Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-395/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB LEO LT ieškinį atsakovui UAB „Panevėžio ryšių statyba“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: A. S., Panevėžio miesto savivaldybė, UAB „Indastrus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Atsakovas, veikdamas pagal 2006 m. lapkričio 24 d. su Panevėžio miesto savivaldybe sudarytą statybos rangos sutartį, kuria jis įsipareigojo J. Basanavičiaus gatvėje atlikti apšvietimo tinklo rekonstrukciją ir priduoti naudoti nustatyta tvarka, 2007 m. birželio 1 d. vykdė žemės kasinėjimo darbus, t. y. specialia technika kryptinio gręžimo būdu klojo polietileninius vamzdžius elektros kabeliui pakloti veikiančių telekomunikacijų tinklų apsaugos zonoje, tačiau neužtikrino telefoninių kabelių apsaugos, dėl to buvo sulaužyta telefoninė kanalizacija ir sugadinti joje esantys ryšių kabeliai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat Telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus; jis telekomunikacijų tinklų apsaugos zonoje dirbo mechanizmais, prieš tai rankiniu būdu neatkasęs telefono kanalizacijos, neiškvietęs ieškovo atstovo. Ieškovo patirta žala yra telefono ryšiui atkurti būtinų medžiagų įsigijimo, atkūrimo darbų, transporto ir kitos netiesioginės išlaidos. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 146,53 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; reikalavimą grindė CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalimis ir 6.264 straipsniu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad iš atsakovo 2007 m. balandžio 17 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateiktos paraiškos matyti, jog žemės darbų vykdymo sąlygos buvo suderintos, įskaitant ir su ieškovu, ir kad prieš tris paras iki darbų pradžios kabelio trasai nustatyti ir pažymėti ar aktui surašyti turėjo būti iškviestas ieškovo atstovas. Teismas pripažino, kad atsakovas, gavęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos leidimą, 2007 m. birželio 1 d. vykdė žemės kasinėjimo darbus, tačiau prieš tai neatsiklausęs ieškovo; neužtikrinus pakankamų kabelių apsaugos priemonių, buvo sulaužyta telefono kanalizacija bei sugadinti joje esantys ryšių kabeliai, taip pažeistos Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministro 1997 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintų Telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklių 11.3 punkto nuostatos; teismo vertinimu, atsakovas negalėjo pradėti žemės kasinėjimo darbų, nedalyvaujant ieškovo įmonės atstovui. Bylos duomenimis nepatvirtinama, kad atsakovas būtų informavęs telekomunikacijų tinklus eksploatuojančios įmonės vadovą apie jų bendrovės atstovo neatvykimą ir kad prieš atliekant žemės kasinėjimo darbus būtų surašytas aktas kabelio trasai nustatyti ir pažymėti; be to, darbai atlikti kryptinio gręžimo, nors turėjo būti atliekami rankiniu būdu. Teismo vertinimu, šiais veiksmais atsakovas prisiėmė atsirandančių pasekmių riziką; jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Ieškovas patyrė nuostolių dėl telefoninės kanalizacijos gedimų šalinimo; teismas rėmėsi ieškovo pateiktu nuostolių apskaičiavimo dokumentu, kuris atliktas pagal AB TEO LT generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 232 patvirtintą AB TEO LT patirtų nuostolių dėl priklausančio turto sunaikinimo–sugadinimo, vagystės ar kitokių praradimo atvejų, skaičiavimo metodiką. Teismo vertinimu, avarijos padariniai negalėjo būti šalinami mažesnėmis sąnaudomis dėl ieškovo teikiamų ryšio paslaugų gyventojams pobūdžio.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą; ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo 14 570,40 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 436,54 Lt žyminio mokesčio ieškovui ir 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš ieškovo 12 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą ir atsakovui 137,86 Lt žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176–185 straipsniai), taikymo pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, ir kad sprendimas dėl tos dalies, dėl kurios nustatytas ir priteistas atlygintinos žalos dydis, keistinas, iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas mažintinas. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovas patyrė 6993,36 Lt žalos, tačiau kolegija sprendė kitaip; nurodė, kad ieškovas laikė, jog žalą sudaro: 4595,68 Lt rangovo atliktų remonto darbų sąnaudos, 5393,03 Lt išlaidos medžiagoms, 7337,43 Lt ieškovo darbuotojų atkūrimo darbų sąnaudos, 79,80 Lt transporto ir 1740,59 Lt kitos išlaidos. Kolegijos vertinimu, ieškovas turėjo teisę pasirinkti rangovą kabelio remonto darbams atlikti; rangovo V. V. įmonei už atliktus remonto darbus apmokėta 4595,68 Lt pagal PVM sąskaitą–faktūrą, todėl ieškovas pagrįstai reikalavo priteisti šias išlaidas. Nors, nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, atsakovas sutiko dėl atkūrimo darbų metu sunaudotų medžiagų už 5393,03 Lt, tačiau laikė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad sugadinti kabeliai turėjo būti grąžinti atsakovui; juos esą buvo galima panaudoti kituose objektuose, tuo tarpu ieškovas juos pristatė į metalo laužą. Esant tokiai situacijai, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pirmiau nurodytos aplinkybės, kuri, atsižvelgiant į ieškovo teikiamų paslaugų pobūdį ir galimybę kabelius panaudoti ateityje, suponavo pagrindą taikyti CK 6.249 straipsnio 4 dalį, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais ir ieškovui priteistas išlaidas dėl šios dalies reikalavimo sumažinti trečdaliu, t. y. iki 3 595,35 Lt. Apeliacinės instancijos teismas kartu pripažino pagrįstais apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovo apskaičiuotų atkūrimo darbų sąnaudų, nereagavo į neatitiktis ieškovo pateiktuose dokumentuose, šių aplinkybių neišsiaiškino ir nepagrįstai priteisė visą ieškovo prašomą sumą. Kolegijos vertinimu, bylos rašytiniais įrodymais ieškovo darbuotojų atliktų darbų sąnaudos yra ne 7337,43 Lt, bet 6379,37 Lt; šios ieškovo nurodytos išlaidos ir joms pagrįsti pateikti apskaičiavimo duomenys yra prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir nepagrįstai priteisė ieškovui 1740,59 Lt kitų išlaidų, kurios ieškovo generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme apibūdinamos kaip netiesioginės sąnaudos, susijusios su ryšio atkūrimu (įvykio registravimas, komisijos atvykimas į įvykio vietą, akto forminimas, medžiagų užsakymas ir pristatymas, nuostolių apskaičiavimas ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šios dalies pakeitė, ieškinio reikalavimą atmetė. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti atleistas nuo atsakomybės pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, nes žala esą atsirado ir dėl ieškovo kaltės; atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo atstovas buvo informuotas apie darbų atlikimą likus dviem dienoms iki nuostolių atsiradimo, bet leido atlikti darbus, be trečiojo asmens A. S., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimų, nepatvirtintos įrodymais. Dėl to nustatęs, kad ieškovas nebuvo informuotas apie būsimų darbų atlikimą ir nedavė leidimo darbams vykdyti, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog jis neturėjo pareigos kontroliuoti atsakovo vykdomos veiklos bei spręsti klausimo dėl neteisėtai vykdomų darbų sustabdymo. Šiuo atveju atsakovas apskritai neturėjo teisės pradėti vykdyti darbų, juos atlikęs, nedalyvaujant ieškovo atstovui, pažeidė Telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklių 11.1, 11.3, 19 punktuose įtvirtintus reikalavimus, kad draudžiama dirbti darbus telekomunikacijų tinklų apsaugos zonoje, neatvykus telekomunikacijų tinklus eksploatuojančios įmonės atstovui.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl žalos dydžio nustatymo kriterijų. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą grindė CK 6.249 straipsnio 1 dalimi; apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos (tiesioginių nuostolių), tinkamai neįvertino aplinkybės, kad atsiradusiems padariniams likviduoti ieškovui būtų užtekę suremontuoti, bet ne keisti, pažeistą kabelių dalį, taip išvengti nepagrįstų nuostolių. Dėl to buvo pašalinti ne tik atsiradę neigiami padariniai, bet atlikti ir papildomi darbai, taip ieškovas nepagrįstai praturtėjo kasatoriaus sąskaita. Atsižvelgiant į vieną iš išlaidų požymių, t. y. kad jos yra priverstinės, suponuojama išvada, jog turi būti atlyginamos tik tos, kurios buvo būtinai reikalingos ir yra protingo dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos išlaidos yra neprotingai didelės dėl per daug atliktų darbų ir apskaičiuotos darbų kainos, kuri neatitinka logikos dėsnių, CK ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žalos skaičiavimo taisyklių ir principų. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (taip pat ir pirmosios instancijos teismas) apskaičiavo žalą, neįvertinę ieškovo nurodytų išlaidų pagal jų būtinumo, priverstinumo ir protingumo kriterijus, nors teisingai pažymėjo, kad medžiagos buvo sugadintos, bet ne sunaikintos, ir šiuo pagrindu pagrįstai sumažino priteistiną žalą. Tokia kolegijos pozicija neteisinga tuo aspektu, kad ieškovui apeliacinės instancijos teismo priteista žala sumažinta tik trečdaliu, t. y. įskaitant į nuostolius naudą, kurią jis gavo už į metalo laužą priduotus sugadintus kabelius (CK 6.249 straipsnio 6 dalis). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nevisiškai ištyrė ir įvertino tą aplinkybę, kad medžiagų sugadinimo laipsnis buvo gerokai mažesnis ir neigiamus padarinius galima buvo likviduoti už mažesnes pinigines sąnaudas (6993,36 Lt) pirmiau nurodytu būdu, t. y. suremontuojant. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai sprendė dėl tos nuostolių dalies, kuri išreiškia atkūrimo darbų sąnaudas; nepagrįstai į jas įskaičiuoti telekomunikacijų specialistams skirti atlyginimai, nors jie darbą atliko, vykdydami savo darbo funkcijas darbo metu, taip pat pasitelkęs šiems darbams per daug asmenų; pasirinktas neigiamų padarinių likvidavimo būdas (kabelius keičiant) pareikalavo didesnių laiko sąnaudų, dėl kurių patirtos išlaidos konstatuotos kaip žala. Svarbu ir tai, kad tapatiems padariniams likviduoti ieškovas pasitelkė telekomunikacijų specialistus ir V. V. įmonę, taigi dvigubą darbo jėgą; tai reikštų, kad jis siekė gauti dvigubą žalos atlyginimą. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriaus darbuotojai taip pat padėjo šalinti neigiamus padarinius, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgė, spręsdamas dėl žalos dydžio.

2. Dėl mišrios kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių, kurios rodė esant ir ieškovo kaltę dėl ryšių kabelių nutraukimo. Bylos duomenimis nustatyta (trečiojo asmens A. S. ir liudytojo A. Z. Z. parodymai), kad iki žemės kasinėjimo darbų vykdymo pradžios buvo kviečiamas, bet neatvyko ieškovo atstovas A. M., ryšio kabelio trasos ir gylis nenužymėti, nors tai buvo privaloma padaryti. Trečiasis asmuo A. M. buvo ieškovo darbuotojas, atsakingas už kabelio gylio ir kitokios informacijos apie jį pateikimą. Vadinasi, šiuo atveju pagal CK 6.264 straipsnį turėjo būti sprendžiama ir dėl ieškovo atsakomybės už žalą, taip pat dėl kasatoriaus atsakomybės sumažinimo, taikant CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir 6.259 straipsnio 1 dalį, esant abiejų šalių kaltei. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė į šias įstatymo normas, taip atmetė jų taikymo galimybę. Esminis kriterijus, taikant CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir 6.259 straipsnio 1 dalį, yra kreditoriaus kaltė, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas šio klausimo netyrė. Kadangi ieškovas atsisakė vykti į darbų vietą, nurodė, kad viskas suderinta, tai, esant tokiai situacijai, pripažintina, jog jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; gavęs žodinį kvietimą, jis turėjo į jį reaguoti ir atvykęs prižiūrėti darbus, bet neatliko pareigos bendradarbiauti. Tokia ieškovo kaltė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino ieškovo veiksmų CK 6.259 straipsnyje nustatyto reglamentavimo aspektu po atliktų darbų; dėl to nebuvo atskleista, kad ieškovo pasirinktas neprotingai brangus kabelių taisymo būdas nulėmė tris kartus didesnes išlaidas, nei jos buvo būtinos tokio pobūdžio padariniams likviduoti. Tokie ieškovo veiksmai reiškė, kad didelių nuostolių atsirado ir dėl jo kaltės.

3. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusio asmens veiksmai gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas netyrė kasatoriaus argumentų dėl galimybių dėl ieškovo taikyti pirmiau nurodytą teisės normą ir jos pagrindu spręsti dėl kasatoriaus atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Rizikos prisiėmimas aiškintinas kaip realaus žalos atsiradimo pavojaus įvertinimas ir apsisprendimas veikti, esant didelei žalos atsiradimo galimybei. Tokiu atveju asmuo suvokia savo elgesio pavojingumą, bet neparodo, kad siekia žalos. Šiuo atveju ieškovo atsisakymas atvykti į darbų vietą ir perkelti savo funkcijas darbus vykdantiems asmenims, rodė savanorišką rizikos dėl žalos atsiradimo prisiėmimą; tai reiškė jo apsisprendimą veikti, esant didelei žalos atsiradimo galimybei, nes darbus vykdantys asmenys, remdamiesi detaliaisiais planais, persikirtimų lentelės duomenimis, galėjo klysti, apskaičiuodami atstumus iki telekomunikacijų kabelių. Ieškovas pažeidė Ryšių ir informatikos ministro 1997 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintas Telekomunikacijų tinklų apsaugos taisykles; jis privalėjo nutraukti kasatoriaus vykdomus darbus, jeigu laikė, kad pažeidžiami norminiais aktais nustatyti reikalavimai, tačiau elgėsi nerūpestingai, lengvabūdiškai ir neapdairiai.

4. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė CK nustatytų žalos atlyginimo principų, kad nukentėjusysis, atlyginus jam padarytą žalą, neturi atsidurti geresnėje ar blogesnėje padėtyje, kuri buvo iki teisių pažeidimo; žala atlyginama protingai ir sąžiningai. Šiuo atveju priimtais teismų sprendimais ieškovui sukurta padėtis neteisėtai praturtėti kasatoriaus sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad atliktų darbų procese medžiagos buvo sugadintos, bet nesunaikintos; vadinasi, tokiu atveju turėjo būti atlyginamos išlaidos, kurios būtinos daiktui grąžinti pirmykštę iki sužalojimo buvusią vertę. Jeigu suremontuoto daikto vertė viršys jo vertę iki sužalojimo arba remonto išlaidos viršys tapačios rūšies ir kokybės daikto įsigijimo išlaidas, tai ieškovas negali reikalauti visų šių išlaidų atlyginimo, nes tai reikštų nuostolių atlyginimą ir turto pagerinimą kasatoriaus sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas kaip naudą gavo lėšų už į metalo laužą priduotus sugadintus kabelius ir ją įskaitė į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 6 dalis), tačiau kolegija neišsamiai ištyrė ir įvertino tą aplinkybę, jog medžiagų sugadinimo laipsnis buvo gerokai mažesnis ir sukeltų padarinių likvidavimui minimaliomis sąnaudomis būtų užtekę mažiau lėšų, nei teismo priteista; kasatoriaus vertinimu, priteistinos žalos dydis turėjo būti sumažintas nuo 19 146,53 Lt iki 6993,36 Lt.

5. Dėl vienodos teismų praktikos formavimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas, kad, taikant CK 6.248 straipsnio 4 dalį, būtina ištirti ir įvertinti skolininko nurodytas kreditoriaus kaltę pagrindžiančias aplinkybes, bet ne formaliai vadovautis teisės norma, sprendžiant dėl kreditoriaus kaltę pagrindžiančių argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001). Be to, neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuotą teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus, kaip tai nustatyta CPK 270, 331 straipsniuose. Ši pareiga apeliacinės instancijos teismui reiškia, kad jis privalo išanalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus motyvuotai atsakyti. Bendro pobūdžio teiginiai, nesant analizės, ar apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, ir jeigu taip, tai dėl kokių priežasčių, nevertintini kaip tinkamas sprendimo motyvavimas. Kai priimamas nemotyvuotas sprendimas, iš esmės pažeidžiama Europos Žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į sąžiningą procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pažymėjo apie teismo pareigą motyvuoti teismo sprendimus (Van de Hurk prieš Nyderlandus).

Trečiasis asmuo A. S. 2009 m. liepos 20 d. pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, jog byloje neištirti įrodymai, nesilaikyta žalą nustatančių materialinės teisės normų ir principų, netaikytos teisės normos dėl mišrios kaltės, neištirtos ir sprendimuose neatskleistos atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat kad ieškovas praturtėjo kasatoriaus sąskaitą, laikytini fakto klausimais; kasatorius iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, kurios nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas. Skunde nepagrįstai teigiama, kad neatskleista bylos esmė ir neišspręsti visi reikalavimai, juolab kad kasatorius nepareiškė priešinių reikalavimo šioje byloje. Kasatorius nesutinka dėl apskaičiuotos žalos, nors pripažįsta savo kaltę. Tuo tarpu ieškovas žalą grindė buhalteriniais dokumentais, o kasatorius – statybos pramonėje atliekamiems darbams įvertinti skirtais rekomendacinio pobūdžio normatyvais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad avarijos padariniai negalėjo būti pašalinti mažesnėmis sąnaudomis. Kasatoriaus vertinimu, ieškovo patirta žala yra avarijai likviduoti būtinų medžiagų įsigijimui patirtos išlaidos; ieškovas laiko, kad tai yra 30 proc. visų padarytų nuostolių. Ieškovas nelaiko logišku žalos apskaičiavimo ir kompensavimo, kai atlyginama tik dalis patirtos žalos. Kadangi ieškovo patirti nuostoliai yra pagrįsti įrodymais, tai kasatorius neteisingai argumentuoja, kad ieškovas praturtėjo kasatoriaus sąskaita.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žalos dydžio nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad kasatorius 2007 m. birželio 1 d. Panevėžyje, J. Basanavičiaus ir Algirdo gatvių sankryžoje, vykdė žemės kasinėjimo darbus. Klojant polietileno vamzdžius elektros kabeliui, nebuvo užtikrintos pakankamos esamų kabelių apsaugos priemonės, dėl to buvo sulaužyta telefono kanalizacija bei sugadinti joje esantys ryšių kabeliai, taip pažeistos Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministro 1997 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintų Telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklių 11.3 punkto nuostatos. Tai konstatuota 2007 m. birželio 4 d. turto sugadinimo apžiūros akte (b. l. 7).

Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo įtvirtintas ir nuostolių atlyginimas, todėl ieškovas turi įrodyti jų atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad avarijos padariniai yra mažesni, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas tai reikiamai motyvavo (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 6 dalis), nurodydamas teisinius argumentus, todėl nėra pagrindo laikyti, jog teismo nutartis nemotyvuota.

Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės. Kasatorius kaltę pripažino, tačiau iš esmės nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu. Ieškovas žalos dydį pagrindė buhalteriniais dokumentais, ryšiui atkurti būtinų medžiagų pirkimo dokumentais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, atlyginimu rangovui už kabelio remonto darbus. Duomenų, kad avarijos padariniai būtų pašalinti mažesnėmis sąnaudomis, byloje nepateikta. Taip pat teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad iš nuostolių atlyginimo ieškovas praturtėjo, nes teismas priteisė tik tuos nuostolius, kurie buvo pagrįsti įrodymais.

Dėl mišrios kaltės ir civilinės atsakomybės

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių; laiko, kad pagal CK 6.264 straipsnio nuostatas turėjo būti sprendžiama ir dėl ieškovo atsakomybės už žalą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja tik teisės, bet ne fakto klausimus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad darbai su AB „Lietuvos telekomas“ buvo reikiamai suderinti, nurodant, kad prieš tris paras iki darbų pradžios kabelio trasai nustatyti ir pažymėti ar aktui surašyti iškviečiamas bendrovės atstovas. Bylos nagrinėjimo metu kasatoriaus atstovas ir trečiasis asmuo A. S. tvirtino, kad ieškovo atstovas A. M. buvo žodžiu informuotas apie atliekamus darbus, jokiais įrodymais, išskyrus trečiojo asmens A. S. paaiškinimus, nepatvirtintas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės vykdyti darbus, todėl kasatoriui taikyti CK 6.253 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Dėl vienodos teismų praktikos formavimo

Teisėjų kolegija neanalizuoja kasatoriaus nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; ir kt.), nes nagrinėjamos bylos ir bylų, kurias išnagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa, taip pat nekonstatuotinas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto kasacijos pagrindų buvimas. Kasatorius savaip, sau palankia linkme nurodo aplinkybes, kurias bylą nagrinėję teismai nustatė kitaip, negu traktuoja kasatorius. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) išvardytų pagrindų kasaciniam skundui ir prisidėjimui prie kasacinio skundo tenkinti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teismas patyrė 74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo ir palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB Vilniaus banke, banko kodas 70440, į valstybės biudžetą 74 (septyniasdešimt keturis litus) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas