Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Nr. 3P-1747/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01618-2017-1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 25 d. gautu ieškovo R. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Ieškovas R. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovams UAB „Pango LT“ ir antstoliui R. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo R. B. paduotas kasacinis skundas grindžiamas teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą, antstolio pareigas parduodant turtą varžytinėse ir nuosavybės teisės gynimą, netinkamu taikymu; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimu; nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovas nurodo, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog, kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos (2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2018). Šioje byloje antstolis, nepaisydamas to, kad ieškovui dar neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, vykdė išieškojimą organizuodamas paveldėjimo teisių į konkretų paveldėtą turtą varžytines. Ieškovo nuomone, antstolis turėjo pareigą turtą įkainoti paskirdamas ekspertizę ir nustatyti jo tikrąją rinkos vertę, nepriklausomai nuo ieškovo veiksmų vykdymo procese. Teismai nepagrįstai konstatavo ieškovo nesąžiningumą ir visiškai neatsižvelgė į antstolio pažeidimus vykdymo procese; neišsiaiškino, kodėl antstolis, pats akivaizdžiai abejodamas turto įkainojimu, neskyrė ekspertizės, vos pasibaigus varžytinėms užbaigė vykdomąją bylą, nors iki tol ieškovas jau buvo pateikęs skundus. CPK 150 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad tik teismas gali panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nors antstolis ir atšaukė varžytynes, tačiau jis nesikreipė į teismą ir laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos. Antstolis taip ir neišsprendė turto įkainojimo klausimo, kurį ieškovas ginčijo 2016 m. gruodžio 5 d. skundu. Ieškovo skundas nebuvo išnagrinėtas, taip pat byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Ieškovas akcentuoja, kad civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTUC0zMDc3My0xNTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2SP-30773-151/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2SP-30773-151/2016">e2SP-30773-151/2016</a>, kurioje teismas taikė laikinaisiais apsaugos priemones, nebuvo prijungta prie šios bylos, o tai yra esminis proceso pažeidimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti R. B. (a. k. duomenys neskelbtini) 516 (penkis šimtus šešiolika) Eur ir 900 (devynis šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 24 d. UAB „Perlo paslaugos“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski