Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių kreditorių teisių gynimą, sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.109 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-303-378/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24851-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7;

2.6.1.4; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje pagal kreditoriaus A. A. L. (A. A. L.) prašymą atnaujintas procesas civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 pagal pareiškėjų T. Š. (T. Š.) ir J. Š. (J. L.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Vingės Transsphere logistika“, V. B. (V. B.), antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Darius Stakeliūnas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių kreditorių teisių gynimą, sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017, nutraukė pareiškėjų J. Š. (J. L.) ir T. Š. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

3. Kreditorius A. A. L. 2018 m. sausio 29 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą dėl civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 dalies dėl turto padalijimo ir prievolės pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį pripažinimo T. Š. ir J. L. solidariąja prievole, o netenkinus reikalavimo pripažinti prievolę solidariąja, pripažinti prievolę daline (lygiomis dalimis), priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atnaujino procesą civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 pagal pareiškėjų T. Š. ir J. Š. (J. L.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pasiūlė buvusiems sutuoktiniams pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turi būti nurodyti kreditoriai, aptarti turto pasidalijimo klausimai.

5. Pareiškėja J. L. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2018 m. liepos 9 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 iškėlimo metu (2016 m. gruodžio 15 d.) ji nebuvo mačiusi, nepažinojo kreditoriaus A. A. L. Pažymėjo, kad paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo T. Š. ir paskolos davėjo A. A. L. sudaryta 2017 m. sausio 30 d., jau iškėlus civilinę bylą Nr. 2YT-3000-800/2017.

6. Pareiškėjas T. Š. prašė patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įtrauktas kreditorius, nes pareiškėjas, žinodamas, kad jam suteiktą paskolą jis turi grąžinti iki 2018 m. gegužės 1 d., nelaikė A. A. L. savo kreditoriumi. J. L. nežinojo apie 2017 m. sausio 30 d. sudarytą paskolos sutartį. Paskolos pinigai buvo perduoti įmonei „4Wheels OÜ“. Pagal 2016 m. rugsėjo 7 d. vekselį gauti pinigai panaudoti Estijoje registruotai įmonei (T. Š. yra jos akcininkas), kurios veikloje J. L. nedalyvavo.

7. Kreditorius A. A. L. atsiliepime į pareiškimą dėl patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo prašė atsisakyti ją tvirtinti, pripažinti T. Š. ir J. L. prievolę pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį solidariąja, netenkinus reikalavimo pripažinti prievolę solidariąja, pripažinti prievolę daline (lygiomis dalimis), priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Jis nurodė, kad 2018 m. liepos 9 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygoje dėl prievolės įvykdymo A. A. L. nurodoma, jog prievolė grąžinti šiam kreditoriui skolą kilo iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDI0NS02NTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4245-653/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4245-653/2017">e2-4245-653/2017</a>, t. y. pareiškėjas T. Š. privalo sumokėti kreditoriui tik tą sumą, kurią sprendimu priteisė Vilniaus apygardos teismas (49 582,82 Eur). Tačiau vienintelis prievolės grąžinti skolą atsiradimo pagrindas yra 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis, kuri galioja, nebuvo nutraukta ar nuginčyta. Pareiškimo dėl proceso atnaujinimo duomenimis, skolos dydis yra 168 376,68 Eur, tačiau sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygoje dėl prievolės įvykdymo tokia suma neįrašyta, kreditorius sutiktų tokio dydžio reikalavimą fiksuoti ir įrašyti į nurodytą sąlygą, jeigu J. L. ir T. Š. geranoriškai pripažintų, kad tokia prievolė yra solidarioji. Kreditoriaus manymu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDI0NS02NTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4245-653/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4245-653/2017">e2-4245-653/2017</a> priteista suma negali būti laikoma galutine, nes paskolos sutartis yra galiojanti, todėl jos pagrindu skaičiuojamos palūkanos ir netesybos.

9. Kreditorius nesutiko, kad prievolė grąžinti skolą pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį būtų pripažinta asmenine T. Š. prievole. Į bylą buvo pateiktos J. L. 2015 ir 2016 metų pajamų deklaracijos ir nurodyta, kad 2015 metais J. L. pajamas sudarė 16 808,81 Eur, atitinkamai 2016 metais iš viso – 34 014,41 Eur. Nurodytų pajamų dydžių negalima laikyti grynosiomis J. L. pajamomis, nes iš šių pajamų turėjo būti sumokėti mokesčiai. Remiantis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3.2.2 punktu, iki 2017 m. spalio mėn. J. L. sumokėjo T. Š. 20 600,55 Eur kompensaciją ir dar 2017 m. rugpjūčio 2 d. už 20 000 Eur įsigijo automobilį „Audi Q7“. Iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad, netgi nevertinant kasmėnesinių pragyvenimo išlaidų, J. L. iš asmeninių lėšų negalėjo ir sumokėti kompensacijos, ir įsigyti automobilio, nes bendra šių išlaidų suma – 40 600,55 Eur – viršija per 2015 ir 2016 metus gautų pajamų bendrą sumą. Vertinant į bylą pateiktus J. L. banko sąskaitų išrašus matyti, kad į banko sąskaitas buvo įdėti grynieji pinigai, jie buvo naudojami kasdienėms reikmėms, mokėjimams per banko sąskaitas atlikti. Kadangi T. Š. banko sąskaitos areštuotos dėl kitų kreditorių reikalavimų, į šias sąskaitas pinigų neįnešta.

10. Nuotraukomis kreditorius įrodinėjo aplinkybę, kad T. Š. ir J. L. santuokos nutraukimas buvo formalus, pastarieji iki ir po teismo sprendimo nutraukti santuoką gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį – tam tikra forma vykdė jungtinę veiklą. Po formalaus santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai gyveno kartu, juos toliau siejo ir bendras tikslas bei interesas – santuokos metu įgyto turto (buto) išsaugojimas (apsaugojimas nuo kreditorių reikalavimų, kurie buvo pripažinti asmeninėmis T. Š. prievolėmis). Pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį iš A. A. L. gautas lėšas buvę sutuoktiniai naudojo šeimos interesams tenkinti, kasdieniams poreikiams, pirko automobilį „Audi Q7“. Dėl nurodytų priežasčių prievolė grąžinti skolą pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį teismo turi būti pripažinta solidariąja J. L. ir T. Š. prievole, o nepripažinta solidariąja, pripažintina daline J. L. ir T. Š. prievole.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta pareiškėjų J. Š. (J. L.) ir T. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir ją papildė nurodydamas, kad T. Š. įgijo asmeninę prievolę grąžinti skolą kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDI0NS02NTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4245-653/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4245-653/2017">e2-4245-653/2017</a>; priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 30 d. tarp A. A. L. ir T. Š. sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu kreditorius paskolino T. Š. 39 175 Eur. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017, buvo nutraukta pareiškėjų T. Š. ir J. Š. (J. L.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad turi kreditorių A. A. L., nepranešė šiam kreditoriui apie civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 iškėlimą. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių liko neaptartas įsipareigojimų kreditoriui A. A. L. padalijimo klausimas.

13. Pagal 2018 m. liepos 9 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2.8 papunktį T. Š. įgijo asmeninę prievolę grąžinti skolą pirmiau nurodytam kreditoriui pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4245-653/2018 (pagrindas – 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis). Pagal minėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4.7 papunktį prievolė grąžinti skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių išlieka asmenine T. Š. prievole.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo duomenų, jog J. L. buvo žinoma apie 2017 m. sausio 30 d. sudarytą paskolos sutartį. Kreditorius nepateikė įrodymų, kad būtent ginčo paskolos suma buvo perduota dalyvaujant J. L., kad ji sutiko, jog T. Š. sudarytų 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį, ar vėliau tokią paskolos sutartį patvirtino. Be to, byloje nebuvo duomenų, kad ginčo paskolos suma buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaiko auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendime nustatė, kad pareiškėjai daugiau nei vienerius metus negyveno kartu. Byloje pateiktos UAB „Eurotransas“, UAB „Terminalas LT“ ir Estijos įmonės „4Wheels OÜ“ pažymos patvirtino, kad T. Š. ir J. L. nėra suteikę minėtoms bendrovėms jokių paskolų ar kreditų. Taigi kreditorius neįrodė bendros prievolės iki santuokos nutraukimo sąlygų pagal CK 3.109 straipsnį. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis sudaryta po civilinės bylos Nr. 2YT-3000-800/2017 iškėlimo (2016 m. gruodžio 15 d.), taikant atskirą sutuoktinių turtinių teisių nuosavybės režimą, taigi pareiškėjams J. L. ir T. Š. neatsirado solidarioji ar bendra prievolė pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus kreditoriaus argumentus, kad J. L. neturėjo pakankamai savo lėšų sumokėti T. Š. 20 600,55 Eur kompensaciją pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3.3.2 papunktį, įsigyti minėtą automobilį už 20 000 Eur, tenkinti savo asmeninius poreikius ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Iš 2015–2016 metų metinių pajamų deklaracijų teismas nustatė, kad 2015 metais J. L. metinės pajamos sudarė 16 808,81 Eur (vidutiniškai 1400 Eur per mėn.), 2016 metais J. L. su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 11 954,41 Eur, iš individualios veiklos – 22 060 Eur, iš viso metinės pajamos sudarė 34 014,41 Eur (vidutiniškai 2835 Eur per mėn.). 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 4 d., 2016 m liepos 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimai patvirtino, kad J. L. mokestinės prievolės už teisę verstis ūkine komercine veikla pagal verslo liudijimą buvo tik 14 Eur, 11 Eur, 18 Eur.

16. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDI0NS02NTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4245-653/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4245-653/2017">e2-4245-653/2017</a> priteisus skolą, palūkanas ir netesybas, tarp šalių kilęs ginčas dėl 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutarties yra išspręstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalis).

17. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDI0NS02NTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4245-653/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4245-653/2017">e2-4245-653/2017</a> yra asmeninė pareiškėjo T. Š. prievolė.

18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus A. A. L. apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 5 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį: pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3000-800/2017, kuriuo nutraukta pareiškėjų J. Š. (J. L.) ir T. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį papildydama, kad T. Š. ir J. L. įgijo solidariąją prievolę grąžinti skolą kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDI0NS02NTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4245-653/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4245-653/2017">e2-4245-653/2017</a> (pagrindas – 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis); priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6463-285/2018 kreditoriaus A. A. L. pareikštiems reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

19. Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei teismų sprendimais patvirtintą šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pasidalytas šalių bendras turtas ir prievolės kreditoriams, pripažino, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo procese bendru sutikimu turimą, santuokoje įgytą ir realiai turimą vertingą turtą siekė apsaugoti nuo galimo kreditorių išieškojimo, taip išvengdami turimų kreditorių reikalavimų patenkinimo. Tokia sutuoktinių sudaryta ir teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neapsaugo sutuoktinių kreditorių turtinių interesų.

20. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Paskolos sutartį T. Š. su A. A. L. sudarė 2017 m. sausio 30 d., kai sutuoktinių santuoka dar nebuvo nutraukta, paskolos sutartimi buvo skolinamasi didelė pinigų suma, todėl pagrįstu pripažintas kreditoriaus teiginys, jog paskolą T. Š. sudarė su sutuoktinės žinia ir ji apie gautus pinigus pagal paskolos sutartį žinojo. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintos žinojimo apie sudarytą paskolos sandorį prezumpcijos T. Š. ir J. L. bylos nagrinėjimo metu nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad T. Š. pinigus pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį iš A. A. L. gavo grynaisiais, paskolos suma į asmeninę T. Š. sąskaitą nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. nepateko; duomenų, kad iš A. A. L. gautus paskolos sutartyje nurodytus 39 175 Eur T. Š. panaudojo asmeninėms reikmėms tenkinti, nei jis pats, nei buvusi sutuoktinė bylos nagrinėjimo metu nepateikė; pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą iki 2017 m. spalio 13 d. J. L. turėjo sumokėti buvusiam sutuoktiniui 20 600,55 Eur kompensaciją už didesnę tenkančią turto dalį, tačiau įrodymų, kad ji šią sumą sumokėjo buvusiam sutuoktiniui, byloje nepateikta; J. L. 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo automobilį „Audi Q7“ už 20 000 Eur iš T. Š.; iš J. L. banko sąskaitos išrašų matyti, kad nurodomu laikotarpiu ji mokėjimų T. Š. nevykdė, sprendė, kad kreditorius nagrinėjamoje byloje įrodė aplinkybes, jog T. Š. kartu su J. L. iš A. A. L. gautus paskolintus pinigus panaudojo šeimos reikmėms tenkinti (CPK 178 straipsnis).

22. Kadangi kreditorius nėra subjektas, kuris turi galimybę tiesiogiai dalyvauti sutuoktiniams sprendžiant dėl bendro santuokinio turto naudojimo, gaunamų ir turimų lėšų panaudojimo klausimus, tai kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir įvertinusi įrodymus, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog T. Š. įgijo asmeninę prievolę grąžinti skolą kreditoriui A. A. L. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDI0NS02NTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4245-653/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4245-653/2017">e2-4245-653/2017</a> (pagrindas – 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu pareiškėja J. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas sutuoktiniams solidariąją prievolę kreditoriui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių vienam iš sutuoktinių (kitam sutuoktiniui nedalyvavus byloje dėl skolos priteisimo), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a> pateiktos teisės taikymo taisyklės, nustatančios, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus. Kreditorius, inicijuodamas civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme dėl skolos iš T. Š. pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį priteisimo, žinojo apie skolininko sutuoktinę, tačiau ieškiniu nereiškė jokių reikalavimų J. L.

23.2. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas kreditoriaus reikalavimą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDI0NS02NTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4245-653/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4245-653/2017">e2-4245-653/2017</a> taip, jog pagal šį sprendimą atsakytų naujas (kitas) skolininkas, o tai reiškia procesinio sprendimo pakeitimą, nustatant teises ir pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Taip buvo paneigta teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia, teismo sprendimo privalomumo bei kiti pamatiniai proceso teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy04My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-83/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-83/2013">3K-7-83/2013</a>). Jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo (skolininko), tai pakeisti sprendimo vykdymo tvarką taip, kad jis sukeltų pareigų ir kitam asmeniui, išskyrus to atsakovo (skolininko) teisių perėmėjus, negalima.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.67 straipsnio nuostatas. Nustatydamas sutuoktinių solidariąją prievolę kreditoriui teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Be to, kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad sudarant paskolos sutartį su T. Š. ar perduodant jam pinigus pagal paskolos sandorį būtų dalyvavusi ir J. L. Priešingai, pats T. Š. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad buvusi jo sutuoktinė apie paimtą paskolą nieko nežinojo, šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams, o pati paskola buvo paimta verslo Rusijoje tikslais.

24. Atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą kreditorius A. A. L. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį pagal CK 3.109 straipsnį; faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio. J. L. turėjo teisę gintis nuo kreditoriaus reikalavimo pripažinti prievolę jam solidariąja ir įrodinėti kitokį prievolės pobūdį, tą ir darė atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje. Teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims, tačiau jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>). Nagrinėjamu atveju kreditorius turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu gins savo teisę, t. y. pareikšdamas atskirą ieškinį teisme ar reikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir pasirinko būtent šį teisių gynybos būdą bei jį teisėtai įgyvendino.

24.2. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTc5LTI1OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-179-259/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-179-259/2019">2A-179-259/2019</a> nustatyta, kad T. Š. ir J. L. yra solidarieji kreditoriaus A. A. L. skolininkai. Ši teismo sprendimo dalis, kuria konstatuotas pareiškėjų prievolės kreditoriui solidarusis pobūdis, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi teismas, ištyręs bylos faktinius duomenis, nustatė pareiškėjų solidariosios prievolės kreditoriui sąlygas, nepakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo už akių ir šio sprendimo vykdymo tvarkos. Pareiškėja savo teisę įrodinėti prievolės pobūdį įgyvendino kreditoriui atnaujinus santuokos nutraukimo bylos dalies dėl turto padalijimo procesą, kurioje kreditorius, kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, prašė teismo nustatyti, kad pareiškėjų prievolė pagal paskolos sutartį yra solidarioji.

24.3. Nagrinėjamu atveju kreditorius, siekdamas pareiškėjų prievolę pripažinti solidariąja, įrodinėjo CK 3.109 straipsnyje nurodytus pagrindus ir apeliacinės instancijos teismas, ištyręs faktinius bylos duomenis ir įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, jog byloje esančių pateiktų įrodymų visumos pakako daryti išvadai, kad J. L. žinojo apie paskolos sutarties sudarymą, buvę sutuoktiniai gautą paskolą panaudojo šeimos reikmėms tenkinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių kreditorių teisių gynimą, sutuoktiniams nutraukiant santuoką bendru sutikimu ir sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.109 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

25. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

26. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šie reikalavimai privalomi ir tais atvejais, kai santuokos nutraukimo procesas vyksta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTQtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-514-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-514-684/2015">3K-3-514-684/2015</a>).

28. Pasisakydamas dėl kreditorių teisių gynybos, kai šie kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių padarinių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019, 20 punktas).

29. Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo minėti išaiškinimai dėl kreditorių teisių gynimo būdų yra pateikti būtent šiame kontekste. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų J. Š. (J. L.) ir T. Š. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įtraukta prievolė kreditoriui A. A. L., todėl jis pateikė prašymą atnaujinti procesą ir prievolę pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį pripažinti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole.

31. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju sutuoktiniams pasidalijus turtą, tačiau neišsprendus pačios prievolės pobūdžio (bendra sutuoktinių ar vieno jų asmeninė) bei rūšies (solidarioji ar dalinė), buvo teisinis pagrindas konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimą ir atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.

32. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2006">3K-3-416/2006</a>). Nagrinėjamos bylos faktinį proceso atnaujinimo pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su kreditoriaus teise būti įtrauktam į santuokos nutraukimo bylą bei prievolės pobūdžio (bendroji sutuoktinių ar asmeninė vieno iš jų) nustatymu, todėl teismas atnaujintą bylą nagrinėjo būtent pagal šiuos pagrindus.

33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja J. L. iš esmės nekvestionuoja pagrindo atnaujinti procesą buvimo, tačiau kelia klausimą, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas sutuoktiniams solidariąją prievolę kreditoriui pagal įsiteisėjusį sprendimą už akių vienam iš sutuoktinių, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir, tenkindamas pareiškėjo reikalavimą, pakeitė įsiteisėjusį teismo sprendimą.

34. Dėl nurodyto teisės klausimo kasacinio teismo praktikoje jau yra pasisakyta, kad jeigu kreditorių, neįrauktų į bylos dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimą, teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

35. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

36. Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniams nutraukiant santuoką jų kreditoriumi nebuvo nurodytas A. A. L., todėl šis kreditorius apie jo turtiniams interesams turintį įtakos procesą santuokos nutraukimo byloje nebuvo tinkamai informuotas. Kreditorius pareiškė savarankiškus reikalavimus pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje ir prašė vieno sutuoktinio kreditoriaus įsipareigojimą, kuris jau priteistas teismo sprendimu, pripažinti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole.

37. Teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria sutuoktiniai susitarė dėl byloje nedalyvaujančio asmens – kreditoriaus teisių ir pareigų, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neturi res judicata galios kreditoriui ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas liko neišspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>).

38. Faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19-378/2019">3K-3-19-378/2019</a>, 21 punktas).

39. Teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad kreditoriaus savarankiškas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje yra jo pasirinktas procesinis materialiųjų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19-378/2019">3K-3-19-378/2019</a>, 19 punktas).

40. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, spręstina, kad kreditoriaus pasirinkimas savo teises ginti reiškiant savarankiškus reikalavimus atnaujintoje byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atitiko CPK 5 straipsnyje įtvirtintus teisminės gynybos instituto tikslus, o atnaujintą civilinę bylą nagrinėjęs teismas, kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles, pagrįstai nustatinėjo, kokio pobūdžio ginčas ir tarp ko – kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių – kilo.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą sprendžiant klausimą dėl bendros sutuoktinių prievolės grąžinti skolą kreditoriui, aiškinimo ir taikymo

41. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

43. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. tarp A. A. L. ir T. Š. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu A. A. L. paskolino T. Š. 39 175 Eur, šalys susitarė dėl palūkanų, netesybų mokėjimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nutraukė J. Š. (L.) ir T. Š. santuoką.

44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjams J. L. ir T. Š. neatsirado solidarioji ar bendra prievolė pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, jog T. Š. kartu su J. L. gautą iš A. A. L. paskolą pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį panaudojo šeimos reikmėms tenkinti (CPK 178 straipsnis).

45. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-365/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-365/2012">3K-3-365/2012</a>). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas). Taigi, kreditorius, nors ir būdamas susijęs sutartiniais santykiais su vienu iš sutuoktinių, gali būti suinteresuotas įrodyti, kad prievolė turi būti vykdoma iš bendro turto (pvz., yra solidarioji sutuoktinių prievolė).

46. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme kreditorius, teikdamas atsiliepimą į pareiškimą dėl patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kartu į bylą pateikė J. L. 2015 ir 2016 metų pajamų deklaracijas, kuriose atsispindėjo J. L. pajamos 2015–2016 metais. Byloje taip pat buvo pateikti J. L. banko sąskaitų išrašai, iš jų nustatyta, kad į banko sąskaitas buvo įnešami grynieji pinigai, kurie vėliau naudoti kasdienėms reikmėms, mokėjimams per banko sąskaitas atlikti. Nuotraukomis kreditorius siekė įrodyti, kad T. Š. ir J. L. santuokos nutraukimas buvo formalus, pastarieji ir po teismo sprendimo nutraukti santuoką gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad paskolos suma į asmeninę T. Š. sąskaitą nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. nepateko; nei jis, nei sutuoktinė bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, įrodančių, jog paskolos sutartyje nurodytus 39 175 Eur T. Š. panaudojo asmeninėms reikmėms tenkinti. Nors pagal 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą iki 2017 m. spalio 13 d. J. L. turėjo sumokėti pareiškėjui T. Š. 20 600,55 Eur kompensaciją už didesnę jai tekusią turto dalį, tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ji šią sumą sumokėjo buvusiam sutuoktiniui. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta santuokos metu. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad J. L. 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo automobilį „Audi Q7“ už 20 000 Eur iš T. Š., nors faktiškai nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2017 m. spalio mėnesio jos išlaidos turėjo būti 40 600,55 Eur. Iš byloje pateiktų J. L. banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad nurodomu laikotarpiu ji mokėjimų T. Š. nevykdė.

47. Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. finansiniai sutuoktinių pajamų ir išlaidų dokumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktą).

48. Šioje byloje, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, pateiktų rašytinių įrodymų pakako daryti išvadą, kad T. Š. kartu su J. L. gautą iš A. A. L. paskolą pagal 2017 m. sausio 30 d. paskolos sutartį panaudojo šeimos reikmėms tenkinti (CPK 178 straipsnis).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir jų visumą, sprendimą grindė įrodymų visumos analize, turimais faktiniais duomenimis. Tuo tarpu pareiškėja kasaciniame skunde argumentus dėl paskolos sudarymo aplinkybių grindė argumentais, kad ji apie paskolą nieko nežinojo ir gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, tačiau šiuos argumentus pareiškėja grindė tik paaiškinimais ir prielaidomis, nepatvirtintomis jokiais įrodymais.

50. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados, padarytos vadovaujantis CPK 185 straipsniu, sudaro pagrindą pripažinti, kad kreditorius įrodė, jog jo T. Š. 2017 m. sausio 30 d. suteikta paskola buvo panaudota T. Š. ir J. L. šeimos interesais. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas tinkamai vadovaujantis materialiosios ir proceso teisės normomis, nenukrypstant nuo teismų praktikos sprendžiant dėl įrodinėjimo taisyklių nustatant sutuoktinių prievolės pobūdį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

52. Netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 21,31 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus netenkinti kasacinio skundo, šis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasacinį skundą teikusios pareiškėjos.

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Kreditoriaus advokatui sumokėti 500 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas kreditoriui priteistinas iš pareiškėjos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti A. A. L. (A. A. L.) (paso numeris (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini) iš J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš J. L. (a. k. 48611170341) 21,31 Eur (dvidešimt vieną Eur 31 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Vincas Verseckas