A. V. pagal BK 281¹ str., 41 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-420-1121/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30862-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,

nuteistajam A. V. ir jo gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, A. V. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 96 MGL (4 800 Eur) dydžio baudą, kuri vykdoma atskirai.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi dienos).

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. V. sulaikymo dienos, vykdant nuosprendžiu paskirtą bausmę.

A. V. kartu su bausme skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas 5 (penkerius) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones; 2) automobilio VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 678 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) konfiskavimas valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2019 m. liepos 21 d. apie 13.52 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo M. P. vardu registruotą automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvepiamame ore 2,22 promiles alkoholio – daugiau nei 1,51 promilių etilo alkoholio girtumą, t. y. A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo iš naujo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir jį išteisinti, nes jis nevairavo automobilio, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų duotus parodymus.

3. Pasak nuteistojo, jis pabudo automobilio gale, t. y. gulėjo ant galinės automobilio sėdynės, kai transporto priemonė sustojo. Ieškodamas cigarečių perlipo į automobilio priekį ant vairuotojo sėdynės. Transporto priemonės užvedimo raktelių skydelyje nebuvo. Tuo metu prie automobilio priėjo (duomenys neskelbtini) (past. – A. G.), kuris paklausė, kas vairavo. Nuteistasis jam atsakyti negalėjo, nes buvo padauginęs alkoholio ir neprisiminė, kas konkrečiai vairavo. Tuomet A. G. iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie vairavimo faktą. Atvykus policijos pareigūnams, nuteistasis su V. V. jau buvo išlipę iš transporto priemonės, todėl policijos pareigūnai nematė, kas konkrečiai vairavo automobilį.

4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis po kurio laiko (duomenys neskelbtini) laidotuvėse susitiko M. P.. Kalbantis su pastaruoju paaiškėjo, jog būtent M. P. vairavo automobilį. Nuvykus pas ikiteisminį tyrimą atliekančią pareigūnę pranešė, kad atsirado automobilį vairavęs asmuo, tačiau pareigūnė pasakė, jog M. P. turi duoti parodymus ne jai, o teismui. Teisiamojo posėdžio metu M. P. paaiškino, kad nuteistajam paprašius jis sutiko ir parvežė pastarąjį nuo ežero į namus. Kadangi nuteistasis transporto priemonėje buvo užmigęs, M. P. iš karto sustojęs išlipo iš automobilio ir išėjo į namus. Pirmosios instancijos teismas į M. P. parodymus neatsižvelgė, nes jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o atvyko tik į teisiamąjį posėdį, todėl A. G. M. P. ir nematė šalia transporto priemonės.

5. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistasis A. V. teismo posėdžio metu papildomai prašė, kad, jeigu nebus tenkintas apeliacinis skundas, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylų apeliacinio nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis – pagrįstas, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais baudžiamosios bylos įrodymais ir duomenimis.

9. A. V. neneigia aplinkybės, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 13.52 val., (duomenys neskelbtini), buvo automobilyje VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neneigia jam tikrinimo metu nustatyto 2,22 promilių girtumo, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, jog jis vairavo šią transporto priemonę. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bylos duomenis ir įrodymus, todėl padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, dėl ko jį nepagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. A. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo M. P. duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kuriais pastarasis parodė, jog būtent liudytojas vairavo automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ne nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrins dalyje dėl A. V. kaltės.

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, įvertinusi bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis, pagrįstai vienus iš jų pripažino įrodymais, o kitais nesivadovavo ir juos atmetė, bei pagrįstai konstatavo, kad A. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, nepadarė teisės taikymo klaidų, bylos duomenis ir įrodymus vertino tinkamai, išvados pagrįstos objektyvių įrodymų visuma, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti.

Dėl A. V. kaltės

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Nors nuteistasis nurodo, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) M. P., tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojo A. G. duoti nuoseklūs parodymai viso proceso metu, kuriais nėra pagrindo nesivadovauti. Liudytojas 2020 m. vasario 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 177) parodė, kad 2019 m. liepą, tikslios dienos neprisimena (past. – 2020 m. liepos 21 d.), važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kai važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį prisivijo baltos spalvos automobilis VW TRANSPORTER (past. – valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši transporto priemonė pavojingai arti priartėjo prie A. G. vairuojamo automobilio ir pavojingai manevruodama aplenkė liudytoją. Pavojingas automobilio manevravimas kelyje sukėlė įtarimų, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo, todėl liudytojas važiavo paskui šią transporto priemonę. A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad aiškiai matė, jog automobilį vairuoja būtent nuteistasis A. V. (1 t., b. l. 177). Liudytojas teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad paskui automobilį VW TRANSPORTER atvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį sekė iš paskos ir visą laiką jį matė, transporto priemonė nebuvo niekur sustojusi ar pradingusi iš liudytojo matymo lauko. Atvykus į minėtą kiemą, liudytojas iš karto išlipo iš savo automobilio, nuėjo prie automobilio VW TRANSPORTER vairuotojo pusės ir pamatė, jog prie automobilio vairo sėdėjo, kaip vėliau sužinojo, A. V., o keleivio pusėje V. V.. Daugiau asmenų transporto priemonėje nebuvo, t. y. liudytojas nematė, kad kartu su nuteistuoju ir V. V. transporto priemonėje būtų buvęs ir M. P. ar pastarasis būtų išlipęs iš automobilio jam sustojus ir iš kiemo staiga pasišalinęs. Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu (1 t., b. l. 49-50, 51).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nuoseklūs, aiškūs ir neprieštaringi liudytojo A. G. parodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje (1 t., b. l. 159) A. V. vairavo automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 promilių girtumas (1 t., b. l. 87, 88), ir paneigia M. P. paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog liudytojas A. G. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir A. V. nuteisimu ar siektų turtinės bei kitokios formos naudos sau arba kitiems asmenims. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie proceso dalyviai būtų siejami giminystės, šeimyniniais ar kitokio pobūdžio ryšiais, praeityje būtų turėję konfliktų ir liudytojas nuteistojo atžvilgiu būtų nusiteikęs priešiškai, dėl ko A. G. būtų suinteresuotas duoti žinomai melagingus parodymus ir apkalbėti nuteistąjį. Be to, A. G. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jeigu duos žinomai melagingus parodymus (1 t., b. l. 171), todėl akivaizdu, jog liudytojui nebūtų naudinga, (duomenys neskelbtini), duoti melagingus parodymus, žinant, kad jo atžvilgiu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl to jis būtų galimai atleidžiamas iš darbo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bei įvertinęs liudytojo A. G. duotus parodymus ir juos palyginęs su byloje esančiais įrodymais bei duomenimis, pagrįstai liudytojo paaiškinimais vadovavosi kaip patikimais sprendžiant A. V. kaltės klausimą.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo M. P. duotais paaiškinimais 2020 m. kovo 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 188-189). Šio liudytojo parodymų nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys ir laikytini siekiu padėti (duomenys neskelbtini) išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek nuteistasis, tiek liudytojas V. V. nenurodė, jog jie nuo ežero su automobiliu būtų važiavę trise ir automobilį būtų vairavęs M. P.. Ši versija, pateikta A. V., atsirado tik teisiamojo posėdžio metu baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (past. – 2019 m. liepos 21 d.) iki pirmojo teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme (past. – 2020 m. vasario 11 d.) buvo praėję beveik septyni mėnesiai, t. y. ilgas laiko tarpas, per kurį nuteistasis ir liudytojas tarpusavyje galėjo sėkmingai suderinti palankius A. V. parodymus. Svarbu ir tai, kad ne kartą apklausti liudytojai R. L., R. G. ir Ž. Š. nepatvirtino, jog 2020 m. liepos 21 d. būtų matę kartu buvusius A. V., M. P. ir V. V.. Liudytoja Ž. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 79), tiek teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 12), nepatvirtino, jog į jos kiemą įvažiavus VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir liudytojo A. G. automobiliams, būtų mačiusi M. P..

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo M. P. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra prieštaringi. Šis liudytojas nurodė, kad važiuodamas automobiliu ir veždamas (duomenys neskelbtini) A. V. bei V. V. nuo ežero į namus, su automobiliu sustojo (duomenys neskelbtini), ir išlipęs iš automobilio pėsčiomis išėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pasak liudytojo, jis sustojo visiškai kitoje vietoje nei kaltinamajame akte nurodoma nusikaltimo padarymo vieta. Pažymėtina, kad liudytojas A. G. parodė, jog visą laiką važiavo automobiliui VW TRANSPORTER iš paskos ir šią transporto priemonę visą laiką matė. Liudytojas taip pat nurodė, kad sekant automobilį, jis niekur nebuvo sustojęs ir tiesiai nuvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. liudytojas nenurodė, kad automobilis būtų sustojęs (duomenys neskelbtini) ir iš jo būtų išlipęs M. P.. Liudytojas A. G. taip pat nepatvirtino, jog būtų matęs, kad būtent M. P. vairavo automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrįstas abejones tikėti liudytojo M. P. paaiškinimais suteikia pastarojo nurodyta aplinkybė, kad jis neturi specialios teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad sunkiai tikėtina versija, jog asmuo, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones, nėra įgudęs tai daryti ir siekdamas padėti (duomenys neskelbtini), pasiryš vairuoti automobilį, kai išlieka didelė tikimybė, jog asmuo gali būti sustabdytas policijos pareigūnų ir už teisės pažeidimus jam gali grėsti griežta piniginė sankcija.

16. Jeigu ir būtų pagrindas vadovautis M. P. parodymais kaip patikimais, tai vis tiek nepaneigtų faktinės aplinkybės, jog 2019 m. liepos 21 d. apie 13.52 val., (duomenys neskelbtini), automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. V.. Pažymėtina, kad pagal M. P., jis su automobiliu nuteistąjį ir V. V. atvežė iki (duomenys neskelbtini), kur paliko automobilį ir jame miegančius A. V. bei V. V.. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš liudytojo nurodytos vietos į nusikaltimo padarymo vietą (past. – (duomenys neskelbtini)), transporto priemonė turėjo būti nuvairuota, o to negalėjo padaryti kažkas kitas be nuteistojo ir V. V.. Kadangi kaltinimas A. V. buvo pareikštas dėl to, jog jis būdamas neblaivus automobilį vairavo konkrečioje vietoje – (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas A. G., o byloje nėra objektyvių duomenų, kad automobilį būtų vairavęs V. V., darytina išvada, jog A. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir pagrįstai jį pripažino kaltu.

Dėl A. V. paskirtos bausmės

17. Nors nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde nenurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, tačiau 2020 m. rugsėjo 8 d. apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu prašė, jeigu bus atmestas apeliacinis skundas, jam neskirti laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį patikrins ir dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo.

18. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2010">2K-603/2010</a>, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

20. BK 281¹ straipsnio 1 dalies (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. V. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmosios instancijos teismas paskirtą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – penkių mėnesių laisvės atėmimą ir 96 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atsižvelgiant tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tiek į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam A. V. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama. Taip pat byloje nėra jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui, o aplinkybės, kad jis yra vedęs bei nėra praeityje atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmės, egzistavo ir iki nusikaltimo padarymo, tačiau A. V. nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir bausmes subendrinto teisingai.

21. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad A. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viso proceso metu A. V. kategoriškai neigė savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo. Pažymėtina, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje net trečią kartą per nepilnų keturių metų laikotarpį vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. būdamas neblaivus transporto priemones vairavo: 1) (duomenys neskelbtini) (past. – nustatytas 2,06 promilių girtumas, 1 t., b. l. 146-147); 2) (duomenys neskelbtini) (past. – nustatytas 2,23 promilių girtumas, 1 t., b. l. 139-144); 3) 2019 m. liepos 21 d. (past. – nustatytas 2,22 promilių girtumas, 2 t., b. l. 16-21). Taip pat byloje yra duomenų, kad A. V. du kartus neblaivus vairavo transporto priemones ir užsienyje, t. y. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-138). Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. V. padarė nepraėjus vieneriems metams nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nuteistasis nėra įvykdęs, t. y. byloje nėra duomenų, jog A. V. būtų sumokėjęs jam paskirtą baudą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar spontaniška, o yra tam tikrų įsitikinimų, pagarbos įstatymams neturėjimo ir piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmė. Sistemingas transporto priemonių vairavimas, kai tai daroma stipriai apsvaigus nuo alkoholio, atspindi nuteistojo amoralų požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus bei į eismo saugumą ir visuomenės interesus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta švelnesnė bausmė – bauda jokios realios korekcinės įtakos nuteistajam neturėjo, elgesio nepakeitė ir nesulaikė nuo analogiško nusikaltimo padarymo. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, tik visiškas A. V. izoliavimas nuo visuomenės, siekiant ją apsaugoti nuo ypatingai pavojingo, neatsakingo ir ciniško asmens elgesio keliuose bei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks bausmės skyrimo tikslus ir privers nuteistąjį pagaliau pradėti kritiškai vertinti savo veiksmus, užkardys galimybę ateityje dar kartą pakartotinai neblaiviam vairuoti transporto priemones. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas svarbias aplinkybes bausmei individualizuoti, paskyrė nuteistajam mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę, nors turėjo teisę skirti numatytą sankcijoje bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl ją keisti ar mažinti jos dydį nėra jokio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

22. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 119,70 Eur už A. V. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (2 t., b. l. 40).

23. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog A. V. neturėjo gynėjo advokato, 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo A. V. (2 t., b. l. 31, 32). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius A. V. parinko gynėją advokatę Rimutę Giruckienę (2 t., b. l. 34). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi A. V. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja (2 t., b. l. 35).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti A. V. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDMzLTEwMjAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-433-1020/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-433-1020/2017">1A-433-1020/2017</a>, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzEtODQzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-31-843/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-31-843/2017">1A-31-843/2017</a>). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo A. V. nepriteisiamos.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepadarė įrodymų vertinimo klaidos ir teisingai konstatavo, jog A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai argumentavo, kodėl vadovaujasi liudytojo A. G. parodymais ir atmeta liudytojo M. P. duotus paaiškinimus, ir teisingai individualizavo skiriamą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Darius Pranka

Paulius Veršekys