Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-16-1073/2020
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00026-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.13.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
išnagrinėjo pagal V. M., asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir jo atstovės advokatės Gerdos Storpirštienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarimu panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimas, kuriuo V. M. pagal ANK 518 straipsnį skirta 100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktorius, 2018 m. gegužės 21 d. 18.02 val. (duomenys neskelbtini) savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos V. Š., D. P., R. L., T. K., Z. G., J. M. teisėms bei teisėtiems interesams, tyčia, sąmoningai užtvėrė servitutu nustatytą kelią, kuriam nustatytas teisinis režimas – tarnaujantysis servitutas praeiti, važiuoti transporto priemonėms, taip užblokuodamas įvažiavimą į akligatvį, dėl to pareiškėjai neteko galimybės transporto priemonėmis privažiuoti prie savo namų bei iš jų išvažiuoti, reikalavo iš pareiškėjų sumokėti jo nustatytą 2 Eur dydžio rinkliavą už vienkartinį užtvaro pakėlimą, nesant įstatymo, sutarčių, teismo sprendimo ar administracinio akto, kuriuo būtų nustatyta pareiškėjų – viešpataujančiųjų daiktų savininkų prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį, 4.113 straipsnio 2 dalį, 4.119 straipsnį, 4.129 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. lapkričio 24 d. sutartį, ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį V. M. nutraukta. V. M. iš nukentėjusiųjų R. L. ir V. Š. priteista po 500 Eur, iš Z. G. – 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš R. L., V. Š. (po 500 Eur) ir iš Z. G. (200 Eur) atlyginimo ir prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi V. M., asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir jo atstovės advokatės G. Storpirštienės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimų priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai
4. V. M., asmuo, kuriam administracinės bylos teisena nutraukta, ir jo atstovė advokatė G. Storpirštienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarimą nepakeistą. Iš R. L., V. Š., Z. G., T. K., D. P. solidariai V. M. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodoma:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimą (ANK 666 ir 569 straipsnių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 6 dalies netinkamas taikymas), kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUyLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-352-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-352-976/2018">2K-352-976/2018</a>).
4.2. ANK 590 straipsnyje nustatyti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, nurodyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais; administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. 2018 m. gegužės 21 d. nukentėjusieji kreipėsi į policijos komisariatą, teigdami, kad V. M. užtvėrus kelią, kuriam gyventojams suteiktas servitutas, pažeidžiamos jų teisės. Policijos pareigūnai, neabejodami asmenų, supažindintų dėl atsakomybės už melagingą pranešimą, įskundimą ir (ar) melagingų parodymų davimą, žodžiu ir raštu išsakytais teiginiais apie galimą administracinį nusižengimą, būtent vadovaudamiesi ANK 590 straipsnio 2 dalimi, t. y. asmenų, kurie nėra pareigūnai, užfiksuotu administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymu, pareiškimais, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Administracinio nusižengimo teisena prieš V. M. pradėta ne policijai savarankiškai nustačius tariamo administracinio nusižengimo požymius; ją inicijavo tariami nukentėjusieji, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarime nurodomi motyvai, kad BPK 105 straipsnio 6 dalis mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) šioje byloje negali būti taikoma, nes joje nustatyta išteisintojo teisė baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, atgauti proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, nėra taikoma visoms nusikalstamoms veikoms, o tik itin siauram jų ratui, nustatytam BPK 167 straipsnio 1 dalyje, tai yra ne bendra taisyklė visiems baudžiamojo persekiojimo atvejams, o išimtis, kada baudžiamasis persekiojimas yra pradedamas ir vykdomas tik dėl valinio asmens sprendimo, atmestini kaip nepagrįsti, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.
4.3. Taip pat nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad konstatuoti, jog, nepasitvirtinus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimui apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, jam kyla pareiga atlyginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtas išlaidas, pagrindo nėra. Nukentėjusieji žinojo, kad dėl žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra V. M., dokumento, suteikiančio išvestinę daiktinę teisę jo turėtojui naudotis svetimu daiktu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis), jie neturi, nėra kreipęsi nustatyta tvarka tokią teisę įregistruoti (CK 4.259 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalis). V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės servituto turėtojais R. L., D. P., V. Š., T. K., Z. G., J. M. nebuvo registruoti. Apie tai, kad minėtas žemės sklypas priklauso V. M. ir jie neturi jokių išvestinių daiktinių teisių, pareiškėjams buvo žinoma, nes jie su V. M. vedė derybas dėl jam priklausančio žemės sklypo įsigijimo (šią aplinkybę 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu patvirtino R. L.). Nukentėjusieji viso proceso metu teikė klaidinančią informaciją apie tariamai turimą servitutą. Teismas turėjo įvertinti tai, kad nukentėjusieji reiškė neegzistuojančią ir niekuo nepagrįstą turtinę teisę į kito asmens nuosavybę, nurodė, kad tikrasis žemės savininkas, imdamasis veiksmų savo nuosavybei apsaugoti, pažeidė jų teises, o tuo labiau reikalavo įvertinti jo veiklos teisėtumą, žinant, kad nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens konstitucinių teisių, kurios niekas neturi teisės pažeisti ar varžyti, policijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, melagingai pranešė apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Tai, kad V. M. prieš „tariamus nukentėjusiuosius“ neįvykdė administracinio nusižengimo, šie pripažino tik po 2019 m. liepos 19 d., t. y. neskųsdami pirmosios instancijos teismo nutarimo. Šioje byloje būtent dėl tariamų nukentėjusiųjų aktyvių veiksmų atsirado bylinėjimosi išlaidos.
4.4. Asmenys, pripažinti nukentėjusiaisiais šioje byloje, nesistengė civilinio ginčo spręsti civiline tvarka, bet pateikė pareiškimus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo V. M., du kartus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą policijoje, du kartus Šiaulių apylinkės teisme, vieną kartą Šiaulių apygardos teisme, nenutraukė proceso. Jie bylos nagrinėjimo metu ir baigiamųjų kalbų metu palaikė policijos poziciją, nepareikšdami pastabų dėl policijos atlikto administracinio nusižengimo tyrimo, pritardami ir patvirtindami policijos priimto nutarimo, nubaudžiant V. M. dėl administracinio nusižengimo įvykdymo, teisėtumą ir teisingumą, jie sąmoningai tikėjosi užvaldyti žemės sklypą ir išvengti padarinių dėl neturint teisinio pagrindo naudojimosi svetima nuosavybe.
4.5. Privataus kaltinimo byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš privataus kaltintojo, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiškimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaišto laiko teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinio, teismo posėdžių skaičiaus, parengtų procesinių dokumentų apimties ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk0LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-294-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-294-648/2015">2K-294-648/2015</a>). Administracinės teisenos pradžią dėl V. M. lėmė pareiškėjų, pripažintų nukentėjusiaisiais, valia, todėl, sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, išteisintojo patirtos išlaidos paprastai priteisiamos iš pareiškimą pateikusio asmens, jei nustatoma, kad nukentėjusysis inicijavo baudžiamąjį procesą, neturėdamas pagrindo teigti, kad jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos.
4.6. Šioje byloje priteisdamas V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas vadovavosi priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-214/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-214/2014">3K-3-214/2014</a>). Pažymėtina, kad nukentėjusieji, būdami rūpestinga šalis, galėjo kreiptis į advokatus, siekdami išsiaiškinti, kad išvestinės teisės – servituto – V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jie neturi; 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu R. L. ir V. Š., kaltindami V. M. administracinio nusižengimo padarymu, neturi tai patvirtinančių dokumentų, tai rodo jų, kaip proceso šalies, neapdairumą ir nerūpestingumą; 2019 m. kovo 8 d., kovo 19 d. nukentėjusysis R. L., o 2019 m. kovo 12 d. – V. Š. pateikė teismui prašymą pridėti dokumentus, reikšmingus bylos nagrinėjimui, tačiau jie nepatvirtino V. M. keliamų kaltinimų; 2019 m. balandžio 9 d. suplanavus teismo posėdį, išvakarėse nukentėjusiųjų atstovas prašė teismo posėdį atidėti, dėl to padidėjo bylinėjimosi išlaidos; 2019 m. gegužės 23 d., liepos 9 d. teismo posėdžio metu nukentėjusieji R. L., V. Š., nukentėjusiųjų R. L., V. Š. ir Z. G. atstovas, nurodydami aplinkybes dėl V. M. administracinio nusižengimo padarymo, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Visus nukentėjusiųjų pateiktus dokumentus teko vertinti V. M. atstovams, ruoštis keturiems ir dalyvauti trijuose teismo posėdžiuose.
4.7. Jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimas dėl ANK 666 straipsnio taikymo yra teisėtas, tuomet, manytina, ANK nenustato atvejų, kaip turi būti sprendžiamas byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas tada, kai tariami nukentėjusieji, kreipdamiesi į valstybės institucijas, piktnaudžiauja šia savo teise. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tokios išlaidos turi būti atlyginamos.
4.8. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-222/2019">2AT-14-222/2019</a>). Apygardos teismo tvirtinimas, kad V. M. neturi teisės reikalauti atlyginti proceso išlaidas, prieštarauja įstatymui ir susiformavusiai teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUyLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-352-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-352-976/2018">2K-352-976/2018</a>).
4.9. Jeigu pagal ANK 666 straipsnį tokiais atvejais, kaip šioje konkrečioje byloje, negalima priteisti proceso išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą dėl administracinio nusižengimo, toks ANK 666 straipsnio reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.
5. Atsiliepimu į asmens, kuriam administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, V. M. ir jo atstovės advokatės G. Storpirštienės pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininkas Mindaugas Lukoševičius prašo prašymo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimą.
6. Atsiliepimu į asmens, kuriam administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, V. M. ir jo atstovės advokatės G. Storpirštienės pareiškimą nukentėjusiųjų T. K., R. L., D. P., Z. G., V. Š. ir J. M. atstovė advokatė Inga Bagdonaitė-Zarembienė prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:
6.1. BPK normos ne imperatyviai reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, o nustato bylą nagrinėjančio teismo teisę tokias išlaidas priteisti. Proceso išlaidos iš nukentėjusiųjų, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, negali būti priteisiamos. Vadovaujantis ANK 590 straipsniu, tik dėl imperatyviai išvardytų administracinių nusižengimų administracinio nusižengimo byla pradedama vien pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Dėl kitų ANK reglamentuotų nusižengimų, iš jų ir ANK 518 straipsnyje nustatytojo, atliekamas tyrimas, surašomas protokolas ir jo pagrindu priimamas nutarimas. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, dėl nusižengimo, nurodyto ANK 518 straipsnyje, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Administracinė teisena pradedama policijos, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo sužinota apie galimai padarytą administracinį nusižengimą.
6.2. ANK nuostatų analizė patvirtina, kad asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas kitas, o nusižengimą tirianti institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka institucijai, atlikusiai tyrimą, o ne nukentėjusiesiems. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 21 d. nukentėjusieji kreipėsi į policiją dėl galimo savo teisių pažeidimo. Po daugiau nei šešis mėnesius trukusio tyrimo 2018 m. gruodžio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 518 straipsnyje, padarymą, 2018 m. gruodžio 7 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, juo pripažinta, kad V. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 518 straipsnyje, ir jam paskirta 100 Eur bauda. Nukentėjusieji kreipėsi į kompetentingą instituciją tam, kad būtų ištirtas asmens veiksmų teisėtumas, užtvėrus pravažiavimo kelią iki jiems nuosavybės teise priklausančių namų valdų. Institucija privalėjo įvertinti nukentėjusiųjų nurodomus pažeidimus, jų teisių suvaržymus. Būtent institucijų, kurioms suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms.
6.3. Sutiktina su Šiaulių apygardos teismo pozicija, kad negalima tokia situacija, kai asmens teisė pranešti apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą būtų šiurkščiai apribota realia tikimybe, kad dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo, pasibaigus administracinio nusižengimo teisenos procesui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pareiškėjas būtų atsakingas už susidariusias proceso išlaidas. Kompetentingos institucijos pareigūnai, ištyrę pareiškime nurodytas aplinkybes, surinkę reikiamus įrodymus, galėjo atsisakyti pradėti administracinę teiseną ir nurodyti pareiškėjams (nukentėjusiesiems), kad jų teisės turi būti ginamos civiline tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 19 d. nutarimu, išsamiai išnagrinėjęs bylą, būtent ir nurodė, kad ginčo santykiai yra kilę iš civilinių teisinių santykių srities, todėl ginčo šalys gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
6.4. Taip pat pareiškime nepagrįstai nurodoma, kad nukentėjusieji piktnaudžiavo savo teisėmis, kreipdamiesi į kompetentingą instituciją dėl „tariamų“ teisių pažeidimo. Pareiškėjai elgiasi nesąžiningai, tendencingai prašyme nuolat kartodami, kad nukentėjusieji tariamai pateikė melagingą informaciją, savo pareiškimu policijai siekė neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, – taip siekiama suformuoti negatyvią teismo nuomonę apie nukentėjusiuosius. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusieji sąžiningai klydo dėl savo turimų teisių; šiomis bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis turi būti vadovaujamasi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
6.5. Pareiškime nurodomais teismų sprendimais nėra pagrindo remtis kaip precedentais šioje byloje, nes tose bylose teismai sprendė klausimą dėl nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų atlyginimo ir jų priteisimo iš kaltinamojo ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens, kuriam administracinė teisena nutraukta, ar išteisintojo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiųjų.
6.6. Taip pat pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą cituoja teismų praktiką, suformuluotą nagrinėjant civilines bylas, taikant civilinio proceso nuostatas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas civiliniame procese yra reglamentuojamas skirtingais teisės aktais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis), juose įtvirtintos konkrečios išlaidų priteisimo ir paskirstymo taisyklės, kriterijai. Tuo tarpu baudžiamojoje ir administracinėje teisenoje vadovaujamasi BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis proceso išlaidų atlyginimą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, V. M. ir jo atstovės advokatės G. Storpirštienės pareiškimas netenkintinas.
Dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo
8. Prašyme dėl proceso atnaujinimo keliamas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimo sprendimo tinkamumas. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos.
9. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarime išdėstytų motyvų matyti, kad teismas, vadovaudamasis pirmiau minėta nuostata, rėmėsi BPK 106 straipsnio 1 dalimi (kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys), BPK 105 straipsnio 6 dalimi (kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas) ir sprendė, kad nukentėjusieji sąžiningai klydo dėl savo teisių, keturi iš šešių nukentėjusiųjų dalyvavo pasyviai procese, du iš šešių nukentėjusiųjų – R. L. ir V. Š. – aktyviai, trys iš šešių nukentėjusiųjų – R. L., V. Š. ir Z. G. – pavedė jų interesams atstovauti advokatui, todėl asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta, teisinga, protinga ir sąžininga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trijų nukentėjusiųjų proporcingai.
10. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, priėmė priešingą nei pirmosios instancijos teismas sprendimą ir savo nutarime pažymėjo, kad pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo vada administracinio nusižengimo teisenai šioje byloje; ANK 666 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teiseną, tikslams; BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta išteisintojo teisė taikoma ne dėl visų nusikalstamų veikų, o tik dėl siauro jų rato, nurodyto BPK 167 straipsnio 1 dalyje; Administracinių nusižengimų kodekse nenurodyti tokie administraciniai nusižengimai, dėl kurių teisena būtų pradedama ir vykdoma tik esant asmens pranešimui ar pareiškimui, t. y. nepriklausomai, kokiu būdu yra sužinoma apie padarytą administracinį nusižengimą, visuomet atsakinga institucija turi pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebent egzistuoja pagrindai, dėl kurių ši teisena negali būti pradėta. Konstatuoti, kad, nepasitvirtinus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimui apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, jam atsiranda pareiga atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens patirtas procesines bylinėjimosi išlaidas, pagrindo nėra.
11. Taigi, teismų sprendimai skiriasi dėl BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo.
12. Pažymėtina, kad BPK 105 straipsnio 6 dalies normų taikymas yra tiesiogiai susijęs su privataus kaltinimo institutu (pagal BPK 408 straipsnio 1 dalį privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą; privatus kaltinimas galimas dėl veikų, nustatytų BPK 407 straipsnyje) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-338/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-338/2014">2K-338/2014</a>). Tačiau jis 2017 m. liepos 11 d. BPK pakeitimais, įsigaliojusiais 2017 m. spalio 1 d., buvo panaikintas. Galiojant privataus kaltinimo institutui, jis buvo apibūdinamas kaip specifinis teisinis konflikto sprendimo būdas, kai tam tikro konflikto juridizavimą ir asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lemia ne valstybės institucijų, o nukentėjusiojo valia kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas tam, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Atitinkamai galiojusios BPK normos (407, 408 straipsniai) aptarė šios baudžiamojo proceso formos specifinius bruožus: procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikaltimų bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas; kaltinimą palaiko nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Atitinkamai privačiam kaltintojui neįvykdžius pareigos įrodyti savo iškeltą kaltinimą, atsiranda pagrindas taikyti jam procesinės atsakomybės priemones – tai atsakomybė už proceso išlaidas, nes proceso šalys buvo vertinamos kaip lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis buvo privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės.
13. Po 2017 m. liepos 11 d. BPK pakeitimų proceso įstatyme liko dvi kaltinimo ir baudžiamojo persekiojimo rūšys – viešas kaltinimas (procesas vyksta bendra tvarka) ir privačiai viešas kaltinimas (tai tokia kaltinimo, kartu ir baudžiamojo persekiojimo rūšis, kai baudžiamasis procesas gali vykti tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, tačiau procesas vyksta bendra tvarka be jokių išimčių (BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas veikų, dėl kurių procesas gali vykti tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą (su straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi)). Iš teisinio reguliavimo matyti, kad, nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, procesas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų vykti negali. Pagal ANK 590 straipsnyje nustatytus pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, – akivaizdu, kad procesas bet kuriuo atveju yra tik viešo pobūdžio, vykstantis bendra ANK nustatyta tvarka, – gali pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas; administracinio nusižengimo teisena pradedama ir gavus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo toks asmuo užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą; taip pat administracinio nusižengimo teisena gali būti pradedama, gavus specialiojo subjekto, nustatyto ANK 590 straipsnio 4 dalyje, pareiškimą.
14. Taigi konstatuotina, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui ir panaikinus privataus kaltinimo institutą ir kai vykdant baudžiamąjį persekiojimą pagal bet kurią kaltinimo formą tyrimą atliekanti institucija turi pareigą patikrinti pateiktą skundą bei atlikti visus proceso veiksmus, būtinus skunde išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti, BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas praranda prasmę, nes pagal šiuo metu galiojančią kaltinimo ir baudžiamojo persekiojimo formą (viešas ar privačiai viešas kaltinimas) proceso išlaidų prasme šalys nėra lygiavertės, nes viena iš jų yra valstybė, o ne privatus kaltintojas. Ši taisyklė taikytina ir ANK tvarka nagrinėjamoms byloms. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu pripažintinas kaip neatitinkantis galiojančio teisinio reguliavimo.
15. Atitinkamai pagal kasacinės instancijos teismo praktiką proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą (šiuo konkrečiu atveju – gynėją) ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-338/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-338/2014">2K-338/2014</a>, 2K-260-303/2015, 2K-14-222/2016, 2K-7-76-222/2016).??????
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas. Nepaisant to, kad apygardos teismas šioje byloje netinkamai atskleidė BPK 105 straipsnio 6 dalies turinį, jo padaryta išvada dėl bylinėjimosi išlaidų asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta, nepriteisimo yra teisinga. Taip pat pridurtina, kad kasacinės instancijos teisme gautas 2020 m. kovo 2 d. asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta, V. M., atstovės advokatės G. Storpirštienės prašymas dėl 300 Eur proceso išlaidų atlyginimo už prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą netenkintinas, vadovaujantis analogiškais teisiniais argumentais.
17. Nesutiktina su pareiškime nurodomais argumentais dėl procesinių priemonių, nurodytų ANK, nebuvimo nukentėjusiojo piktnaudžiavimo savo teisėmis aspektu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 579 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už melagingų parodymų davimą teisme nukentėjusysis atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, o už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nukentėjusysis atsako pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. ANK 224 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė ne tik už melagingų parodymų davimą, bet ir už kitokią apgavystę administracinio nusižengimo byloje.
18. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė I. Bagdonaitė-Zarembienė 2020 m. kovo 16 d. pateikė prašymą priteisti nukentėjusiųjų už procesinio dokumento – atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo – parengimą patirtas išlaidas – 1089 Eur iš V. M. Šis prašymas atmestinas. Sistemiškai aiškinant BPK 103–106 straipsnių nuostatas akivaizdu, kad apie proceso išlaidų apmokėjimo priteisimą galima kalbėti tik tada, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamu atveju V. M. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį buvo nutraukta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų prašymą priteisti jų turėtas išlaidas atsiliepimui, kurio teikimas, be kita ko, nėra privalomas, surašyti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Artūras Pažarskis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
