Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Civilinė byla Nr. 3K-3-404/2009

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininko), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjo) ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Šioje byloje kilęs civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu klausimas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu pripažino ieškovei D. P. nuosavybės teisę į 1/4 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. – nuosavybės teisę į 1/4 dalį šio gyvenamojo namo, nustatė patalpų naudojimosi tvarką. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 29 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priteisė atsakovui 1/2 dalį gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), o ieškovei - 73 200 Lt kompensaciją iš atsakovo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį.

Šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismas tenkino A. P. ieškinį ir 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovę D. P. su visa manta iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto patalpų, kurių indeksai yra 2-1 (16,57 kv. m), 2-2 (13,83 kv. m), 2-3 (20,52 kv. m), 2-4 (13,45 kv. m), 2-5 (6,36 kv. m), 2-6 (2,32 kv. m), 2-7 (3,90 kv. m), 2-8 (1,11 kv. m), 2-9 (10,66 kv. m).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą.

2008 m. gruodžio 31 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo. Atsakovė nurodė, kad dėl sutrikusios sveikatos jai nustatytas 70 proc. netekto darbingumo lygis, ji turi 2-ąją invalidumo grupę, neturi kito nekilnojamojo turto, į kurį galėtų įsikelti gyventi su visa manta, taip pat santaupų, todėl negali skubiai įsigyti kito gyvenamojo ploto. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dar neišspręstas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria palikta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis atsisakyti patenkinti D. P. ir D. P. prašymą dėl M. P. asmeninio testamento patvirtinimo. Be to, atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti A. P. ir D. P. statytojais 3A3p pastato (duomenys neskelbtini) pagal 1994 m. lapkričio 4 d. statybos leidimą Nr. C-73, pripažinti A. P. ir D. P. nuosavybės teises į 1/2 dalį šio pastato kiekvienam; pripažinti negaliojančiais 1996 m. kovo 15 d. A. P. sutikimą perrašyti 1994 m. lapkričio 4 d. statybos leidimą Nr. C-73 L. B. vardu, 1996 m. lapkričio 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą statytojos L. B. dėl rekonstruoto ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir L. B. 2000 m. spalio 7 d. dovanojimo sutartį dėl šio gyvenamojo namo dovanojimo M. P., taikant vienašalę restituciją – turtą grąžinant D. P. su buvusiu sutuoktiniu A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovės nuomone, patenkinus šį ieškinį ir ją iškeldinus iš namų valdos (duomenys neskelbtini) būtų pažeistas ekonomiškumo principas, kiltų pavojus dėl galimo turto sunykimo dėl nepriežiūros. Be to, patenkinus jos ieškinį ir pripažinus jai nuosavybės teises į dalį namo (duomenys neskelbtini) ji turėtų galimybę gyventi toje pačioje valdoje, tik perkeliant mantą iš vieno namo šioje valdoje į kitą, todėl šiuo metu jai neracionalu pirkti kitą būstą, neišsprendus teisminio ginčo Kauno apygardos teisme.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą. Teismas nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsižvelgė į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pasidalijimo po santuokos nutraukimo galutinai išspręstas dar 2006 m. spalio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006 (palikta galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, kuria gyvenamosios patalpos buvo priskirtos ieškovo A. P. asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei D. P. priteista 73 200 Lt kompensacija). 2006 m. gruodžio 15 d. ieškovas atsakovei pervedė 73 200 Lt kompensaciją, ji deklaravo 150 000 Lt santaupų. Taigi atsakovė galėjo įsigyti ar išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą. Ieškovas, kaip patalpų, iš kurių teismo sprendimu iškeldinama atsakovė, savininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2006 m. spalio 18 d. priėmus nutartį, įgijo teisę savo nuožiūra šias valdyti ir naudoti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.37 straipsnio 1 dalis), įgydamas teisėtą lūkestį, kad teismo sprendimas bus visiškai įvykdytas per protingą laiko tarpą. Atsakovės D. P. nurodomos jos inicijuotos civilinės bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių pripažinimo neturi teisinės reikšmės sprendžiant Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, nes patalpos, iš kurių atsakovė iškeldinama, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą priklauso ieškovui, o prielaida, jog šiose atsakovės iniciatyva iškeltose civilinėse bylose atsakovei galbūt atsiras teisė į kitas tuo pačiu adresu esančio gyvenamojo namo patalpas, nesudaro teisinio pagrindo sustabdyti įsiteisėjo teismo sprendimo iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančių konkrečių gyvenamųjų patalpų įvykdymą, nes taip būtų pažeistos ieškovo teisės.

2009 m. kovo 9 d. atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo.

2009 m. gegužės 4 d. atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Atsakovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu pripažino niekine L. B. ir M. P. 2000 m. spalio 7 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir šį gyvenamąjį namą D. P. ir A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to stabdytina nagrinėjama civilinė byla dėl jos iškeldinimo iš gyvenamojo namo tuo pačiu adresu CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

II. Skundžiamos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo, iki įsiteisės Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-151-555/2009. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo ir skundžiamos teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo metu nebuvo priimtas Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-151-555/2009, kuriuo gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) pripažintas D. P. ir A. P. bendrąja jungtine nuosavybe. Šis teismo sprendimas turės įtakos atsakovės D. P. teisėms, nes jam įsiteisėjus atsakovė negalės būti iškeldinama iš jai priklausančio gyvenamojo namo. Nesant galimybės išspręsti šios bylos, kol nebus išspręsta byla dėl atsakovės nuosavybės teisių pripažinimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nagrinėjama byla stabdytina iki įsiteisės Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartį ir atmesti atsakovės prašymą sustabdyti civilinę bylą, ją perduoti nagrinėti apeliacine tvarka, priteisti iš atsakovės 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodomi argumentai:

1. Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto netinkamo taikymo. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas bylos sustabdymas tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi bylos sustabdymas yra galimas, kai yra prejudicinis ryšys tarp bylų ir kai tokį ryšį turinčių aplinkybių negalima nustatyti nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai sustabdė bylą, nes civilinė byla jau išnagrinėta ir buvo sprendžiamas jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 259 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis). Teismas sustabdė ne civilinę bylą, o prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo išsprendimą. Teismas negalėjo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punkto šiuo atveju.

Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo atveju, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje medžiotojų klubas „Pašušvys“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Geonafta“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-268/2005). Ieškovo nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp šios civilinės bylos, kurioje atsakovė prašė atidėti teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo iškeldinti atsakovę įvykdymą, ir civilinės bylos, kurioje Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu pripažino niekine M. P. ir L. B. 2000 m. spalio 7 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir šį turtą pripažino D. P. ir A. P. bendrąja jungtine nuosavybe, nes nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas dėl atsakovės iškeldinimo iš kito gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 1995-3002-3015, esančio tame pačiame sklype(duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas, kuris neįsiteisėjęs, negali turėti įtakos atsakovės teisėms gyventi name, iš kurio ji iškeldinta.

2. Dėl CPK 42 straipsnio pažeidimo. Šioje teisės normoje įtvirtinta šalių teisė teikti argumentus visais byloje kylančiais klausimais, prieštaravimus kitų dalyvaujančių asmenų prašymams ir argumentams. Teismas, 2009 m. gegužės 4 d. gavęs atsakovės prašymą sustabdyti bylą, šio prašymo nuorašo neišsiuntė ieškovui ir jį išnagrinėjo 2009 m. gegužės 12 d., kai buvo paskirtas atskirojo skundo nagrinėjimas. Taigi teismas nesuteikė ieškovui teisės pateikti argumentus dėl šio prašymo pagrįstumo ir pažeidė jo teisę teikti atsikirtimus. Be to, teismas, nesuteikdamas ieškovui teisės pateikti atsiliepimą ir atsikirtimus į nurodytą prašymą, pažeidė ir šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 17 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo netenkinti ieškovo kasacinio skundo, palikti galioti skundžiamą teismo nutartį ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodomi argumentai:

1. Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo. Kitoje civilinėje byloje teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovė turi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį ginčo valdoje, iš kurios ji keldinama šioje byloje. Civilinės bylos sustabdymas atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, nes įsiteisėjus šiam sprendimui bus nustatyta jos teisė likti toliau gyventi namų valdoje(duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties buvo pateiktas prašymas šioje byloje atidėti teismo sprendimo iškeldinti atsakovę įvykdymą iki bus išnagrinėta pirmiau nurodyta civilinė byla. Akivaizdu, kad šis prašymas negalėjo būti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas, nes grindžiamas kita civiline byla, kurioje teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Be to, CPK nustatytos procedūros, vykdytinos civilinėje byloje, kurioje jau priimtas ir net įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tokioms procedūros priskiriamos bylos proceso atnaujinimo, teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutai. Šios procedūros vykdomos civilinėje byloje pagal civilinio proceso taisykles, todėl joms gali būti taikomas ir CPK 163 straipsnio 3 punktas. Procesiškai galimas tiek proceso atnaujinimo, tiek sprendimo vykdymo atidėjimo bylos sustabdymas.

2. Dėl CPK 42 straipsnio pažeidimo. Teismas nepažeidė CPK 42, 17 straipsnių. CPK 163 straipsnyje nenustatyta teismo pareigos bylos sustabdymo klausimą spręsti žodine tvarka, siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą kopijos, siūlant pateikti atsiliepimą į šį prašymą. Pažymėtina, kad A. P. gavo šio prašymo nuorašą ir pateikė teismui savo argumentus. Be to, bylos medžiaga vieša, visos aplinkybės, nagrinėjimo datos ieškovui buvo žinomos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacijos pagrindą sudarantys kasacinio skundo argumentai, dėl kurių turi pasisakyti kasacinis teismas šioje byloje, tai – CPK normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, taikymas ir aiškinimas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Tačiau, taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Šią civilinę bylą dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo apeliacinės instancijos teismas sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo civilinės bylos sustabdymo, pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NCC Statyba“ v. UAB DK „Lindra“, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB draudimo bendrovė „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-238/2006; ir kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB draudimo bendrovė „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje medžiotojų klubas „Pašušvys“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007; ir kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SIA „Parekss lizings“ v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal AB „Geonafta“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-268/2005; ir kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas privalomąjį civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas taikė sprendimo iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimo procedūrose, tiksliau – prašymo atidėti sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymą išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme apeliacinio patikrinimo procedūrose. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų – šios ir Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-323-555/2009, kurioje priimtas, bet dar neįsiteisėjęs teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas, – yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kad įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui jame nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje, todėl konstatuotina, jog civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties ir yra neteisėtas. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu atsakovė iškeldinta iš gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimu gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini), t. y. kitas gyvenamasis namas, pripažintas bendrąja jungtine atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio nuosavybe. Taigi abu gyvenamuosius namus, kaip savarankiškus civilinių teisių objektus, sieja faktas, kad jie yra vienoje namų valdoje –(duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės teisinės pretenzijos į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) yra išnagrinėtos, ji nebėra šio daikto bendraturtė ir dėl tokio jos statuso paneigimo teisminių ginčų nėra. Dėl to teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių turinio į gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini) niekaip negalėtų pakeisti atsakovės teisinio statuso į gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini). Minėta, kad tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų – šios ir Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-323-555/2009, kurioje priimtas teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas, – nėra tiesioginio teisinio ryšio, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui jame nustatyti faktai savo teisine galia neturės įrodomosios ar prejudicinės teisinės reikšmės būsimam teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmetamas ir byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimu, peržiūrėjimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to praranda teisinę prasmę kasacinio skundo 2 punkto argumentai, ir kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, kasaciniam skundui parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais dydžiais, kolegija sprendžia priteisti kasatoriui iš atsakovės 400 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Iš atsakovės priteistina valstybei 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti.

Atmesti atsakovės D. P. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir perduoti nagrinėti atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimu, peržiūrėjimo Kauno apygardos teismui.

Priteisti kasatoriui A. P. iš atsakovės D. P. 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. P. 31,55 Lt (trisdešimt vieną Lt 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius