iki šiol formuotą teismų praktiką, pirmiausia nustatoma, ar tam tikra informacija atitinka slaptumo, vertingumo ir saugojimo kriterijus, po to tikrinama, ar tokia informacija suteikė ją gavusiam asmeniui konkurencinį pranašumą – esant tokių aplinkybių visumai konstatuojama, kad toks konkurencinis pranašumas yra neteisėtas ir iš tokio neteisėto konkurencinio pranašumo gali būti kildinamas reikalavimas atlyginti žalą. Žalos apskaičiavimo laikotarpis taip pat yra siejamas su laiko momentu, kuriuo turėta informacija suteikia komercinį pranašumą. Byloje teismas konstatavo komercinės paslapties buvimo faktą, mechaniškai pasiremdamas susitarimo dėl komercinės paslapties išsaugojimo sudarymo faktu ir tekstu. Pagal teismų praktiką, komercinės paslapties savininkas privalo užtikrinti, kad asmenims, kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informaciją, bus suformuotas nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>).
34.3. Klausimą dėl ieškovės informacijos konfidencialumo yra išsprendęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI5LTcwMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-429-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-429-701/2017">e3K-3-429-701/2017</a> pasisakydamas dėl ieškovės prašymo pripažinti bylos medžiagą konfidencialia. Ieškovė teigė, kad byloje buvo pateikti dokumentai, kuriuose esanti informacija sudaro komercinę ieškovės paslaptį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl konkreti šiuose dokumentuose pateikta informacija saugotina, ar ši informacija atitinka saugotinos informacijos reikalavimus būtent nagrinėjant ginčą teisme, taip pat nepridėjo duomenų, kurie patvirtintų, kad ji ėmėsi pastangų, jog tokia informacija būtų apsaugota. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus, kad ieškovės su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartis, bendradarbiavimo sąlygos, atsiskaitymo terminai, produkcijos užsakymo kiekis, sąskaitose faktūrose nurodytos produkcijos kainos, tiekėjai, ingredientai, užsakymai, kiekis, t. y. ta informacija, kurią kaip komercinę paslaptį nurodė ieškovė, nesudaro komercinės paslapties, nėra pagrindo kilti atsakovų atsakomybei už ieškovės komercinės paslapties atskleidimą.
34.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų perviliojant darbuotojus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant darbuotojus nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalių ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2011">3K-3-472/2011</a>; 2018 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2018). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų darbuotojų viliojimą dirbti pas atsakovę UAB „Art Glacio“. Pateikiami apibendrinimai, jog labiau tikėtina, kad darbuotojai buvo viliojami, prieštarauja bylos surinktiems liudytojų parodymams, patvirtinantiems tiek apsisprendimą nedirbti pas ieškovę, tiek savanorišką apsisprendimą rinktis kitą darbdavį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>). Ieškovės darbuotojai, sužinoję apie įmonę, kurios veikla atitinka ieškovės veiklą ir kurioje gali gauti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą, rinkosi darbą UAB „Art Glacio“. Darbuotojai yra laisvi keisti darbovietę, ieškoti palankesnių darbo ir apmokėjimo sąlygų, todėl negali būti reikalaujama pagrįsti apsisprendimą keisti darbdavį. Naujo darbdavio atsiradimas visada yra galimybė darbuotojams gauti geresnes darbo sąlygas. Ieškovės veikla nesutriko nei 2012 m. išėjus iš darbo keturiems darbuotojams, nei 2013 m., pasitraukus gamybos vadovui A. S., o tai liudija, kad ieškovei darbuotojų išėjimas nepadarė žalos. Ieškovės reikalavimas yra siejamas su noru riboti galimybę darbuotojams užsiimti tiesiogine profesine veikla, t. y. nekonkuruoti, tačiau tokių įsipareigojimų darbuotojai nebuvo sudarę.
34.5. Trečiasis asmuo pateikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kad atsisakė bendradarbiauti su ieškove išimtinai dėl to, jog ji veikė nesąžiningai ir tiekė produkciją trečiojo asmens konkurentams bei trečiojo asmens reikalavimu atsisakė šiuos nesąžiningus veiksmus nutraukti. Be to, ieškovė nesąžiningai naudojo savo produkcijai žymėti trečiajam asmeniui priklausančią pakuotę. Todėl teismas negalėjo į šias aplinkybes neatsižvelgti. Taigi teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo. Teismai nustatė, jog su trečiuoju asmeniu sudaryta 2011 m. sausio 28 d. bendradarbiavimo sutartis galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d., o toliau trečiasis asmuo neturėjo įsipareigojimų ieškovei ir prekes pirko pagal atskirus užsakymus, todėl ieškovė negalėjo turėti jokių lūkesčių, jog trečiasis asmuo pirks ieškovės gaminamą produkciją nesudaręs sutarties ir neprisiėmęs ilgalaikių įsipareigojimų.
34.6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl žalos apskaičiavimo standarto taikymo. Žalos apskaičiavimo laikotarpis yra vertinamoji sąvoka, siejama su byloje įrodinėtinu faktu, kokiu momentu atsakovo turima informacija vis dar suteikė jam neteisėtą komercinį pranašumą. Teismo sprendime žalos atlyginimo laikotarpio skaičiavimas buvo susietas su komercinės paslapties apsaugos galiojimo laikotarpiu, tokiu būdu nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjM4LTM3OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-238-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-238-378/2018">e3K-7-238-378/2018</a>).
34.7. Trečiasis asmuo konfliktavo su ieškove, reiškė ieškovei pretenzijas dėl jos nesąžiningo elgesio, trečiojo asmens atstovas susirado A. S., kai šis jau seniai nebedirbo pas ieškovę, ir pasiūlė jam įsteigti ledų gamybos įmonę, taip pat finansavo naujos įmonės įsteigimą ir veiklą, be trečiojo asmens investicijų ledų gamyba nebūtų prasidėjusi. Trečiasis asmuo nėra sudaręs su ieškove susitarimų dėl nekonkuravimo ir yra laisvas užsiimti konkuruojančia veikla tiek, kiek nepažeidžia bendrųjų Konkurencijos įstatymo nuostatų. Trečiojo asmens atsakomybė galėtų būti kildinama išimtinai iš delikto.
34.8. Jei būtų nustatyta, kad A. S. neišsaugojo komercinės paslapties, reikšmingas taptų klausimas, ar ieškovė buvo komercinės paslapties savininkė (valdytoja). A. S. pagal susitarimą su ieškove dėl komercinės paslapties išsaugojimo įsipareigojo saugoti tą komercinę paslaptį, kuri jam tapo žinoma dėl jo darbo pas ieškovę. Tačiau A. S. pradėjo dirbti ledų gamybos srityje nuo 1999 m., sudarydamas darbo sutartį su (duomenys neskelbtini). Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“ bendradarbiauti su UAB „Kraitenė“ taip pat pradėjo nuo 1999 m. Taigi A. S. savo ledų gamybos, bendradarbiavimo su trečiuoju asmeniu ir su žaliavų tiekėjais patirtį įgijo nuo 1999 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini), o ne pas ieškovę. Ieškovė įsigijo UAB „Kraitenė“ turtą 2011 m., UAB „Kraitenė“ bankrutavus. Ieškovė neįgijo iš bankrutuojančios įmonės jokio turtinio vieneto (nuosavybės objekto), kurį būtų galima įvardyti kaip nuosavybės objektą, atitinkantį komercinės paslapties požymius. Ieškovei 2011 m. įsigijus bankrutavusios UAB „Kraitenė“ turtą, A. S. buvo pakviestas sudaryti su ieškove darbo sutartį. Po darbo sutarties sudarymo A. S. dirbo su tais pačiais žaliavų tiekėjais, su tuo pačiu užsakovu, toliau organizuodamas ledų gamybą, taigi ir toliau vykdė tą pačią veiklą, kokia užsiėmė dirbdamas (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje nepateikė duomenų, kad ji investavo lėšų, plėsdama A. S. turimą informaciją apie valgomųjų ledų gamybos organizavimą. Taigi byloje nėra įrodymų, kad informacija, kuria disponavo A. S., atitinka komercinės paslapties požymius, kad ieškovė gali būti pagrįstai laikoma tokios informacijos savininke – asmeniu, investavusiu į tokios informacijos sukūrimą ar kitokiu būdu ją įsigijusiu, ar informacijos valdytoja, valdančia šią informaciją kitais teisėtais pagrindais. Priešingai, galima teigti, kad būtent A. S., daugiau negu dešimt metų organizavęs ledų gamybą (duomenys neskelbtini), panaudojo šią informaciją, dirbdamas pas ieškovę, bet nuo to informacija netapo ieškovės nuosavybe. Pagal susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo A. S. įsipareigojo saugoti tik tą komercinę paslaptį, kuri jam tapo žinoma dėl jo darbo pas ieškovę. Jeigu ieškovė nėra A. S. turėtos informacijos savininkė ar valdytoja, nes A. S. jau turėjo tą informaciją, kuri byloje įvardyta komercine paslaptimi, pradėdamas dirbti pas ieškovę, ir jeigu ieškovė neinvestavo į tokios informacijos sukūrimą, tobulinimą ar įsigijimą ir nepatyrė dėl to jokių sąnaudų, tai ji neturi pagrindo reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo.
34.9. Neteisinga sureikšminti darbdavio interesus ir ignoruoti darbuotojo teisę konkuruoti su buvusiu darbdaviu. Apeliacinės instancijos teismas paneigė A. S. teisę užsiimti veikla, kurią jis išmano geriausiai, o kartu ir tiek trečiojo asmens, tiek naujai įsteigtos atsakovės UAB „Art Glacio“ teisę vykdyti konkurencinę veiklą Lietuvoje. Tai, kad buvęs darbdavys praranda klientą ar klientus, o jo konkuravimo sąlygos pablogėja, yra konkurencijos pasekmė. Teismų praktika neturėtų formuotis ta linkme, kai darbuotojo perėjimas dirbti į konkuruojantį ūkio subjektą ir dalies klientų perėjimas savaime laikomas įrodymu, jog darbuotojas panaudojo komercinę paslaptį, nes tokiu būdu pareiga saugoti darbdavio komercines paslaptis virstų nekonkuravimo pareiga.
34.10. Lietuvoje įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme (nuo 2018m. birželio 1 d.) įtvirtinta nuostata, nurodanti darbuotojų galimybę naudotis įprastomis jų darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta patirtimi ir gebėjimais. Tai reiškia, kad darbuotojas gali remtis žiniomis, kurias įgijo darbo santykių su buvusiu darbdaviu metu, jeigu tos žinios įgytos sąžiningai. Teismai turėtų atsižvelgti į šį reglamentavimą ir darbuotojo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo vertinimas turėtų neapsiriboti analize, ar informaciją darbdavys laiko komercine paslaptimi, bet kartu apimti ir vertinimą, ar darbuotojas šią informaciją gavo sąžiningai ar nesąžiningai. Turi būti nustatomi veiksmai, kurie gali būti pripažįstami neteisėtais ir kuriuos atlikus kiltų darbuotojo atsakomybė.
35. Atsakovas A. S. prisidėjimu prie kasacinių skundų prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
36. Atsakovė UAB „Art Glacio“ prisidėjimu prie A. S. kasacinio skundo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Atsakovė UAB „Art Glacio“ prisidėjimu prie Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ kasacinio skundo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
38. Ieškovė atsiliepimu į UAB „Art Glacio“ ir A. S. kasacinius skundus prašo nepridėti prie bylos medžiagos R. B. 2020 m. gegužės 11 d. teisinės išvados dėl teisės normų, susijusių su komercinių paslapčių apsauga, taikymo. Tuo atveju, jei R. B. 2020 m. gegužės 11 d. teisinė išvada būtų pridėta prie bylos, prašoma pridėti ir ieškovės teikiamus rašytinius paaiškinimus. Atsiliepime į kasacinį skundą prašoma netenkinti UAB „Art Glacio“ ir A. S. kasacinių skundų, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
38.1. Kasaciniame skunde keliami ne teisės klausimai, o siekiama pakartotinio faktų ištyrimo, kuris kasaciniame procese yra draudžiamas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), be to, klaidingai nurodo byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes.
38.2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 1.116 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį dėl komercinių paslapčių teisinės apsaugos bei nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės informacija apie trečiąjį asmenį, t. y. informacija apie atliekamus darbus, apimtis, gaminius, ingredientus, nuo kurių priklauso gaminamų valgomųjų ledų skonis, technologinę receptūrą, konkrečiai produkcijai gaminti reikalingą įrangą, produkcijos savikainą, taikomą kainodarą, konkrečias gamybos procese naudojamų komponentų kainas, tiekėjus, žaliavų kainas ir savikainas, sudarytas sutartis ir jų sąlygas, susitarimus atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus. Teismas netaikė plečiamojo komercinės paslapties turinio vertinimo ir tinkamai kvalifikavo komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Ieškovės nurodyta informacija buvo nežinoma tretiesiems asmenims, turėjo vertę, ieškovė ėmėsi protingų pastangų šiai informacijai apsaugoti.
38.3. Netinkamai aiškinama susitarimo dėl komercinės paslapties apsaugos esmė. Šis aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią komercinių paslapčių sąrašas apskritai nėra privalomas.
38.4. Šalys atskleidė ir panaudojo ne A. S. įgūdžius, gebėjimus ir žinias, o ieškovės komercinę paslaptį sudarančią konfidencialią informaciją. Informacija apie produkcijos gamybos trečiajam asmeniui organizavimą, įrangos pritaikymą gaminti konkrečią trečiojo asmens produkciją, šių gaminių savikainą, sudėtį (receptūrą) bei trečiojo asmens poreikius yra konfidenciali, specifinė, sukuria konkurencinį pranašumą, todėl negali būti pripažįstama kaip darbuotojo žinių, gebėjimų ar patirties dalis. A. S. neteisėtai atskleidė ir panaudojo ieškovės komercinę paslaptį, o UAB „Art Glacio“ šia informacija neteisėtai pasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nesąžiningos konkurencijos veiksmai buvo ne atsitiktiniai, o nulemti šalių nesąžiningų bei neteisėtų veiksmų visumos.
38.5. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Konkurencijos įstatymo ir CK teisės normas bei pagrįstai nusprendė, jog pareiga saugoti komercinę paslaptį nelemia pareigos nekonkuruoti, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovų konkuravimas nebuvo vykdomas sąžiningai, nes buvo panaudotos buvusio darbdavio komercinės paslaptys.
38.6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei pagrįstai nusprendė, jog UAB „Art Glacio“ perviliojo ieškovės darbuotojus ir taip atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškiniu nebuvo prašoma atskirai priteisti iš atsakovų žalos, atsiradusios dėl nesąžiningų veiksmų, perviliojant ieškovės darbuotojus, atlyginimo, tačiau darbuotojų perviliojimo faktas svarbus sprendžiant dėl atliktų neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Darbuotojų perviliojimo faktas yra tik viena iš atsakovų neteisėtų veiksmų sudedamųjų dalių, kuri patvirtina, kad atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai (plačiąja prasme) nesukuria atsitiktinumo įspūdžio, o rodo kryptingą ir sistemingą neteisėtų veiksmų atlikimą.
38.7. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos. Argumentai, jog priežastinis ryšys neegzistuoja, nes trečiasis asmuo nutraukė bendradarbiavimą su ieškove dėl tariamai kilusio konflikto ir tariamų ieškovės nesąžiningų veiksmų, yra fakto, o ne teisės klausimais. Bylos duomenys patvirtina, kad, UAB „Art Glacio“ pradėjus ledų trečiajam asmeniui gamybą, drastiškai krito ieškovei trečiojo asmens teikiamų užsakymų apimtis, būtent tokią užsakymų trečiajam asmeniui apimtį perėmė UAB „Art Glacio“. UAB „Art Glacio“ neteisėtai perėmus trečiojo asmens užsakymų vykdymą, ieškovė neteko pajamų.
38.8. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė civiliniame procese (CPK 177 straipsnis). Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytas aplinkybes, o argumentus dėl tų priemonių neleistinumo ar netinkamumo pateikė tik kasaciniam teismui.
38.9. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės išvada, o rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio. CPK 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis bei nuosekli kasacinio teismo praktika dėl teismo ekspertizės vertinimo ir jos įrodomosios galios leidžia atmesti kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad teismo eksperto išvada turi didesnę įrodomąją galią nei kiti šalių pateikti įrodymai, nes ji turi būti vertinama visų įrodymų kontekste. Teismas savo nesutikimą su teismo ekspertizės aktu tinkamai motyvavo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leido daryti išvadą, kad teismo priteistos negautos pajamos atitiko tikėtinumo ir realumo kriterijus.
38.10. A. S. pateikta R. B. teisinė išvada neturi būti vertinama, nes teisinė išvada yra naujas įrodymas, kuris kasaciniame procese yra draudžiamas (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Be to, šalis šį dokumentą turėjo galimybę pateikti bet kada anksčiau per daugiau nei penkerius metus trunkantį bylos nagrinėjimą, tačiau tokia savo teise nesinaudojo.
39. Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo bei priteisti iš atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. bei trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
39.1. Teismo sprendimą priėmė teisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 71 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su kitomis CPK nuostatomis ir turi būti suprantamas taip, kad teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, apeliacine ar kasacine tvarka, kai, bylą nagrinėjant pirmą kartą, žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme jis išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Šis draudimas netaikomas, kai teisėjas, neišdėstydamas nuomonės dėl šalių ginčo esmės, išsprendžia atskiros bylos dalies atskirą procesinį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-350/2013">3K-3-350/2013</a>; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015). Šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėdamas pirmąjį kartą Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą dėl turto arešto, pritaikyto Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi, panaikinimo, t. y. teisėjas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, dėl bylos esmės nepasisakė. Taigi argumentai, kad byla galimai išnagrinėta ir sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo, yra nepagrįsti. Be to, kasaciniame skunde neįrodinėjama, jog asmens teisė į nešališką teismą buvo pažeista. Tuo atveju, jei trečiajam asmeniui kilo abejonių dėl vieno iš sprendimą priėmusių teisėjų nešališkumo, trečiasis asmuo turėjo teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau tokia teise nesinaudojo.
39.2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino komercinę paslaptį sudarančią informaciją. CK 1.116 straipsnyje nurodyti kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia informacija, pobūdžio ar turinio, todėl vertingai bendrovės veiklai informacijai gali būti pritaikytas komercinės paslapties statusas ir taikomi visi reikalingi apsaugos mechanizmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika paneigia poziciją, jog A. S. žinojimą apie tai, kas yra komercinė paslaptis, galėjo suformuoti tik susitarime nurodytas baigtinis informacijos sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>; 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU0LTI0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-254-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-254-248/2017">e3K-3-254-248/2017</a>).A. S., kaip ieškovės gamybos direktoriui, buvo žinomas ne tik kliento pavadinimas, bet ir ieškovės trečiajam asmeniui gaminamos produkcijos savikaina, ledų sudėtinės dalys, trečiajam asmeniui gaminamos produkcijos gamybos procesas. Ši ieškovės informacija nebuvo vieša ir byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės argumentus dėl tokios informacijos neviešumo. Tokia informacija nebuvo žinoma trečiajam asmeniui, šią informaciją UAB „Art Glacio“ atskleidė A. S., o ne trečiasis asmuo. Nurodyta informacija turi komercinę vertę, nes būtent tokios informacijos atskleidimas A. S. įsteigtam asmeniui UAB „Art Glacio“ tapo ledų gamybos trečiajam asmeniui sąlyga. Taigi šie duomenys atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o pareiga saugoti komercines paslaptis kyla ne tik iš sutarties, bet visų pirma iš įstatymo.
39.3. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo išimtinai susitarimo tekstu ir nustatė tikrąją susitarimo šalių valią (CK 6.193 straipsnis). Susitarimo nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į šio susitarimo esmę ir tikslą. A. S. buvo ieškovės gamybos direktorius, todėl sudarant susitarimą A. S. buvo žinoma ir suprantama, kad informacija apie klientams gaminamos produkcijos savikainą, sudėtines dalis (proporcijas, parinktus konkretaus tiekėjo gaminamus ingredientus), ledų konkrečiam klientui gamybos procesą yra konfidenciali informacija, sudaranti ieškovės komercinę paslaptį.
39.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI5LTcwMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-429-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-429-701/2017">e3K-3-429-701/2017</a> nebuvo sprendžiami komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėto atskleidimo ir panaudojimo klausimai. Minėtoje byloje informacija, ieškovės įvardyta kaip konfidenciali informacija, teikiant prašymą dėl visos bylos medžiagos neviešumo, nesutampa su šioje byloje nagrinėjama komercinę paslaptį sudarančia informacija. Be to, nurodytoje nutartyje teisėjų kolegija nėra konstatavusi, kad ieškovės nurodyta informacija nėra konfidenciali.
39.5. Pervilioti darbuotojai, apklausti teismo posėdyje, paliudijo, kad darbo ieškovės bendrovėje metu neturėjo drausminių nuobaudų, buvo skatinami, nebuvo susipykę su ieškovės vadovybe. Objektyvių priežasčių savo noru nutraukti darbo sutartis nebuvo. Kai kurie darbuotojai turėjo įsipareigojimų bankui, todėl išėjimas iš darbo neturint jokių darbo pasiūlymų būtų neracionalus. Perviliotų darbuotojų liudijimai, kad jiems nepatiko jų nuolatinis svėrimas, buvo neva sunkios darbo sąlygos, nėra pagrįsti – nebuvo paaiškinta, kodėl jie šias sąlygas ir elgesį kentė net keletą metų ir nusprendė nebekęsti būtent įsteigus UAB „Art Glacio“, kuriai vadovavo perviliotų darbuotojų buvęs viršininkas A. S.. Visų liudytojų parodymai sutapo, o teisme kaip liudytojas apklaustas M. D. pripažino, kad prieš teismo posėdį su jais buvo susitikęs atsakovams atstovaujantis advokatas, o tai leidžia spėti buvus išankstinį liudytojų parodymų suderinimą. Byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog labiau tikėtina, kad darbuotojai buvo viliojami pereiti dirbti pas atsakovus (CPK 185 straipsnis). Darbuotojai yra laisvi keisti darbdavį, ieškoti palankesnių darbo sąlygų, tačiau Konkurencijos įstatymas draudžia nesąžiningai pervilioti darbuotojus. Kvalifikuotų darbuotojų perviliojimas leido UAB „Art Glacio“ sutaupyti laiko darbuotojų apmokymui bei greičiau pradėti ledų gamybą trečiajam asmeniui.
39.6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-377/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-377/2013">3K-3-377/2013</a>; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>). Nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė prarado klientą, kuris būtų toliau pirkęs produkciją iš ieškovės. Faktas, kad trečiasis asmuo pirko ledus iš ieškovės iki 2014 m. gruodžio mėnesio, rodo, kad, nesant neteisėto komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo ir atskleidimo, trečiasis asmuo dar būtų pirkęs ledus iš ieškovės tam tikrą laiką. Trečiasis asmuo ir nesant ilgalaikės sutarties su ieškove išlaikė nuoseklų produkcijos pirkimo poreikį.
39.7. Argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimų yra nepagrįsti. Nors ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, ir šiuo metu yra įsitikinusi, kad žala turėtų būti skaičiuojama už 24 mėnesių laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėnesio (kai atsirado žala), tačiau laiko, kad galima vadovautis ir sprendime padaryta išvada, jog žalos skaičiavimo terminas apima laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. vasario, t. y. sudaro iš viso 21 mėnesį. Lietuvos apeliacinis teismas tokią savo išvadą motyvavo tuo, kad dvejų metų terminas, reikalingas teisėtam ieškovės tiekiamos produkcijos apimties perėmimui, skaičiuotinas ne nuo žalos atsiradimo momento, bet nuo įsipareigojimo neatskleisti ieškovės komercines paslaptis termino pasibaigimo.
39.8. Kasacinio skundo argumentai dėl komercinės paslapties savininko nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų. Šalys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė klausimų ar abejonių, kad ieškovė galėtų būti (ne)laikoma jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos savininke, šių aplinkybių teismai nenagrinėjo. Byloje neišreiškus abejonių dėl ieškovės teisių į jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją, ieškovė neteikė papildomų argumentų, paneigiančių kasaciniame skunde iškeltas prielaidas.
39.9. Nėra ginčo dėl to, kad A. S. žinojo visą ieškovės informaciją apie ieškovės įgyvendinamus gamybos procesus, ledų gamybos savikainą ir ši ieškovės informacija sudarė ieškovės komercinę paslaptį. Todėl vien tik faktas, kad ieškovė, naudodama visą paminėtą praktinę patirtį (angl. know-how), gamino ledus trečiajam asmeniui, patvirtina, kad ieškovė ir buvo informacijos apie savo pačios pasirinktus ledų sudėtinių dalių tiekėjus, konkrečius ledų gamybai naudojamus ingredientus, gaminamų ledų savikainas, gamybos procesus savininkė. Ieškovės patirtos žalos atlyginimas iš atsakovų buvo priteistas, nes UAB „Art Glacio“ pradėjo ir vykdė konkuruojančią su ieškove veiklą tam neteisėtai panaudodama ieškovės komercinę paslaptį sudarančią konfidencialią informaciją, kurią UAB „Art Glacio“ neteisėtai atskleidė jo steigėjas A. S., taip pat neteisėtai perviliojo kvalifikuotus ieškovės darbuotojus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo nešališkumo principo
40. Trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“ kasaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos apeliaciniame teisme atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1644-527/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje nagrinėjo teisėjas V. V.. Minėtas teisėjas taip pat dalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo kolegijoje, 2020 m. balandžio 21 d. priėmusioje sprendimą, kuris yra kasacinio nagrinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje. Todėl prašoma įvertinti, ar, sudarant kolegiją ir paskiriant teisėją V. V., nebuvo pažeistos CPK 71 straipsnio nuostatos ir sprendimą priėmė teisėtos sudėties teismas.
41. Trečiasis asmuo nenurodo, kuri CPK 71 straipsnio norma nagrinėjamu atveju galėjo būti pažeista, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad teisėjas V. V. abiem šios nutarties 40 punkte nurodytais atvejais dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, jog keliamas CPK 71 straipsnio 2 dalies normos tinkamo taikymo klausimas.
42. CPK 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme.
43. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, šios teisės tinkamas įgyvendinimas būtų reikalauti, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, t. y. kad nebūtų pažeisti CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Taigi tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas, t. y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Proceso teisės normos nustato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje.
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2010">3K-3-359/2010</a>; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2010">3K-3-468/2010</a>). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso, todėl neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2007">3K-3-117/2007</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2010; 2010 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2010">3K-3-251/2010</a>; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-497/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-497/2014">3K-3-497/2014</a>; kt.).
45. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 71 straipsnyje įtvirtintas neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas principas galioja nagrinėjant ginčo šalių bylą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus atskiroje bylos dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-350/2013">3K-3-350/2013</a>; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4-916/2017">3K-3-4-916/2017</a>, 40 punktas).
46. Nagrinėjamoje byloje teisėjas V. V., nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1644-527/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui, nepasisakė dėl nagrinėjamos bylos esmės, t. y. buvo sprendžiamas tik konkretus proceso teisės klausimas, ar naikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo pakartotinai nagrinėti bylą iš esmės pažeidimą. Be to, trečiasis asmuo nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, jog teisėjas, nagrinėdamas šią civilinę bylą apeliacine tvarka iš esmės, buvo šališkas. Todėl trečiojo asmens argumentai dėl CPK 71 straipsnio pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti.
Dėl komercinės paslapties sampratos
47. Atsakovų ir trečiojo asmens kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl komercinės paslapties sampratos bei susitarimo dėl komercinės paslapties išsaugojimo apimties aiškinimo. Šie keliami klausimai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
48. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis.
49. Galiojančios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Pagal iki 2014 m. lapkričio 14 d. galiojusios redakcijos, kuri taikytina ir nagrinėjamos bylos atveju (susitarimas dėl komercinės paslapties ir veiksmai, ieškovės nurodomi kaip komercinės paslapties atskleidimas, įvyko 2012–2014 metų laikotarpiu), CK 1.116 straipsnio 1 dalį komercine paslaptimi buvo laikoma informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.
50. Taigi, komercinės paslapties samprata esmingai nesikeitė, tiesa, šiuo metu galiojanti norma labiau apibrėžė informacijos, kuri gali būti pripažįstama komercine paslaptimi, apimtį. Tokia išvada darytina iš komercinės paslapties apibrėžimo ir nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančios redakcijos CK 1.116 straipsnio 2 dalies normos, nustatančios, kokia informacija nelaikoma komercine paslaptimi. Pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalį komercine paslaptimi nelaikoma, be kita ko, informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis. Tačiau kadangi nagrinėjamai bylai aktuali yra iki 2014 m. lapkričio 14 d. galiojusios redakcijos CK 1.116 straipsnio norma, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako būtent dėl pastarojoje normoje įtvirtintos komercinės paslapties sampratos aiškinimo.
51. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC00MjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24-421/2015">3K-3-24-421/2015</a>; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317-916/2015">3K-3-317-916/2015</a>).
52. Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų požymių kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 38 punktas).
53. Komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims nukentėjusiai įmonei gali būti padaroma žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421-695/2015">3K-3-421-695/2015</a>). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 45 punktas).
54. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinio teismo praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317-916/2015">3K-3-317-916/2015</a>).
55. Pažymėtina, kad paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 47 punktas).
56. Kasacinis teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, pasisakydamas dėl komercinės paslapties sampratos ir jos atribojimo nuo konfidencialios informacijos, yra nurodęs, jog informacija, kuri savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.), net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Taip pat pasisakė dėl konfidencialios informacijos apsaugos ypatumų, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.
57. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 52 punktas).
58. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, jog atsakovas A. S. 2011 m. vasario 28 d. darbo sutartimi buvo įdarbintas ieškovės įmonėje gamybos direktoriumi. Ieškovė ir atsakovas A. S. 2011 m. vasario 28 d. sudarė susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo, šio susitarimo 1 punkte buvo apibrėžta, kokia informacija laikoma komercine paslaptimi. Nagrinėjamai bylai aktuali šiame sąraše nurodyta informacija, kurią sudaro žinios apie esamus ir potencialius įmonės klientus ir partnerius; apie konkrečias atliekamų darbų ir patarnavimų apimtis ir jų savikainą, konkrečias gamybos procese naudojamų komponentų kainas.
59. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas A. S. atskleidė atsakovei UAB „Art Glacio“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie trečiąjį asmenį Vokietijos įmonę „Monolith Frost GmbH“, gaminamos produkcijos savikainas, šio trečiojo asmens poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjuktūrą ir kt., taip pat apie trečiojo asmens perkamos produkcijos kiekį, perkamos produkcijos skonį, ingredientus, ieškovės žaliavų tiekėjus, produktų receptūrą, produktų savikainą, konkrečiai produkcijai gaminti reikalingą įrangą.
60. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad būtų galima nuspręsti, ar atsakovas A. S. atskleidė ieškovės komercinę paslaptį, visų pirma būtina nustatyti, kokia ieškovės informacija turėjo būti saugoma atsakovo A. S., kaip ieškovės komercinė paslaptis, ar ši informacija, atsižvelgiant į pirmiau aptartus CK 1.116 straipsnio 1 dalies normoje nurodytus komercinės paslapties požymius ir kasacinio teismo šios normos aiškinimo ir taikymo praktiką, vertintina kaip komercinė paslaptis. Tik atsakius teigiamai į šiuos klausimus, gali būti sprendžiama, ar atsakovas atskleidė ieškovės komercinę paslaptį ir ar taikoma jam atsakomybė.
61. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad informacija apie trečiąjį asmenį, kaip ieškovės produkcijos pirkėją, neatitinka komercinės paslapties požymių dėl tokios informacijos slaptumo, ji nesuteikė atsakovo A. S. įsteigtai UAB „Art Glacio“ konkurencinio pranašumo, kadangi ledų gamybos cecho statyba, ledų gamyba ir užsakymai buvo vykdomi paties trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ vadovo G. S. iniciatyva ir investicijomis. Taip pat pripažino, kad informacija apie valgomųjų ledų, gaminamų trečiajam asmeniui, savikainą, poreikius, taikomas kainas ir nuolaidas, rinkos konjuktūrą, perkamos produkcijos kiekį, perkamos produkcijos skonį, ledų receptus, žaliavų tiekėjus nesudaro ieškovės komercinės paslapties, nes ši informacija nepatenka į susitarime nurodytą komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą.
62. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog susitarime kaip komercinė paslaptis nurodyta informacija apie ieškovės partnerius, sudarytas sutartis, be kita ko, apima ir informaciją apie žaliavų tiekėjus, iš kurių pagal sudarytas sutartis buvo įsigyjami konkretūs ingredientai gaminamai valgomųjų ledų produkcijai, šių žaliavų kainos, reikalingas kiekis būtent tokios sudėties ir skonio ledams, kokie buvo gaminami trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“.
63. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens kasaciniuose skunduose nurodytu argumentu, jog apeliacinės instancijos teismas plečiamai aiškino komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinį. Kaip minėta šios nutarties 53 punkte, atsakovui A. S. turėjo būti suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra ieškovės komercinė paslaptis, todėl komercine paslaptimi gali būti pripažįstama tik ta informacija, kuri buvo aiškiai atsakovui A. S. įvardyta, ji negali būti aiškinama plečiamai.
64. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, jog informacija apie ieškovės gamintų trečiajam asmeniui ledų skonį, jų sudėtį sudaro ieškovės komercinę paslaptį, kadangi ši informacija tiesiogiai nebuvo įrašyta ieškovės ir atsakovo A. S. 2011 m. vasario 28 d. susitarime dėl komercinės paslapties išsaugojimo. Informacija apie konkrečias gamybos procese naudojamų komponentų kainas, kiekį pati savaime neatspindi informacijos apie gaminamų ledų konkrečią sudėtį ir skonį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo išvada apie ieškovės ir atsakovės UAB „Art Glacio“ gaminamų ledų tapatumą paremta vien ledų pakuotės tapatumu, tačiau tokia išvada grindžiama tik prielaida ir ieškovės teiginiais, nesant jokių tai patvirtinančių net ir netiesioginių įrodymų, padaryta neištyrus ir nenustačius ledų sudėties tapatumo, neįvertinus aplinkybės, kad ledų pakuotės dizainas priklauso trečiajam asmeniui.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie žaliavų tiekėjus galėtų būti vertinama kaip sudaranti komercinę paslaptį, jeigu ją sudarytų ne tik tiekėjų pavadinimai, bet ir kitokia nevieša informacija apie juos, suteikianti ieškovei komercinį pranašumą. Tuo tarpu ieškovė įrodinėjo komercinės paslapties atskleidimą dėl žaliavų tiekėjų tik ta aplinkybe ir tik tiek, kad atsakovė UAB „Art Glacio“ žaliavas perka iš tų pačių tiekėjų, tačiau nenurodė, kuo turima informacija apie žaliavų tiekėjus suteikė ieškovei konkurencinį pranašumą. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinių skundų argumentu, jog pati savaime informacija apie ledų gamybai reikalingų žaliavų gamintojus yra viešai prieinama, todėl nesukuria komercinės vertės ar konkurencinio pranašumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai informaciją apie žaliavų tiekėjus pripažino ieškovės komercine paslaptimi, netyręs ir nenustatęs, kuo gi ta informacija suteikia konkurencinį pranašumą ir kuo ji vertinga.
66. Kalbant apie komercinės paslapties apie trečiąjį asmenį Vokietijos įmonę „Monolith Frost GmbH“ kaip produkcijos pirkėją atskleidimą atsakovo A. S. įsteigtai atsakovei UAB „Art Glacio“, atkreiptinas dėmesys į šios bylos ypatumą, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ prašymu ir lėšomis atsakovas A. S. organizavo ledų gamybos cecho veiklą. Be to, trečiasis asmuo yra atsakovės UAB „Art Glacio“ dalininkas, turintis kontrolinį akcijų paketą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog atsakovė UAB „Art Glacio“ tiekia tik dalį ieškovės tiekto ledų produkcijos asortimento, trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „Monolith Frost GmbH“ nutraukė bendradarbiavimą su ieškove dėl pačios ieškovės veiksmų, o ne dėl to, kad atsakovas A. S. perviliojo šią klientę iš ieškovės.
67. Teisėjų kolegija išaiškina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie verslo partnerį, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, jog būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės verslo partneriu ir tokiu būdu perimti partnerį. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytas bylos aplinkybes nebuvo pagrindo spręsti, jog atsakovė UAB „Art Glacio“ perėmė trečiąjį asmenį kaip ledų produkcijos pirkėją dėl to, kad atsakovas A. S. atskleidė ieškovės komercinę paslaptį atsakovei UAB „Art Glacio“ apie trečiąjį asmenį. Aptartos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog atsakovas A. S. atskleidė komercinę paslaptį apie trečiąjį asmenį atsakovei UAB „Art Glacio“.
68. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. S., prieš įsidarbindamas pas ieškovę, daug metų sėkmingai dirbo (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriumi, kūrė ir organizavo visus valgomųjų ledų gamybos procesus, technologijas, infrastruktūrą, savo asmeniniais sugebėjimais ir pastangomis sąžiningai įgijo patirtį, suformavo įgūdžius, išugdė gebėjimus ir įgijo išimtinių žinių. Nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintos atsakovo A. S. sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais ir žiniomis, kurie negali būti laikomi ieškovės komercine paslaptimi. Atsakovas A. S., jau prieš pradėdamas dirbti ieškovės įmonėje, turėjo išmanyti visą ledų gamybos procesą, technologiją. Priešingas aiškinimas iš esmės lemtų ribojimą atsakovui A. S., nesant nekonkuravimo susitarimo, dirbti toje pačioje srityje kaip ir ieškovė, turimas žinias ir patirtį panaudoti darbe.
Dėl nesąžiningo konkuravimo
69. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje konkurentai apibrėžiami kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad konkuruojančiais ūkio subjektais laikytini tiek esami, tiek ir galimi (potencialūs) konkurentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-684/2020">e3K-3-5-684/2020</a>, 46 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl teismų nustatytos aplinkybės, jog ieškovė ir atsakovė UAB „Art Glacio“ veikia toje pačioje rinkoje.
70. Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (3 punktas); siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (4 punktas).
71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą visų pirma yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 88 punktas).
72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatyme įtvirtintų fizinio asmens, kaip ūkio subjekto, sampratos formaliųjų požymių būtinasis elementas yra atitinkamo asmens konkurencinis savarankiškumas. Toks asmens konkurencinis savarankiškumas visų pirma gali būti nukreiptas į faktinį ūkinės veiklos vykdymą arba galimybę tokią ūkinę veiklą vykdyti savarankiškai, atitinkamam fiziniam asmeniui nesant susaistytam darbo ar kitokiais teisiniais santykiais su kitu subjektu, kurio valia, naudai ir interesais toks fizinis asmuo veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 84 punktas).
73. Nesant konkurencinio savarankiškumo, asmuo negali būti pripažįstamas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad darbuotojai nepatenka į Konkurencijos įstatyme įtvirtintą ūkio subjekto sąvoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 85 punktas). Pažymėtina ir tai, kad pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką yra pripažįstama, jog fiziniai asmenys, kurie siekdami konkuruoti ir atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus įsteigia įmonę, atsako su naujai įsteigtu juridiniu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 32 punktas).
74. Kalbėdama apie Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nesąžiningą konkuravimą, pasireiškiantį darbuotojų perviliojimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pati normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas.
75. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, pabrėžiama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba. Kasacinio teismo pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2011">3K-3-472/2011</a>; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDkwLTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-490-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-490-469/2018">e3K-3-490-469/2018</a> 34 punktą).
76. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai pripažinus, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė komercinės paslapties sampratą reglamentuojančias normas ir nepagrįstai pripažino, jog atsakovas A. S. neteisėtai atskleidė ieškovės komercine paslaptį atsakovei UAB „Art Glacio“, nebėra pagrindo konstatuoti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto nesąžiningos ūkinės veiklos pagrindo.
77. Kalbant apie ieškovės darbuotojų M. D., A. K., D. K. ir M. O. perėjimą dirbti pas atsakovę AB „Art Glacio“, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jų išėjimą iš ieškovės lėmė netenkinančios darbo sąlygos, atmosfera, požiūris į darbuotoją ir kad atsakovas A. S. nesiūlė jiems pereiti dirbti į UAB „Art Glacio“. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. M. D. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo ieškovės įmonėje nuo 2013 m. spalio 11 d.; 2013 m. spalio 17 d. A. K. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo ieškovės įmonėje nuo 2013 m. spalio 25 d.; 2013 m. spalio 7 d. D. K. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo ieškovės įmonėje nuo 2013 m. spalio 18 d.; 2014 m. vasario 26 d. M. O. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2014 m. kovo 14 d. ir kad visi minėti darbuotojai perėjo į atsakovės įmonę eiti tų pačių pareigų kaip ir ieškovės įmonėje, nusprendė, jog šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė UAB „Art Glacio“ perviliojo ieškovės kvalifikuotus darbuotojus ir taip irgi įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą ieškovės atžvilgiu, ignoruodamas nustatytą aplinkybę, jog atsakovė neteikė šiems darbuotojams siūlymo pereiti dirbti pas atsakovę.
78. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, kadangi ji padaryta netinkamai įvertinus nustatytas byloje aplinkybes ir netinkamai taikant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nesiūlė šiems darbuotojams pereiti dirbti į UAB „Art Glacio“, kad darbo santykius jie nutraukė dėl juos netenkinančio ieškovės požiūrio į darbuotojus, t. y. ne be nesvarbios priežasties. Todėl išvada, jog darbuotojų perėjimas į UAB „Art Glacio“ yra nulemtas atsakovų nesąžiningų veiksmų, nėra pagrįsta.
79. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, jog įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, kad tokiose kaip nagrinėjamoji bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjM4LTM3OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-238-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-238-378/2018">e3K-7-238-378/2018</a> 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
80. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje buvusiems ieškovės darbuotojams, perėjusiems dirbti į UAB „Art Glacio“, nepatvirtinus buvus atsakovų siūlymo, tai, kad jie perėjo skirtingu laikotarpiu, nėra teisinis pagrindas pripažinti, jog atsakovai neteisėtai perviliojo ieškovės darbuotojus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino atsakovus nesąžiningai konkuruojant su ieškove.
Dėl bylos procesinės baigties
81. Byloje nenustačius atsakovo A. S. neteisėtų veiksmų dėl komercinės paslapties atskleidimo bei atsakovų nesąžiningos ūkinės veiklos, netenka teisinės reikšmės kasacinių skundų argumentai dėl priežastinio ryšio ir žalos dydžio nustatymo. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, jiems negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Todėl teisėjų kolegija dėl kitų kasacinių skundų argumentų nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
82. Pripažinus, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.116 straipsnio, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, paliktinas galioti, taip pat paliktina galioti papildomo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteista 4,60 Eur Lietuvos teismo ekspertizės centrui už teismo eksperto atvykimą į teismo posėdžius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
83. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
84. Tenkinant atsakovės UAB „Art Glacio“, atsakovo A. S., trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ kasacinius skundus ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme bei priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
85. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasaciniame teisme ieškovė taip pat prašo jai priteisti 14 520 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant ieškovės atsiliepimą į atsakovų UAB „Art Glacio“ ir A. S. kasacinius skundus, atlyginimą ir 3146 Eur dėl atsiliepimo į Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ kasacinį skundą rengimo. Atsižvelgiant į byloje priimtą sprendimą, ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas nepriteistinas, taip pat netenkintini prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
86. Atsakovės UAB „Art Glacio“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 4598 Eur už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame teisme UAB „Art Glacio“ sumokėjo 8696 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 3593,70 Eur išlaidas dėl kasacinio skundo rengimo. Prašomų priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11 bei 8.13 punktuose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius, todėl iš ieškovės šiai atsakovei priteistina 1713 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, už atstovavimą kasaciniame teisme – 2988 Eur. Bendrai iš ieškovės šiai atsakovei priteistina 13 397 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
87. Kasaciniame teisme A. S. sumokėjo 8628 Eur žyminio mokesčio bei prašo priteisti 12 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, šias išlaidas, be kita ko, sudaro kasacinio skundo rengimas (10 000 Eur (be PVM) ir teisinės išvados rengimas (2200 Eur (be PVM). Prašomų priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.12 punkte nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl iš ieškovės A. S. priteistina 4074 Eur už atstovavimą kasaciniame teisme ir 8628 sumokėto žyminio mokesčio, t. y. bendrai 12 702 Eur išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į teisinės išvados pobūdį, tai, kad ji nebuvo pridėta prie bylos, nėra pagrindo priteisti jos rengimo išlaidų atlyginimo.
88. Kasaciniame teisme trečiojo asmens Vokietijos įmonės „Monolith Frost GmbH“ atstovas sumokėjo 8658 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 12 858 Eur išlaidų advokato pagalbai, rengiant kasacinį skundą. Prašomų priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.12 punkte nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 4074 Eur už atstovavimą kasaciniame teisme. Bendrai iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 12 732 Eur išlaidų atlyginimo.
89. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatyta minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme minėto dydžio priteistinų išlaidų nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei 2019 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 4,60 Eur Lietuvos teismo ekspertizės centrui už teismo eksperto atvykimą į teismo posėdžius.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Art Glacio“ (j. a. k. 303131399) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO Assets“ (j. a. k. 302553248) 13 397 (trylika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti atsakovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO Assets“ (j. a. k. 302553248) 12 702 (dvylika tūkstančių septynis šimtus du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vokietijos įmonei „Monolith Frost GmbH“ (j. a. k. 9700156) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO Assets“ (j. a. k. 302553248) 12 732 (dvylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Temidy turi daugiau nei 2404516 teismų bylų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.