Civilinė byla Nr. e3K-3-300-823/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22076-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos ryto“ televizijai dėl garbės ir orumo gynimo; tretieji asmenys: A. J., R. J. ir S. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių baudos skyrimą už teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, nevykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 7 dalis), ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo V. V. ieškinį atsakovėms UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos ryto“ televizijai dėl garbės ir orumo gynimo: pripažino, kad atsakovės nepagrįstai atsisakė paskelbti tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimus ir, be kita ko, įpareigojo atsakovę UAB „Lietuvos ryto“ televiziją per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos televizijos kanale „Lietuvos rytas“, („lrytas.tv“) artimiausioje laidoje „Patriotai“ (jeigu laida nebus transliuojama, tai analogiško pobūdžio laidoje), be komentarų paskelbti tokį paneigimą: „Paneigimas: Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. UAB „Lietuvos ryto televizija“ televizijos kanalu „Lietuvos rytas“ („lrytas.tv“) transliavo laidą „Patriotai“, kurioje R. J. ir S. P. paskelbti teiginiai: „Dabar paplepėkime apie Lietuvos banką ir V. V.. (...) 50 tūkst. Eur ima“; „Juokaujate, kyšio, kyšio reikalauja 50 tūkstančių“; „Jūs galite paaiškinti, kodėl jūs (kalbama apie V. V.) užgniaužėte STT tyrimą ir įsikišote į tai? Ar dėl to, kad jis galėjo privesti iš tikrųjų prie pono V.?“ – neatitinka tikrovės, pažeidžia V. V. garbę ir orumą.“
3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą. Antstolis R. K. pradėjo vykdymo procesą, 2018 m. liepos 27 d. išsiųsdamas raginimą įvykdyti sprendimą.
5. Atsakovė UAB „Lietuvos ryto“ televizija teismo sprendime nurodyto turinio paneigimą laidoje „Patriotai“ paskelbė 2018 m. spalio 2 d.
6. Ieškovas 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą prašydamas skirti atsakovei UAB „Lietuvos ryto“ televizijai 3280 Eur baudą už savavališką teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, paneigimą atsakovė UAB „Lietuvos ryto“ televizija privalėjo paskelbti analogiško pobūdžio laidoje per teismo sprendime nustatytą 7 dienų terminą, t. y. iki 2018 m. liepos 12 d., tačiau jį paskelbė tik praėjus 82 dienoms nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Per nurodytą laikotarpį atsakovės paskleisti ir nepaneigti tikrovės neatitinkantys teiginiai padarė itin neigiamą įtaką ieškovo reputacijai.
7. Atsakovė UAB „Lietuvos ryto“ televizija su prašymu skirti baudą nesutiko. Nurodė, kad vasarą analogiškų laidų televizija nerodo, todėl nebuvo galimybės paneigimą paskelbti anksčiau dėl objektyvių priežasčių. Laida „Patriotai“, kurioje buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, naują sezoną pradėjo 2018 m. spalio 2 d. Paneigimas buvo paskelbtas pirmoje naujojo sezono laidoje. Be to, atsakovės vertinimu, baudos už teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, nevykdymą skyrimas negalimas po to, kai sprendimas jau yra įvykdytas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir priteisė ieškovui V. V. iš atsakovės UAB „Lietuvos ryto“ televizijos 40 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, t. y. 3280 Eur.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo įpareigota per 7 kalendorines dienas paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis artimiausioje laidoje „Patriotai“, o jeigu laida nebus transliuojama, tai analogiško pobūdžio laidoje, tačiau teismo sprendimas buvo įvykdytas tik 2018 m. spalio 2 d. Televizija nurodytu laikotarpiu vykdė veiklą, transliavo kitas laidas. Egzistuojant įsiteisėjusiam ieškovo naudai priimtam teismo sprendimui, paneigimo nepaskelbimas sudaro klaidingą įspūdį, kad viešojo asmens garbę ir orumą žeminančios žinios apie tokį asmenį atitinka tikrovę. Teismo vertinimu, atsakovės UAB „Lietuvos ryto“ televizijos veiksmai nustatytu terminu neįvykdant teismo sprendimo nesuderinami su etiškos žurnalistikos principų laikymusi, yra nesąžiningas žiniasklaidos atstovų elgesys, kuriuo akivaizdžiai siekiama ne skelbti teisingą ir objektyvią informaciją apie viešojo asmens privatų gyvenimą, bet pateikti klaidingus duomenis, iš anksto žinant apie jų klaidingumą, apie viešojo asmens privatų gyvenimą turint tikslą jį įžeisti, pažeminti ar jam pakenkti, kai tokie duomenys neturi nieko bendra su konkretaus viešojo asmens atliekama vieša veikla.
10. Teismas pažymėjo, kad parinkdamas baudos dydį teismas nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, todėl privalo vadovautis bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taikymo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus. Baudos dydį teismas motyvavo tuo, kad šiuo atveju itin svarbias pareigas valstybėje einantis asmuo be jokių įrodymų buvo apkaltintas kriminaliniu nusikaltimu, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, nukentėjo tiek jo paties, tiek valstybės reputacija, buvo suformuotas nepasitikėjimas Lietuvos banko veikla valstybės ir tarptautiniu lygmeniu, nesant tam jokio pagrindo.
11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
12. Teismas nurodė nesutinkantis su atskirojo skundo argumentu, kad bauda negali būti skiriama po sprendimo įvykdymo, nes įstatyme nustatyta bauda yra sankcija už teismo sprendimo netinkamą vykdymą – nevykdymo terminą, per kurį teismo sprendimas nepagrįstai nevykdytas. Iš to išplaukia, kad ieškovas turi teisę į satisfakciją už sprendimo nevykdymo laikotarpį nepaisant to, kad, jam kreipusis dėl baudos, sprendimas jau buvo įvykdytas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovė apskritai turėjo realią galimybę paskelbti paneigimą anksčiau, negu ji tai padarė.
13. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas imperatyviai įpareigojo atsakovę paneigimą skelbti tik laidoje „Patriotai“ arba analogiško pobūdžio laidoje, vadinasi, atsakovė, paskelbusi paneigimą kitoje laidoje, kuri nėra analogiška laidai „Patriotai“, nebūtų laikoma tinkamai įvykdžiusia teismo sprendimą. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė paskelbė paneigimą geranoriškai, savo iniciatyva ir tai padarė pirmoje naujo laidos „Patriotai“ sezono laidoje, kadangi vasaros sezonu televizija tokio pobūdžio laidų netransliavo. Ieškovas, prašydamas atsakovei skirti baudą, nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad sprendimo įvykdymo uždelsimą konkrečiu atveju lėmė objektyvios priežastys – vasaros sezonas, kurio metu nei laida „Patriotai“, nei analogiško pobūdžio laida nebuvo transliuojamos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė įvykdė teismo sprendimą, vos tik tam atsirado objektyvių galimybių, t. y. per pačią pirmą transliuotą laidą „Patriotai“, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovei taikyti vieną iš griežčiausių poveikio priemonių, t. y. skirti baudą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovas V. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 2.24 straipsnio 7 dalį, nevertino itin svarbios baudos skyrimo aplinkybės – subjektyvaus atsakovės elgesio ir jos pastangų įvykdyti imperatyvų teismo sprendimą laiku nebuvimo (neveikimo). Vasaros sezono metu „Lietuvos ryto“ televizija rodė kitas publicistines, tiriamąsias ir informacines laidas, jose galėjo paskelbti paneigimą. Atsakovė šią aplinkybę ignoravo ir savavališkai nusprendė nepaskelbti paneigimo teismo nustatytu terminu nė vienoje iš jų. Taip pat atsakovė turėjo galimybę parodyti ir laidos „Patriotai“ pakartojimą su paneigimu. Toks atsakovės neveikimas ir savavališkas teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas.
14.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą, nurodydamas, kad teismo sprendimas gali būti nevykdomas, esant tam tikroms aplinkybėms. Toks aiškinimas iš esmės paneigia teismo sprendimo privalomumo principą. Sąžiningas ir teismo sprendimą gerbiantis asmuo, objektyviai negalintis vykdyti sprendimo, gali pasinaudoti procese įtvirtintomis galimybėmis ir kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismo sprendimo vykdymo tvarką gali pakeisti tik teismas CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o nesant teismo sprendimo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, jokios objektyvios priežastys negali būti pagrindas pripažinti sprendimo nevykdymą teisėtu, ką iš esmės skundžiama nutartimi padarė apeliacinės instancijos teismas.
14.3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo atsakovės nurodytas aplinkybes, trukdžiusias jai įvykdyti teismo sprendimą, kaip objektyvias. Atsakovės sudarytas laidų rodymo grafikas yra išimtinai nuo pačios atsakovės valios priklausanti aplinkybė. Tai, kad atsakovė pati nusprendė rodyti pirmąją sezono laidą spalio mėnesį, yra subjektyvus atsakovės valios nulemtas įvykis, tačiau ne objektyvi aplinkybė.
14.4. Apeliacinės instancijos teismas pareigą įrodyti, kad tuo metu buvo rodytos analogiško pobūdžio laidos, neteisėtai perkėlė ieškovui, nors ši pareiga akivaizdžiai priklausė atsakovei, kuri turėjo įrodyti, jog tikrai dėjo visas pastangas tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau neturėjo tokios galimybės. Neaišku, kuo paremta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jokių analogiškų laidų atsakovė tuo metu nerodė.
14.5. Teismo sprendimo vykdymo privalomumas yra sudėtinė asmens teisės į teismą dalis, tik tinkamai įvykdžius sprendimą galima konstatuoti, kad asmeniui buvo suteikta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai pakeitė teismo sprendimo vykdymą savavališkai, t. y. paskelbė paneigimą 82 dienomis vėliau, teisėtai net 82 dienas tęsė ieškovo neturtinių teisių pažeidimą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas paneigė teisėtą ieškovo lūkestį, kad priimtas teismo sprendimas bus įgyvendintas tinkamai, o jo reputacija bus atkurta.
15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Lietuvos ryto“ televizija prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismo sprendimas, kuriuo atsakovė buvo įpareigota paskelbti paneigimą, turi būti suprantamas vienareikšmiškai – paneigimas turi būti paskelbtas artimiausioje laidoje „Patriotai“, ir tik tuo atveju, jei ši laida po teismo sprendimo įsiteisėjimo nebūtų transliuojama, – analogiško pobūdžio laidoje. Laidos „Patriotai“ transliavimas nebuvo nutrauktas, artimiausia laida buvo transliuojama 2018 m. spalio 2 d., jos metu ir buvo paskelbtas paneigimas. Vasaros sezono metu buvo tik padaryta laidos transliavimo pertrauka, todėl nebuvo jokios būtinybės svarstyti alternatyvaus sprendimo vykdymo būdo – skelbti informaciją analogiško pobūdžio laidoje. Dėl tos pačios priežasties nebuvo jokio poreikio kreiptis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo.
15.2. Laidos „Patriotai“ kūrėjai yra nepriklausomi prodiuseriai ir vedėjai, todėl ir pats paneigimo tekstas buvo personalizuotas, įvardijant laidos vedėjus, ji yra originalaus turinio ir formos, todėl negali būti laikoma analogiška pačios atsakovės kurtoms žinių laidoms.
15.3. Teismo sprendimo neįvykdymas nustatytu terminu buvo nulemtas ne subjektyvaus atsakovės elgesio, o objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, įrodinėjimo našta paskirstyta tinkamai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl baudos už teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, nevykdymą skyrimo sąlygų
16. CK 2.24 straipsnis, reglamentuojantis asmens garbės ir orumo gynimą, nustato ne tik asmens teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, bet ir šios teisės įgyvendinimo tvarką. Tais atvejais, kai tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, kuri atsisako paskelbti paneigimą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, kuris nustato duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus.
17. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24 straipsnio 7 dalis).
18. Pagrindas skirti atsakovui baudą pagal CK 2.24 straipsnio 7 dalį yra teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, nevykdymas (netinkamas vykdymas). Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis), be kita ko, reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas jame nurodytu būdu. Taigi, sprendžiant dėl CK 2.24 straipsnio 7 dalies taikymo, yra būtina nustatyti: 1) kokia buvo teismo sprendime nurodyta tikrovės neatitinkančių ar (ir) žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimo tvarka ir terminai; 2) ar atsakovas įvykdė teismo sprendimą ir paneigė pirmiau nurodytus duomenis; 3) ar duomenys buvo paneigti teismo nustatytais terminais ir tvarka.
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimu atsakovė UAB „Lietuvos ryto televizija“ buvo įpareigota per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos televizijos kanale „Lietuvos rytas“ („lrytas.tv“), artimiausioje laidoje „Patriotai“ (jeigu laida nebus transliuojama, tai analogiško pobūdžio laidoje), be komentarų paskelbti atitinkamo turinio paneigimą. Taigi, teismo sprendime buvo nustatyta aiški duomenų, neatitinkančių tikrovės, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paneigimo tvarka ir terminai. Pirma, buvo nustatyta, kokioje visuomenės informavimo priemonėje turi būti išplatintas paneigimas, t. y. televizijos kanale „Lietuvos rytas“, („lrytas.tv“). Antra, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo garbę ir orumą žeminantys, tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per šią visuomenės informavimo priemonę transliuojamoje laidoje „Patriotai“, pirmiausia, siekiant pasiekti atitinkamą tikslinę auditoriją, paneigimas turėjo būti paskelbtas šioje laidoje, tačiau teismas nurodė ir kitas galimybes, t. y. tuo atveju, jei laida nebus transliuojama, paneigimą paskelbti kitoje analogiškoje laidoje. Trečia, teismas nurodė, kad duomenys turi būti paneigti per septynias dienas, nenustatant jokių šio termino atidėjimo ar sustabdymo sąlygų.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė paneigimą laidoje „Patriotai“ paskelbė tik 2018 m. spalio 2 d., t. y. teismo sprendimas nebuvo įvykdytas jame nurodytu terminu. Tiek paneigimo nepaskelbimas, tiek paneigimo paskelbimas vėliau, nei tai nurodyta teismo sprendime, yra netinkamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, t. y. neteisėtas veiksmas, už kurį atsakovei gali būti skiriama atitinkama sankcija (bauda) CK 2.24 straipsnio 7 dalies pagrindu.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad teismo sprendimas, įpareigojantis ją paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, buvo įvykdytas tinkamai. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimu buvo nustatytas konkretus septynių dienų terminas paneigimui paskelbti vienu iš nurodytų būdų, t. y. paneigimą paskelbiant laidoje „Patriotai“, o jei ji netransliuojama, kitoje alternatyvioje laidoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju paskelbti paneigimą buvo įpareigota atsakovė, o ne kurios nors konkrečios laidos kūrėjai, tad laidos „Patriotai“ transliavimas kaip būtina duomenų paneigimo sąlyga buvo nurodyta tik septynių dienų teismo sprendimo įvykdymui, o ne apskritai. Vadinasi, tuo atveju, jei laida „Patriotai“ nebuvo transliuojama per septynias dienas, per kurias turėjo būti įvykdytas teismo sprendimas, atsakovė turėjo taikyti kitą teismo sprendimo įvykdymo būdą ir duomenų paneigimą paskelbti teismo nurodytu terminu alternatyvioje laidoje.
22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsiliepime į kasacinį skundą pateikiamu iš esmės kitokiu teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, aiškinimu, nes juo teismo sprendime aiškiai įtvirtintas septynių dienų sprendimo įvykdymo terminas yra visiškai ignoruojamas. Pažymėtina, kad teismo sprendime nustatytas jo įvykdymo terminas yra reikšmingas, nes, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, per tą laikotarpį, kol paneigimas nėra paskelbtas, visuomenei sudaromas klaidingas įspūdis, kad paskelbtos viešojo asmens garbę ir orumą žeminančios žinios atitinka tikrovę. Šiuo atveju, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, teismo sprendime nustatytas sprendimo įvykdymo terminas buvo praleistas itin ženkliai, t. y. daugiau nei dešimt kartų, – tokia situacija neabejotinai laikytina pažeidžiančia ieškovo teises ir teisėtus interesus.
23. CK 2.24 straipsnio 7 dalyje nustatyta bauda yra išieškoma ieškovo naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Taigi, ši bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę į satisfakciją už sprendimo nevykdymo laikotarpį nepaisant to, kad, jam kreipusis dėl baudos paskyrimo, sprendimas jau buvo įvykdytas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs sprendimo netinkamo vykdymo faktą, ieškovo reikalavimą dėl baudos skyrimo atmetė iš esmės remdamasis atsakovės kaltės dėl pažeidimo nebuvimu. Teisėjų kolegija sutinka, kad pažeidėjo kaltė yra viena iš CK 2.24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sankcijos skyrimo sąlygų, nes už teismo sprendimo nevykdymą skiriama bauda yra ne kas kita kaip civilinės atsakomybės forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2013">3K-3-364/2013</a>). Tačiau apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaltės nebuvimo nagrinėjamu atveju padaryta netinkamai aiškinant ir taikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai paskirsčius šalims įrodinėjimo pareigą ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimą.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo (netinkamo vykdymo) faktą (neteisėtą veiksmą), atsakovo kaltė dėl tokio pažeidimo yra preziumuojama, todėl būtent atsakovei nagrinėjamoje byloje teko procesinė pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų būtinų priemonių teismo sprendimui tinkamai įvykdyti, tačiau, nepaisant to, teismo sprendimas negalėjo būti tinkamai įvykdytas dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių. Nagrinėjamos bylos atveju tai, pirma, reiškia atsakovės pareigą pateikti įrodymus, kad teismo sprendimo įvykdymo terminu nei laida „Patriotai“, nei alternatyvi jai laida nebuvo transliuojama dėl objektyvių nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių (vasaros sezono pertrauka pati savaime, atsakovei nepateikus įrodymų, kad ji neturėjo objektyvios galimybės keisti laidų rodymo grafiko, nėra pakankama atsakovės kaltei paneigti). Atsakovė neteikė tokių įrodymų, laikydamasi pozicijos, kad teismo sprendimą ji įvykdė tinkamai, o būtinybės svarstyti alternatyvaus sprendimo vykdymo būdo – skelbti informaciją analogiško pobūdžio laidoje – apskritai nebuvo. Taigi, jau vien dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaltės dėl netinkamo sprendimo vykdymo nebuvimo negali būti pripažinta pagrįsta.
26. Antra, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, proceso įstatymai nustato bylos šalių teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tuo atveju, jei teismo sprendimas jame nurodyta tvarka negali būti įvykdytas (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei, atsakovės teigimu, ji objektyviai negalėjo įvykdyti sprendimo jame nurodytu būdu (nes nei laida „Patriotai“, nei jai alternatyvi laida per teismo sprendimo įvykdymo laikotarpį transliuojama nebuvo), veikdama kaip sąžiningas ir apdairus asmuo, siekiantis pašalinti ieškovo teisių pažeidimą, ji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į sprendimą priėmusį teismą siekdama sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė tokia teise nepasinaudojo, savavališkai (be proceso įstatymų nustatyta tvarka gauto teismo leidimo) pakeisdama sprendime nustatytą jo įvykdymo terminą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė išnaudojo visas protingas galimybes siekdama teismo priimtą sprendimą įvykdyti tinkamai ir kad sprendimas negalėjo būti įvykdytas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės valios.
27. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija panaikina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir palieka galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
29. Ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė 2019 m. rugsėjo 23 d., t. y. kasaciniam teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (kasacinis teismas civilinę bylą nagrinėjo 2019 m. rugsėjo 18 d.), vadinasi, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.
30. Kasacinis teismas patyrė 2,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį.
Netenkinti ieškovo V. V. (a. k. duomenys neskelbtini) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Algirdas Taminskas
