Dėl teisės normų, reglamentuojančių iš skyrium gyvenančio tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą

Civilinė byla Nr. e3K-3-164-687/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16532-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui L. S. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių iš skyrium gyvenančio tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.

2. Ieškovė prašė teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMzA5LTM3NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2309-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2309-375/2012">2-2309-375/2012</a> iš atsakovo nepilnamečiam sūnui T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur) ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

3. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovo mokamo šalių sūnui išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Išlaikymo priteisimo metu vaikas buvo 7 mėnesių amžiaus, o dabar – mokyklinio amžiaus, jo poreikiai padidėjo, o šalių turtinė padėtis pasikeitė. Sūnus T. nuo 2014 m. sausio 31 d. turi sveikatos sutrikimų, jam sutriko raida, trūksta augimo hormono, diagnozuota idiopatinė generalizuota epilepsija, celiakija, kas lemia specialius poreikius maistui (dietas), vaistams, poreikį vykti į sanatorijas. Sūnaus raidos sutrikimus pavyko stabilizuoti specialia dieta, tačiau jį reikia nuolat stebėti, periodiškai atlikti tyrimus. Šalių sūnui išlaikyti kiekvieną mėnesį reikalinga apie 500 Eur. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes atsakovo turtinė padėtis geresnė už ieškovės. Ieškovė negali teikti didesnio nei 200 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui, nes esminę laiko dalį skiria sūnaus priežiūrai, slaugai, namų ūkio priežiūrai ir ruošai. Dėl sūnaus sveikatos problemų, nuolatinio vykimo į sanatorijas ieškovė negali dirbti. Išlaikyti sūnų jai padeda jos tėvai, taip pat kas mėnesį ieškovė gauna vaiko negalios pinigus, t. y. apie 130 Eur, ir vaiko pinigus – 69 Eur, o iš įsteigto (duomenys neskelbtini) fondo – apie 600 Eur per metus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMzA5LTM3NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2309-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2309-375/2012">2-2309-375/2012</a> (sprendime nurodytas civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNjEtMzc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-361-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-361-375/2012">2-361-375/2012</a>) nustatytą iki pilnametystės išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. S. po 186 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė vykdyti skubiai ir paliko ieškovę nepilnamečio vaiko T. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

5. Teismas nurodė, kad šalys yra nepilnamečio T. S. tėvai. Nepilnametis gyvena su ieškove, jam diagnozuota celiakija bei epilepsija, imunoglobulino A stoka, rekomenduota begliutenė dieta, nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Anksčiau buvo diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, žemas ūgis, kompensuota acidozė, kt., vidutinė negalia.

6. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMzA5LTM3NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2309-375/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2309-375/2012">2-2309-375/2012</a> nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio tėvas, bei patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas įsipareigojo teikti sūnui T. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.208 straipsnyje nustatytą indeksavimą.

7. Nuo teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. spalio 1 d. praėjo daugiau nei šešeri metai, taigi vaiko poreikiai natūraliai išaugo. Be to, visuotinai žinoma, jog nuo 2012 metų pasikeitė ir šalies ekonominė situacija – 2015 m. sausio 1 d. šalyje buvo įvesta nauja valiuta, didėja išlaidos maistui, drabužiams, komunalinėms paslaugoms, ugdymo išlaidoms, transportui ir kt., keitėsi minimaliosios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad pasikeitė ir vaiko poreikių sudėtis, nes jis 2014 m. sausio 31 d. susirgo – pradėjo reikštis epilepsijos priepuoliai, sutriko natūrali raida, tačiau ieškovei pavyko suvaldyti sūnaus ligą specifiniu maitinimu ir jo raida normalizavosi.

8. Atsakovas sutiko lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio sūnaus T. išlaikymo iš viso 180 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovas iš esmės pats pripažįsta, kad šalių sutartas išlaikymo dydis (115,85 Eur) nepilnamečiam sūnui T. šiuo metu nėra visai pakankamas. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė visiškai nebendraujantis su sūnumi T., kaip jis pats teigia, dėl ieškovės konfliktų, ieškovė teigia – kad dėl atsakovo nenoro. Akivaizdu, jog, be priteisto išlaikymo, jokio kitokio atsakovo prisidėjimo prie T. poreikių tenkinimo nėra.

9. Teismas pažymėjo, kad minimaliosios mėnesinės algos (555 Eur) išlaikymo dydis teismų praktikoje laikomas tik orientaciniu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>). Be to, išskaičiavus mokesčius ši suma yra mažesnė ir neauginantis vaikų asmuo į rankas gauna apie 394 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025).

10. Teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus dėl vaiko būtinųjų ir kitų poreikių, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendė, jog šiuo metu visiškai pakankama, atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas), atsižvelgiant į perspektyvoje vis sparčiau augančio vaiko, turinčio sveikatos problemų, kuriam reikalinga speciali mityba, poreikius, yra 480 Eur suma (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>). Teismas pažymėjo, kad pagal medicininius dokumentus T. sveikatos būklė vis gerėja, nors specialus maitinimas galimai jam bus reikalingas nuolat.

11. Šiuo atveju abi šalys darbingos, tačiau ieškovė nedirba, registruotino turto neturi, be sūnaus T., kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės teigimu, prie jos ir sūnaus išlaikymo prisideda jos tėvai, kurie yra dirbantys asmenys ir su kuriais ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus gyvena. Ieškovė gauna pajamų iš sūnaus paramos fondo, jos teigimu, apie 600 Eur per metus, sūnaus negaliai skirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo šalpos išmoka yra 132 Eur per mėnesį, vaiko pinigai – 69,92 Eur per mėnesį.

12. Atsakovas gauna su darbo santykiais susijusias pajamas – vidutiniškai 1078,43 Eur per mėnesį iki mokesčių, 810 Eur į rankas, taip pat 2017–2018 m. gavo palūkanas už paskolas – 385,78 Eur ir 400,53 Eur (nurodyti apmokestinami dydžiai), 2018 m. gavo 13 111,50 Eur (nurodytas apmokestinamasis dydis) dividendus už UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba direktoriumi, akcijas. Atsakovas santuokoje yra įgijęs gyvenamąjį namą, kuris pastatytas jo sutuoktinei A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė masinio vertinimo duomenimis – 72 200 Eur. Atsakovo vardu yra registruota 1999 m. transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios kaina su PVM – 2210 Eur. Atsakovo sutuoktinė gauna per mėnesį 306,19 Eur vaiko priežiūros išmokų, turi asmeninės nuosavybės teisėmis butą (duomenys neskelbtini), kurį yra pirkusi iki santuokos su banko paskola, ir butą (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja. Atsakovas turi dar tris išlaikytinius – (duomenys neskelbtini) gimusį B. S., (duomenys neskelbtini) gimusį D. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusią L. S..

13. Atsakovas nepilnai prieš metus patyrė miokardo infarktą. Duomenų apie ieškovės sveikatos problemas nepateikta ir tokių aplinkybių ji nenurodė.

14. Šalių nepilnametį sūnų T. auginančiai ieškovei šiuo metu neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas šiam vaikui, tačiau atsakovas, kurio turtinė padėtis laikoma geresne dėl turimo turto ir gaunamų pajamų, privalo išlaikyti iš viso keturis nepilnamečius vaikus, o ieškovė – tik vieną. Atsakovo sutuoktinės, su kuria atsakovas nėra sudaręs vedybų sutarties, asmeninis turtas bei gaunamos iš jo pajamos šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes tai nėra bendras šeimos turtas, o atsakovo sutuoktinė turi asmenines pareigas išlaikyti tris savo mažamečius vaikus. Ieškovė nurodo nedirbanti dėl sūnaus priežiūros, tačiau šalių sūnus T. nėra labai mažas ir jam nebūtina skirti viso paros laiko, jis lanko bendrojo lavinimo mokyklą, o tai, kad ieškovė parinko jam ne arčiausiai namų esančią mokyklą, leidžia lankyti papildomą būrelį, rodo, jog jis nėra itin gležnos sveikatos. Ieškovė yra pateikusi duomenis apie praleistas sanatorijoje dienas, tačiau ar tokia jų gausa būtina vaikui ir bus reikalinga ateityje, įrodymų nėra, juolab kad T. sveikata normalizuojasi. Tačiau negalima paneigti, kad būtent šios priemonės (vykimas į sanatorijas) ir turi teigiamą efektą T. sveikatos būklės gerėjimui. Ieškovė teigė daug laiko sugaištanti ruošdama specialų maistą sūnui, tačiau pripažino perkanti parduotuvėje paruoštas tyreles, taigi, sutaupo laiko, o valgio ruošimas reikalingas visiems vaikams.

15. Atsakovas nurodė, jog ir kitas jo sūnus D. turi celiakiją ir šiam vaikui reikalingas kitoks nei įprastai maistas, tačiau atsakovas to nesureikšmina, kadangi tokiai mitybai skirtų produktų galima nesunkiai nusipirkti ir maisto gamyba nėra labai sudėtinga.

16. Ieškovė nurodė turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, iki sūnaus T. ligos dirbusi dviejuose darbuose, todėl neabejotinai sugeba paskirstyti laiką ir gali dalį laiko, kai vaikas užimtas mokslais, skirti darbinėms ar kitokioms pajamoms gauti. Tikėtina, kad savo dukterį su anūku ieškovės tėvai remia materialiai, tačiau abejotina, jog tam gali skirti tokio dydžio lėšas, kokias ieškovė nurodė esant reikalingas vien jos nepilnamečiam sūnui, be to, turi savo daug didesnių poreikių.

17. Visi keturi atsakovo vaikai turi būti materialiai išlaikomi, lavinami, auklėjami, turi kitų būtinųjų poreikių, o dalį reikiamų lėšų šalių sūnaus T. specifiniams poreikiams skiria valstybė šalpos pensijos forma. Taigi nepilnametį sūnų T. šalys turi išlaikyti iš esmės lygiomis dalimis. Tačiau šiuo atveju, skirstant priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas nė kiek neprisideda prie savo sūnaus T. auklėjimo ir rūpinimosi juo, visa našta iš esmės tenka vien ieškovei. Todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šios savo pareigos nevykdymą ir prisidėti prie sūnaus T. išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi. Laikytina, kad teisingas ir protingas išlaikymo santykis yra ieškovei 1/3 dalis, atsakovui – 2/3 dalys. Įvertinus ieškovės gaunamas išmokas vaikui – savivaldybės mokami 69,92 Eur per mėnesį vaiko pinigai ir 132 Eur mokama T. šalpos išmoka, 2/3 dalys reikalingo šalių nepilnamečiam sūnui T. išlaikymo sumos būtų suapvalinus į didesnę pusę – 186 Eur ((480 Eur – 69,92 Eur – 132 Eur) : 3 × 2 = 185,38 Eur) per mėnesį.

18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą.

19. Kolegija nurodė, kad ieškovė apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų 480 Eur sumos, taigi šalys sutinka su tokia teismo nustatyta suma ir dėl to nepasisako. Byloje nustatyta šalių pareiga teikti išlaikymą paskirstyta proporcijomis 1/3 ir 2/3, ir apeliacinis skundas negrindžiamas argumentu, kad teismo nustatyta proporcija neteisinga, todėl kolegija sprendė šiuo klausimu taip pat nepasisakyti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs vaiko poreikius ir paskirstęs tarp šalių pareigą teikti išlaikymą, nepasisakė, jog dėl atsakovo turtinės padėties mažintina iš jo priteistino išlaikymo dalis, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, ir ieškovės argumentai dėl atsakovo turtinės padėties bei atsakovo atsikirtimai nagrinėjant apeliacinį skundą neturi teisinės reikšmės. Kolegija konstatavo, kad byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovui tenkančios išlaikymo dalies atėmė 2/3 dalis ieškovės gaunamų lėšų, t. y. dalį nuo 69,92 Eur gaunamų vaiko pinigų ir 132 Eur šalpos pensijos.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo atveju 2019 m. kas mėnesį mokama išmoka vaikui yra 69,92 Eur. Šios išmokos tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 69,92 Eur iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Todėl vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2/3 dalimis šios sumos sumažino atsakovui tenkančio išlaikymo dalį. Šios išmokos dalies atėmimas iš priteistino išlaikymo dydžio nėra susijęs su vaiko neįgalumu, o taikytinas kaip bendra taisyklė.

21. Vaikas gauna 132 Eur neįgalumo šalpos pensiją. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Taigi, vaiko gaunama 132 Eur neįgalumo šalpos pensija yra skirta vaiko (o ne jo motinos) poreikiams užtikrinti. Neįgalumo šalpos pensija nėra kaip nors susijusi su asmens, kuris rūpinasi vaiku, negalėjimu dirbti, gauti pajamų ir šiuo atveju nėra susijusi su vaiko motinos turtine padėtimi. Todėl 132 Eur suma mažintina vaiko poreikių, kuriuos turi tenkinti vaiko tėvai, suma, ir spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2/3 dalimis šios sumos sumažino atsakovui tenkančio išlaikymo dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir tenkinti ieškinį visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Ši prievolė yra asmeninio turtinio pobūdžio ir jos negalima perkelti kitiems asmenims. Nei įstatymai, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenustato, jog tuo atveju, kai vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, gauna valstybės išmokas, šios išmokos išlaikymo priteisimo bylose turi būti atimamos iš vaiko poreikiams nustatytos pinigų sumos, likusią dalį paskirstant tėvams. Tai reiškia, kad nėra pagrindo šių išmokų atimti, o visus vaiko poreikius teismo nustatytomis dalimis tenkina išimtinai vaiko tėvai, valstybė į vaiko poreikių tenkinimą nėra įtraukiama.

22.2. Teismų išlaikymo skaičiavimas neatitinka teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 3.192 straipsnio, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnyje. Finansinė parama šeimai, teikiama pagal Išmokų vaikams įstatymą, turėtų būti suprantama kaip pagalba ne tik vaikui, bet ir motinai, besirūpinančiai vaiku, t. y. turėtų būti priskiriama prie motinos pajamų, iš kurių būtent motina teikia išlaikymą vaikui. Ieškovė viena rūpinasi neįgaliu vaiku, jai tenka maksimali kasdienių rūpesčių našta, dėl kurios ieškovė negali dirbti, privalo kone visą savo laiką skirti vaiko priežiūrai, jo sveikatos gerinimui, profilaktinėms patikroms, specialaus maisto ruošai, buvimui kartu sanatorijose ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Neįgalumo šalpos išmoka, mokama pagal Šalpos pensijų įstatymą, užtikrina minimalias pajamas, kurios taip pat turėtų būti laikomos vaiko šeimos pajamomis, dėl tos priežasties, kad rūpinimuisi neįgaliu vaiku reikalingos lėšos, artimųjų skiriamas laikas, šiuo atveju – motinos laikas, kurį skirdama vaikui ieškovė negali uždirbti lėšų pragyvenimui. Tokios lėšos gali būti skiriamos ne tik būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, kurių tenkinimui ieškovė prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo, bet ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, pvz., masažams ar kitoms nebūtinoms, bet rekomenduotinoms vaiko sveikatos gerinimo procedūroms, kitoms poreikių grupėms, susijusioms su sveikatos gerinimu ir būklės palaikymu, taip pat samdymui asmens, kuris padėtų ieškovei rūpintis nepilnamečiu sūnumi (spec. maisto ruoša, vežimu pas gydytojus, poilsio režimo užtikrinimu), o ieškovė galėtų įsidarbinti ir gauti pajamų. Teismai nepagrįstai laikė, jog valstybei mokant išmokas tiek tėvui, tiek ir motinai vienodai sumažinama materialinė našta teikti išlaikymą šiomis sumomis, todėl nepagrįstai atėmė šias sumas iš abiejų tėvų mokėtino išlaikymo. Toks vertinimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes tėvas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, su juo nebendrauja, nepatiria jokių nepatogumų ar naštos dėl vaiko neįgalumo. Ieškovė nuo pat vienerių metų nepilnamečio sūnaus amžiaus užsiima nuolatine vaiko priežiūra, o pasireiškus epilepsijos priepuoliams (sūnus tuo metu buvo 2,5 metų) – gydymu, reabilitavimu, kasdieniu specialaus maisto, kuris nesukelia epilepsijos priepuolių, ruošimu. Byloje pateikti duomenys, kad nepilnametis sūnus visiškai nevalgo mokykloje, kavinėse paruošto maisto, kadangi toks maistas jam sukelia epilepsijos priepuolius, o šie lemia raidos sutrikimus, todėl reikalinga reabilitacija. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, turėjo būti vertinama motinos padėtis rūpinantis neįgaliu vaiku, jos galimybė dirbti ir teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir nustatyta, jog motina teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš vaiko išmokos, neįgalumo šalpos išmokos ir kitų gaunamų pajamų, šių sumų neatimant iš abiejų tėvų teiktino išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas visas ieškovės gaunamas sumas, nustatė, kad ieškovės pajamas sudaro paramos fondo gaunamos lėšos, sūnaus negaliai skirta išmoka, vaiko išmoka, taigi valstybės mokamas išmokas priskyrė ieškovės pajamoms, šias išmokas atėmė iš bendrų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų ir gautą sumą paskirstė tėvams pagal nustatytą proporciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo prie nenuoseklios išvados, nesusijusios su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis apie ieškovės turtinę padėtį, taip pažeisdamas protingumo ir teisingumo principus, Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo nuostatas, CK 3.192 straipsnio 1 dalį, CPK 185 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vaiko išmokos dalies atėmimas iš priteistino išlaikymo dydžio nėra susijęs su vaiko neįgalumu, o taikytinas kaip bendra taisyklė, tačiau nenurodė, kas nustato tokią taisyklę, nes ji neegzistuoja. Tėvas, iš kurio priteisiamas išlaikymas neįgaliam vaikui, turi pareigą teikti mažesnį išlaikymą vien dėl tos priežasties, jog valstybė remia vaiką tikslinėmis išmokomis, o sveiko vaiko tėvas, iš kurio priteisiamas išlaikymas vaikui, turi teikti didesnį išlaikymą. Taigi neįgalaus vaiko tėvas atsiduria palankesnėje padėtyje, tuo tarpu visa našta, susijusi su vaiko neįgalumu, vis tiek tenka motinai, o ši pagal teismus negali išlaikymo teikti iš šių išmokų. Socialinės išmokos turėtų būti atimamos iš motinos teiktino išlaikymo dalies arba, kitaip tariant, laikomos motinos pajamomis, iš kurių jį išlaiko nepilnametį vaiką.

22.3. Priteisto išlaikymo dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, t. y. yra mažesnis nei pusė minimalaus šalies atlyginimo dydžio.

22.4. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį turėjo būti nustatytos dvi esminės aplinkybių grupės – vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Pagal šį straipsnį teismai nevertina valstybės teikiamo vaiko išlaikymo dalies, kadangi valstybė išlaikymo neteikia. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo investicijų, turimų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, jo UAB (duomenys neskelbtini) suteiktų 13 350,88 Eur paskolų, už jas gaunamų palūkanų bei aplinkybės, jog būdamas valdantysis bendrovės akcininkas atsakovas pats sprendžia, kokio dydžio atlyginimas jam turi būti nustatytas, ir bet kuriuo metu gali nustatyti sau didesnį atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog iš asmeninio turto (buto nuomos) gaunamos atsakovo sutuoktinės pajamos nėra bendras šeimos turtas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vien tik atsakovo pajamų ir suteiktų paskolų suma per 2018 m. buvo 41 917,89 Eur, taip pat jis nepateikė jokių duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus (paskolas ir kt.), o atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos metu įgytas gyvenamasis namas, kurio statyba užbaigta 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir kurio atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) yra 172 000 Eur, nėra apsunkintas hipoteka, jam statyti nebuvo naudojamos skolintos lėšos (kreditas), tai reiškia, jog atsakovo turtinė padėtis yra labai gera ir jis gali tenkinti neįgalaus sūnaus poreikius didesne dalimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas turi dar tris išlaikytinius, tačiau tai nepaneigia atsakovo galimybės teikti nepilnamečiam sūnui ieškiniu prašomą išlaikymą, neatimant valstybės mokamų išmokų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės argumentai dėl turtinės padėties neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas atsakovo turtinę padėtį vertino siekdamas nustatyti, ar jis gali teikti 186 Eur, ar 300 Eur išlaikymą, kurio prašė ieškovė. Bet kuriuo atveju teismai privalėjo tinkamai nustatyti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Esminis pažeidimas yra tas, kad valstybės mokamos išmokos (vaiko išmoka ir neįgalumo šalpos išmoka) pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priskirtos prie ieškovės gaunamų pajamų, iš kurių ji teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui, o vėliau be jokių motyvų šios išmokos buvo išskirtos iš motinos turtinės padėties ir vertintos kaip valstybės teikiamas nepilnamečio sūnaus išlaikymas.

22.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota (CPK 270 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis), nes teismas neatsakė į apeliaciniame skunde iškeltus argumentus dėl valstybės teikiamų išmokų priskyrimo vaiko išlaikymui, valstybės vaidmens teikiant išlaikymą vaikui pagal CK 3.192 straipsnį, valstybės teikiamų išmokų (ne)vertinimo kaip vieno iš tėvų pajamų, nors būtent tai sudarė ieškovės apeliacinio skundo pagrindą. Nutartyje nėra motyvų, kur yra nustatyta „bendroji taisyklė“, neargumentuota, kodėl išmokos nėra susijusios su motinos turtine padėtimi, ypač vaiko išmoka, kuri pagal Išmokų vaikams įstatymą yra laikytina parama šeimai.

23. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1. Pagal kasacinio teismo praktiką yra draudžiama priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg4LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-288-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-288-378/2017">e3K-3-288-378/2017</a>). Teismas byloje turi įvertinti ne tik gaunamas pajamas, bet ir įsipareigojimus bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTUtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-195-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-195-915/2015">3K-3-195-915/2015</a>). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti 300 Eur per mėnesį neatitinka jo turtinės padėties. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto. Jam priklausanti vienintelė transporto priemonė yra 20 metų senumo (1826 Eur vertės). Atsakovo darbo užmokestis yra 810 Eur per mėnesį, tačiau jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, kadangi jo sutuoktinė A. S. niekur nedirba – augina mažametę dukterį L. S., be to, ji turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui – 2008 m. birželio 10 d. jai iki 2048 m. birželio 9 d. suteiktas 86 928,75 Eur kreditas. Atsakovas, vesdamas bendrą ūkį su A. S., prisideda prie šio įsipareigojimo kreditoriui vykdymo. Atsakovas su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus, kuriems išlaikyti per mėnesį reikia apie 860 Eur. Be to, atsakovas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių kiekvieną mėnesį patiria išlaidų vaistams bei sporto klubui. Taigi atsakovo turtinė padėtis negali būti laikoma gera.

23.2. Pagal CK 3.156 straipsnį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi abu tėvai turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vertinant tėvų turtinę padėtį būtina atsižvelgti ir į tėvų elgesį siekiant užsidirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>). Ieškovė įrodinėjo, kad negali dirbti dėl sūnaus sveikatos problemų. Tačiau medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad sūnui yra būtina nuolatinė priežiūra, jam nustatytas tik lengvas neįgalumo lygis. Ginčo šalių nepilnametis sūnus lanko pradinę mokyklą, todėl didžiąją dalį darbo dienos nepilnametis vaikas praleidžia joje. Ieškovė gyvena su tėvais, kurie, tikėtina, yra pensinio amžiaus ir gali neatlygintinai prižiūrėti anūką likusią darbo dienos dalį. Be to, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas garantuoja teisę dirbantiems tėvams gauti ligos pašalpą vaiko ligos atveju. Taigi ieškovė turi visas galimybes įsidarbinti.

23.3. Atsakovas nesutinka, kad prie sūnaus išlaikymo jis turi prisidėti dvigubai didesne dalimi (2/3 dalys) nei ieškovė (1/3 dalis) vien tik dėl to, kad nebendrauja su sūnumi. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė tik dėl to, kad jį tenkino teismo priteistas išlaikymo dydis (186 Eur), tačiau tai nereiškia, jog atsakovas sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais.

23.4. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia skirti vidutiniškai po 500–530 Eur per mėnesį, tačiau dabar ieškovė tvirtina, kad reikia net 700 Eur per mėnesį. Šią sumą sudaro 480 Eur tėvų teiktinas išlaikymas, 69,92 Eur vaiko išmoka ir 132 Eur neįgalumo šalpos išmoka. Atsakovo teigimu, pareigą apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas turi pats ieškovas, nurodydamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, jis turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai nesudarė pagrindo tvirtinti, kad šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia daugiau nei 700 Eur. Be to, atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąžiningumo įrodinėjant nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų dydį. Ieškovės pateiktuose visų rūšių pirkinių krepšeliuose surinkti patys brangiausi atitinkamos kategorijos produktai. Ieškovė didelę reikšmę suteikė sūnaus sveikatos sutrikimui – celiakijai. Tačiau atsakovo kiti vaikai bei sutuoktinė taip pat netoleruoja pieno produktų, o sūnus D. dar turi ir celiakiją, jam taikoma begliutenė dieta. Ieškovė T. S. maitinimui išleidžia 155 Eur daugiau, nei atsakovo šeima išleidžia D. S. maitinimui, nepaisant to, jog abiem yra taikoma begliutenė dieta.

23.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sūnaus T. išlaikymui reikalinga 480 Eur suma, ir šio fakto ieškovė neginčijo. Valstybės teikiama parama yra skirta išskirtinai tik nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl valstybės mokamos išmokos pagrįstai atimtos iš bendros sumos, kuri yra reikalinga vaikui išlaikyti. Visiškai patenkinus ieškinį ir iš atsakovo priteisus 300 Eur išlaikymą susidarytų situacija, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo galėtų visiškai neprisidėti. Ieškovė vaiko išlaikymui gautų 501,92 Eur sumą, kurią sudarytų atsakovo mokami 300 Eur ir valstybės mokami 201,92 Eur, t. y. 21,92 Eur daugiau, nei iš viso reikia visavertiškai vaikui išlaikyti. Esant tokiai situacijai ieškovė galėtų ir toliau nedirbti, o savo poreikius tenkinti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus sąskaita, t. y. savo asmeninių poreikių tenkinimui naudoti valstybės nepilnamečiam vaikui skiriamas lėšas.

23.6. Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnyje išskiriamos valstybės mokamų išmokų rūšys, tarp kurių – ir išmoka vaikui, kurią gauna ginčo šalių nepilnametis sūnus. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodomas šios išmokos gavėjas – vaikas, todėl ši išmoka negali būti laikoma pagalba vaiką auginančiai motinai. Neįgalumo šalpos pensijos gavėjas yra būtent asmuo, kuriam nustatytas neįgalumas, šiuo atveju – nepilnametis vaikas (Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vaikui mokama šalpos neįgalumo pensija yra skirta vaiko poreikiams užtikrinti ir nėra susijusi su vaiko motinos turtine padėtimi. Ieškovė pati nurodė, kad siekia valstybės mokamas išmokas naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

23.7. Priešingai nei nurodo ieškovė, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl valstybės teikiamų išmokų priskyrimo vaikui išlaikyti, valstybės vaidmens teikiant išlaikymą vaikui pagal CK 3.192 straipsnį bei valstybės teikiamų išmokų vertinimo kaip vieno iš tėvų pajamų. Teismas pažymėjo, kad valstybė, remdama šeimą, mažina vaiko tėvams tenkančios pareigos naštą, o valstybės mokomos lėšos nėra kaip nors susijusios su tėvų turtine padėtimi. Teismo minima bendroji taisyklė yra įtvirtinta Išmokų vaikams įstatyme ir Šalpos pensijų įstatyme, kuriuose nustatyta, jog valstybės išmokas gaunantys subjektai yra nepilnamečiai vaikai, o ne juos prižiūrintys tėvai. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; kt.).

23.8. Pagal teismų praktiką bylose dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo naudojamas minimaliosios mėnesio algos dydis vaiko išlaikymo poreikiams nustatyti yra tik rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio kriterijus, o konkretus vaiko poreikių dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Pareigą nustatyti objektyvų poreikių dydį teismas turi nepaisant to, ar vaikas yra sveikas. Dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., abiejų tėvų geros turtinės padėties, gyvenimo užsienyje ir pan.) gali susidaryti situacija, jog sveiko vaiko poreikiai per mėnesį bus kelis kartus didesni nei sveikatos sutrikimų turinčio vaiko. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko būklę, nustatė, jog jo visų poreikių (ne tik būtinųjų) dydis yra 480 Eur per mėnesį.

23.9. Tokia praktika kad vaiko išmoka, neįgalumo išmoka ar kitokių formų išmokos turi būti atimamos iš tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, o likusi išlaikymo dalis skirstoma tėvams pagal byloje nustatytas aplinkybes aktualiu laikotarpiu, suformuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-893-324/2019.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl iš skyrium gyvenančio tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatymo

24. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

25. Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>).

27. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).

29. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

30. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341/2006">3K-3-341/2006</a>). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>).

31. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta A. Ž. ir L. S. taikos sutartis. Šios sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti sūnui po 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymą, mokamą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, taikant CK 3.208 straipsnyje nustatytą indeksavimą. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymą sūnui iki 300 Eur motyvuodama tuo, kad nuo 2014 m. sausio 31 d. sūnus turi sveikatos sutrikimų, jam sutriko raida, trūksta augimo hormono, diagnozuota idiopatinė generalizuota epilepsija, celiakija, kas lemia specialius poreikius maistui (dietas), vaistams, poreikį vykti į sanatorijas. Ieškovė nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga 500 Eur suma, o atsakovo turtinei padėčiai esant geresnei nei jos, jam nustatytina pareiga mokėti didesnę dalį išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad padidėjo šalių sūnaus išlaikymo poreikiai tiek dėl amžiaus, tiek dėl 2014 m. diagnozuotų susirgimų. Su tuo iš esmės sutiko ir atsakovas, nesutikdamas tik su ieškovės prašomu priteisti iš jo išlaikymo vaikui dydžiu – 300 Eur.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus dėl vaiko būtinųjų ir kitų poreikių, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimus, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, atsižvelgdamas į perspektyvoje vis sparčiau augančio vaiko, turinčio sveikatos problemų, kuriam reikalinga speciali mityba, poreikius, sprendė, jog šiuo metu visiškai pakankama, atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 480 Eur. Taigi teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui, kurį privalo teikti abu jo tėvai, dydžio keitimo, atsižvelgė į jo poreikius, įvertino vaikui skirti reikalingas išlaidas dėl sveikatos sutrikimų ir iš esmės nustatė tokį išlaikymo dydį, kokį nurodė ieškovė savo ieškinyje (tik 20 Eur mažesnį). Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė skirtingas šalių privalomo teikti vaikui išlaikymo dalis: atsakovui – 2/3 dalis, ieškovei – 1/3 dalį.

34. Minėta, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a> 30 punktą).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kuri, kaip pati nurodė, dėl sūnaus ligos niekur nedirba. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės mokėti prašomą išlaikymą vaikui, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, būtent – nevertino atsakovo investicijų, UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, atsakovo šiai bendrovei suteiktų 13 350,88 Eur paskolų, už jas gaunamų palūkanų, turimo gyvenamojo namo, atsakovo darbo užmokesčio nustatymo būdo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas gauna su darbo santykiais susijusias pajamas – vidutiniškai 810 Eur (atskaičius mokesčius), 2017–2018 m. gavo palūkanas už paskolas – 385,78 Eur ir 400,53 Eur (nurodyti apmokestinami dydžiai), 2018 m. gavo 13 111,50 Eur (nurodytas apmokestinamas dydis) dividendus už UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba direktoriumi, akcijas. Taigi teismas, pagal byloje esančius duomenis, nustatė konkrečias atsakovo gaunamas pajamas (CPK 178 straipsnis). Taip pat teismas nustatė atsakovo turimą turtą – santuokoje yra įgijęs gyvenamąjį namą, kuris pastatytas jo sutuoktinei A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė, masinio vertinimo duomenimis, – 72 200 Eur. Atsakovo vardu yra registruota 1999 m. transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios kaina su PVM – 2210 Eur. Kaip matyti iš teismo motyvų (nutarties 10 punktas), teismas vertino tiek atsakovo suteiktas paskolas, tiek ir faktą, kad atsakovui priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akcijos. Ieškovė teismui nenurodė jokių duomenų apie galimas atsakovo investicijas, t. y. byloje nėra duomenų, kad jos apskritai buvo.

37. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog iš asmeninio turto (buto nuomos) gaunamos atsakovo sutuoktinės pajamos nėra bendras šeimos turtas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nevertino 1/2 dalies jos pajamų, sprendžiant dėl atsakovo galimybės mokėti 300 Eur dydžio išlaikymą vaikui. Teisėjų kolegija tik iš dalies šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

38. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo sutuoktinė gauna per mėnesį 306,19 Eur vaiko priežiūros išmokų, turi asmeninės nuosavybės teisėmis butą (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo iki santuokos pasiėmusi paskolą iš banko, ir butą (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja. Teismo išvada, kad iš buto nuomos gaunamos pajamos nėra bendras šeimos turtas, prieštarauja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas ir jo sutuoktinė turi tris išlaikytinius – (duomenys neskelbtini) gimusį B. S., (duomenys neskelbtini) gimusį D. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusią L. S.. Turėdama mintyje atsakovo sutuoktinės gaunamų išmokų dydį, tai, kad atsakovas kartu su sutuoktine turi pareigą išlaikyti tris vaikus, kad atsakovo sutuoktinė turi pareigą grąžinti bankui skolą ir mokėti palūkanas, kad teismo yra nustatyta atsakovui pareiga mokėti didesnį nei ieškovei išlaikymą vaikui (atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys), taip pat aplinkybę, kad iš atsakovo sutuoktinės buto nuomos pajamų turi būti atskaitomas pagal įstatymą mokėtinas mokestis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sutuoktinės gaunamos pajamos iš asmenine nuosavybės teise valdomo buto nuomos šiuo atveju esminės reikšmės, apskaičiuojant atsakovui priklausantį mokėti išlaikymo dydį, neturėtų. Be to, teismo nustatytas sūnui T. atsakovo teiktino išlaikymo dydis atitinka byloje nustatytus vaiko poreikius.

40. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, su juo nebendrauja, nepatiria jokių nepatogumų ar naštos dėl vaiko neįgalumo, todėl teismai nepagrįstai laikė, jog valstybei mokant išmokas tiek tėvui, tiek ir motinai vienodai sumažinama materialinė našta teikti išlaikymą šiomis sumomis. Atsakovas pirmosios instancijos teismo proceso metu patvirtino, kad visiškai nebendrauja su sūnumi, kaip jis pats teigia, dėl ieškovės konfliktų, o ieškovė teigia – kad dėl atsakovo nenoro. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, be priteisto išlaikymo, jokio kitokio atsakovo prisidėjimo prie sūnaus poreikių tenkinimo nėra.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), o už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Įstatymo taip pat nustatytos vaikų teisės (ir pareigos), pvz., kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), kad, tėvams nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

43. Remdamasi nutarties 41–42 punktuose nurodytais argumentais teisėjų kolegija nurodo, kad susiklosčiusi nebendravimo praktika tarp atsakovo ir sūnaus yra keistina. Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (4 dalis).

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzEtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-71-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-71-687/2020">e3K-3-71-687/2020</a>, kurie šiai bylai taikytini mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), kiek tai nenusiję su teismo sprendimo vykdymu, bet aktualūs tėvo ir vaiko bendravimo teisių ir pareigų įgyvendinimui. Kasacinis teismas akcentavo šalių (tėvų) kooperavimosi pareigą, nurodė, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

45. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai turėtų imtis iniciatyvos ir priemonių tam, kad būtų užmegztas ryšys tarp vaiko ir tėvo, pradėtas jų bendravimas ir būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam ir prižiūrimam ne tik motinos, bet ir tėvo. Atitinkamai dėl abiejų šalių kooperavimosi būtų išspręstas klausimas, kurį kelia ieškovė, dėl papildomų išlaidų, pvz., atostogų metu (ši suma byloje nenustatyta ir neįrodinėta), kurios galėtų atsirasti vaikui leidžiant laiką su motina ar tėvu, pasidalijimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių teiktino išlaikymo vaikui dydžio ir nustatydamas 1/3 dalį ieškovei, o atsakovui – 2/3 dalis, atsižvelgė būtent į atsakovo nevykdomą pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, papildomai prisidedant finansiškai.

46. Kasaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nes yra mažesnis nei pusė minimalaus šalies atlyginimo dydžio.

47. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

48. Atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija nurodo, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė vaikui būtinų išlaidų 500 Eur sumą. Pagal jos pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek vaiko poreikius, tiek ir tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad šalių sūnui išlaikyti reikalinga 480 Eur suma, ir ją padalijo šalims atitinkamomis dalimis. Taigi toks teismo sprendimas neprieštarauja nutarties 47 punkte nurodytai kasacinio teismo praktikai.

Dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą dydžiu

49. Ieškovė teismui nurodė turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, iki sūnaus ligos dirbusi, dabar nedirbanti dėl poreikio prižiūrėti sūnų. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad vaiko išlaikymui gali skirti tik 200 Eur. Kaip savo pajamų šaltinį nurodė, kad išlaikyti sūnų jai padeda jos tėvai, taip pat kas mėnesį ieškovė gauna vaiko negalios pinigus, t. y. apie 130 Eur, ir vaiko pinigus – 69 Eur, o iš įsteigto (duomenys neskelbtini) fondo – apie 600 Eur per metus. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad finansinė parama šeimai, teikiama pagal Išmokų vaikams įstatymą, turėtų būti priskiriama prie motinos pajamų, iš kurių būtent motina teikia išlaikymą vaikui. Taip pat iš esmės ieškovė traktuoja ir neįgalumo šalpos pensiją, mokamą pagal Šalpos pensijų įstatymą. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

50. Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Šis įstatymas nustato šalpos pensijų rūšis, šių pensijų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos pensijas turinčius asmenis, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką (2 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalpos išmokos – tai šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka skiriamos ir (ar) mokamos šalpos pensijos, šalpos kompensacijos, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, paskirtos iki 2004 m. balandžio 1 d., ir socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d., o 5 straipsnyje reglamentuota, kokie asmenys turi teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją. Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Tėvai, slaugantys (-ę) neįgalumą turinčius vaikus ir turintys teisę į šalpos neįgalumo pensiją, nustatyti Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 3 punkte.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Šalpos pensijų įstatymo nuostatas, nurodo, kad šiame įstatyme yra konkrečiai įvardyti subjektai, turintys teisę gauti šalpos išmokas, tarp jų – neįgalumą turintis asmenys, taip pat tėvai – už neįgalumą turinčių vaikų slaugą namuose. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad šalpos išmoka yra paskirta ne ieškovei už sūnaus slaugą, o šalių sūnui. Taigi šios šalpos išmoka skirta būtent vaiko poreikiams, susijusiems su jo susirgimais, tenkinti ir negali būti naudojami jokiems kitiems tikslams. Dėl nurodytų priežasčių ši šalpos išmoka negali būti laikoma ieškovės, kaip motinos, pajamomis. Valstybė, teikdama šią šalpos išmoką, lengvina tėvams tenkančią finansinę naštą dėl vaiko neįgalumo, kad tėvų turimos ir skiriamos vaikui lėšos galėtų būti naudojamos kitiems (papildomiems) jo poreikiams tenkinti.

52. Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje – nustatytos tokios išmokos: išmoka vaikui (2 punktas); išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (5 punktas); vaiko laikinosios priežiūros išmoka (ši 9 punkto nuostata įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.) ir kt. Šio įstatymo 6 straipsnio (redakcija, galiojusi teismų procesinių sprendimų priėmimo metu) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Iš esmės panašios nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2020 m. sausio 1 d. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio redakcijoje.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymi, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek išmoką vaikui, tiek ir šalpos neįgalumo pensiją, skirtas sūnui, uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Minėta, kad aplinkybė, jog šalių sūnus gyvena su ieškove ir ši dėl to patiria didesnę rūpinimosi vaiku naštą, taisytina, tėvams sutarus dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, o nepavykus tėvams susitarti, tokia tvarka nustatytina teismo.

55. Taigi ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Nors ieškovė nurodo, kad būtent tokiam tikslui – sūnaus poreikiams (ir sveikatos gerinimui) tenkinti ji šias išmokas ir naudoja, tačiau traktuoja jas kaip savo indėlį į sūnaus išlaikymą. Tokia ieškovės pozicija yra neteisinga, nes šie pinigai valstybės yra skiriami ne ieškovei, kaip pagalba prižiūrint neįgalumą turintį sūnų, o pačiam vaikui. Ieškovė, kaip motina, laisvu nuo vaiko priežiūros metu turi pareigą dėti pastangas tam, kad gautų pajamų vaikui išlaikyti ir pagal galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, kaip tai nustatyta CK 3.192 straipsnyje (nutarties 24 punktas). Dėl nurodytų priežasčių teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo padidinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą sūnui, pagrįstai vertino ir pačios ieškovės pastangas gauti pajamų vaikui išlaikyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė gali dalį laiko, kai vaikas yra mokykloje, skirti darbinėms ar kitokioms pajamoms gauti.

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog tiek išmokos vaikui, tiek ir neįgalumo šalpos pensijos dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė, yra teisinga.

57. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo

58. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

59. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99).

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2013">3K-3-406/2013</a>; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>).

61. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota (CPK 270 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis), nes teismas neatsakė į apeliaciniame skunde iškeltus argumentus dėl valstybės teikiamų išmokų priskyrimo vaiko išlaikymui, valstybės vaidmens teikiant išlaikymą vaikui pagal CK 3.192 straipsnį, valstybės teikiamų išmokų (ne)vertinimo kaip vieno iš tėvų pajamų. Nutartyje neargumentuota, kodėl išmokos nėra susijusios su motinos turtine padėtimi, ypač vaiko išmoka, kuri pagal Išmokų vaikams įstatymą yra laikytina parama šeimai. Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

62. Apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl vaiko išlaikymo, kurį turi skirti tėvai, (ne)mažinimo vaiko neįgalumo šalpos pensijos ir išmokos vaikui sumomis, pasisakė dėl Išmokų vaikams įstatymo ir Šalpos pensijų įstatymo taikymo nagrinėjamu atveju, konstatavo, kad neįgalumo šalpos pensija nėra kaip nors susijusi su asmens, kuris rūpinasi vaiku, negalėjimu dirbti, gauti pajamų ir šiuo atveju nėra susijusi su vaiko motinos turtine padėtimi (nutarties 21 punktas). Taigi teismas sprendė dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų, o aplinkybė, kad teismas padarė išvadas, neatitinkančias ieškovės pozicijos, negali būti pagrindas pripažinti, kad teismas apeliacinio skundo neišnagrinėjo. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, ir atitinkamai nustatyti absoliutų kasacine tvarka skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

63. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo, atlyginimą. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punktu, sprendžia, kad prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

65. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 20 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteisiamas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Tačiau šiuo atveju atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė