Civilinė byla Nr. 3K-3-343/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.1; 105 (S)
2007 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Finjanas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo, kuriomis atmestas atsakovo prašymas peržiūrėti teismo sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui UAB „Finjanas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškinį. Sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nors tai jam buvo pranešta, nepateikė teismui pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas 2006 m. spalio 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Jis nurodė, kad į teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, jis neatvyko dėl to, kad jam įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteiktas šaukimas. Šaukimas nebuvo atsiųstas paštu, nebuvo pasirašytinai įteiktas teisme, kaip tai nustatyta CPK 127 straipsnyje. Teismo parengiamojo posėdžio, vykusio 2006 m. birželio 1 d., metu atsakovui atstovavo bendrovės direktorius ir savininkas N. P., kuris kalba tik ivrito ir anglų kalba, o rusų kalbą blogai supranta. Teismo posėdžio metu dalyvavo tik rusų kalbos vertėjas. Jis, pasirašydamas teismo posėdžio protokole, suprato, kad pasirašė dėl kito teismo posėdžio datos suderinimo, ir tikėjosi vėliau gauti šaukimą. Tačiau šaukimo nei jis, nei atsakovui atstovaujanti advokatė E. Alimienė negavo. Be to, sprendimo priėmimo už akių dieną advokatė atostogavo (nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. iki 2006 m. rugsėjo 18 d.).
Atsakovas taip pat nurodė, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neįvertinus reikšmingų įrodymų dėl ginčo dalyko. 1) Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dirbo viršvalandinį darbą, o teismui pateikti buhalteriniai dokumentai yra sudėtingi ir dėl to reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas; 2) byloje yra 2005 m. gruodžio 30 aktas, patvirtinantis, kad ieškovė buvo darbe neblaivi, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai; DK 123 straipsnyje nenustatyta, kad nušalinimas nuo darbo turi būti įformintas tik raštu; 3) teismas iš atsakovo ieškovei priteisė darbo užmokestį už 9 mėnesius (10 453,53 Lt), tačiau iš sprendimo turinio neaišku, kaip buvo skaičiuojamas darbo užmokesčio vidurkis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas nurodė, kad 2006 m. birželio 1 d. vykusiame teismo parengiamajame posėdyje dalyvavo atsakovo atstovai: direktorius N. P. ir advokatė E. Alimienė. Posėdžio metu teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė šalims per 14 dienų pateikti procesinius dokumentus bei paskyrė kito posėdžio datą – 2006 m. rugsėjo 14 d. Atsakovo atstovas N. P. pasirašė teismo posėdžio protokole apie tai, kad jam yra žinomas kito posėdžio laikas. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie kito teismo posėdžio laiką (CPK 133 straipsnio 1 dalis, 156 straipsnio 2 dalis). Teismas atmetė N. P. argumentus, kad jis blogai moka rusų kalbą ir dėl to nesuprato, jog parengiamojo posėdžio metu buvo paskirtas kito posėdžio laikas. Teismo parengiamojo posėdžio metu dalyvavo ir atsakovo atstovė – advokatė E. Alimienė, kuri turėjo suprasti ir išaiškinti atsakovo atstovui bylos nagrinėjimo atidėjimo aplinkybes bei neatvykimo į kitą teismo posėdį pasekmes. Teismas nelaikė pateisinančia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi ir atsakovo advokatės buvimo atostogose. Teismo posėdžio laikas buvo suderintas ir su atsakovu, ir su advokate, tačiau ji, būdama atostogose, nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių.
Teismas taip pat nurodė, kad, priimant sprendimą už akių, yra atliekamas tik formalus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, t. y. įsitikinama, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui yra pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atsakovas sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą motyvuoja kitokiu byloje esančių įrodymų vertinimu, nepateikdamas jokių naujų įrodymų ir nenurodydamas ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nebuvusių argumentų. Atsakovo nurodyti argumentai neleidžia padaryti išvadą, kad priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ar pažeidžia jo teises.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą, 2007 m. vasario 12 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad atsakovo nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nelaikytinos svarbiomis, t. y. kurioms esant, galėtų būti peržiūrėtas priimtas sprendimas už akių.
Dėl priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nurodė, kad sprendimo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, sprendimas yra tinkamai motyvuotas, teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. tinkamai atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Teismas nustatė, kad ieškovė 2006 m. gruodžio 30 d. dirbo 10 valandų, t. y. tiek pat, kiek buvo dirbusi ir kitomis dienomis; už visą šios dienos darbo laiką jai buvo apskaičiuotas darbo užmokestis; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų nušalinta nuo darbo dėl jos neblaivumo. Teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, nes atsakovas neįvykdė įstatyminės prievolės įrodyti, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę (DK 235 straipsnis). Atsakovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai (darbo laiko apskaitos grafikai, darbo užmokesčio apskaičiavimo pagrįstumo lentelė, įmonės įsakymų knyga, atsakovo aktai, atsakovo darbuotojo skundas) nepaneigia teismo išvados, kad byloje esančių įrodymų turinys nepatvirtina šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų nutartis, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą peržiūrėti priimtą teismo sprendimą už akių. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarimo nurodymus, įpareigojančius teismą patikrinti priimto sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą.
Atsakovas nesutinka su tuo, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra teisėtas, ir šią aplinkybę pagrindžia byloje esantys atsakovo teismui pateikti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik išvardijo atsakovo pateiktus įrodymus, tačiau jų visiškai neanalizavo. Teismas sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį dėl to, kad nustatė, jog darbo drausmės pažeidimo dieną ieškovei buvo leista dirbti iki darbo pabaigos ir jai buvo sumokėta už visą darbo dieną. Atsakovui nesuprantama, kodėl jis turėtų nesumokėti ieškovei už atidirbtas valandas iki apgirtimo, jeigu ji apgirto ir skandalą sukėlė darbo pamainos pabaigoje. Įstatymas neatleidžia nuo apmokėjimo už atidirbtą laiką. Ieškovės girtumo faktas yra konstatuotas ne vienu, o keliais dokumentais, todėl byloje yra pakankamai įrodymų, kuriais konstatuotas ieškovės buvimas darbe neblaiviai.
2. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad priimant sprendimą už akių buvo pažeista CPK 285 straipsnio 2 dalies norma, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tik dėl tų reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas priėmė sprendimą už akių dėl ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas nebuvo tinkamai informuotas. Atsakovo nuomone, teismas priėmė nagrinėti ieškovės ieškinio pareiškimą, kuris neatitiko CPK 135 straipsnio reikalavimų, nes jame nebuvo aiškiai ir nuosekliai suformuluoti ieškinio reikalavimai. Vėliau ieškovė tikslino savo ieškinio reikalavimus, tačiau atsakovas buvo informuotas tik dėl pirminių ieškinio reikalavimų. Atsakovas nebuvo informuotas dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei 1303,80 Lt priemoką už naktinį darbą, tačiau ši suma jai buvo priteista sprendimu už akių. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovei nebuvo apmokėta už naktinį viršvalandinį darbą. Visi jos dirbti viršvalandžiai yra pažymėti ir apmokėti, ir tai patvirtina byloje esantys mokėjimo žiniaraščiai bei kasos žurnalas. Šie buhalteriniai dokumentai yra sudėtingi ir reikalauja tyrimo, tačiau priimant sprendimą už akių to nebuvo padaryta.
3. Teismas sprendime už akių nepagrindė, kaip apskaičiavo kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį. Atsakovo nuomone, ši kompensacija apskaičiuota neteisingai, nes maksimaliai ji galėtų būti tik 6494 Lt, bet ne 10 453 Lt, kaip priteista teismo.
Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, netgi formaliai netyrė byloje pateiktų įrodymų, taip pažeidė CPK 285 straipsnį.
4. Teismas, priėmęs sprendimą už akių, išnagrinėjo bylą atsakovui įstatymo nustatyta tvarka neįteikęs šaukimo apie teismo posėdį, taip pažeidė CPK 133 straipsnį. Tai yra absoliutus sprendimo už akių negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 3 dalį.
CPK 127 straipsnyje nustatyta galimybė procesinį dokumentą pasirašytinai įteikti teisme, tačiau šaukimas atsakovui pasirašytinai teisme nebuvo įteiktas. Atsakovo atstovo pasirašymas teismo posėdžio protokole apie būsimą posėdį yra neteisėta praktika, ir tai negali būti prilyginama šaukimo įteikimui.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, teismų nutartis palikti nepakeistas. Ji nurodė, kad teismas, priėmęs sprendimą už akių, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai. Teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, nes atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką, tačiau jis neatvyko ir nepateikė prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Procesinės prielaidos priimti teismo sprendimą už akių teismo posėdyje pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį yra tokios:
1) į teismo posėdį neatvyko viena iš šalių;
2) neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą;
3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant;
4) atvykusi šalis prašo sprendimo už akių priėmimo.
Byloje keliamas klausimas dėl procesinių teisės normų pažeidimo informuojant šalį apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Byloje nustatyta, kad teismo posėdis, dalyvaujant atsakovo atstovams – direktoriui ir advokatui, buvo atidėtas ir protokoline nutartimi nustatyta teismo posėdžio data paskelbta posėdžio dalyviams, o pasirašytinai pranešta atvykusiems asmenims. Tai atitinka CPK 156 straipsnio 1 dalį. Neatvykusiems ir naujai įtrauktiems dalyvauti procese asmenims apie naują teismo posėdžio laiką teismas privalo pranešti šalims arba pranešimais CPK nustatyta tvarka. Teismo posėdyje iki pabaigos dalyvavęs advokatas, nepasirašęs pranešimo apie naujai paskirto posėdžio laiką, nepriskiriamas prie neatvykusių asmenų ar nedalyvavusiųjų pagal CPK 155 straipsnio 2 dalį, nes protokole neužfiksuota, kad jis nesibaigus teismo posėdžiui be teismo leidimo būtų pasišalinęs. Pagal CPK 156 straipsnio 2 dalį atliekamas pranešimo pasirašymas vyksta pasibaigus teismo posėdžiui. Šalys ir dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Jie privalo bendradarbiauti su teismu. Teismo posėdžių sekretorius vykdė pareigą pasirašytinai informuoti atvykusius posėdžio dalyvius apie naujai paskirto posėdžio laiką (b. l. 97). Ta aplinkybė, kad atsakovo advokatas po teismo posėdžio pasišalino nepasirašęs pranešimo apie naujai paskirto posėdžio laiką, nesudaro pagrindo jį vertinti neatvykusiu į teismo posėdį ir tikėtis gauti teismo pranešimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo atstovas buvo tinkamai, laikantis CPK 156 straipsnio 2 dalies taisyklių, informuotas apie teismo posėdį. Kasaciniame skunde nurodomi CPK 127, 133 straipsniai nepažeisti, nes neturėjo būti taikomi.
Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 285 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmetami. Šioje dalyje yra nuostata, kad teismo sprendimas už akių gali būti priimtas dėl tų reikalavimų, apie kuriuos atsakovas yra informuotas. CPK 285 straipsnio 2 dalies pažeidimas motyvuojamas netinkamai, faktiniais argumentais, kurie kasacinio nagrinėjimo pagrindo nepatvirtina (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita vertus, faktiniai argumentai, kad apie reikalavimus priteisti 1303,80 Lt priemoką atsakovas nebuvo informuotas, neatitinka tikrovės. Byloje yra 2006 m. birželio 5 d. teisme gautas patikslintas ieškinys su nurodyta priemokos suma ir įrodymai (lydraštis su pašto kvitu), kad patikslintas ieškinys buvo išsiųstas atsakovo advokatui (b. l. 99-103). Įteikimo tvarka atitinka CPK 119 straipsnį, todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus.
Kasacinio skundo argumentai dėl formalaus įrodymų įvertinimo neatlikimo atmetami. Apeliacinės ir pirmosios instancijos teismo sprendime ir nutartyje yra išvardytos įrodinėjimo priemonės ir pagal juose esančius duomenis nustatytos sprendimui už akių reikšmingos aplinkybės. Iš teismų procesinių dokumentų turinio išplaukia išvada, kad faktą, jog darbdavys neįrodė vienkartinio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, patvirtina įrodinėjimo priemonėse esantys įrodymai. Neturi pagrindo aiškinimai, kad neatskleistas įrodinėjimo priemonių turinys.
Bylą nagrinėję teismai analizavo įrodymus ir atsižvelgdami į nurodomus faktinius duomenis darė faktinio pobūdžio išvadas. Ta aplinkybė, kad vienos pusės pateiktais įrodymais buvo remtasi, o kitos pusės įrodymai pripažinti nepagrindžiančiais šalies tvirtinamų aplinkybių, nėra pagrindas aiškinti apie įrodymų formalaus vertinimo neatlikimą.
CPK 388 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga panaikinti sprendimą už akių, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime akcentuota, kad teismo sprendimo už akių neperžiūrėjimas neatitinka Konstitucijos, kai yra pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, kad sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Šiuo atveju teismai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesiniuose dokumentuose vertino pareiškime nurodytus atsakovo duomenis, keliančius abejonių dėl sprendime už akių padarytų išvadų, ir argumentavo, kad atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai nenuneigia teismo sprendime už akių nustatytų aplinkybių. Pagal bylos aplinkybes, atsakovo pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai patvirtintų akivaizdų teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, o iškilusias abejones dėl bylos aplinkybių, įrodymų prieštaravimus teismai įvertino ir aptarė. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta.
Kasacinio skundo argumentas, kad neteisingas kompensacijos už priverstinės pravaikštos dydį nustatymas rodo, kad teismas neatliko net formalaus įrodymų tyrimo, nepagrįstas. Sprendime už akių nurodyta, už kokios trukmės priverstinę pravaikštą priteista kompensacija. Konkretus kompensacijos dydis yra fakto klausimas. Teisės klausimas būtų tai, ar tinkamai taikytos teisinės normos ir jų nuostatos nustatant kompensacijos dydį. Nors kasacinio skundo argumentais nurodoma, kad kompensacija turėtų būti mažesnė, bet nepagrindžiama, kokios teisinės normos ir jų konkrečios nuostatos reglamentuoja šių sumų skaičiavimą ir kaip jos netinkamai taikytos ar aiškintos, kokia yra teismų praktika dėl jų taikymo, kodėl kasaciniam teismui formuojant teismų praktiką svarbu pasisakyti dėl tų klausimų. Tai rodo, kad dėl šios dalies argumentai yra tik faktiniai ir neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Taip pat tokie argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 285 straipsnis, nes neatliktas formalus pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas. Priimant sprendimą už akių nevykdomas įrodymų tyrimas, bet teismas susipažįsta su byloje esančiais duomenimis, atlieka jų turinio analizę. Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad neatliktas formalus įrodymų vertinimas.
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus ir nenustato pagrindų teismų nutartims panaikinti (CPK 359straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
