Dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-110-511/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16205-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atmestas E. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi pripažinta, kad E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė už tai, kad jis 2023 m. gegužės 5 d. apie 3.18 val. (duomenys neskelbtini), tyčia keraminiu puodeliu išdaužė parduotuvės „Aibė“ lango stiklo paketą, 430,13 Eur vertės, ir taip sugadino nedidelės vertės UAB „Aibės prekyba“ priklausantį turtą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu E. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį pakeisti ir E. K., kuris padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nurodytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, būdamas nepakaltinamas, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Parenkant asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, atsižvelgiama į šiuos pagrindinius kriterijus: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą; 2) padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą; 3) pavojų, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, šiuos kriterijus ignoravo.

2.2. E. K. diagnozuota nepagydoma psichikos liga, tačiau pastaruoju metu nėra konstatuojamas joks šio asmens agresyvumas dėl jam diagnozuotos ligos. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertė A. Survilaitė, pasirašiusi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, paaiškino, kad E. K. elgesys ekspertizės metu buvo neprognozuojamas, kadangi E. K. pokalbio metu nerimastingai vaikščiojo. Kartu ekspertė nurodė, kad E. K. nebuvo agresyvus, nereikėjo apsaugos ar sanitarų pagalbos. Tik dėl nerimastingo E. K. vaikščiojimo ši ekspertė nusprendė, kad priklausomai nuo situacijos (tik neaišku, kokios situacijos) E. K. gali tapti pavojingas. Taigi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada, kuria rėmėsi žemesnės instancijos teismai, kad dėl savo psichikos būklės E. K. yra pavojingas visuomenei, yra paremta visiškai nepagrįstu spėjimu. Tuo labiau kad ši išvada neišplaukia iš ekspertizės akto aprašomosios ar tiriamosios dalių.

2.3. Be to, E. K. veika atitinka ne nusikaltimo, o tik baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Veika nėra smurtinė, nėra nukreipta prieš kitą žmogų. Todėl šios veikos laikyti tokia pavojinga, kad E. K. reikėtų dėl to taikyti stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nutraukiant jo socialinius ryšius, pastovų bendravimą su artimaisiais, nėra jokio pagrindo.

2.4. Būtina įvertinti ir tai, kad veika buvo padaryta 2023 m. gegužės 5 d., t. y. daugiau nei prieš pusantrų metų. E. K. laisvė nebuvo suvaržyta, tačiau joks smurtinis jo elgesys ar kitas pavojingas visuomenei ar jam pačiam elgesys nebuvo fiksuotas. E. K. buvo prižiūrimas motinos, stebimas jį ambulatoriškai gydžiusių gydytojų. Kai E. K. kilo diagnozuotos nepagydomos psichikos ligos paūmėjimas, jis ne kartą artimųjų iniciatyva savanoriškai buvo gydomas stacionare, iš ten, kai buvo pasiekta remisija, toliau gydėsi ambulatoriškai. Be to, E. K. elgesys nekito, netapo pavojingas nei kitiems, nei jam pačiam ir po teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto surašymo, t. y. nuo 2024 m. vasario 29 d.

2.5. Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio E. K. psichikos sveikatos būklė po veikos padarymo taikant jam ambulatorinį ir savanorišką stacionarinį gydymą ne blogėjo, o tik gerėjo, visiškai patvirtina šiuo metu jį ambulatoriškai stebintis VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojas S. R.. Šis daktaras ne kartą bendravo su E. K. ir nepastebėjo jokių jo agresijos ar psichomotorinio sujaudinimo požymių. Šio daktaro įsitikinimu, E. K. galėtų toliau sėkmingai tęsti jam skiriamą ambulatorinį gydymą. Tuo tarpu, vykdant įsiteisėjusią pirmosios instancijos teismo nutartį, E. K. neabejotinai patirs stresą, šis gali ženkliai pakenkti jo psichikos būklei.

2.6. Taigi, apibendrinus tai, kas buvo aptarta, kasatoriaus įsitikinimu, E. K. nebuvo būtina taikyti su jo laisvės suvaržymu susijusią griežtą priverčiamąją medicinos priemonę. E. K. yra tikslinga taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir tęsti jo gydymą taip, kaip jis taikomas šiuo metu.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-648/2015">2K-343-648/2015</a>, 2K-5-976/2021). Asmeniui, sergančiam psichikos liga, pirmiausia turi būti suteikiama medicinos pagalba, todėl skiriamos priemonės turi būti tokios, kurios labiausiai padėtų šį tikslą pasiekti. Taigi priverčiamajai medicinos priemonei taikyti yra svarbus tik asmens psichikos sutrikimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl E. K. pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ir į E. K. elgesį anksčiau ir šiuo metu.

3.2. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme gydytoja psichiatrė J. V. paaiškino, jog E. K. reikalingas nuolatinis gydymas, jis nesugeba gydytis ambulatoriškai, t. y. jis pas daktarą lankydavosi nereguliariai, neišsirašydavo rekomenduojamų vaistų, atsisakydavo juos vartoti ar vartodavo mažesnėmis dozėmis. Gydytoja taip pat nurodė, kad į stacionarą E. K. patekdavo skubos tvarka, būdamas blogos psichikos būklės, agresyvus. Kasaciniame skunde nurodyta gydytojo S. R. pozicija, jog esant tinkamai artimųjų priežiūrai E. K. galėtų toliau sėkmingai tęsti paskirtą ambulatorinį gydymą, yra tik šio gydytojo subjektyvi nuomonė. Apie E. K. artimųjų priežiūrą, jų pagalbą E. K. gydantis yra išsamiai pasisakyta žemesnės instancijos teismų sprendimuose.

3.3. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai motyvavo priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimą, atsižvelgdami į eksperto rekomendacijas ir įvertinę E. K. psichikos sutrikimus, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, psichikos sveikatos sutrikimo trukmę, E. K. požiūrį į savo ligą ir būtiną gydymą, ir teisingai parinko E. K. priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. E. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes šios medicinos priemonės yra ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-942/2020">2K-133-942/2020</a>). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-648/2015">2K-343-648/2015</a>, 2K-328-648/2017, 2K-135-697/2022).

6. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 2 dalį, be kita ko, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

7. Atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, teismų praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 343- 648/2015, 2K-87-697/2021). Siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-942/2020">2K-133-942/2020</a>). Vis dėlto pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmeniui, sergančiam psichikos liga, pirmiausia turi būti suteikiama medicinos pagalba, todėl skiriamos priemonės turi būti tokios, kurios labiausiai padėtų šį tikslą pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 37- 387/2024). Šiuo aspektu sprendžiant, ar tokiam asmeniui būtina skirti stacionarinį stebėjimą, be kita ko, svarbu ir tai, ar toks asmuo pats suvokia savo būklę ir gydymo reikalingumą, ar juo besirūpinantys artimi asmenys galės padėti užtikrinti reikiamą tokiam asmeniui gydymą ambulatoriškai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmę nustatant taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, ir savo nutarties 11–15 punktuose pateikdamas pakankamai išsamius motyvus pagrindė, kodėl E. K. būtina skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

9. Nors pastaroji E. K. veika atitinka ne nusikaltimo, o baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nėra smurtinė, nukreipta prieš kitą žmogų, tačiau teismai, spręsdami dėl priverčiamosios medicinos priemonės E. K. taikymo, įvertino visumą duomenų dėl E. K. psichikos sutrikimo (jo sunkumo) ir asmenybės pavojingumo.

10. Pažymėtina, kad asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343-648/2015">2K-343-648/2015</a>, 2K- 5-976/2021). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto bei ekspertės A. Survilaitės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad E. K. diagnozuota psichikos liga – (duomenys neskelbtini), jis yra pavojingas visuomenei, visiškai neprognozuojamo elgesio, gali kilti agresyvus, impulsyvus elgesys ir būti padaryta visuomenei pavojinga veika, todėl jam reikia skirti stacionarų stebėjimą. Ši liga yra progresuojanti. 2011 m. E. K. sirgo (duomenys neskelbtini), kadangi nesigydė, liga perėjo į (duomenys neskelbtini), ją lydėjo impulsyvaus, neadekvataus ir agresyvaus elgesio epizodai. Dėl to 2015–2019 m., 2021–2023 m. E. K. ne kartą buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. Nors E. K. buvo gydomas ir ambulatoriškai, tačiau toks gydymas nebuvo efektyvus, kadangi pacientas savo ligos kritiškai nevertina, tęstinio gydymo rekomendacijų nesilaikė, vaistų vartojimą savavališkai nutraukdavo. Didelę reikšmę turi ir E. K. prižiūrinčios motinos įtaka, ši neužtikrina gydymo.

11. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas gynybos prašymą ir siekdamas išsiaiškinti esamą situaciją dėl E. K. psichikos būklės bei paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pagrįstumo, apklausė gydytoją psichiatrę J. V., gydžiusią E. K., ši parodė, kad E. K. reikalingas nuolatinis gydymas. Gydytoja patvirtino, kad E. K. nesugeba gydytis ambulatoriškai, t. y. pas gydytoją jis lankydavosi nereguliariai, neišsirašydavo rekomenduojamų vaistų, atsisakydavo juos vartoti po stacionarinio gydymo, vaistus vartodavo mažesnėmis dozėmis, negu rekomenduojama. To neužtikrino ir jo motina, ji buvo nusistačiusi prieš E. K. gydymą, nesuprato, kad sūnui reikia vaistų ir gydymo, E. K. gydymui prieštaravo. E. K. į gydymo įstaigą būdavo pristatomas su policijos pagalba skubos tvarka blogos psichikos būklės, agresyvus.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo nustatytas ir E. K. smurtinio pobūdžio elgesio su kitu asmeniu faktas – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi už įstatymo uždraustos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kai E. K. smurtavo prieš savo artimą giminaitį – (duomenys neskelbtini), jam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas. Tačiau, taikant ir tęsiant šį gydymą, asmens pavojingumas, bylos duomenimis, išliko.

13. Taigi, teismų išvados, kad šiuo metu E. K. gydymas gali būti užtikrinamas tik taikant jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, yra pagrįstos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. K. buvo parinkta tinkama priverčiamoji medicinos priemonė, jos keisti į švelnesnę nėra teisinio pagrindo.

14. Bylos duomenimis, vykdant įsiteisėjusią Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis E. K. paskyrimo, į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę jis po paieškos pristatytas ir ši priemonė jam taikoma nuo 2025 m. sausio 15 d. Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal BPK 405 straipsnį, minėtus klausimus sprendžia teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti E. K., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Alenas Piesliakas

Eligijus Gladutis