Baudžiamoji byla Nr. 2K-106-813/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00479-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.2.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. (A. M.) ir I. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė ir neatlikta bausmės dalis, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi (laisvės atėmimas ketveriems metams dvidešimt šešioms dienoms), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams dvidešimt šešioms dienoms;
I. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria prokuroro ir nuteistosios I. M. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. M. nuteista už tai, kad, prašant ir organizuojant A. M., veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, pateikusiu I. M. popieriaus lapą, supurkštą psichotropine medžiaga, neteisėtai siuntė šią psichotropinę medžiagą, turėdama tikslą kitaip platinti, būtent: ji tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 20 d., nuteistajam A. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, išsiuntė voką su psichotropine medžiaga – 0,3633 g sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, nurodydama netikrus siuntėjo duomenis (D. B., (duomenys neskelbtini), Vilnius), šis vokas buvo pareigūnų paimtas 2021 m. rugsėjo 21 d.
2. A. M. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Alytuje, Ulonų g. 8A, surasdamas asmenį, kuris atvežė I. M. popieriaus lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 20 d., susitaręs su I. M. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, skambindamas jai daugybę kartų telefonu, organizavo į Alytaus pataisos namus psichotropinių medžiagų siuntimą laišku. Po to I. M., ant voko nurodžiusi netikrus siuntėjo duomenis, t. y. D. B., (duomenys neskelbtini), Vilnius, į Alytaus pataisos namus 2021 m. rugsėjo 21 d. nuteistajam A. M. atsiuntė voką su A4 formato popieriaus lapu, impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-BUTINACA, kurio grynasis kiekis yra 0,3633 g.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistųjų A. M. ir I. M. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį, o Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti A. M. ir I. M. veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jiems kuo švelnesnes bausmes. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Darydami išvadas apie bylos aplinkybes, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, iš nekaltumo prezumpcijos kylantį abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą, nukrypo nuo teismų praktikos. BK 259 ir 260 straipsniuose uždraustos nusikalstamos veikos atskiriamos pagal tai, ar jos padarytos turint tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba neturint šio tikslo. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties matyti, kad išvadą, jog nuteistajam A. M. atsiųstas vokas su psichotropine medžiaga apipurkštu lapu buvo įgytas turint tikslą platinti psichotropines medžiagas, teismai grindė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenimis, tačiau, kasatoriaus vertinimu, šie įrodymai nėra patikimi ir pakankami įrodymai šiai išvadai padaryti. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai negali patvirtinti, jog 2021 m. rugsėjo 21 d. A. M. atsiųstos psichotropinės medžiagos buvo skirtos būtent platinti, o ne jam asmeniškai vartoti, be to, jie nėra susiję su konkrečiu šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų turinio matyti, kad nors nuteistojo A. M. pokalbių telefonu turinys kelia tam tikrų įtarimų, tačiau juose nėra tiesiogiai užfiksuota, kad narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis disponuota turint tikslą jas platinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, pagal teismų praktiką, nė vienam įrodymui, tarp jų ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolams, negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, nė vienas įrodymas negali būti vertinamas kaip turintis didesnę reikšmę prieš kitus byloje esančius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-440-976/2015). Byloje nagrinėjamu atveju nei 2021 m. rugsėjo 21 d. į Alytaus pataisos namus atsiųsto psichotropinėmis medžiagomis supurkšto lapo paruoštų vartoti dozių skaičius, nei jokios kitos bylos aplinkybės nepaneigia, kad psichotropinės medžiagos buvo A. M. įgytos siekiant pačiam suvartoti, juolab kad A. M. yra narkotines medžiagas vartojantis asmuo. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, remiantis kuriais būtų galima daryti vienareikšmę išvadą dėl A. M. turėto tikslo platinti psichotropinę medžiagą. Pagal teismų praktiką, teismas turi nustatyti visas aplinkybes, kurios privalomos inkriminuojant kaltinamajam atitinkamą BK straipsnį, o konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą turi tik tuomet, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctNzE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-719/2019">2K-87-719/2019</a>), neįrodytas kaltumas yra tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-440-976/2015). Dėl to teismai, esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, pripažindami A. M. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą, vadovaujantis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110/2013">2K-110/2013</a>, 2K-540/2013).
3.2. Pritaikydami A. M. veikai BK 260 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad psichotropinių medžiagų siuntimas kaip alternatyvi veika yra nurodytas ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, todėl vien tai, kad psichotropinės medžiagos buvo siunčiamos į pataisos namus, nesuteikia pagrindo veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, pardavimu ar kitokiu platinimu nelaikytinos situacijos, kai narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas vyksta tarp bendrininkų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtos Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai), apžvalgos 14.2 punktas). Byloje yra susiklosčiusi situacija, kai kalėjime bausmę atliekantis asmuo įsigyja psichotropinę medžiagą sau vartoti ir šią medžiagą pagal jo paties prašymą atsiunčia kitas asmuo, todėl, remiantis teismų praktika, A. M. veika nėra psichotropinių medžiagų platinimas ir nepasižymi tokiu tikslu. Kasatorius pažymi, kad A. M. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad nei kaltinamajame akte, nei prokuroro patikslintame kaltinime, nei teismo nuosprendyje nėra nurodytas platinimo požymis, nėra aprašyta ir apibrėžta, kaip pasireiškė A. M. įvykdytas psichotropinės medžiagos platinimas ar tikslas platinti, t. y. toks sudėties požymis nuteistajam nebuvo inkriminuotas. A. M. priimtu nuosprendžiu buvo nuteistas tik už psichotropinės medžiagos įgijimą, todėl tokia veika negali būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus manymu, A. M. veika pagal byloje susiklosčiusią situaciją galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, nes A. M. siunčiamos medžiagos negavo – pašto siuntinys su psichotropine medžiaga buvo sulaikytas kalėjimo pareigūnų.
3.3. Pritaikydami I. M. veikai BK 260 straipsnio 1 dalį, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip pirmiau nurodyta, pagal teismų praktiką, pardavimu ar platinimu nelaikytinos bendrininkų veikos, kuriomis narkotinės ar psichotropinės medžiagos perduodamos tarp bendrininkų. Byloje yra susiklosčiusi situacija, kai A. M. atliko parengiamuosius veiksmus ir vadovavo psichotropinių medžiagų įgijimui. Organizuodamas psichotropinės medžiagos siuntimą, A. M. siekė įgyti psichotropinę medžiagą sau vartoti, taigi, šiuo atveju psichotropinių medžiagų siuntimas vyko tarp bendrininkų, todėl I. M. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatytas I. M. tikslas platinti psichotropinę medžiagą, nes skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nenurodyta, nemotyvuota, kuo pasireiškė I. M. inkriminuotas tikslas platinti psichotropinę medžiagą. Kasatoriaus manymu, I. M. turėtas tikslas parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą nėra įrodytas pakankamais ir patikimais byloje surinktais įrodymais, todėl bylą nagrinėję teismai tokį I. M. veikos tikslą nustatė pažeisdami abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą. I. M. veika galėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Juknevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistųjų A. M. ir I. M. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pritaikydami A. M. veikai BK 260 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pažymėtina, kad A. M. viso proceso metu nuosekliai pripažino savo kaltę, kad laukė kaltinime nurodyto laiško, žinojo, kad galimai jis supurkštas psichotropine medžiaga, kad laišką jam atsiųs motina. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad A. M. vaidmuo platinant narkotines ir psichotropines medžiagas buvo aktyvus. A. M. reguliariai vertėsi šia nusikalstama veika, nuteistieji kreipdavosi į jį turėdami tikslą gauti psichotropinių medžiagų, už jas buvo atsiskaitoma pervedant pinigus nuteistojo motinai I. M., o A. M. organizavo iš laisvės psichotropinių medžiagų perdavimą į įkalinimo įstaigą. Prokuroro teigimu, nuosprendyje nurodytų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma visiškai pagrįstai teismui suponavo išvadą, kad A. M. veika atitinka aprašytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad A. M. laiško laukė norėdamas psichotropinę medžiagą suvartoti pats, yra nepagrįsti, nes prieštarauja pirmiau nurodytai bylos medžiagai.
4.2. Pritaikydami I. M. veikai BK 260 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Asmens tikslas parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas grindžiamas ne tik jo prisipažinimu turėjus tokį tikslą, bet ir byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Nors I. M. proceso metu nuosekliai teigė, kad ji tiksliai nežinojo, o tik numanė, jog galimai sūnui A. M. į pataisos namus siunčia lapą su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau tokie jos parodymai savaime nepaneigia išvados, kad ji žinojo ir tikslingai neteisėtai siuntė šią psichotropinę medžiagą, turėdama tikslą kitaip platinti.
4.3. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principus, nukrypo nuo teismų praktikos. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė įrodymų vertinimo klaidų, tokie kasacinio skundo teiginiai vertintini kaip subjektyvi kasatoriaus nuomonė, kai baudžiamojo proceso teisės normos ir teismų praktika yra interpretuojamos išimtinai vienpusiškai, pritaikant prie kasatoriaus nurodomų aplinkybių, iškreipiant tikrąją jų esmę ir prasmę. Išvados apie bylos aplinkybes negali būti daromos tik pagal kaltinamojo parodymus, o turi būti vertinami ir kiti byloje surinkti įrodymai. Šioje byloje A. M. ir I. M. iškeltos gynybos versijos nebuvo įrodytos objektyviais byloje surinktais įrodymais, todėl teismai jas įvertino objektyviai. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, išvadas apie bylos aplinkybes pagrindė ne tik kaltinamųjų, bet ir teisinamųjų įrodymų analize. Be kita ko, bylą nagrinėję teismai savo išvadą, kad psichotropinė medžiaga buvo įgyta ir siųsta turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, pagrindė nuteistųjų prisipažinimu, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais, todėl deklaratyvūs yra kasacinio skundo teiginiai, kad teismo išvados nebuvo pagrįstos tinkama byloje surinktų įrodymų analize. Vien tai, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.
4.4. Iš to, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o juos naikinti ar keisti pagal kasacinio skundo motyvus nėra pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistųjų A. M. ir I. M. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų
6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė A. M. veikai BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nei kaltinamajame akte, nei prokuroro patikslintame kaltinime, nei teismo nuosprendyje nėra nurodytas platinimo požymis, nėra aprašyta ir apibrėžta, kaip pasireiškė A. M. įvykdytas psichotropinės medžiagos platinimas ar tikslas platinti, t. y. toks nusikaltimo sudėties požymis nuteistajam nebuvo inkriminuotas.
7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, kurio paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNTk0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-594/2023">2K-50-594/2023</a>). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) ir BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Pagal konstitucinius teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principus, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-561/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-561/2012">2K-561/2012</a>).
8. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir, vadovaudamasis įstatymu, priimti teisėtą bei pagrįstą, BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą (nuosprendį ar nutartį) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-3-648/2021). Vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, teismas privalo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM4LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-138-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-138-628/2021">2K-138-628/2021</a>). Kartu pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Teismas privalo savo išvadas grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtMTA3My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-1073/2023">2K-48-1073/2023</a>). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-594/2024">2K-74-594/2024</a>).
9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, pagal teismų praktiką, apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Šios instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34/2010">2K-34/2010</a>, 2K-190-648/2018). Turi būti patikrinta, ar pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusiame nuosprendyje padarytas išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan. Taip pat ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Šios instancijos teismo pareiga yra atlikti ne tik pirmosios instancijos teismo ištirtų, bet ir naujų įrodymų tyrimą, o galiausiai ir keisti kaltinimą, jei būtų tam pagrindas (BPK 320 straipsnio 6 dalis, 256 straipsnis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NC02MjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-54-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-54-628/2020">2K-7-54-628/2020</a>).
10. Išnagrinėjusi kasacine tvarka baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 324 straipsnio 6 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, nebuvo aktyvus procese.
11. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, be kitų požymių, turi būti nustatyta bent viena iš alternatyvių veikų, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, bei tikslas šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba tokių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, jei šios veikos padarytos neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi, tokios veikos kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas gali būti kvalifikuotos tiek pagal BK 259 straipsnį, tiek pagal BK 260 straipsnį priklausomai nuo to, ar jos padarytos turint tikslą medžiagas neteisėtai parduoti ar kitaip platinti. Sprendžiant dėl taikytino baudžiamojo įstatymo, reikšmingas ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, nes tada, kai neteisėtai gaminamas, perdirbamas, įgyjamas, laikomas, gabenamas ar siunčiamas labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, veikos kvalifikuojamos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nepriklausomai nuo to, ar jos padarytos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti ar nenustačius tokio tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228-511/2017">2K-228-511/2017</a>, 2K-291-489/2017, 2K-1-719/2020).
13. A. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad surado asmenį, kuris atvežė I. M. popieriaus lapą, impregnuotą psichotropine medžiaga, susitarė su I. M. ir nenustatytais asmenimis, kad psichotropinės medžiagos bus atsiųstos laiške į pataisos namus, o I. M. tokį laišką A. M. į pataisos namus išsiuntė. Taip A. M. parengė, organizavo neteisėtą psichotropinės medžiagos siuntimą ir jam vadovavo. Taigi, A. M. pagal teismo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nebuvo nuteistas už tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti ar kad šią medžiagą jis pardavė ar kitaip platino. I. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista už tai, kad prašant ir organizuojant A. M., veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, pateikusiu I. M. popieriaus lapą, supurkštą psichotropine medžiaga, neteisėtai siuntė šią psichotropinę medžiagą laišku į pataisos namus, turėdama tikslą šią medžiagą kitaip platinti. Taigi, I. M., pagal teismo nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes veikdama kaip A. M. ir nenustatyto asmens bendrininkė, vykdytoja, neteisėtai išsiuntė psichotropinę medžiagą A. M. į pataisos namus, tačiau, kitaip nei A. M., tai padarė turėdama tikslą psichotropinę medžiagą kitaip platinti. Nors A. M. ir I. M. kaip bendrininkai dalyvavo padarant tą pačią nusikalstamą veiką, tačiau I. M. buvo nuteista už tai, kad veiką padarė turėdama tikslą kitaip psichotropinę medžiagą platinti, o A. M., nors ir buvo tos pačios nusikalstamos veikos rengėjas, organizatorius bei vadovas, tą pačią nusikalstamą veiką padarė jau tokio tikslo neturėdamas. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl A. M. ir I. M. tikslo platinti psichotropinę medžiagą prieštarauja tarpusavyje. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, jog abiem bendrininkams inkriminuojamos veikos požymiai turi sutapti, nes kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nurodytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-485/2008">2K-485/2008</a>, 2K-199-697/2016, 2K-100-1073/2025). Pažymėtina, kad būtent tikslas kitaip psichotropinę medžiagą platinti turi svarbią reikšmę nagrinėjamoje byloje, ne tik atribojant nuteistųjų veikų kvalifikavimą pagal BK 259 ir 260 straipsnius, bet ir nustatant tarp jų susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumą. Ši nusikalstamą veiką apibūdinanti aplinkybė neatskleista, A. M. net nebuvo inkriminuota, dėl to negalima spręsti ir apie abiejų nuteistųjų veikos teisinį vertinimą, kvalifikavimą pagal tą patį BK specialiosios dalies atitinkamą straipsnį.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišsiaiškino, kaip nuteistieji suvokė inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kokios buvo jų valinės paskatos toliau disponuoti psichotropine medžiaga. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl A. M. ir I. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju bendrininkavimo sudėtis nebuvo išsamiai atskleista ir tinkamai nenustatyti visi būtinieji požymiai, išvis nenurodyti jokie argumentai dėl nusikalstamos veikos stadijos, nors I. M. gynėjo apeliaciniu skundu buvo prašoma jos veikos nevertinti kaip baigtos. Taip apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios I. M. gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Šie baudžiamojo proceso normų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nagrinėjamu atveju pirmiau minėti pažeidimai liečia ir nuteistąjį A. M., kaip bendrininką. Sprendžiant nutartyje nurodytus klausimus turi būti vertinami ne tik veikos kvalifikavimo, jos stadijos klausimai, bet ir įrodymai dėl faktinių aplinkybių, susijusių su tikslo psichotropinę medžiagą kitaip platinti turėjimu, tinkamo nustatymo.
15. Tokiu atveju siekdamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, 324 straipsnio 6 dalimi, privalo atlikti įrodymų tyrimą tam, kad pašalintų prieštaravimus, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, savo išvadų dėl nuteistųjų tikslo turėjimo kitaip platinti psichotropinę medžiagą nemotyvavo ir jų nepagrindė konkrečiais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>, 2K-204-697/2017, 2K-54-719/2022). Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
16. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą dėl A. M. ir I. M. kaltumo padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vadovaudamasi BPK 386 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasatoriaus kasacinio skundo argumentų, nes dėl jų turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl A. M. ir I. M. priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Darius Kantaravičius
