Civilinė byla Nr. e3K-3-92-469/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01618-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6, 3.5.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pango LT“, antstoliui R. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. S., „Lloyds of London“ sindikatui, atstovaujamam uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Colemont draudimo brokeris“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą vykdymo procese ir laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijos metu, galiojimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, jį patikslinęs prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0070/12/00687 ir taikyti dvišalę restituciją – ieškovui priteisti (grąžinti) ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas ir Gyvenamasis namas), o atsakovei UAB „Pango LT“ – už šį turtą sumokėtą 39 072 Eur sumą.
3. Ieškovas nurodė, kad antstolis R. S. (toliau – ir antstolis), vykdydamas išieškojimą A. S. naudai (dėl išlaikymo vaikui), 2016 m. spalio 20 d. areštavo ieškovui priklausančias turtines teises į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą. 2016 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtos pirmosios turtinių teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus varžytynės. Ieškovas, nesutikdamas su turtinių teisių įkainojimu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas atšaukti paskelbtas varžytynes ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTUC0zMDc3My0xNTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2SP-30773-151/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2SP-30773-151/2016">e2SP-30773-151/2016</a>, tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė antstolio paskelbtų varžytynių dėl ieškovo turtinių teisių į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį pastatą vykdymą. 2016 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo. Antstolis, nepaisydamas galiojančio teismo draudimo sustabdyti vykdomojoje byloje paskelbtas ieškovo turto varžytynes, 2017 m. vasario 2 d. paskelbė pirmąsias varžytynes, bet jos neįvyko, nes jose nebuvo nė vieno dalyvio, o 2017 m. balandžio 4 d. paskelbė antrąsias varžytynes, per kurias turtinės teisės į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį pastatą buvo parduotos atsakovei UAB „Pango LT“. Apie varžytynes ieškovas sužinojo tik iš 2017 m. birželio 28 d. antstolio patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Ieškovas nurodė, kad antstolis pardavė turtą nepaisydamas galiojančių Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nebuvo panaikintos. Antstolis, nepateikęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir joms tebegaliojant, negalėjo organizuoti turto varžytynių, o joms įvykus – surašyti ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto. Ieškovas taip pat nurodė, kad, vykdydamas varžytynes, antstolis nustatė nepagrįstai mažą pradinę turtinių teisių pardavimo kainą, neatitinkančią turto rinkos vertės. Pradinė turtinių teisių pardavimo kaina (45 600 Eur) iš esmės atitinka VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatytą Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo kainą, tačiau neatitinka areštuoto turto faktinės rinkos vertės. Tokiu būdu buvo pažeistas reikalavimas įkainoti varžytynėse parduodamą turtą kaina, kuri būtų objektyviai ir maksimaliai artima turto rinkos kainai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, padarė išvadą, kad, antstoliui 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymu atšaukus paskelbtas pirmąsias turtinių teisių į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą varžytynes, pateiktas skolininko skundas buvo išnagrinėtas. Kadangi nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokių kitų apribojimų antstoliui nebuvo nustatyta, todėl antstolis, išnagrinėjęs skundą ir jį patenkinęs, turėjo pareigą tęsti vykdymo veiksmus ir skelbti turto pardavimo varžytynes. Antstoliui 2017 m. vasario 2 d. paskelbus turtinių teisių į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą pirmąsias varžytynes ir 2017 m. balandžio 4 d. paskelbus antrąsias varžytynes, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, gavęs 2016 m. spalio 20 d. turto arešto aktą, kuriame buvo įkainotos areštuotos turtinės teisės į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, nepasinaudojo savo teise pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau 2016 m. gruodžio 5 d. skunde nesutiko su antstolio nustatyta turtinių teisių kaina. Kita vertus, antstolis 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymu atšaukdamas pirmąsias varžytynes, o 2017 m. sausio 9 d. patvarkyme nurodydamas, kad klausimas dėl turto arešto bus sprendžiamas, kai ekspertas nustatys šio turto vertę, o ekspertizė bus skirta, kai ieškovas sumokės nustatytą pinigų sumą ekspertizės išlaidoms padengti, pripažino, kad skolininkas prieštaravo turtinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įkainojimui pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenis.
7. Teismas laikė, kad turtinių teisių pardavimo kaina atitiko jų rinkos vertę. Aplinkybė, kad turtas nebuvo parduotas pirmųjų varžytynių metu už 45 600 Eur kainą (jos neįvyko, nes neatsirado nė vieno dalyvio), o antrosiose varžytynėse nustatyta 34 200 Eur parduodamo turto kaina varžytynių metu buvo pakelta iki 39 072 Eur, patvirtina, kad antstolis tinkamai įkainojo parduodamas turtines teises ir jos buvo parduotos už realią rinkos kainą. Pačiam ieškovui neatlikus antstolio patvarkyme nustatytos pareigos į antstolio sąskaitą sumokėti pinigus, reikalingus būsimos ekspertizės išlaidoms padengti, ir neprašant atidėti nustatytos sumos įmokėjimo, antstolis turėjo teisę, bet ne pareigą skirti ekspertizę, jei jam kiltų pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Šiuo atveju antstoliui tokių abejonių nekilo.
8. Ieškovas neįrodė, kad reali turtinių teisių rinkos vertė buvo didesnė, nei antstolio nurodyta jų kaina. Byloje pateikti skelbimai apie turto pardavimą patys savaime nepagrindžia realios turto rinkos kainos, nes pardavėjai skelbimuose nurodo tik pageidaujamą gauti parduodamo turto kainą, be to, skelbimuose parduodamas nekilnojamasis turtas, o šiuo atveju iš varžytynių buvo parduotos turtinės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Ieškovo pateikta UAB „Domus Optima“ 2017 m. gegužės 23 d. Žemės sklypo su Gyvenamuoju namu vertinimo ataskaita, kurioje bendra rinkos vertė turto vertinimo dieną, apskaičiuota ir nustatyta lyginamuoju metodu, yra 79 400 Eur, nereiškia realios turtinių teisių vertės, nes ji buvo nustatyta tik antrosiose varžytynėse. UAB „Domus Optima“ vertinimo ataskaitoje turto vertintojai vertino ne turtines teises, o realų nekilnojamąjį turtą – Žemės sklypą bei Gyvenamąjį namą. Atliekant turto vertinimą, nebuvo vertinama aplinkybė, kad turtas parduodamas priverstine tvarka. Vertinamo turto rinkos vertė buvo nustatyta su prielaida, kad jis yra laisvas nuo teisinių, juridinių apribojimų ir įsipareigojimų. Turto vertinimo ataskaita – tai paprastas rašytinis įrodymas ir jis negali būti prilyginamas ekspertizės aktui. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad antstolio nustatyta turtinių teisių vertė neatitiko to meto rinkos kainos.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, žinodamas apie paskelbtas varžytynes, turėjo galimybę pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų už turtines teises į nekilnojamuosius daiktus sumokėti didesnę, negu nustatyta turto arešto akte arba paskelbta varžytynėse, kainą, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo, tokiu būdu patvirtindamas, kad jo argumentas, esą turtinės teisės galėjo būti parduotos už didesnę kainą, nėra pagrįstas.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar parduodant turtą iš varžytynių galiojo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatė, kad minėta nutartimi buvo apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių turinys – antstolio 2016 m. lapkričio 17 d. skelbimu paskelbtų varžytynių vykdymo sustabdymas, ir galiojimo laikas – iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir priimtas galutinis sprendimas. Antstoliui išnagrinėjus ieškovo skundą ir jį patenkinus (2016 m. gruodžio 8 d. priimtu patvarkymu atšaukus varžytynes), ieškovas pasiekė skundo pareiškimu norimą rezultatą – antstolio 2016 m. lapkričio 17 d. paskelbtos pirmosios varžytynės buvo atšauktos, atitinkamai teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės baigė galioti. Antstolis neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl nebegaliojančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnio 2 dalis netaikytina, nes nagrinėjamu atveju byloje susiklostė kitokia procesinė situacija, kadangi ieškovo skundas buvo patenkintas paties antstolio, o ieškovo skundžiamas veiksmas (varžytynių paskelbimas) buvo atšauktas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl per mažos kainos kaip turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindo (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nurodė, kad būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog antstolis, areštuodamas turtą, pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, t. y. nustatyti kainą, kuri būtų maksimaliai artima laisvoje rinkoje esančiai kainai, dėl to turtas parduotas už kainą, kuri yra mažesnė, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis, 2016 m. spalio 20 d. turto arešto akte įkainodamas turtines teises į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, atsižvelgė į VĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomens apie jų vidutines rinkos vertes, nustatytas masinio vertinimo metu. Toks areštuoto turto įkainojimo būdas nėra draudžiamas ir savaime nereiškia, kad šiuo būdu nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos vertės. Masinio vertinimo duomenimis nustatyta turto verte antstolis negalėtų remtis, jeigu nustatytų reikšmingų aplinkybių, rodančių, kad tokia vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės.
14. Teismas nustatė, kad ieškovas CPK 681 straipsnyje nustatytu terminu nereiškė jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo, o savo nesutikimą išreiškė tik 2016 m. gruodžio 5 d. skunde po to, kai antstolis 2016 m. lapkričio 17 d. paskelbė turto pirmąsias varžytynes. Neatsižvelgdamas į praleistą terminą prieštaravimams pareikšti, antstolis sudarė ieškovui procesinę galimybę atlikti turto vertinimo ekspertizę, tuo tikslu priėmė 2017 m. sausio 9 d. patvarkymą ir įpareigojo ieškovą sumokėti pinigų sumą, būtiną ekspertizei atlikti. Tačiau ieškovas savo pareigos sumokėti už ekspertizės atlikimą neįvykdė, taip pat neprašė atidėti ar atleisti nuo reikiamos už ekspertizę sumos sumokėjimo, kaip tai nustatyta CPK 682 straipsnio 4 dalyje. Byloje esantys įrodymai paneigia blogą ieškovo turtinę padėtį.
15. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, jog nagrinėjamu atveju buvo sąlygos, lėmusios, kad antstolis privalėjo skirti ekspertizę savo iniciatyva. Antstolio veiksmus, kuriais jis atšaukė paskelbtas pirmąsias varžytynes ir nustatė ieškovui terminą sumokėti už ekspertizę turto vertei nustatyti, lėmė ieškovo išreikštas prieštaravimas antstolio atliktam įkainojimui, kuris pagal CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir buvo antstolio procesinių veiksmų atlikimo pagrindas. Tokie antstolio atlikti procesiniai veiksmai užtikrino galimybę ieškovui realiai pasinaudoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jie niekaip neįrodo pačiam antstoliui kilusių abejonių dėl areštuoto turto įkainojimo.
16. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovo nesąžiningumo ir siekio vilkinti vykdymo procesą. Ieškovas, išreiškęs prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo ir tuo pagrindu antstoliui atšaukus varžytynes, neįvykdė pareigos sumokėti už turto vertinimo ekspertizę, nebendradarbiavo su antstoliu dėl turto įkainojimo, neteikė antstoliui jokių argumentų dėl kitokios turto vertės, turto vertinimo ataskaitą užsakė jau po to, kai turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių, o pačios UAB „Domus Optima“ 2017 m. gegužės 23 d. vertinimo ataskaitos antstoliui neteikė iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo.
17. UAB „Domus Optima“ 2017 m. gegužės 23 d. vertinimo ataskaita nepagrindžia, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina buvo neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip buvo neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Net ir nustačius, kad turto pardavimo pirmosiose varžytynėse pradinė kaina (45 600 Eur) skiriasi nuo UAB „Domus Optima“ 2017 m. gegužės 23 d. vertinimo ataskaitoje nurodytos turto rinkos kainos, varžytynės nesudomino nė vieno potencialaus pirkėjo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antrose varžytynėse dėl parduodamo turto jau buvo varžomasi, todėl būtent šių varžytynių metu jo laimėtojo pasiūlyta kaina ir vertintina kaip labiausiai atitikusi parduodamo turto rinkos vertę.
18. Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde ieškovo nurodytas aplinkybes, kad areštuoti ir vėliau parduoti objektai nebuvo tinkamai apibrėžti, kad turėjo būti areštuotos ne turtinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, o pats turtas, kad iš varžytynių buvo parduota daugiau turto, nei reikia įsiskolinimams padengti, kad buvo pažeista išieškojimo iš turto eilė, nustatyta CPK 664 straipsnyje, laikė naujomis aplinkybėmis ir argumentais, kurių nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme. Kadangi tokių aplinkybių ir argumentų nurodymas tik apeliacinės instancijos teisme laikytinas draudžiamu pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Dėl CPK 681 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto įkainojimą, ir CPK 682 straipsnio, reglamentuojančio ekspertizės skyrimą vykdymo proceso metu, pažeidimo:
19.1.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino CPK 681 straipsnį. Parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina turi atitikti tos vietos turto rinkos vertę, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą. Ta aplinkybė, kad skolininkas nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis su tokia kaina sutiko. Antstolis turėjo pareigą imtis visų veiksmų tam, kad tinkamai nustatytų parduodamo turto kainą. Antstoliui netinkamai nustačius parduodamo turto kainą, turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu.
19.1.2. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo (skolininko) interesai buvo pažeisti, kai jo turtinės teisės buvo parduotos už žymiai mažesnę kainą. Kasacinio teismo praktika, kuria pripažįstama, jog areštuoto turto įkainojimo masinio vertinimo metu būdas nėra draudžiamas ir savaime nereiškia, kad šiuo būdu nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos vertės, yra nevienoda.
19.1.3. Teismai nepagrįstai konstatavo ieškovo nesąžiningumą ir visiškai neatsižvelgė į antstolio pažeidimus vykdymo procese, dėl kurių buvo pažeistos ieškovo, kaip skolininko, teisės. Turtas buvo įkainotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi antstolis turėjo pareigą, nepriklausomai nuo skolininko veiksmų vykdymo procese, turtą įkainoti paskirdamas ekspertizę, per kurią būtų nustatyta tikroji turto rinkos vertė.
19.1.4. Teismai nepagrįstai ieškovo teisės į gynybą įgyvendinimą traktavo kaip nesąžiningumą ir proceso vilkinimą, o antstolio veiksmų vykdymo procese visiškai nevertino. Teismai nesiaiškino, kodėl antstolis neskyrė ekspertizės, nors abejojo turto įkainojimu.
19.2. Dėl CPK 150 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą, pažeidimo:
19.2.1. CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tik pats teismas gali panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra imperatyvi. Nors antstolis 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymu ir atšaukė varžytynes, tačiau jis nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir jos liko galioti. Todėl antstolis neturėjo teisės vykdyti turto varžytynių, kol galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl antstolio paskelbtų varžytynių vykdymo sustabdymo.
19.2.2. Skundžiamo antstolio veiksmo atšaukimas negalėjo turėti įtakos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui. Jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad antstolis, galiojant teismo nutarčiai sustabdyti vykdymo veiksmus, neprivalo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Kadangi dėl šio klausimo nėra suformuotos kasacinio teismo praktikos, nagrinėjamu atveju būtų pagrindas išaiškinti, ar antstolis gali tęsti vykdymo veiksmus, kol teisme nebaigtas nagrinėti skundas dėl turto pardavimo iš varžytynių.
19.2.3. Tai, jog civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTUC0zMDc3My0xNTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2SP-30773-151/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2SP-30773-151/2016">e2SP-30773-151/2016</a> nebuvo prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, yra esminis proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą, pažeidimas. Minėtoje civilinėje byloje buvo priimta vienintelė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi gavęs nutartį antstolis atšaukė varžytynes, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTUC0zMDc3My0xNTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2SP-30773-151/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2SP-30773-151/2016">e2SP-30773-151/2016</a> daugiau jokių procesinių veiksmų nebuvo atlikta, skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo išnagrinėtas, o byloje nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas.
19.3. Dėl paveldėjimo teisių perleidimo:
19.3.1. Paveldėjimo teisių perleidimas yra vienas iš teisių pirkimo–pardavimo sandorių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.426 straipsnyje. Teisių pirkimo–pardavimo sutarties skiriamasis (kvalifikuojantis) bruožas – materialios formos neturintis sutarties dalykas, aiškiai susijęs su konkrečiu asmeniu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos objektas, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo gali būti perleistos visos arba dalimis, neapibrėžiant jų konkrečiais paveldimo turto objektais ar teisėmis į juos. Paveldėjimo teisių perleidimo sutartyje gali būti detalizuojama tik idealioji perleidžiamų paveldėjimo teisių dalis, atitinkamai apimanti tiek paveldimo turto aktyvą, tiek pasyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2018).
19.3.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Todėl, nepaisant to, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.
19.3.3. Antstolis, nepaisydamas to, kad ieškovas paveldėjimo procedūrų neužbaigė ir paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, vykdė išieškojimą organizuodamas skolininko paveldėjimo teisių į konkretų paveldėtą turtą varžytynes, nors išieškojimas galėjo būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos.
19.4. Teismai pažeidė CPK reikalavimus, reglamentuojančius įrodinėjimo procesą, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
20. Atsakovė UAB „Pango LT“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo turto įkainojimo yra nepagrįsti:
20.1.1. Ši kasacinio skundo dalis neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, patvirtinančių CPK 681 straipsnio pažeidimą, nepagrindžiama, kad kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus dėl šio klausimo.
20.1.2. Antstolis tinkamai įvertino turtines teises į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, tai pagrindžia ir paties ieškovo veiksmai vykdymo procese, taip pat ir turtinių teisių pardavimo rezultatai:
20.1.2.1. antstolis, nustatydamas turtinių teisių į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą rinkos vertę, aklai nesivadovavo VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte, kadangi turtines teises įkainojo didesne verte;
20.1.2.2. ieškovas iki turtinių teisių pardavimo atsakovei neskundė antstolio veiksmų, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nereiškė jokių prieštaravimų nei dėl varžytynių paskelbimo, nei dėl nustatytos turtinių teisių pardavimo iš varžytynių kainos;
20.1.2.3. ieškovas, žinodamas apie paskelbtas varžytynes, nepasinaudojo teise pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų už turtines teises į turimą turtą sumokėti didesnę kainą, negu ši nustatyta turto arešto akte arba paskelbta varžytynėse (CPK 704 straipsnio 1 dalis);
20.1.2.4. 2017 m. gruodžio 13 d. ieškovas, pateikdamas antstoliui prašymą dėl turto arešto panaikinimo, prašė areštą panaikinti tik jam priklausančiam butui;
20.1.2.5. antstolis, gavęs lėšas už varžytynėse parduotas turtines teises, kreipėsi į ieškovą, informuodamas apie išieškotų lėšų paskirstymą bei prašydamas nurodyti sąskaitą, į kurią ieškovui būtų pervestos likusios nepaskirstytos lėšos; atsakydamas ieškovas nereiškė prieštaravimų nei dėl kainos, nei dėl lėšų paskirstymo;
20.1.2.6. turtinės teisės buvo parduotos tik iš antrųjų varžytynių ir nebuvo norinčių už jas sumokėti didesnę kainą nei ta, kurią pasiūlė atsakovas.
20.1.3. Antstolis neturėjo pagrindo skirti ekspertizės ieškovui nepadengus ekspertizės išlaidų. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyti du savarankiški pagrindai skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti: skolininko ar išieškotojo prieštaravimas antstolio atliktam vertinimui ir antstolio abejonė dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš šių sąlygų. Be to, nors antstolis ir sudarė galimybę paskirti ekspertizę turtinių teisių ekspertiniam įvertinimui, tačiau ieškovas CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos neįvykdė ir nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos ekspertizei atlikti. Ieškovas taip pat neprašė atidėti nustatytos į depozitinę sąskaitą sumos įmokėjimo ar visiškai ar iš dalies jį atleisti nuo mokėtinos sumos ekspertizei atlikti. Teiginius, jog turtinės teisės į Žemės sklypą bei Gyvenamąjį namą antstolio buvo įvertintos per maža kaina, ieškovas grindė tik interneto portalų skelbimų duomenimis. Jokių realių skaičiavimų, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, ieškovas nepateikė. Nesant pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis pagrįstai dėjo visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau.
20.1.4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai vertino ieškovo veiksmus vykdymo procese. Nors teisingas ir įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, tačiau vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Ieškovas pavėluotai išreiškė nemotyvuotus prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, neįvykdė pareigos sumokėti už turto vertinimo ekspertizę, nebendradarbiavo su antstoliu dėl turto įkainojimo, neteikė antstoliui jokių argumentų dėl kitokios turto vertės, turto vertinimo ataskaitą užsakė jau po to, kai turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių, o pačios UAB „Domus Optima“ 2017 m. gegužės 23 d. vertinimo ataskaitos antstoliui neteikė iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo. Ieškovas taip pat nepasiūlė savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtines teises už ieškovo nurodytą didesnę kainą.
20.1.5. Vien tai, kad turtas buvo netinkamai įkainotas (to nebuvo ginčo atveju), nesudaro pagrindo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojančiu. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių padarinių yra nurodoma, kad varžytynių akto negaliojimo institutas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir tik dėl esminių imperatyviųjų teisės normų pažeidimų. Pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu (jei turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka) yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės.
20.2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, galiojimo antstoliui paskelbus varžytynes:
20.2.1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo sustabdytas antstolio paskelbtų varžytynių vykdymas, galiojimas buvo apibrėžtas „iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir priimtas galutinis sprendimas“.
20.2.2. Antstoliui 2016 m. gruodžio 8 d. priėmus patvarkymą, kuriuo skundas buvo patenkintas ir varžytynės atšauktos, laikinosios apsaugos priemonės automatiškai nustojo galioti pareiškėjui neapskundus tokių antstolio veiksmų, todėl antstolis neprivalėjo kreiptis su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
20.3. Kasacinio skundo argumentai dėl paveldėjimo teisių pardavimo negali būti nagrinėjami kasaciniame teisme, kadangi jie neatitinka CPK 353 straipsnio 1 dalies ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 2 dalies reikalavimų:
20.3.1. Ieškovas, nurodydamas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, jog antstolis galimai neteisėtai pardavinėjo iš varžytynių turtines teises į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, o ne ieškovo paveldėjimo teises, savo kasacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.
20.3.2. Ieškovo nurodyta kasacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-969/2018">3K-3-320-969/2018</a>, negali būti remiamasi kaip precedentu šiame ginče, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. birželio 1 d., t. y. dar iki minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo. Be to, nesutampa nagrinėjamos ir minėtos bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).
20.4. Kasacinio skundo motyvai dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo yra formalūs. Vien tik nurodymas, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, negali sudaryti kasacijos pagrindo.
21. Antstolis R. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie yra nurodyti ir atsakovės UAB „Pango LT“ atsiliepime į kasacinį skundą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl areštuoto turto įkainojimo rinkos kaina ir su tuo susijusių antstolio teisių bei pareigų vykdymo procese
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą, remdamasis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu, bei taikyti restituciją.
23. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų, o antrosiose varžytynėse – šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.
24. Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, bet turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE1LTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-315-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-315-701/2016">e3K-3-315-701/2016</a>, 18 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQtNDIxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344-421/2018">3K-3-344-421/2018</a>, 21 punktas ir kt.).
25. Be to, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, akcentuojamas šio pažeistų teisių gynimo būdo išimtinis pobūdis. Pripažįstama, jog, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taikytinos teisinio poveikio priemonės proporcingumą teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, teismas turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas vykdymo proceso šalių ar kitų suinetesuotų asmenų teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-218/2009">3K-3-218/2009</a> ir kt.).
26. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQtNDIxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344-421/2018">3K-3-344-421/2018</a> 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Be to, įstatyme yra įtvirtintos ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą areštuoto turto įkainojimą bei išieškotojo ir skolininko interesų apsaugą. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
28. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl areštuoto įkainojamo turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos į jas atsižvelgti. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (to paties straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (to paties straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (to paties straipsnio 4 dalis).
29. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad, 2016 m. spalio 20 d. areštuodamas skolininkui priklausančias turtines teises, antstolis turtinę teisę į Žemės sklypą įkainojo 7000 Eur suma, turtinę teisę į Gyvenamąjį namą – 50 000 Eur suma, o 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymu paskelbė apie pirmąsias areštuotų turtinių teisių varžytynes, nurodė, kad pradinė pirmosiose varžytynėse parduodamų turtinių teisių kaina – 45 600 Eur. Skolininkui padavus skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, jį išnagrinėjęs, 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymu atšaukė šias varžytynes. Kadangi dalis skundo dėl antstolio veiksmų pagrindą sudarančių argumentų buvo dėl antstolio nustatytos areštuotų turtinių teisių vertės neatitikties jų rinkos vertei, antstolis juos vertino kaip skolininko prieštaravimus dėl turtinių teisių įkainojimo ir 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu nusprendė skirti ekspertizę, kai skolininkas sumokės 600 Eur už ekspertizės atlikimą. Kadangi skolininkas už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumokėjo, turtinių teisių rinkos vertės nustatymo ekspertizė nebuvo paskirta ir antstolis 2017 m. vasario 2 d. iš naujo paskelbė pirmąsias ieškovui priklausančių turtinių teisių varžytynes, nustatydamas 45 600 Eur pradinę jų pardavimo kainą. Neįvykus pirmosioms varžytynėms dėl to, kad neatsirado nė vieno varžytynių dalyvio, antstolis 2017 m. balandžio 4 d. paskelbė apie antrąsias turtinių teisių varžytynes, nustatydamas pradinę jų pardavimo antrosiose varžytynėse kainą – 34 200 Eur. 2017 m. gegužės 26 d. įvykusiose varžytynėse turtinės teisės į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą buvo parduotos UAB „Pango LT“ už 39 072 Eur, o varžytynių laimėtojai 2017 m. gegužės 25 d. įmokėjus visą sumą už nupirktą turtą, 2017 gegužės 26 d. buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, šį nagrinėjamoje byloje ir ginčijo ieškovas.
30. Civilinę bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog antstolis, įkainodamas areštuojamas skolininko turtines teises į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturėjo abejonių dėl šių turtinių teisių rinkos vertės. Priešingai, antstolis, nustatęs, kad skolininkas prieštaravo atliktam įkainojimui vykdymo procese, sudarė sąlygas, kad turtinių teisių vertei nustatyti būtų paskirta ekspertizė, jei skolininkas būtų sumokėjęs būtiną sumą už ekspertizės atlikimą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad skolininkas vykdymo procese nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir netinkamai įgyvendino savo pareigas, šią savo išvadą grindė skolininko netinkamais veiksmais: už ekspertizės atlikimą būtinos sumos nesumokėjimu ar prašymo atleisti jį nuo šios sumos sumokėjimo ar jos sumokėjimo atidėjimo nepateikimu; bendradarbiavimo pareigos dėl areštuoto turto įkainojimo pažeidimu; argumentų dėl turtinių teisių rinkos vertės nepateikimu vykdymo proceso metu; turto rinkos vertės nustatymu, pasitelkiant turto vertintoją, po to, kai varžytynės jau buvo pasibaigusios. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktą UAB „Domus Optima“ 2017 m. gegužės 22 d. vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo, kaip nekilnojamojo turto objektų, bendra rinkos vertė 70 400 Eur, vertino kaip neįrodančią turtinių teisių į šiuos nekilnojamojo turto objektus rinkos vertės, kurias vertinant turėtų būtų atsižvelgta į papildomas rizikas, taip pat atsižvelgė į tai, kad turtinės teisės buvo parduotos tik iš antrųjų varžytynių.
31. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl skolininko nebendradarbiavimo su antstoliu įtakos, sprendžiant dėl varžytynių akto teisėtumo, kadangi, ieškovo manymu, tai neatleidžia antstolio nuo pareigos savo iniciatyva imtis visų priemonių tam, kad būtų nustatyta įkainojamų turtinių teisių į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą rinkos vertė, tuo tikslu vykdymo procese paskiriant ekspertizę. Taigi ieškovas kasaciniu skundu iš esmės kelia CPK 681–682 straipsniuose įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių anstolio pareigos savo iniciatyva skirti ekspertizę, įkainojant areštuojamą skolininko turtą, aiškinimo ir taikymo klausimą.
32. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išiešotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidų atlyginimas išieškomas iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, daro išvadą, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-297/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-297/2010">3K-3-297/2010</a>). Be to, tarp šalių esant ginčui dėl antstolio veiksmų įkainojant iš varžytynių parduodamą turtą tinkamumo minėtu aspektu, svarbu įvertinti, ar areštuojamo turto įkainojimo metu buvo tam tikrų aplinkybių (duomenų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės.
34. Nagrinėjamu atveju kartu su byla pateiktoje vykdomojoje byloje yra 2016 m. spalio 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2016 m. balandžio 12 d. masinio vertinimo būdu, yra 6970 Eur, o Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2016 m. balandžio 12 d. masinio vertinimo būdu, yra 48 900 Eur. Šiais duomenimis vadovavosi antstolis, įkainodamas areštuojamas turtines teises. Skolininkas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016 m. lapkričio 17 d. antstolio skelbimą apie pirmąsias varžytynes Nr. S-12412, kaip savo skundo pagrindą nurodydamas nesutikimą su antstolio nustatyta areštuotų turtinių teisių rinkos verte, šių savo prieštaravimų nepagrindė objektyviais duomenimis, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Pagrindinis skolininko argumentas buvo tas, kad panašaus ploto, metų ir būklės dviejų aukštų pastatai Ukmergės mieste pardavinėjami už dvigubai didesnę kainą, ir šiems teiginiams pagrįsti skolininkas pateikė keletą parduodamų nekilnojamojo turto objektų skelbimų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad vien tik šios aplinkybės negalėjo sukelti antstoliui abejonės dėl to, ar areštuotos turtinės teisės yra tinkamai įkainotos. Tuo tarpu antstolis, šiuos skolininko argumentus įvertinęs kaip prieštaravimus dėl jo atlikto įkainojimo, sudarė sąlygas skolininkui realiai pasinaudoti ekspertize, nustatant areštuotų turtinių teisių rinkos vertę, tačiau skolininkas, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir neįgyvendindamas savo pareigų, šia galimybe nepasinaudojo (nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos už ekspertizės paskyrimą, neprašė antstolio atidėti šios sumos mokėjimo, visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo jos sumokėjimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai tą aplinkybę, kad turtinės teisės nebuvo parduotos iš pirmųjų varžytynių šias paskelbus neįvykusiomis dėl to, kad jose neatsirado nė vieno dalyvio, tačiau buvo parduotos iš antrųjų varžytynių už 39 072 Eur kainą, vertino kaip patvirtinančią, kad antstolis tinkamai įkainojo parduodamas turtines teises ir jos buvo parduotos už realią rinkos kainą.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis, įkainodamas areštuotą turtą, tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas, o ieškovė nepateikė įrodymų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog skolininkui priklausančios turtinės teisės buvo parduotos už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos ir CPK 718 straipsnyje bei 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl varžytynėse parduodamo turto pradinės kainos nustatymo. Kasacinio skundo argumentai taip pat neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų ikiteisminės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijos metu, galiojimo
36. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, jog jo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ikiteisminėje stadijoje metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl antstolio paskelbtų varžytynių vykdymo sustabdymo nebuvo panaikintos, dėl to joms galiojant negalėjo būti vykdomos skolininkui priklausančių turtinių teisių į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą varžytynės. Ieškovo manymu, tai sudaro savarankišką turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo teisinį pagrindą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią kasacinio skundo pagrindą sudarančių kasacinio skundo argumentų grupę, pripažįsta, kad kasaciniu skundu keliamas teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiko atžvilgiu klausimas.
37. Bylos dėl antstolių veiksmų yra priskiriamos prie bylų, kurios teisme nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Skundų dėl antstolių veiksmų padavimą ir jų nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXI skyriuje įtvirtintos teisės normos. Remiantis šiame skyriuje įtvirtintu reglamentavimu, skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas susideda iš ikiteisminės nagrinėjimo stadijos ir teisminio nagrinėjimo.
38. CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse yra reglamentuojama privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (šio straipsnio 2 dalis). Gautą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (šio straipsnio 3 dalis).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549/2013">3K-3-549/2013</a> ir kt.).
40. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą. Jei antstolis patvarkymu visiškai patenkina skundą, skundą padavusio asmens teisės ir teisėti interesai būna apginti dar ikiteisminėje stadijoje ir poreikio pereiti prie bylos nagrinėjimo teisme nebelieka. Todėl skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam suinteresuotam asmeniui siekiamą teisinį rezultatą pasiekus dar ikiteisminėje skundo nagrinėjimo stadijoje, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas laikomas pasibaigusiu ir jo nagrinėjimas teisme nebevyksta.
41. Įstatymas įtvirtina galimybę jau ikiteisminėje skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
42. Kadangi ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis), sprendžiant klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (taip pat ir ikiteisminėje skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje), taikytinos CPK bendrosios nuostatos, reglamentuojančios laikinąsias apsaugos priemones.
43. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalyje, yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai, vykdymo procese esant prasidėjusiam išieškojimo iš skolininko turto procesui, būtina apsaugoti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio vykdymo proceso dalyvio ar kito suinteresuoto asmens galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus arba užkirsti kelią galimam jų pažeidimui. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, priklausomai nuo teismo nutartimi nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, gali apimti tiek visų vykdomojoje byloje atliekamų išieškojimo veiksmų, tiek išieškojimo veiksmų, taikant konkrečią priverstinio vykdymo priemonę, tiek ir kitų konkrečių su išieškojimu susijusių vykdymo veiksmų sustabdymą. Be to, CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas nėra baigtinis ir apima kitas įstatymuose nustatytas ar teismo pritaikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
44. Teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu gali lemti ne tik teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimas ar pakeitimas, bet ir pačioje teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar įstatyme nurodytos aplinkybės, su kuriomis siejama laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaiga.
45. Bendrosios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pirminė paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ji tiesiogiai nulemia ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui sprendimu atmetus ieškinį, tuo pačiu sprendimu išsprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, paliekant galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Iš CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo.
46. Teisėjų kolegija išaiškina, kad ikiteisminėje skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas laiko atžvilgiu priklauso nuo skundo išnagrinėjimo rezultato. Jei skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas pasibaigia ikiteisminėje stadijoje antstoliui visiškai patenkinant gautą skundą ir priimtu patvarkymu panaikinant skundžiamą procesinį veiksmą arba atliekant procesinį veiksmą, laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir tam nereikia teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ikiteisminės stadijos metu tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų priimtas antstolio patvarkymas iš karto sukelia teisines pasekmes ir lemia siekiamo materialiojo teisinio rezultato jau šioje skundo nagrinėjimo stadijoje atsiradimą. Todėl nebelieka poreikio procesinėmis apsaugos priemonėmis užtikrinti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio asmens teisių ar teisėtų interesų, dėl kurių pažeidimo buvo paduotas skundas, apsaugą. Tuo tarpu jei skundą dėl antstolio veiksmų ikiteisminėje stadijoje išnagrinėjęs antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą ir šį patvarkymą kartu su skundu perduoda teismui, laikinosios apsaugos priemonės išlieka galioti ir teisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijos metu, o jų galiojimo pasibaigimą lemia bendrosios CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos taikyklės.
47. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad skolininkas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2016 m. lapkričio 17 d. antstolio skelbimą apie pirmąsias varžytynes Nr. S-12412 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00687 antstolio paskelbtų varžytynių dėl skolininko turtinių teisių į žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą vykdymą, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir priimtas galutinis sprendimas. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad, antstoliui ikiteisminėje stadijoje išnagrinėjus skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymu atšaukus interneto portale www.evarzytynes.lt paskelbtas varžytynes Nr. 130024, pasibaigė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas. Todėl antstolis, galėdamas tęsti išieškojimo iš skolininko turtinių teisių į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą veiksmus, paskelbė naujas varžytynes, joms vykstant laikinosios apsaugos priemonės negaliojo. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų argumentai, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko galios patenkinus skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, yra nepagrįsti, nes, laikantis CPK 150 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, tik pats teismas gali nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Kadangi skundą išnagrinėjęs antstolis nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jos galiojo ir varžytynės negalėjo įvykti.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 44–46 punktuose pateiktus išaiškinimus, į tai, kad, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, pačioje Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje buvo apibrėžtas tiek laikinųjų apsaugos priemonių turinys, tiek jų galiojimo laikas, sprendžia, kad minėti kasacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 150 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą.
49. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad prie nagrinėjamos civilinės bylos neprijungus Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTUC0zMDc3My0xNTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2SP-30773-151/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2SP-30773-151/2016">e2SP-30773-151/2016</a>, kuri buvo suformuota sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, buvo pažeistos įrodymų tyrimą reglamentuojančios proceso teisės normos. Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti. Kadangi ieškovo nurodyta civilinė byla yra elektroninė, tiek bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui minėtos civilinės bylos medžiaga buvo prieinama teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), jei teismai būtų pripažinę, kad tai būtina teisinę reikšmę bylai turinčioms aplinkybėms nustatyti. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme
50. Esminis civilinės bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
51. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
52. Kasacija yra įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumo kontrolės forma. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Byla kasacine tvarka nėra nagrinėjama iš naujo. Dėl to kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2009">3K-3-105/2009</a>; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169/2010">3K-3-169/2010</a>).
54. Šią civilinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (kad areštuoti ir vėliau parduoti objektai nebuvo tinkamai apibrėžti, kad turėjo būti areštuotos ne turtinės teisės į konkrečius nekilnojamuosius daiktus, o pats turtas, kad iš varžytynių buvo parduota daugiau turto, nei reikia įsiskolinimams padengti, kad buvo pažeista išieškojimo iš turto eilė, nustatyta CPK 664 straipsnyje) yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertino (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
55. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo aplinkybes ir argumentus, kad išieškojimas galėjo būti vykdomas tik iš skolininkui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos. Šie kasacinio skundo argumentai yra iš esmės analogiški nurodytiems apeliaciniame skunde. Dėl to tokie kasacinio skundo argumentai vertintini kaip draudžiami pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį ir nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nenagrinėja šių kasacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
56. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesuteikia įstatyme nustatyto pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Todėl skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo kasacinis skundas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl laikinosios apsaugos priemonės
57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei UAB „Pango LT“ 2017 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0070-12/00687 pagrindu perleistų turtinių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) areštą. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, pirmiau nurodyta laikinoji apsaugos priemonė naikinama (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo kasaciniame teisme pateikusi atsakovė UAB „Pango LT“ prašė priteisti 1774,65 Eur šių išlaidų, kurias ji patyrė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atlyginimą. Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (8.14 punktas). Atmetus ieškovo kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
59. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 6,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą ir palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pango LT“ (j. a. k. 302345838) 1774,65 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 65 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6,15 Eur (šešis Eur 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei UAB „Pango LT“ 2017 m. gegužės 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0070-12/00687 pagrindu perleistų turtinių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) areštą.
Šios nutarties kopiją išsiųsti vykdyti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
