Teismingumo byla Nr. T-18/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00939-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nemokumo administratorius V. U., dėl turtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 5700 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nemokumo administratoriaus V. U. organizuotų varžytynių metu nusipirko sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas, įregistravęs nuosavybės teisę į šį turtą, sužinojo, kad sandėlis realiai priklauso kitiems asmenims; yra gretimo gyvenamojo namo gyventojų nuosavybė ir yra įregistruotas ne kaip sandėlis, o kaip ūkinis pastatas su stogine. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo iš nemokumo administratoriaus V. U. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-56-839/2023 patenkino ieškovo ieškinio dalį varžytynių aktą pripažindami negaliojančiu ir priteisdami ieškovui iš nemokumo administratoriaus V. U. 4275 Eur žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikto nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024 panaikino Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 13 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolių (žalos) atlyginimą, Utenos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. papildomą sprendimą ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Patikslintame ieškinyje teigiama, kad ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad nemokumo administratorius nėra tinkamas atsakovas ginčo dalyje dėl reikalavimo priteisti nuostolių (žalos) atlyginimą, šį reikalavimą reiškia atsakovei VĮ Registrų centrui, kuri yra atsakinga už Nekilnojamojo turto registre įrašytus klaidingus duomenis. Ieškovo vertinimu, atsakovė VĮ Registrų centras netinkamai atliko savo kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos funkcijas, kadangi neužtikrino tinkamo pastato kadastro duomenų nustatymo ir to, kad būtų išvengta to paties statinio kadastro duomenų ir teisinės registracijos dvigubinimo. Būtent dėl Nekilnojamojo turto registre įrašytų klaidingų duomenų, varžytynių akto pagrindu jam buvo parduotas tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamojo turto objektas (sandėlis), kuris varžytynių paskelbimo ir vykdymo metu realiai kaip likviduojamam dėl bankroto juridiniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas neegzistavo.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai, priėmę patikslintą ieškinį, suabejojo jo priskirtinumu bendrosios kompetencijos teismui ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Atsakovė nėra pateikusi atsiliepimo, todėl jos pozicija nėra žinoma.
Teismas nutartyje nurodo, kad specialioji teisėjų kolegija 2021 m. spalio 26 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-69/2021 yra konstatavusi, jog ginčas dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų, susijusių su kito asmens nuosavybės teise, įrašymo spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių VĮ Registrų centro, kaip Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojos, kompetenciją, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikoma viešojo administravimo subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 59 punktas). Kasacinis teismas šioje byloje taip pat nurodė, jog VĮ Registrų centras gali dalyvauti byloje kaip atsakovė, jeigu ji nevykdo jos, kaip registro ar sistemos tvarkytojos, veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 61 punktas). Esant neaiškumams dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo ir siekiant išvengti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, teismo nutarta kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus, klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kelia reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, kurį grindžia atsakovės VĮ Registrų centro veiksmais neteisingai nustačius ir įregistravus (išviešinus) duomenis Nekilnojamojo turto registre apie juridiniam asmeniui priklausančias nuosavybės teises į pastatą (sandėlį), kurį šio juridinio asmens likvidavimo dėl nemokumo metu varžytynių akto pagrindu įsigijo ieškovas.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-34-313/2024 dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui nemokumo administratoriui V. U. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, 2024 m. vasario 29 d. nutartimi abiejų instancijų teismų sprendimų dalis dėl nuostolių atlyginimo pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu panaikino ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre registruoti pastatai (sandėlis su terasa) ir ūkinis pastatas su stogine laikytini vienu ir tuo pačiu nekilnojamojo turto kadastro objektu, leidžia spręsti apie Nekilnojamojo turto registre įrašytus klaidingus duomenis; kadangi dėl tokios klaidos (neteisingai išviešinto fakto apie juridiniam asmeniui priklausančias nuosavybės teises į pastatą) įvykusių varžytynių rezultatas teismo sprendimu pripažintas niekiniu, turtą pardavęs juridinis asmuo yra išregistruotas, tai niekinio sandorio teisiniai padariniai šiuo atveju turi būti taikomi priteisiant nuostolių atlyginimą iš asmenų, dėl kurių veiksmų tokia klaida atsirado (buvo padaryta) ir toks turtas buvo registruotas skolininko (bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės) vardu.
Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administracinių teismų kompetencijai priskiriami tik tie ginčai dėl žalos atlyginimo, kurie nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Atsakovei VĮ Registrų centrui teisės aktais yra pavesta vykdyti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos funkcijas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 8 punktas). Nekilnojamojo turto registro paskirtis – registruoti šio registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Nekilnojamojo turto registro duomenis bei dokumentus, atlikti kitus šio registro tvarkymo veiksmus (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 2 punktas).
Atsakovė VĮ Registrų centras taip pat yra Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoja (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 6 punktas). Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis – registruoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnyje nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro objektus bei įrašyti, kaupti ir apdoroti šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo atliekami duomenų įrašymo ir registravimo veiksmai yra teisės aktais jam pavestų funkcijų viešojo administravimo srityje vykdymas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Ginčai dėl veiksmų viešojo administravimo srityje patirtos žalos atlyginimo pagal savo pobūdį laikytini kylančiais iš administracinių teisinių santykių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis) bei patenkantys į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2007-11, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2016, 2018 m. sausio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2020).
Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra siejamas su atsakovės VĮ Registrų centro, kaip Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojos, atliktais nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir jo priklausymą konkretiems asmenims įregistravimo Nekilnojamojo turto registre veiksmais, t. y. veiksmais viešojo administravimo srityje. Dėl to ieškovo keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės VĮ Registrų centro jai atliekant viešojo administravimo veiksmus yra administracinis ir nagrinėtinas administraciniame teisme.
Į specialiąją teisėjų kolegiją kreipęsis teismas, savo nutartyje keldamas abejonę dėl atsakovės VĮ Registrų centro veiksmų administracinio teisinio pobūdžio nagrinėjamu atveju, remiasi specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-69/2021, kurioje nuspręsta ieškinį atsakovui fiziniam asmeniui ir atsakovei VĮ Registrų centrui dėl kiemo aikštelės kadastrinių matavimų bei sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad nurodytoje teismingumo byloje Nr. T-69/2021 ginčas kilo ne tik dėl atsakovės VĮ Registrų centro veiksmų, t. y. klaidos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ištaisymo, išregistruojant ginčo kiemo aikštelę iš ieškovo nuomojamo žemės sklypo, bet ir atsakovo fizinio asmens daiktinės (nuosavybės) teisės į nurodomą kiemo aikštelę ir jos turinio. Be to, šioje byloje specialiosios teisėjų kolegijos nėra nurodyta, kad atsakovės VĮ Registrų centro veiksmai registruojant nekilnojamojo turto duomenis (be kita ko, kadastro duomenis) nėra laikytini viešuoju administravimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės VĮ Registrų centro, šiai netinkamai atlikus registrų tvarkytojos funkcijas; ieškinyje nėra keliami jokie su kitų asmenų nuosavybės teise susiję klausimai, be kita ko, neginčijami kitiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto kadastro duomenys.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas pagal ieškovo ieškinį atsakovei VĮ Registrų centrui yra nagrinėtinas administraciniame teisme, todėl perduodamas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 20 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nemokumo administratorius V. U., dėl turtinės žalos atlyginimo Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
