Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-399/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 44.2.4.1; 44.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Vilkaviškio agrotiekimas“ ieškinį atsakovui J. N. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2006 m. rugsėjo 27 d. ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. 20060927/02 ir sutartį Nr. 20060927/03. Sutartimi Nr. 20060927/02 ieškovas įsipareigojo nuimti cukrinius runkelius 13,70 ha žemės plote, už darbų atlikimą buvo sutarta 750 Lt (be PVM) kaina už 1 ha. Sutartimi Nr. 20060927/03 ieškovas įsipareigojo nuimti burokėlius 7,01 ha žemės plote, už darbų atlikimą buvo sutarta 750 Lt (be PVM) kaina už 1 ha. Pagal abi nurodytas sutartis atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 24 d., pavėlavęs sumokėti – už kiekvieną uždelstą dieną mokėti po 0,5 proc. delspinigių. Ieškovas teigia, kad savo įsipareigojimus įvykdė. Atsakovui 2006 m. gruodžio 4 d. buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita–faktūra 18 328,35 Lt sumai, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18 328,35 Lt skolos, 7514,62 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 98 600 Lt turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad sutartyje Nr. 20060927/03 buvo nustatyta 7,01 ha burokėlių nuėmimo termino pradžia ne vėliau kaip 2006 m. spalio 6 d. Atsakovo teigimu, prieš šią datą jis nupjovė burokėlių lapus ir paruošė kasti, tačiau ieškovas darbus atliko tik 2006 m. lapkričio 3 d. Marijampolėje tą dieną buvo užregistruota -40 C, Geležinių kaime tos dienos rytą buvo -70 C oro temperatūra. Taigi dėl ieškovo kaltės burokėliai buvo pažeisti šalčio, tapo nekokybiški, prarado prekinę vertę. Burokėlius vežant į sandėlį, jų svoris buvo 345 t, grynas svoris – 290 t. Atsakovas, matydamas, kad burokėliai pažeisti šalčio, bandė ieškoti pirkėjo, kuriam galėtų parduoti burokėlius kaip pašarą, tačiau niekas nesutiko pirkti. Burokėlių realizacinė kaina 2006 m. spalio–2007 m. kovo mėn. buvo nuo 0,50 Lt iki 0,60 Lt už 1 kg. Negautas pajamas skaičiuodamas pagal minimalią – 0,34 Lt už 1 kg – kainą, atsakovas teigia, kad už 290 t burokėlių dėl ieškovo kaltės jis negavo 98 600 Lt pajamų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai: 1) priteisė ieškovui iš atsakovo 18 328,35 Lt skolos, 3757,31 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; 2) priteisė atsakovui iš ieškovo 98 600 Lt nuostolių atlyginimo.

Nustatęs, kad atsakovas neatsiskaitė sutartyse nurodytu terminu, skolos neginčija, sutinka, jog darbai buvo atlikti, teismas ieškovo reikalavimą dėl 18 328,35 Lt priteisimo pripažino pagrįstu ir įrodytu. Teisingumo ir protingumo kriterijų pagrindu sumažinęs delspinigių sumą 50 procentų, teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis, 6.259 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis) bei priteisė ieškovui iš atsakovo įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje) nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Spręsdamas dėl priešieškinio, teismas pažymėjo, kad fakto, jog burokėliai po nukasimo buvo netinkami naudoti, šalys neginčija, tačiau nesutaria, kuriuo metu sušalo burokėliai – dirvoje ar dėl netinkamų laikymo sąlygų. Spręsdamas, kad atsakovo nurodytas aplinkybes, jog burokėliai sušalo dirvoje ir tai atsitiko dėl to, kad ieškovas pavėlavo nukasti burokėlius, patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai bei bylos rašytiniai įrodymai, teismas konstatavo, jog ieškovas netinkamai įvykdė sutartį, todėl jam atsirado civilinė atsakomybė už atsakovui atsiradusius nuostolius.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovo priešieškinis ir iš ieškovo priteista atsakovui 98 600 Lt nuostolių atlyginimo, taip pat priteistos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei; dėl atsakovo priešieškinio priėmė naują sprendimą, kuriuo priešieškinį atmetė; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylos šalys 2006 m. rugsėjo 27 d. sutartyje Nr. 20060927/03 sutarė dėl sutarties dalyko – ieškovas įsipareigojo nuimti burokėlius 7,01 ha žemės plote, o atsakovas – sumokėti už darbą pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą; darbų pradžia šalys nustatė ne vėlesnę kaip 2006 m. spalio 6 d. datą, tačiau sutartyje neaptarė, kokius konkrečiai darbus apima burokėlių nuėmimo paslaugos atlikimas ir kada darbai turi būti baigti. Byloje esančių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendė, kad atlikti paruošiamuosius darbus (nupjauti žolę) burokėlių nuėmimo paslaugai, kurios vykdymas turėjo prasidėti 2006 m. spalio 6 d., tinkamai atlikti buvo atsakovo pareiga. Pažymėjusi, kad nagrinėjamo ginčo atveju svarbu įvertinti, ar prievolės šalys sąžiningai bendradarbiavo ir siekė sutartimi sulygto rezultato (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, teismo posėdžių metu šalių išsakytais paaiškinimais, taip pat liudytojų parodymais, darė išvadą, kad pakankamai nebendradarbiavo tik atsakovas, nes, šalims susitarus dėl žemės ūkio produkcijos nuėmimo rudens laikotarpiu, taigi – buvus akivaizdu, jog darbus būtina pradėti ne vėliau kaip 2006 m. spalio 6 d., nes, pasikeitus oro sąlygoms, burokėlių nuėmimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, jis tinkamai neatliko paruošiamųjų darbų – neparuošė lauko derliui nuimti, o tai buvo būtina sąlyga ieškovui tinkamai įvykdyti sutartį. Pažymėjusi, kad pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį ginčo rangos sutartyje, atsižvelgiant į jos esmę ir tikslą, turėjo būti nustatyta darbų pabaiga, teisėjų kolegija sprendė, jog tikėtina darbų pabaiga galima pripažinti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu laikotarpiu burokėliams 7,01 ha plote nuimti galėtų būti pripažintas ne ilgesnis kaip 2-3 parų laikas. Bylos duomenis vertindama kaip patvirtinančius, kad ieškovas dirbo vien tik pagal atsakovo nurodymus, teisėjų kolegija darė išvadą, jog darbai burokėlių lauke buvo pradėti tik nurodžius atsakovui; darbų pradžia sietina su paruošiamųjų darbų atlikimo momentu; ši aplinkybė svarbi sprendžiant, ar derlius iš tiesų buvo sugadintas (prarastas) ir ar tam įtakos turėjo netinkamas šalių bendradarbiavimas. Pažymėjusi, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – pardavęs atliktą darbą, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į 2006 m. lapkričio 2 d. atliktų darbų aktą, dėl kurio pasirašymo šalių nuomonės skiriasi: ieškovas pateikė akto, pasirašyto atsakovo įgalioto asmens A. N., originalą; atsakovas pateikė du akto originalus su įrašu „Burokėlius nuėmė, jau buvo sušalę, apšerkšniję“; A. N. neigia savo parašą ieškovo pateiktame darbų priėmimo akte, kartu pripažįsta, kad įrašas atsakovo pateiktame darbų atlikimo akte surašytas jos ranka, nors ir kito asmens (užsakovo) vardu; šalys pripažįsta (CPK 187 straipsnis), kad darbų atlikimo aktai buvo surašyti 2007 m. sausio mėnesį, t. y. po to, kai ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą ir atsakovas nesumokėjo už atliktą darbą šioje sąskaitoje nurodytu terminu. Atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovui būtų pareikšta koki7 nors pretenzijų derliaus nuėmimo metu arba iš karto paaiškėjus, jog burokėliai sušalę ar netinkami naudoti (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), vertindama byloje esančius duomenis apie ginčo derliaus nuėmimo metu buvusias oro sąlygas nepatvirtinančiais, kad burokėlių nuėmimo metu buvusi šalna galėjo pakenkti jų tinkamumui naudoti, tačiau pripažinusi, jog sandėliavimo (neuždengtų burokėlių laikymo lauke) sąlygos, esant šalnoms po jų nukasimo, galėjo turėti įtakos kokybei, teisėjų kolegija darė išvadą, kad atsakovas, kuris, be kita ko, nesikreipė dėl žalos atlyginimo daugiau nei pusę metų, nesant galimybės specialistams nustatyti pakenkimo laipsnio (derlius nurašytas, dalis burokėlių buvo paskleista dirvoje, dalis – palikta gulėti krūvoje), neįrodė savo teisių pažeidimo, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas gindamas savo interesus, jeigu jie ir buvo pažeisti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo bendradarbiavimo su atsakovu stoką sprendžiant trūkumų pašalinimo klausimus, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas J. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Kasacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.5, 1.9, 6.53, 6.158, 6.193, 6.205, 6.645, 6.647, 6.652, 6.662 straipsnių nuostatas, taip pat pažeidė CPK 178, 180, 183, 185 straipsnius. Šie pažeidimai lėmė nepagrįstas teismo išvadas:

- kad darbų pabaiga sietina su paruošiamųjų darbų atlikimu; šalių 2006 m. rugsėjo 27 d. sutarties 3 punkte nustatyta, jog darbų pradžia yra ne vėliau kaip 2006 m. spalio 6 d; šalys suprato, kad darbai bus atlikti daugiausia per dvi dienas, nes objektyvūs duomenys patvirtina, jog ieškovo turima technika 7,01 ha burokėlių plotą leidžia nuimti per vieną arba dvi darbo dienas; taip ir buvo atlikta šiuo atveju; kitaip šios sutarties nuostatos negalėjo būti aiškinamos, nes būtent tokie buvo šalių ketinimai; pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jei terminas nenustatytas sutartyje, tai sutarties įvykdymo terminas pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatas yra septynios dienos; ieškovas neįvykdė savo pareigos nuimti burokėlius per sutartą (2-7 dienos) terminą, ir, nors įvykdė šią prievolę vėliau, tai, nepriklausomai nuo to, buvo burokėliai sušalę ar ne, yra sutarties pažeidimas ir netinkamas jos įvykdymas, ir dėl to atsakovas patyrė nuostolių;

- kad paruošiamuosius darbus privalėjo atlikti atsakovas; šalių 2006 m. rugsėjo 27 d. sutartyje Nr. 20060927/03 apie tai nenurodoma, o, atsižvelgiant į tai, kad teismai pripažino, jog ši sutartis yra rangos sutartis, tai pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį rangovas privalėjo sutartyje sulygtą darbą atlikti savo priemonėmis ir jėgomis; šalys buvo sutarusios, kad atsakovas,,nuims burokėlius“; šio susitarimo negalima aiškinti kitaip, kaip burokėlių nuėmimą, t. y. burokėlių lapų atskyrimą, burokėlių išėmimą iš dirvos ir sudėjimą į tam tikrą vietą; be to, liudytojų parodymais nustatyta, kad 2006 m. spalio 5 d. burokėlių lapai buvo nuimti; sutarties nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad paruošiamųjų darbų pareiga teko atsakovui dėl to, jog jis pats juos atliko; kasatoriaus (atsakovo) teigimu, jis šiuos darbus atliko tik dėl to, kad siekė tinkamai bendradarbiauti su ieškovu ir kuo greitesnio sutarties įvykdymo; specialia žemės ūkio technika, kurią naudojo ieškovas, automatiškai atskiriamos žolės ir burokėlių lapai, todėl kasatorius (atsakovas) niekaip negalėjo iš anksto suvokti, kad paruošiamuosius darbus reikės atlikti jam;

- kad pakankamai nebendradarbiavo tik atsakovas ir kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog informavo ieškovą apie paruošiamųjų darbų atlikimą bei ragino ieškovą atlikti darbus anksčiau negu jie buvo faktiškai atlikti; nei nurodytose CK nuostatose, nei sutartyje nenustatyta, kad atsakovas privalėjo raštu bendradarbiauti su ieškovu ir atlikti paruošiamuosius darbus; būtent ieškovas, manydamas, kad dėl atsakovo neveikimo negali laiku įvykdyti prievolės nuimti burokėlius, turėjo pareigą informuoti apie tai atsakovą, tačiau to nepadarė ir nesidomėjo burokėlių nuėmimo galimybėmis, taigi – visiškai nebendradarbiavo su atsakovu; be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. birželio 19 d. išvados Nr. 140-(4764)-IS1-4699 duomenimis, ieškovo pateiktas darbų priėmimo–perdavimo aktas, kurį apeliacinės instancijos teismas vertino kaip įrodymą, yra suklastotas, t. y. jame pasirašė ne A. N., o kitas asmuo; tai leidžia daryti išvadą, jog tinkamai nebendradarbiavo ir buvo nesąžiningas tik ieškovas; apeliacinės instancijos teismas, priimdamas šį ieškovo pateiktą įrodymą, kurį šis galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, pažeidė ir CPK 314 straipsnį.

2. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino byloje esančių įrodymų ir taip pažeidė CPK 183, 185 straipsnius, todėl:

- nepagrįstai byloje esančių įrodymų nepripažino patvirtinančiais, kad burokėlių nuėmimo metu buvusi šalna galėjo pakenkti burokėlių tinkamumui naudoti, bei nepagrįstai sprendė, kad neuždengtų burokėlių laikymo lauke sąlygos, esant šalnoms po jų nukasimo, galėjo turėti įtakos jų kokybei; kasatoriaus teigimu, bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad burokėliai tapo netinkami parduoti dėl to, jog jie sušalo iki nuėmimo dienos, o ne dėl jų laikymo lauke ant žemės; be to, burokėliai buvo laikomi ne lauke, o garaže ir šakniavaisių sandėlyje;

- nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas reiškė ieškovui pretenzijas derliaus nuėmimo metu arba iš karto paaiškėjus, jog burokėliai sušalę ar netinkami naudoti; CK nenustatyta įpareigojimo sutarties šaliai pretenzijas kitai šaliai reikšti tik raštu; šalys visus ginčus sprendė geranoriškomis derybomis (CK 1.5, 1.9 straipsniai); kasatoriaus teigimu, jis, paaiškėjus darbų trūkumams, iš karto pranešė apie juos ieškovui, todėl tik 2007 m. sausio mėnesį ieškovas pateikė kasatoriui sąskaitą-faktūrą; CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškintinos taip, kad jeigu trūkumai atsirado ne darbų priėmimo–perdavimo dieną, o vėliau, užsakovas, nepriklausomai nuo to, buvo tai aptarta darbų priėmimo-perdavimo akte ar ne, turi teisę pareikšti pretenzijas dėl trūkumų ir prašyti atlyginti žalą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su kasaciniu skundu ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išanalizavo šalių bendradarbiavimą ir jų pareigas bei pagrįstai konstatavo, kad darbų atlikimo terminas buvo tiesiogiai susijęs su atsakovo veiksmais, būtent jo prievole nupjauti žoles. Tai, kad tokia prievolė egzistavo, pripažino ir atsakovas, procesiniuose dokumentuose nurodydamas, jog jis žoles nusipjovė iki sutartyje nustatyto termino. Be to, dėl šios aplinkybės šalys ir nesiginčija, tik nesutaria, kada atsakovas nusipjovė žoles. Dalį derliaus (0,33 ha plote) ieškovas nuėmė 2006 m. spalio 5 d. esant apaugusioms žolėms, tačiau pastebėjo, kad burokėliai, kasant tokiomis sąlygomis, yra pažeisti. Informavus apie tai kasatorių, šis nurodė sustabdyti darbus iki jis nusipjaus žoles. Apie tai, kad nupjautos žolės, ieškovas buvo informuotas 2006 m. spalio 30 d., todėl tik 2006 m. lapkričio 3 d. buvo nuimtas derlius likusiame 6,666 ha plote. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad informavo ieškovą apie žolių nupjovimą anksčiau nei 2006 m. spalio 30 d. Ieškovo teigimu, jis sutartį įvykdė tinkamai, nei darbų atlikimo termino (CK 6.652 straipsnis), nei atsakovo interesų nepažeidė.

2. Ieškovas turimo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto nuorašą, atitinkantį CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus šio akto originalo, šis teismui buvo pateiktas. Tai nelaikytina naujo įrodymo pateikimu, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama dėl CPK 314 straipsnio pažeidimo.

3. Byloje nustatyta, kad atliktų darbų aktas buvo surašytas ir įrašas, jog burokėliai sušalę, 2006 m. lapkričio 2 d. atliktų darbų akte padarytas tik 2007 m. sausio mėnesį. Toks dokumentas nėra ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas darbų pradžioje informavo ieškovą apie atliko darbo trūkumus. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.662 straipsnį.

4. Bylos duomenimis, ginčo burokėlių nuėmimo metu buvo trumpalaikės nuo -30 C iki -40 C rudeninės šalnos, kurios, pagal byloje esančias Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto pažymas, burokėliams nekenkia. Taigi burokėlių nukasimo metu buvusios oro sąlygos negalėjo būti jų sušalimo priežastis. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad burokėliai jų nuėmimo metu buvo sušalę. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas kasatoriaus nurodytų proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai konstatavo, kad jeigu ginčo burokėliai ir buvo pažeisti, tai galėjo atsitikti dėl netinkamų sandėliavimo sąlygų.

5. Atsakovas nei raštu, nei žodžiu nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl sutarties netinkamo įvykdymo ar patirtų nuostolių. Apie tariamus atsakovo nuostolius ieškovui tapo žinoma tik tada, kai atsakovas šioje byloje pareiškė priešieškinį. Aplinkybė, kad šalys ginčą bandė spręsti taikiai, nebuvo nurodyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose, nebuvo pateikti jokie šį faktą patvirtinantys įrodymai. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, jog jis elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo su ieškovu ir siekė nustatyti tiesą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar skundžiamą sprendimą (nutartį) priėmęs teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija, laikydamasi nurodytų nuostatų, pasisako dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą (CK 6.38, 6.200 straipsniai), aiškinimu ir taikymu šioje konkrečioje byloje nustatytoms aplinkybėms.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo ir sutarties vykdymo

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A.B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. IĮ v. UAB „Statnuoma“, bylos Nr. 3K-3-44/2008; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. UAB „Remada“, bylos Nr. 3K-3-277/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius. Šalių nurodomas aplinkybes ir jų įrodytus faktus teismas turi teisiškai įvertinti, pritaikydamas jiems atitinkamą teisės normą. Nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas svarbus vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, iš sutarties sąlygų kilusiems neaiškumams pašalinti, nustatant, ar nebuvo pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra ir kt.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi sutarties dėl burokėlių nuėmimo dalykas. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovas nuima burokėlius 7,01 ha plote, o atsakovas sumoka ieškovui už atliktus darbus. Ieškovas teigia, kad atsakovas iki burokėlių nuėmimo turėjo nupjauti žolę ir burokėlių lapus, o atsakovas tvirtina priešingai, kad burokėlių nuėmimas apima ir nurodytų paruošiamųjų darbų atlikimą. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčo sutarties dalyką, padarė išvadą, kad, sutartyje nenustačius papildomos sąlygos dėl paruošiamųjų darbų atlikimo, ieškovo pretenzijos yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad paruošiamuosius darbus burokėliams nuimti turėjo atlikti atsakovas, negalima pripažinti pagrįsta, nes ji padaryta nesant pakankamai įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, teikia pagrindą pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas. Tai reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šalys buvo sudariusios rangos sutartį. Teismai, priėmę priešingus sprendimus, remdamiesi CK 6.38 straipsnio 3 dalies nuostata, kad šalys savo pareigas turi atlikti kuo ekonomiškiau ir vykdydamos prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis), padarė tokias išvadas: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebendradarbiavo tik ieškovas, apeliacinės instancijos teismas – kad nebendradarbiavo tik atsakovas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.200 straipsnyje, kuriame nustatyti sutarties vykdymo principai. Šalių bendradarbiavimas ir kooperavimasis yra principas, kurio šalys privalo laikytis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl šio principo laikymosi svarbos ir pareigos vykdant sutartis, dėl to, kad šio principo privalo laikytis abi šalys, yra išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, bylos Nr. 3K-3-684/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-37/2005; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, J. B., bylos Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Šiose nutartyse pateikti išaiškinimai turi reikšmės svarstant CK įtvirtintus šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi aspektus, nes principas paremtas sutarčių teisės bendrosiomis normomis, kurios taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant į sutarčių prigimtį (CK 6.155 straipsnio 1 dalis). Tai pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje pirmą kartą nagrinėjant ją kasacine tvarka (bylos Nr. 3K-3-406/2008).

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepakankamo šalių bendradarbiavimo yra reikšminga, nes šalys susitarė dėl burokėlių nuėmimo rudens laikotarpiu. Šalys yra verslininkai. Atsakovas augina žemės ūkio kultūras, o ieškovas užsiima jų nuėmimu ir šiam tikslui turi įsigijęs reikiamą techniką. Dėl to sutarties šalims turėjo būti aišku, kad, esant sutarties 3 punkte nustatytam terminui, burokėlių nuėmimo darbai turi būti pradėti ne vėliau kaip 2006 m. spalio 6 d., nes, pasikeitus oro sąlygoms, burokėlių nuėmimas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas ir dėl to gali atsirasti nuostolių. Šioje situacijoje šalių bendradarbiavimas (domėjimasis galimybe laiku nuimti burokėlius, keitimasis informacija, reikšminga darbui atlikti bei iš sutarties kylantiems neaiškumams pašalinti) buvo tiek ieškovo, tiek atsakovo pareiga. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutartyje dėl burokėlių nuėmimo buvo nustatyta tik darbų pradžia, ir tai leidžia ieškovui piktnaudžiauti savo teise atlikti darbus jam patogiu pagal situaciją laiku, o kilus ginčui manipuliuoti šia aplinkybe sau palankesne linkme, kai pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį sutartyje turėjo būti nustatyta darbų pabaiga. Prievolės, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti prievolę per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes tokio termino pakako prievolei įvykdyti. Pažymėtina, kad burokėliai buvo nuimti per dvi dienas. Ginčo situacijoje nei ieškovas po 2006 m. spalio 6 d. nepradėjo burokėlių nuėmimo, nei atsakovas ėmėsi priemonių, kad ieškovas tai atliktų operatyviai arba, siekiant išvengti nuostolių, tai padarytų kitas asmuo.

Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad abi sutarties šalys pažeidė bendradarbiavimo principą, nesiėmė priemonių, jog burokėliai, kaip šalčio bijantis augalas, kuo operatyviau būtų nuimti ir taip būtų išvengta nuostolių. Konstatavus abiejų šalių vienodą kaltę dėl atsakovui atsiradusių nuostolių, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo priešieškinis patenkintas, ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinis atmestas, keistinos. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui priteista nuostolių atlyginimo suma mažintina nuo 98 600 Lt iki 49 300 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir pakeitus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimus, atitinkamai perskirstomos proceso šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 98 600 Lt nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir atsakovo priešieškinį atmetė. Kasacinio teismo teisėjų kolegijai pakeitus pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir priteistą atsakovui iš ieškovo nuostolių atlyginimo sumą sumažinus 50 proc., t. y. iki 49 300 Lt, atsižvelgiant į tai, perskirstomos proceso šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenimis, atsakovas turėjo 200 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, paduodant priešieškinį, išlaidų, o nuo likusios 2658 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleistas. Pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 1000 Lt, o apeliacinės instancijos teisme – 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kasaciniame teisme atsakovas turėjo 5916 Lt (2958 Lt + 2958 Lt) žyminio mokesčio išlaidų. Iš viso atsakovas patyrė 9616 Lt bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 50 proc. priešieškinio reikalavimų, ieškovas turėtų atlyginti 4808 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui, taip pat – 1279 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, turėjo 2958 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Dėl to, kad atmesta 50 proc. atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, atsakovas turėtų atlyginti ieškovui 1479 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus nurodytų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš ieškovo priteistina atsakovo (kasatoriaus) naudai 3329 Lt (4808 Lt – 1479Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą atsakovui J. N. iš ieškovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ 98 600 Lt nuostolių atlyginimo sumą sumažinti iki 49 300 Lt.

Kitas teismų sprendimų dalis dėl nuostolių atlyginimo palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 3329 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai dvidešimt devyni litai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1279 Lt (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt devyni litai) žyminio mokesčio valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Vincas Verseckas

Pranas Žeimys