Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-79-697/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02172-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.7; 15.1.11; 15.1.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. ir jo atstovo advokato Aleksandro Gogolevo (Aleksandr Gogolev) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimu A. D. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 355 straipsnio 11 dalyje, 357 straipsnio 1 dalyje, 363 straipsnio 1 dalyje, ir jam atitinkamai paskirtos 4300 Eur, 100 Eur ir 560 Eur baudos bei, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 4300 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, neturėdamas leidimo nugriauti saugomą kultūros paveldo statinį (objektą), kuris turi vertingųjų savybių ir kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinį, griovė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nepateikė informacijos apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą ar paskyrimą, taip pat apie pagrindinių statybos sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo) pasamdymą ar paskyrimą griaunamo ypatingojo statinio sklype, be to, namui griauti nepateikė statinio griovimo darbams ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tokiais veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ, Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalies, 24 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 12 punkto, 42 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. D. atstovo advokato A. Gogolevo apeliacinis skundas netenkintas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. ir jo atstovo advokato A. Gogolevo prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. ir jo atstovas advokatas A. Gogolevas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. D. nutraukti, iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) priteisti A. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašyme pareiškėjai nurodo:
4.1. Inkriminuojant ANK 355 straipsnio 11 dalį turi būti nustatyti šie požymiai: ypatingojo arba kultūros paveldo statinio griovimas, t. y. statyba, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ir kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus); toks griovimas turi būti savavališkas – neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Atsakomybė už ANK 355 straipsnio 11 dalį kyla ne už bet kokio statinio, o už ypatingojo arba kultūros paveldo statinio savavališką griovimą. Statinys, esantis (duomenys neskelbtini), už kurio neteisėtą griovimą pagal ANK 355 straipsnio 11 dalį nubaustas pareiškėjas, nėra ypatingasis, jis nebuvo griaunamas savavališkai – neypatingajam statiniui griauti statybą leidžiantis dokumentas minėto statinio griovimo metu nebuvo reikalingas. Taigi A. D. veikoje nėra nei administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 355 straipsnio 11 dalyje, dalyko, nei veikos. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo metu buvo likviduojama neypatingojo statinio avarinė būklė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ANK 355 straipsnio 11 dalies taikymą, pripažindamas, kad kultūros paveldo statiniu ANK 355 straipsnio 11 dalies prasme gali būti laikomas ir Kultūros vertybių registre neregistruotas statinys, stovintis kultūros paveldo vietovės teritorijoje; plečiamasis įstatymo normų aiškinimas, kuriuo išplečiama asmens administracinė atsakomybė, viešojoje teisėje negalimas.
4.2. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 2 straipsnio 14 punktą, kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Taigi kultūros paveldo statinys turi turėti vertingųjų savybių ir turi būti registruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodoma, kad kultūros paveldo statinys yra ypatingasis statinys, kurio statusas registruojamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
4.3. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio kategorija – neypatingasis, namas neregistruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo statinys, o šalia esantis namas turi tokį statusą (jam suteiktas unikalus numeris, aprašytos statinio vertingosios savybės ir pan.), šis pastatas Kultūros vertybių registro žemėlapyje nėra žymimas kaip saugotinas kultūros paveldo statinys ar kitaip išskiriamas, nėra žymimas kaip kultūros paveldo statinys ir VĮ „GIS-Centras“ žemėlapiuose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, surašiusi protokolą A. D. už savavališką kultūros paveldo statinio griovimą, pripažino, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra kultūros paveldo statinys.
4.4. (Duomenys neskelbtini) esantis namas patenka į (duomenys neskelbtini) savivaldybės saugoma paskelbtos kultūros paveldo vietovės miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) teritoriją, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtintame šios teritorijos specialiajame plane gyvenamasis namas priskirtas „a2“ – ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos pastatams. Viena iš kultūros paveldo vietovės miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), teritorijos vertingųjų savybių, susijusių su statiniu (duomenys neskelbtini), yra gatvių tinklas, priderintas prie reljefo ir (duomenys neskelbtini) tvirtovės komunikacinės sistemos; savitumą formuoja mūriniai ir mediniai sodybinio ir vilų pobūdžio namai, atstovaujantys (duomenys neskelbtini) modernizmo mokyklai. Gyvenamasis namas Specialiajame plane buvo priskirtas ketvirtajai kultūrinės vertės kategorijai; šios kategorijos pastatai įvardijami kaip rekomenduojami įrašyti į Kultūros vertybių registrą statiniai. Tačiau savaime statinio žymėjimas Specialiajame plane kaip ketvirtosios kategorijos statinio jo kultūros paveldo statiniu nedaro. Dar iki pradedant griovimo darbus 2015 metais buvo atliktas statinio (duomenys neskelbtini), paveldosauginis vertinimas, tačiau vertingųjų savybių nebuvo nustatyta, inicijuoti statinio įtraukimą į Kultūros vertybių registrą atsisakyta, nes pastatas neturi aiškios harmoningos architektūrinės kompozicijos, nepasižymi darniomis proporcijomis, yra avarinės būklės, faktinė pastato būklė 2015 m. neatitinka 1928 m. inžinieriaus A. G. parengto projekto, pagal kurį buvo pastatytas statinys, jis nėra aiškaus stiliaus, autentiškas plano kontūras neišlikęs.
4.5. Remiantis paveldosauginiu vertinimu, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Vertinimo taryba) dar 2015 m. gruodžio 17 d. nutarė nesiūlyti pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Vertinimo tarybos posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl Specialiojo plano pataisymų inicijavimo, siekiant statinį (duomenys neskelbtini), išbraukti iš ketvirtajai kategorijai priskirtinų statinių, tačiau tai padaryti atsisakyta dėl teritorijų planavimo rengimo procedūrų sudėtingumo. Vadinasi, tai, kad po Vertinimo tarybos 2015 m. vykusio vertinimo statinys (duomenys neskelbtini), Specialiajame plane liko pažymėtas kaip ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos statinys, lėmė ne tokio statinio galimos vertingosios savybės, o ilga ir brangi Specialiojo plano keitimo procedūra.
4.6. Statiniui (duomenys neskelbtini), nesant pripažintam kultūros paveldo statiniu, tačiau dėl jo buvimo kultūros paveldo teritorijoje pritaikius kultūros paveldo statiniams būdingus ribojimus, buvo nepagrįstai apribota A. D. nuosavybės teisė. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0zLTUwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-3-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-3-502/2018">I-3-502/2018</a> pasisakė dėl NKPAĮ nurodytų ribojimų taikymo galimiems kultūros paveldo objektams: daikto, dar nepripažinto kultūros paveldo objektu, apsaugos, sukuriamos vien jo įtraukimu į apskaitą, nėra pagrindo prilyginti apsaugai, kuri taikoma kultūros paveldo objektams. Kol konkretus daiktas įtrauktas į apskaitą tik kaip turintis vertingųjų savybių požymių, o konkrečių jo savybių vertingumas teisės aktų įtvirtinta tvarka dar nėra nustatytas, dar nėra žinoma, ar, atlikus vertinimą, jam bus taikoma kultūros paveldo objektui būdinga apsauga – dėl jos reikalingumo sprendžia vertinimo tarybos.
4.7. Statinio griovimo metu buvo likviduojama neypatingojo statinio avarinė būklė. Apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad gyvenamojo namo ekspertizė atlikta ir statinio avarinė būklė konstatuota pagal galiojančius teisės aktus. Statinio avarinė būklė buvo žinoma, byloje pateikti įrodymai apie su pačiu Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) suderintą ginčo statinio griovimą. 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „Skena“ atliktame ekspertizės akte Nr. 15-09/05 buvo nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninė būklė neatitinka reikalavimų, nurodytų Statybos įstatymo 4 straipsnyje ir statybos techniniuose reglamentuose; padaryta išvada, kad pastato būklė yra avarinė ir jį naudoti pavojinga. 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „MA projektai“ atliktoje ekspertizėje nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų, išorinių ir vidinių sienų, perdangos, stogo būklė neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų reglamente (ES) Nr. 305/2011. Pastato patalpų elektros instaliacija neatitinka reglamente STR 2.01.01.(4):2008 nustatytų reikalavimų „Naudojimo sauga“. Šios ekspertizės metu padaryta analogiška išvada, kad pastatas turi avarinės būklės požymių, pažymėta, kad avarinės būklės šalinimas turi būti vykdomas nedelsiant. Išvada dėl statinio avarinės būklės padaryta ir 2021 m. ekspertizės metu. Statinys, kaip avarinės būklės statinys, buvo pažymėtas ir su pačiu Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos suderintuose užstatymo projektiniuose pasiūlymuose. Būtent dėl avarinės statinio būklės projektiniuose pasiūlymuose statinys (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas kaip griautinas.
4.8. 2018 m. lapkričio 30 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skyriaus vedėjo Svaigedo Stoškaus buvo suderinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo projektiniai pasiūlymai. Juose ginčo statinys pažymėtas kaip griautinas avarinės būklės statinys. Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą atskirai stovinčiam neypatingajam statiniui griauti statybą leidžiantis dokumentas apskritai nebuvo reikalingas, priešingai nei pagal 2021 m. gegužės 20 d. pakeistą įstatymą, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas griaunant tik atskirai stovintį neypatingąjį statinį, pastatytą ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantį į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę. Šie įstatymo pakeitimai buvo padaryti atsižvelgus į statinių griovimo darbus (duomenys neskelbtini), pasiūlyme keisti įstatymo nuostatas išskirtas statinio (duomenys neskelbtini) atvejis. Dėl statinio griovimo be statybą leidžiančio dokumento raštu yra pasisakęs ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. spalio 30 d. rašte.
4.9. A. D. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl statinio (duomenys neskelbtini) griovimo. Atsisakyme pažymėta, kad ginčo statinys jo griovimo metu nebuvo pripažintas kultūros paveldo statiniu. Taigi statinio (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo statinio, griovimo aplinkybės buvo įvertintos sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Dėl statinio griovimo pradėjus administracinę teiseną buvo pažeistas non bis in idem (draudžiama bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) principas. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pažymėta, kad statinio griovimas ANK 355 straipsnio prasme galėjo būti vertinamas administracine tvarka nurodyto straipsnio 7 dalies, o ne 11 dalies aspektu.
4.10. Išvada dėl statinio (duomenys neskelbtini), nebuvimo kultūros paveldo statiniu buvo padaryta ir griovimo darbus vykdžiusios rangovės (duomenys neskelbtini) byloje. Šioje byloje buvo pateikti visi pareiškėjui pradėtoje administracinio nusižengimo byloje nurodyti ir į bylą taip pat pridėti įrodymai. Tačiau tapačių įrodymų pagrindu padaryti priešingi sprendimai. Apygardos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis. Skirtingai nei savo procesiniame spendime teigia apygardos teismas, abi bylos yra susijusios, nagrinėtos tos pačios faktinės aplinkybės. Pareiškėjo veiksmuose nėra ne tik ANK 355 straipsnyje nustatytų objektyviųjų požymių, bet ir kaltės.
4.11. A. D. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 357 straipsnio 1 dalį, nes teismas darė nepagrįstas išvadas apie statinio (duomenys neskelbtini) priklausymą ypatingųjų statinių kategorijai. Taip pat jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 363 straipsnį, nes kaip turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nėra šiame straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas. A. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturėjimą, kai ANK 363 straipsnyje nustatytos veiklos nevykdė, taigi jam nekilo pareiga apdrausti savo civilinę atsakomybę. Statinio griovimo darbus atliko (duomenys neskelbtini), vadinasi, šis subjektas turėjo turėti civilinės atsakomybės draudimą; administracinio nusižengimo byloje yra dokumentai, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimą turėjus.
5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėja Daiva Gvildienė atsiliepimu į A. D. ir jo atstovo A. Gogolevo prašymą atnaujinti jo administracinio nusižengimo bylą prašo nutarimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Administracinio nusižengimo teisena pradėta, protokolas surašytas ir nutarimas priimtas bei administracinė nuobauda statytojui paskirta teisėtai ir pagrįstai, remiantis ANK nuostatomis ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
5.2. Teismų praktikoje nustatyta, kad teisės ir pareigos, susijusios su kultūros vertybių apsauga, atsiranda nuo įstatyme nustatytų aplinkybių, su kuriomis siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas, o ne nuo juridinio fakto išviešinimo (registracijos) Nekilnojamojo turto registre (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-243-916/2016, 3K-3-329/2007). Byloje esančių įrodymų visuma (Kultūros paveldo departamento 2020 m. spalio 16 d. raštas Nr. (11.13 E)2-2456, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus 2020 m. spalio 15 d. raštas Nr. 55-2-180, (duomenys neskelbtini) miesto tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. sausio 18 d. aktas Nr. KM-RM-02, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. T-444) patvirtina faktą, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo statinys, priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai. Nors jis nebuvo įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau buvo ir yra Kultūros vertybių registre registruotos savivaldybės saugomos kultūros paveldo vietovės – miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), vertingoji savybė.
5.3. Kultūros paveldo statiniai gali būti žymimi nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktuose, jų prieduose (teritorijų ar apsaugos zonų planuose), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, rengiamuose pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles. Nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu. Priešinga išvada suponuotų, kad kultūros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų būti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo vietovės autentiškumo išsaugojimą. Taigi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros vertybių registre registruotos savivaldybės saugomos kultūros paveldo vietovės – miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), ir urbanistinio draustinio vertingoji savybė ir priskiriamas kultūros paveldo statiniams (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
5.4. Taip pat bylai aktualūs kai kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3013-662/2021 nustatyti faktai, kad pareiškėjas žinojo, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi vertingųjų savybių ir yra saugomas, A. D. dėl leidimo nugriauti šį pastatą dar 2015 m. su prašymu kreipėsi į Departamento (duomenys neskelbtini) skyrių, šis 2015 m. spalio 7 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad pastatas negali būti griaunamas, jam tai buvo paaiškinta ir 2020 m. spalio 15 d. vykusio susitikimo metu. Nepateikti jokie įrodymai, įrodantys pastato avarinę būklę. Šios aplinkybės laikytinos įrodytomis ir turinčiomis prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. (duomenys neskelbtini) miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2022 m. balandžio 15 d. akto Nr. KM-RM-116 pagrindu gyvenamajam namui kaip kultūros paveldo statiniui buvo suteiktas nekilnojamojo turto kultūros vertybės unikalus kodas ir gyvenamasis namas įregistruotas Kultūros vertybių registre. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, nagrinėjęs gyvenamojo namo savavališkos statybos faktą ir surašęs savavališkos statybos aktą, nustatė, kad tuo metu buvo nenurodyta, jog gyvenamasis namas yra saugomas kultūros paveldo statinys (objektas), turintis vertingųjų savybių. Interneto portalo https://kvr.kpd.lt duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas neturi objekto unikalaus kodo, kaip saugomas kultūros paveldo statinys, turintis vertingųjų savybių; portalo duomenimis (duomenys neskelbtini), skiltyje „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, paskelbti saugomais savivaldybės“ nurodytas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės saugomų objektų sąrašas, kuriame gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nenurodytas. Inspekcija neturėjo techninių galimybių tuo metu įrašyti nekilnojamosios kultūros vertybės kodą, nes jis buvo nenustatytas.
5.5. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatytos teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendimų esminių parametrų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Atsižvelgiant į nugriauto gyvenamojo namo kaip ypatingojo statinio statusą ir faktinę aplinkybę, kad statytojas nebuvo parengęs kultūros paveldo statinio griovimo projekto, nebuvo gavęs statybą leidžiančio dokumento – leidimo nugriauti statinį, gyvenamojo namo nugriovimas laikytinas neteisėtu.
5.6. Paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu patvirtintas Paveldo tvarkybos reglamentas „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“. Dėl teisės aktų, nustatančių reikalavimus tokiai ekspertizei, kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-255/2019/2015 yra nurodyta, kad leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti leidimą, pasirašo Kultūros paveldo departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Pagal šių taisyklių 3 punktą paveldosaugos (specialioji) ekspertizė yra privaloma, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projekte nurodomi šio statinio (jo teritorijos) tvarkomieji statybos darbai ar kartu su jais ir tvarkomieji paveldosaugos darbai. Taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinės instancijos teismo suformuota praktika, statytojas nepateikė įrodymų, kad gyvenamojo namo ekspertizė buvo atlikta ir jo avarinė būklė konstatuota teisės aktų nustatyta tvarka. Gyvenamojo namo avarinės būklės ekspertizė statytojo byloje nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą apie buvusią gyvenamojo namo avarinę būklę.
5.7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami statytojo administracinės atsakomybės klausimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime ir nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimtų procesinių sprendimų motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismų išvados. Bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme buvo apklausti liudytojai (A. L., S. R., kuris parodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bendravo 2015 m., jis buvo atėjęs konsultuotis, jam pasiūlė parengti dokumentus dėl pastato rekonstravimo), ištirti rašytiniai įrodymai, jų visuma patvirtina, kad statytojas padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Kauno apylinkės teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, paneigė statytojo ir jo atstovo argumentus, kad A. D. likvidavo neypatingojo statinio avarinę būklę, ir nustatė, kad dar 2015 m. (duomenys neskelbtini) miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir A. D., buvo pažymėta, kad pastatas yra (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), teritorijoje, todėl taikomi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kultūrinio draustinio specialiajame plane pateikti reikalavimai.
5.8. Atsiliepime taip pat pažymima, kad administracinio nusižengimo byla Nr. A14.80-660/2021 nėra tapati šiai bylai. Kauno apylinkės teisme administracinio nusižengimo byla Nr. A14.80-660/2021 buvo nagrinėjama pagal Inspekcijos 2020 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. APS-83, kuriame nustatyti rangovės (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai, už kuriuos atsakomybė nustatyta Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje ir 56 straipsnio 26 dalyje. Teismas nenustatė rangovės (duomenys neskelbtini) kaltės; teismas nevertino savavališkos statybos darbų padarymo (nepadarymo) fakto, nesprendė klausimų, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o nutraukė administracinio nusižengimo bylą vien dėl to, kad neįžvelgė (duomenys neskelbtini) tyčios griaunant statinį. Bylos (duomenys neskelbtini) nutraukimas nereiškia, kad gyvenamasis namas buvo griaunamas teisėtai. Byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą dėl statytojo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Ginčijamus nutarimą ir nutartį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrindė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėję visumą bylos aplinkybių.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. ir jo atstovo advokato A. Gogolevo prašymas iš dalies tenkintinas.
Dėl ANK 355 straipsnio 11 dalies, 357 straipsnio 1 dalies, 363 straipsnio 1 dalies inkriminavimo
7. Iš apylinkės ir apygardos teismų sprendimų matyti, kad A. D. nubaustas už trijų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 355 straipsnio 11 dalyje, 357 straipsnio 1 dalyje ir 363 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pagal ANK 355 straipsnio 11 dalį baudžiama už ypatingojo statinio savavališką griovimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba kultūros paveldo statinio savavališką griovimą. Pagal ANK 357 straipsnio 1 dalį baudžiama už informacijos apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą ar paskyrimą, taip pat apie pagrindinių statybos sričių vadovų (statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo) pasamdymą ar paskyrimą nepateikimą arba pateikimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų. Pagal ANK 363 straipsnį baudžiama už statinio projektavimą, vadovavimą rengiant statinio projektą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, vadovavimą atliekant statinio projekto ar statinio ekspertizę, statinio statybą ar vadovavimą statinio statybai, statinio statybos techninės priežiūros atlikimą neturint teisės verstis šia veikla, neapsidraudus ar neapdraustam privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šios teisės normos yra blanketinės, jų turinys atskleidžiamas remiantis kitų teisės aktų, pirmiausia – Statybos įstatymo, reglamentuojančių statinio naudotojo teises ir pareigas, nuostatose.
8. Iš administracinio nusižengimo protokolo, apylinkės ir apygardos teismų sprendimų matyti, kad pažeidėjui dėl ANK 355 straipsnio 11 dalies inkriminuoti Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, 24 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų pažeidimai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis pateikia ypatingojo statinio sąvoką, pagal kurią ypatingasis statinys – tai statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys; visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip šimtas žmonių; aukštybinis (daugiau kaip penkių aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal SĮ 24 straipsnio 1 dalies 10 punktą ypatingajam statiniui griauti turi būti rengiamas griovimo projektas. Pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą statybą leidžiantis dokumentas yra ir leidimas nugriauti statinį – ypatingajam ar neypatingajam statiniui griauti, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys.
9. Pareiškėjai kelia statinio, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio statuso klausimą, teigia, kad jis negali būti laikomas ypatinguoju, nes nėra registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, vadinasi, administracinė atsakomybė šiuo atveju, nesant administracinio nusižengimo dalyko, dėl visų trijų inkriminuotų administracinių nusižengimų negalima. Pareiškėjai teisūs teigdami, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punktą kultūros paveldo objektai yra pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Taigi įstatymo nuostatos objekto teisinei apsaugai reikalauja jo registracijos; registravimo faktas suponuoja ir objekto naudotojo teisėtų lūkesčių jį naudojant ribas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kultūros vertybių registro (toliau – ir Registras) nuostatų 3 punktą Registro objektai yra nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros vertybės. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vietovėje (duomenys neskelbtini), šios vietovės vertingąsias savybes nustato (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2007 m. sausio 18 d. aktas, kuriame nustatyta, kad vietovės (vertybės) vertingosios savybės, be kita ko, yra: planavimo sprendiniai – gatvių tinklas, priderintas prie reljefo ir (duomenys neskelbtini) tvirtovės komunikacinės sistemos; savitumą formuoja mūriniai ir mediniai sodybinio ir vilų pobūdžio namai, atstovaujantys (duomenys neskelbtini) modernizmo mokyklai. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba 2013 m. liepos 18 d. sprendimu paskelbė kultūros paveldo vietovę – miesto istorinę dalį, vadinamą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės saugoma (apsaugos tikslas – viešajam pažinimui ir naudojimui; reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, urbanistinis, želdynų, inžinerinis, istorinis, dailės, kraštovaizdžio) ir įsteigė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kultūrinį (urbanistinį, architektūrinį) draustinį, patvirtino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kultūrinio draustinio teritorijos specialųjį planą. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), Specialiajame plane yra pažymėtas kaip vertingas – pagal statinių kategorijų aprašą priskirtas „a2“ – ketvirtajai kategorijai, ir jame galimi šie tvarkybos darbai: taikomieji ir ardomieji tyrimai, remonto darbai, avarijos grėsmės pašalinimo darbai, konservavimo, restauravimo, pritaikymo darbai, šių darbų planavimas ir projektavimas; leidžiami tvarkomieji statybos darbai: remontas, nesudėtingų statinių statyba, menkaverčių pastatų ir statinių, nevertingų elementų griovimas; visi darbai turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų šiame specialiajame plane.
10. Taigi nors A. D. priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) teritoriją ir pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtintą Specialųjį planą yra pažymėtas kaip vertingas pastatas. Nors pastatas ir neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau yra Kultūros vertybių registre registruotos savivaldybės saugomos kultūros paveldo vietovės – miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), vertingoji savybė (būdingi saviti planavimo sprendiniai, tai leidžia jį priskirti (duomenys neskelbtini) modernizmo mokyklai). Taigi A. D. priklausantis pastatas yra ir vertingųjų savybių požymių turintis objektas, ir atitinkamos kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apylinkės ir apygardos teismai teisingai kvalifikavo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip ANK 355 straipsnio 11 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo dalyką, o A. D., vykdydamas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus, neturėdamas griovimo projekto ir leidimo statinį nugriauti, savo veika, pasireiškusia neteisėtu veikimu – savavališku pastato griovimu, padarė ANK 355 straipsnio 11 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Administracinis nusižengimas padarytas tyčia, suvokiant griaunamo objekto vertingumą, jam taikomą apsaugą, tačiau sąmoningai pasirenkant teisės aktams prieštaraujantį veikimo būdą – vykdant saugomo pastato griovimo darbus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. D. dar 2015 m. žinojo, jog jam priklausantis pastatas turi vertingųjų savybių, jo avarinė būklė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta nebuvo. Prašyme pateikiami argumentai dėl buvusios pastato, esančio (duomenys neskelbtini), avarinės būklės. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-51-489/2017, 2AT-63-976/2022). Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.??????Apylinkės ir apygardos teismai pateikė išsamius ir įtikinamus motyvus dėl pastato avarinės būklės šioje byloje nebuvimo.
12. Iš administracinio nusižengimo protokolo, apylinkės ir apygardos teismų procesinių sprendimų matyti, kad dėl ANK 357 straipsnio 1 dalies A. D. inkriminuotas SĮ 14 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Jame nurodoma, kad, statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos privaloma pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą šiame punkte nurodytą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Apylinkės ir apygardos teismai, įvertinę visus įrodymus byloje, patvirtino, kad A. D. leidimas griauti jam priklausantį kultūros paveldo statinį neišduotas, informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, duomenys nei apie statybos pradžią, nei apie rangovo pasamdymą, nei apie pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą nepateikti. Nevykdydamas SĮ nustatytos pareigos, A. D. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 357 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčia.
13. Iš administracinio nusižengimo protokolo, apylinkės ir apygardos teismų procesinių sprendimų matyti, kad dėl ANK 363 straipsnio 1 dalies A. D. inkriminuota SĮ 42 straipsnio 1 dalis. Pagal ją Statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Statybos įstatymo 42 straipsnyje taip pat reglamentuojami ir atskiri atvejai, kada civilinę atsakomybę draudžia rangovas, o kada tokia teisinė pareiga nustatyta užsakovui. Iš apylinkės ir apygardos teismų sprendimų matyti, kad teismai, atskleisdami ANK 363 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo blanketinės sudėties turinį, nesiaiškino, kas esant byloje susidariusiai situacijai turėjo pareigą apdrausti statinio griovimo darbus ir civilinę atsakomybę pagal Statybos įstatymo, galiojusio veikos padarymo metu (t. y. Statybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.), nuostatas. Pagal SĮ 42 straipsnio 10 dalį privalu drausti civilinę atsakomybę atliekant visų statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus. Pagal SĮ 42 straipsnio 7 dalį tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį vykdyti visus statinio statybos darbus, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro rangovas. Pagal SĮ 42 straipsnio 8 dalį tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio (kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą) būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties vykdyti visus statinio statybos darbus, statinio statybos, rekonstrukcijos, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). Iš šių Įstatymo nuostatų matyti, kad pareiga apdrausti griovimo darbus ir civilinę atsakomybę pastato savininkui nėra paneigiama, tačiau tam įstatyme nustatytos imperatyvios sąlygos. Pagal bylos duomenis, 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta rangos sutartis tarp užsakovo A. D. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus D. G., dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbų. Pagal sutarties 1 punktą rangovas šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovimo darbus ir atliekų, susidariusių pastato nugriovimo metu, išvežimą. Rangos sutartis sudaryta dėl viso pastato griovimo, vadinasi, užsakovas šiuo atveju neturėjo pareigos apdrausti griovimo darbus ir civilinę atsakomybę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai taikė ANK 363 straipsnio 1 dalies nuostatas. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Nesant ANK 363 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių A. D. veikoje, jam byla dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, apylinkės ir apygardos teismui padarius esminį materialiosios teisės pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), turi būti nutraukta. Kadangi galutinė nuobauda, remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta pagal sankciją už sunkesnį iš padarytų nusižengimų – pagal ANK 355 straipsnio 11 dalį, paskirtos nuobaudos dydis nekeičiamas.
14. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat prašoma iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteisti A. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ANK 666 straipsnyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos baudžiamojo proceso nuostatos. BPK 105 straipsnis nustato kaltinamojo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar asmuo išteisinamas. Remiantis tuo, kad apylinkės ir apygardos teismų procesiniai sprendimai keičiami iš dalies, prašymas atlyginti proceso išlaidas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2, 6 punktais,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį: panaikinti A. D. nubaudimą pagal ANK 363 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl to nutraukti. Kitą nutarimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
