V. J. pagal BK 222 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-105-891/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00021-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.10.1; 1.2.29.1.1; 2.3.2.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Arūno Budrio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistajam V. J.,

nuteistojo V. J. gynėjui advokatui Albertui Kručkauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu V. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintas. Panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis, kuriuo V. J. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (6266 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. J. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pašalinus perteklines nuorodas į teisės aktus bei pakeitus kaltinime padarytas nuorodas apie netikrų dokumentų pagaminimo požymį tikrų dokumentų suklastojimo požymiu, kartu PVM sąskaitų faktūrų klastojimą ir panaudojimą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, nuo 2006 m. vasario 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. eidamas UAB T direktoriaus pareigas, o nuo 2015 m. spalio 19 d. būdamas ir Bendrovės akcininkas, realiai vadovaudamas UAB T bei turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, pagal kurias ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, taip pat žinodamas, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas,,už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ bei pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovėje nebuvo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, suprasdamas, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku UAB T vardu suklastojo tikrus dokumentus – bendros 536 186,60 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras Latvijos Respublikoje registruotai įmonei „SIA M“, Estijos Respublikoje registruotoms įmonėms „W OU“ ir „V OU“, bei Vokietijos Respublikoje registruotai įmonei „V“, šiose sąskaitose faktūrose nurodė žinomai netikrus duomenis apie realioje tikrovėje tarp šių bendrovių neįvykusius sūrio pardavimo sandorius, taip pagamindamas netikrus dokumentus, t. y.: „SIA M“ 2017 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP04/4-1 – 86 258,87 Eur sumos dėl tariamo įvairių rūšių sūrių pardavimo; „SIA M“ 2017 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP04/10-1 – 94 503,78 Eur sumos dėl tariamo įvairių rūšių sūrių pardavimo; „SIA M“ 2017 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP07/10-1 – 116 679,05 Eur sumos dėl tariamo įvairių rūšių sūrių pardavimo; „SIA M“ 2017 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP07/25-1 – 22 685,69 Eur sumos dėl tariamo įvairių rūšių sūrių pardavimo; „W OU“ 2017 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP05/10-1 – 110 323,43 Eur sumos dėl tariamo įvairių rūšių sūrių pardavimo; „V OU“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP08/01-1 – 70 551 Eur sumos dėl tariamo įvairių rūšių sūrių pardavimo; „V“ – 2017 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TP06/15-1 – 35 184,78 Eur sumos dėl tariamo įvairių rūšių sūrių pardavimo, šias sąskaitas faktūras įtraukė į UAB T buhalterinę apskaitą ir apskaitė, taip apgaulingai tvarkė UAB T buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB T veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

2. Taip pat V. J. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pašalinus neįrodytą objektyvųjį požymį – netikro dokumento pagaminimą ir su juo susijusias faktines aplinkybes, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, jog UAB T iš tiekėjų Italijos įmonės „B“, Vokietijos įmonės „P“ įsigyto sūrio nepardavė Latvijos, Estijos ir Vokietijos įmonėms „SIA M“, „W OU“, „V OU“, „D“, siekdamas pagrįsti tariamus sūrio pardavimo sandorius ir šių prekių gabenimą Latvijos, Estijos ir Vokietijos įmonėms „SIA M“, „W OU“, „V OU“, „D“, panaudojo žinomai netikrus dokumentus: 2017 m. balandžio 4 d. CMR, kuriuo įformintas vežėjos įmonės „OOO A“ tariamas 18 950 kg „DorBlu Laib“ sūrio gabenimas iš Vokietijos įmonės „P GmbH“ į Latviją gavėjai įmonei „SIA M“; 2017 m. balandžio 10 d. CMR, kuriuo įformintas vežėjos įmonės „OOO A“ tariamas 20 066,857 kg įvairių sūrių gabenimas iš Vokietijos įmonės „P“ į Latviją gavėjai įmonei „SIA M“; 2017 m. liepos 10 d. CMR, kuriuo įformintas vežėjos įmonės „OOO A“ tariamas 20 158,33 kg įvairių sūrių gabenimas iš Vokietijos įmonės „P GmbH“ į Latviją gavėjai įmonei „SIA M“; 2017 m. liepos 25 d. CMR, kuriuo įformintas vežėjos įmonės „OOO A“ tariamas 7100 kg sūrio „Maasdammer Jagibo“ gabenimas iš Italijos įmonės „B“ į Latviją gavėjai – įmonei „SIA M“; 2017 m. gegužės 12 d. CMR, kuriuo įformintas vežėjos įmonės „OOO A“ tariamas 19 150 kg įvairių sūrių gabenimas iš Vokietijos įmonės „P GmbH“ į Estiją gavėjai įmonei „W OU“; 2017 m. birželio 15 d. CMR, kuriuo įformintas vežėjos įmonės „OOO A“ tariamas 5400 kg įvairių rūšių sūrio gabenimas iš Italijos įmonės „B“ į Vokietiją gavėjai įmonei „V“; 2017 m. rugpjūčio 1 d. CMR, kuriuo įformintas vežėjos įmonės „OOO A“ tariamas 21 260 kg sūrio „Maasdammer Jagibo“ gabenimas iš Italijos įmonės „B“ į Estiją gavėjai įmonei „V OU“, pateikdamas 2019 m. lapkričio 12 d. šiuos netikrus CMR Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) per UAB T bankroto administratorę L. T. (nežinančią apie V. J. nusikalstamus veiksmus), o ši pagal 2019 m. spalio 23 d. dokumentų poėmio aktą Nr. (21.222) FR0707-1628 ir vykdydama 2019 m. spalio 13 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (21.222) FR0706-1286 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl spręsdamas V. J. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį išteisino kaip nepadariusį nusikalstamų veikų, nustatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. J. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, o nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, pagrįsti tik dėl negalimumo buhalterinių dokumentų suklastojimą ir panaudojimą kvalifikuoti kaip savarankišką nusikalstamą veiką, tačiau negali būti pripažinti pakankamais ir įtikinamais visa BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo apimtimi, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas A. Kručkauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnio 2–3 dalis, reglamentuojančias kaltinimo keitimo teisme tvarką. Teismas, konstatuodamas, kad nuteistajam V. J. abi inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašytos bendrai, neišskirta, kurie nuteistojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kurie – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai pripažino, kad kaltinimai V. J. suformuluoti netinkamai, o kaltinamasis aktas turėjo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinimai dėl skirtingų nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuotinos pagal skirtingus BK straipsnius, nepagrįstai kaltinamajame akte suformuluoti kaip vienas bendras kaltinimas, nors prokuroras kaltinimus dėl septynių sąskaitų faktūrų suklastojimo siejo su BK 222 straipsnio 1 dalimi ir BK 300 straipsnio 1 dalimi, o kaltinimus dėl septynių CMR važtaraščių suklastojimo – tik su BK 300 straipsnio 1 dalimi. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nepasiūlė prokurorui ištaisyti kaltinamojo akto trūkumų ar pakeisti kaltinimo, tačiau kaltinimus keitė savo iniciatyva, apie tai gynybai iš anksto nepranešė, todėl pažeidė BPK 255, 256 straipsnius.

4.2. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad V. J. neigė padaręs nusikalstamas veikas, dėl to kaltinimo keitimas gynybai neturi esminės reikšmės. Priešingai, V. J. pirmosios instancijos teisme buvo išteisintas, todėl ir gynyba apeliacinės instancijos teisme buvo rengiama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Prokuroras apeliaciniu skundu neprašė keisti kvalifikavimo, neišskyrė naujų faktinių aplinkybių, todėl ir V. J. neturėjo pagrindo gintis nuo naujų kaltinimų ir gynėsi tik pagal prokuroro apeliacinį skundą. Kad gynyba turėjo papildomai gintis ne nuo prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, o iš naujo įrodinėti nusikalstamos veikos požymių nebuvimą, paaiškėjo tik apeliacinės instancijos teismui priėmus skundžiamą nuosprendį. Jei nuteistajam ar jo gynėjui būtų buvę žinoma apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą pakeisti kaltinimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalies paliekant tik septynių CMR panaudojimo VMI aplinkybes, gynyba būtų pateikusi papildomus įrodymus, kad CMR važtaraščiai VMI buvo pateikti ne ginčui spręsti, o vykdant VMI reikalavimą (nurodymą), t. y. V. J., gavęs VMI nurodymą, kreipėsi į L. P., šis jam atsiuntė CMR važtaraščius. Šios aplinkybės patvirtina, kad gynyba dėl BK 300 straipsnio 1 dalies būtų buvusi kitokia, jei apie kaltinimo keitimą būtų buvę pranešta iš anksto. Todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kaltinimas suformuluotas netinkamai, o kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 4–5 punktų reikalavimų, nes netinkamai išdėstyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, privalėjo grąžinti kaltinamąjį aktą trūkumams ištaisyti arba pasiūlyti prokurorui pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau teismas šių procesinių reikalavimų nesilaikė.

4.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes, keisdamas kaltinimą ir nuteisdamas V. J., išėjo iš prokuroro apeliacinio skundo ribų ir taip pablogino V. J. teisinę padėtį. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė V. J. nuteisti pagal tai, koks kaltinimas jam buvo pateiktas kaltinamajame akte, o skunde pasisakė tik dėl subjektyviųjų nusikalstamų veikų požymių – kaltės (prokuroras teigė, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog V. J. veiksmuose nėra kaltės), gynyba buvo vykdoma neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

4.4. Ginčijant nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas minėto nusikaltimo sudėties požymius grindė VMI 2020 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės L. Bortkevič 2024 m. kovo 27 d. pateiktu ekspertizės aktu. Ekspertė, duodama paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog išvadoje vertino kitus įrodymus, atsakė į teisinius klausimus. Taigi ekspertė pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tiesiog perrašė ekspertizės akto išvadas, nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tinkamai nepagrindė, nevertino subjektyviųjų minėto nusikaltimo požymių.

4.5. Taip pat V. J. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jo kaltė neįrodyta, ne jis išrašė CMR važtaraščius, o juos panaudojo tik VMI pareikalavus, t. y., VMI pareikalavus pateikti duomenis per patikrinimą, jis kreipėsi į L. P. ir iš jo gavęs dokumentus perdavė šiuos VMI. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie juose esančius tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl nesikėsino į valdymo tvarką, nesiekė jokių padarinių ir net nesuvokė, kad perduoda VMI dokumentus, kuriuose yra tikrovės neatitinkantys duomenys. Jei VMI nebūtų surašiusi papildomo nurodymo, V. J. nebūtų prašęs L. P. atsiųsti minėtų CMR važtaraščių. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai pakeitė išsamias ir teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kaltės V. J. veiksmuose nebuvimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato A. Kručkausko kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir kaltinimo keitimo

6. Kasatorius – nuteistojo V. J. gynėjas – teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, nes savo iniciatyva, iš anksto nepranešęs, pakeitė V. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį suformuluotą kaltinimą bei, panaikinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, jį pagal minėtus straipsnius nuteisė.

7. Nagrinėjamoje byloje V. J. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. išrašė netikras bendros 536 186,60 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras ir jas įtraukė į UAB T buhalterinę apskaitą bei išrašė UAB T vardu septynis CMR važtaraščius, juose nurodė žinomai tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl prekių (sūrio produktų) gabenimo tariamiems pirkėjams ir minėtus CMR važtaraščius per nieko apie nusikalstamų veikų darymą nežinantį asmenį, vykdydamas mokesčių administratoriaus nurodymą, pateikė VMI, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB T veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

8. Pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus kaltinimus V. J. išteisino konstatavęs, kad: 1) byloje nėra įrodymų, patvirtinančių subjektyvųjį V. J. inkriminuotos BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymį – tiesioginę ar netiesioginę tyčią; 2) dėl BK 300 straipsnio 1 dalies pirmosios instancijos teismas nurodė, kad PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas yra apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas, todėl papildomai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojamas, o dėl CMR važtaraščių klastojimo ir panaudojimo byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog nors juose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija dėl sūrio produktų gabenimo, tačiau nenustatyta, kad šiuos septynis netikrus CMR važtaraščius pagamino V. J., taip pat kad jis, juos pateikdamas VMI, žinojo, jog minėti CMR važtaraščiai yra netikri ir kad taip jis šiuos netikrus CMR važtaraščius panaudojo.

9. Prokuroras byloje pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir V. J. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip esminius apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, prokuroras nurodė tai, kad bylos duomenys patvirtina V. J. veiksmuose buvus tyčią padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jis pagal abu BK specialiosios dalies straipsnius išteisintas nepagrįstai.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį teisės taikymo aspektu pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, susijusių su kaltinimo keitimu teisme (BPK 256 straipsnis).

11. Pirmiausia pažymėtina tai, kad konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-648/2020).

12. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo teisme tvarka įtvirtinta BPK 256 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-238-594/2022 ir kt.). Be to, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, 2K-7-66-648/2018 ir kt.). Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-219-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-166-495/2023 ir kt.). Kartu teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, 2K-236-648/2020 ir kt.).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020, 2K-124-976/2023 ir kt.).

14. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir (ar) jos faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis pakeitimas savaime nereiškia naujo kaltinimo dėl naujos veikos pateikimo ir atitinkamai nuteisimo už veiką, dėl kurios asmuo nebuvo perduotas teismui. Išvada dėl to, ar nusikalstama veika BPK 255 straipsnio 1 dalies prasme laikytina nauja, t. y. ta, dėl kurios byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti daroma įvertinus įvykio (asmens poelgio) tapatumą. Jeigu tiek kaltinamajame akte išdėstytomis, tiek bylą nagrinėjant teisme nustatytomis iš esmės skirtingomis esminėmis veikos faktinėmis aplinkybėmis patvirtinamas tas pats įvykis, tas pats baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgis, nėra pagrindo konstatuoti bylos nagrinėjimo teisme ribų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2024).

15. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. J. inkriminuotos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo aprašytos bendrai, nors PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas buvo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas, todėl papildomai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojamas, o CMR važtaraščių suklastojimas atitiko atskiros BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinimą patikslino, atskyrė, kuris dokumentų klastojimas yra veikos padarymo būdas (PVM sąskaitos faktūros), o kuris sudaro atskirą nusikaltimą (CMR važtaraščiai), t. y. aprašė kiekvieną veiką atskirai taip, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte (išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodydamas jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes).

16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaltinime netinkamai nurodyta, jog V. J. pagamino netikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, o kartu netinkamai nurodytas iš to išplaukęs žinomai netikro dokumento panaudojimo požymis – įtraukiant šias PVM sąskaitas faktūras į buhalterinę apskaitą. Teismas teisingai pažymėjo, kad V. J. buvo bendrovės direktorius, turėjo įgaliojimus šios bendrovės vardu išrašyti PVM sąskaitas faktūras, todėl jo padaryta veika atitinka ne netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo, o tikro dokumento suklastojimo ir tokio žinomai suklastoto dokumento panaudojimo objektyvųjį požymį. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas atitinka ir teismų praktiką (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018). Šiuo atveju vienas objektyvusis požymis buvo pakeistas kitu, t. y. vietoj netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo inkriminuotas tikro dokumento suklastojimas ir tokio žinomai suklastoto dokumento panaudojimas, veikos faktinės aplinkybės, be abejo, pasikeitė, tačiau jos nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis, nes kaltinimo esmė, ypač turint galvoje tą pačią sąvokų „netikras dokumentas“ ir „suklastotas dokumentas“ teisinę prigimtį, išliko ta pati, buvo tik atliktas patikslinimas, dėl to V. J. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta ir dėl padarytų pakeitimų kaltinime nebūtų buvusi kitokia. Be to, viso proceso metu nuteistasis V. J. išvis neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar veikos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis, reikia įvertinti, ar kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika BPK 255 straipsnio 1 dalies prasme laikytina nauja, t. y. turi būti įvertintas įvykio (asmens poelgio) tapatumas. Nagrinėjamoje byloje V. J. vietoj netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo inkriminavus tikro dokumento suklastojimą ir tokio žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, veikos apimtis ir kvalifikacija nepasikeitė, jo padaryta veika išliko ta pati, taigi jis buvo teisiamas už tą patį poelgį, dėl kurio jam buvo pateiktas kaltinimas. Patikslinus veikos objektyviuosius požymius, nei veikos kvalifikavimas, nei bausmės skyrimas netapo kitokie, kaltinamojo teisinė padėtis nebuvo pasunkinta, jokios papildomos aplinkybės inkriminuotos nebuvo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas kaltinamojo nusikalstamą veiką, nuosprendžio 28 punkte nurodo ir tai, jog V. J. pagamino netikrus dokumentus. Šis vartojamos terminijos nenuoseklumas yra apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumas, tačiau minėtas trūkumas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

17. Nors prokuroras šioje baudžiamojoje byloje nei apeliaciniame skunde, nei vėliau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenurodė, kad kaltinimas suformuluotas netinkamai ir jį reikia tikslinti, tačiau konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą byloje ir patikslinęs kaltinimo aplinkybes savo iniciatyva, kaltinamojo teisės į gynybą nesuvaržė ir baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo atliktas nustatytų bylos aplinkybių patikslinimas, siekiant tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą, aptariamu atveju nereiškia kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo BPK 255 ir 256 straipsnių prasme.

18. Taip pat atmestinas kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes, pagal pakeistą kaltinimą nuteisdamas V. J., išėjo iš prokuroro apeliacinio skundo ribų ir taip pablogino V. J. teisinę padėtį.

19. BPK 320 straipsnio

20. Kaip minėta, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prašyta panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir V. J. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Savo apeliacinį skundą prokuroras motyvavo tuo, kad, kaip jau buvo minėta, V. J. veikose buvo tyčia, todėl jis išteisintas nepagrįstai; kad kaltinimas suformuluotas netinkamai, prokuroras apeliaciniame skunde neminėjo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas kaltinimą ir pakeisdamas vieną objektyvųjį veikos požymį kitu, t. y. vietoj netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo inkriminuodamas tikro dokumento suklastojimą ir tokio žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, kaltinamojo teisinės padėties nepablogino, iš apeliacinio skundo ribų neišėjo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas patikslino nustatytas bylos aplinkybes, siekdamas tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kaip jau buvo minėta, kaltinamojo teisinė padėtis dėl to nepasunkėjo.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

23. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat ginčija nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį argumentuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio tinkamai nemotyvavo, o esminis įrodymas – eksperto išvada – neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (ekspertė vertino įrodymus, todėl pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio nuostatas), todėl V. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

24. BK 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nustatė baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

25. Šioje byloje V. J. apeliacinės instancijos teismo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. suklastojo bendros 536 186,60 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras ir jas įtraukė į UAB T buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB T veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ir teisiniu V. J. veikos vertinimu sutiktina.

26. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti V. J. priimtą teismo sprendimą, neturi, teismo sprendimas logiškas ir motyvuotas. Visi duomenys, kuriais apeliacinės instancijos teismas grindė savo išvadas nustatydamas kasatoriaus ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais ir patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (liudytojo L. P. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (VMI patikrinimo aktą, ekspertizės aktą), VMI tyrimą atlikusios specialistės L. E. Vegienės paaiškinimų protokolą bei jos parodymus, duotus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ekspertės L. Bortkevič apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 331 straipsnio 2 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo V. J. kaltę. Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje ištirta ir motyvuotai atmesta gynybos pateikta versija, jog pirkimo–pardavimo sandoriai buvo realūs, o UAB T išties įgijo sūrio gaminių ir juos pardavė PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems juridiniams asmenims. Išties, minėti sandoriai įvyko, tačiau ne tarp PVM sąskaitose faktūrose nurodytų asmenų. Byloje nekilo abejonių, kad UAB T įgijo sūrio gaminių iš Vokietijos ir Italijos bendrovių, tačiau, siekiant nepaisyti Rusijoje paskelbto pieno produktų embargo, sandoriuose nebuvo nurodyti tikrieji produktų pirkėjai, jų, net ir VMI atlikus UAB T patikrinimą, bendradarbiaujant su Vokietijos, Estijos ir Latvijos mokesčių administratoriais, nebuvo įmanoma nustatyti. Suklastojus PVM sąskaitas faktūras (nurodant netikrus pieno produktų pirkėjus) ir jas įtraukus į buhalterinę apskaitą, buvo sukurta sudėtinga pieno produktų embargo apėjimo grandinė. Todėl neįmanoma nustatyti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje UAB T veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nėra tam reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, tikrųjų pieno produktų pirkėjų atsekti neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo ir atskleidė V. J. tyčios turinį (netiesioginė tyčia) padarant BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27 punktas), teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria ir jų nekartoja.

27. Be kita ko, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl neva nepagrįsto 2024 m. kovo 27 d. ekspertizės akto, kuris gautas apeliacinės instancijos teismui paskyrus UAB T apskaitos ir finansų ekspertizę, pripažinimo kaltinamuoju įrodymu neva dėl to, kad ekspertė akte vertino įrodymus, taip pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis; teismo eksperto išvados turi atitikti jo srities specialias žinias; su specialiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos jo išvados negali turėti įrodomosios reikšmės.

28. Atsižvelgiant į nagrinėjamas aplinkybes, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuluojama taisyklė, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išsamiai tyrė ir vertino ekspertizės akte pateiktą informaciją, palygino ją su kitais bylos įrodymais ir atitinkamai padarė pagrįstas jos vertinimo išvadas. Be to, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nors ekspertizės akte pateikti atsakymai į dalį klausimų, kurie tiesiogiai teismo nebuvo užduoti, tačiau vis dėlto teisėjų kolegija remiasi tik ta ekspertizės akto dalimi, kuri aktuali sprendžiant dėl tarp UAB T bei kitų kaltinime nurodytų juridinių asmenų vykusių ūkinių operacijų realumo, ir tik tiek, kiek tai susiję su eksperto galimybe nustatyti atitinkamas aplinkybes naudojantis ekspertui pateiktais buhalteriniais dokumentais, kartu gretindama ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir duomenis, kuriais remtasi surašant šį aktą, su kitais byloje ištirtais įrodymais (apklaustų asmenų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra kasatoriaus teiginiai, kad 2024 m. kovo 27 d. ekspertizės aktas apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas įrodymu pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl V. J. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų šį sprendimą naikinti ir bylą nutraukti.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

30. Kasaciniame skunde teigiama, kad V. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo kaltė neįrodyta, ne jis išrašė CMR važtaraščius, o juos panaudojo tik VMI pareikalavus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorių argumentu dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo.

31. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padarinių kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015, 2K-83-648/2020 ir kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas susiaurino kaltinimo apimtį ir pašalino kaip neįrodytą objektyvųjį veikos požymį netikro dokumento pagaminimą ir su juo susijusias faktines aplinkybes bei pripažino, kad V. J. panaudojo žinomai netikrus dokumentus – septynis CMR važtaraščius, juos pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai per UAB T bankroto administratorę, nežinančią apie nusikalstamus V. J. veiksmus. Teismas išsamiai motyvavo, kodėl pripažino, kad V. J. žinojo, jog CMR važtaraščiai suklastoti, ir kodėl paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl tyčinės kaltės nebuvimo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 31–34 punktai). Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad sūrio gaminiai gavėjoms (Latvijos, Estijos ir Vokietijos įmonėms) CMR važtaraščiuose nurodytais adresais nebuvo pristatyti, realių sandorių tarp UAB T bei tariamų sūrių pirkėjų nebuvo, nuteistasis V. J. teigė, jog sūrio gaminių gabenimu nesirūpino, o visuose CMR važtaraščiuose kaip siuntėja nurodyta UAB T. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis, pateikdamas tokio turinio CMR važtaraščius, suvokė juose užfiksuotos informacijos neteisingumą.

33. Nuteistojo tyčią panaudoti žinomai suklastotus dokumentus patvirtina ir tai, kad šie važtaraščiai buvo pateikti jau po BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos (apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) padarymo, VMI atliekant mokestinį patikrinimą dėl suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, todėl nuteistasis siekė pagrįsti pirkimo–pardavimo sandorių realumą. CMR važtaraščių duomenys sukėlė valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, nes juose nurodyti duomenys buvo panaudoti įforminant PVM sąskaitas faktūras, siekiant taikyti 0 proc. PVM tarifą, dėl to vyko UAB T ginčas su VMI. Taigi abi V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos (įtvirtintos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje) buvo susijusios viena su kita, o tiksliau, suklastotų CMR važtaraščių panaudojimas buvo tąsa apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, siekiant pagrįsti pirkimo–pardavimo sandorių realumą. Tai, kad nuteistasis šiuos važtaraščius pateikė tik VMI paprašius, neturi įtakos jo baudžiamajai atsakomybei ir veikos teisiniam vertinimui. Kadangi veikos esmė buvo tikrųjų sūrių pirkėjų nenurodymas, todėl jis suvokė ir suprato, kad važtaraščiuose yra užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, kam vežamos prekės, ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmuose apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė tiesioginę tyčią panaudoti žinomai netikrus dokumentus. Pabrėžtina, kad apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama ne tik pagal jo subjektyvius pareiškimus, bet ir pagal objektyvias bylos aplinkybes, nes subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius. Tuo tarpu nuteistojo nurodomi argumentai, jog jis nežinojo apie suklastotus CMR važtaraščius, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išdėstytų motyvų dėl jam inkriminuotos veikos sudėties buvimo.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas V. J. nusikalstamus veiksmus dėl žinomai netikrų dokumentų – septynių CMR važtaraščių – panaudojimo teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

35. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl advokato darbo apmokėjimo bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme

36. Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas A. Kručkauskas kasacinės instancijos teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą už kasacinio skundo parengimą, joje nurodyta suma – 1815 Eur.

37. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Šioje byloje nuteistojo V. J. gynėjo kasacinis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, paliekamas galioti. Esant šioms aplinkybėms, V. J. išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginimas iš valstybės nepriteistinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Arūnas Budrys