Civilinė byla Nr. 3K-7-85/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19732-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.19.2; 129.20.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio, Janinos Stripeikienės ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB SEB banko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Virginijui Kučinskui, AB SEB bankui.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami CPK 723 straipsnio 3 dalies taikymo (netaikymo) ir varžytynėse parduodamo turto įkainojimo, vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, klausimai.
Pareiškėjas UAB „Furnitūra marketingas“ pateikė antstoliui Virginijui Kučinskui skundą dėl jo neteisėtų veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, – 2013 m. spalio 30 d. priimto patvarkymo Nr. S-11736 „Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto perkainojimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2013 m. liepos 17 d. neįvyko AB SEB bankui įkeisto pareiškėjo turto: 0,6175 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) antrosios varžytinės, hipotekos kreditorius atsisakė paimti šį turtą, todėl antstolio veiksmai tęsiant išieškojimą iš to paties hipoteka įkeisto turto yra neteisėti. Pagal CPK 723 straipsnio 3 dalį pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas galėjo būti nukreiptas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Antstolis negrąžino pareiškėjui turto CPK 723 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad antstolis skundžiamame patvarkyme nepagrįstai ir netinkamai perkainojo žemės sklypus, įvertindamas 0,6175 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 525 600 Lt (152 224,28 Eur) (vietoje pirminės nustatytos turto rinkos kainos 876 000 Lt (253 707,14 Eur), o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 585 200 Lt (459 105,65 Eur) (vietoje pirminės nustatytos turto rinkos kainos 2 642 000 Lt (765 176,09 Eur). Šios žemės sklypų rinkos kainos atitinka nustatytąsias antrųjų varžytinių metu, t. y. 60 procentų pradinės pirmųjų varžytinių rinkos kainos, kuri pagal CPK 718 straipsnį yra tik 80 procentų nustatytosios rinkos kainos. Taigi, antstolis 2013 m. gegužės 22 d. patvarkymu nustatytą rinkos kainą sumažino net 60 procentų, palikdamas tik 40 procentų nustatytos rinkos kainos. 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio nustatyta rinkos vertė yra beveik 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) mažesnė negu prieš 6 mėnesius nustatyta rinkos vertė. Pareiškėjo nuomone, antstolis turtą įkainojo nesivadovaudamas CPK 681 straipsniu, nes jo patvarkyme nenurodyta, kad jis atliko kokius nors turto įkainojimo veiksmus (pvz., paskyrė ekspertizę). Nesant įrodymų, pagrindžiančių tokį žemės sklypų rinkos vertės sumažinimą, antstolio patvarkymas pažeidžia skolininko turtines teises, t. y. teisę areštuotą turtą parduoti varžytynėse kuo didesne rinkos vertę atitinkančia kaina. Pareiškėjas nereiškė prašymo skirti ekspertizę sklypų rinkos vertei nustatyti, nes po CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų termino jų rinkos vertė gali būti pasikeitusi.
Antstolis 2013 m. lapkričio 25 d. patvarkymu netenkino UAB „Furnitūra marketingas“ skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0072/13/00207 persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad 2013 m. kovo 6 d. jo kontoroje gautame Kauno apygardos teismo vykdomajame rašte Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDI2LTQ4NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1026-485/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1026-485/2011">2-1026-485/2011</a> dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ išieškotojo AB SEB banko naudai nurodomas skolos išieškojimo eiliškumas – visų pirma vykdomas pagal sutartis, kurių vykdamas užtikrintas hipoteka, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą UAB „Furnitūra marketingas“ turtą. 2013 m. kovo 18 d. antstolio kontoroje gautas skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ prašymas išieškojimą nukreipti į jam nuosavybės teise priklausančius įkeistus žemės sklypus: 0,6175 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,8626 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>), nurodė, kad, neįvykus įkeistų žemės sklypų antrosioms varžytynėms, o išieškotojui 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 01.10.01-15965 atsisakius perimti neparduotą turtą nuosavybėn ir paprašius tęsti skolos išieškojimą, CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas (pakartotinai nukreipti išieškojimą į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui) netaikytinas. Dėl šios priežasties vykdymo veiksmai tęstini, o turtas perkainotinas. Antstolis yra apribojęs tik teisę disponuoti žemės sklypais, todėl skundo dalis dėl areštuotų žemės sklypų grąžinimo skolininkui CPK 723 straipsnio prasme galėtų būti įgyvendinta tik formaliai – panaikinant turto areštą.
Antstolis taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. K156/1304AE(34) nustatyta, kad 0,6175 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina – 876 000 Lt (253 707,14 Eur), o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina – 2 642 000 Lt (765 176,09 Eur). Nei skolininkas, nei išieškotojas motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados antstoliui nepateikė, taigi vykdymo proceso šalys su nustatyta turto rinkos kaina sutiko. Kadangi nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, tai yra pagrindas spręsti, kad pirkėjams siūloma parduodamo turto kaina yra per aukšta. Dėl šios priežasties antstolis patvarkymu Nr. S-11736 0,6175 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kainą nustatė 60 procentų pradinės turto rinkos kainos, t. y. antrųjų varžytynių kainą. Kadangi antrosiose varžytynėse CPK 722 straipsnio 1 dalies pagrindu parduodamo turto kaina sudarė 60 procentų nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatytos rinkos kainos, tačiau neatsirado nė vieno pirkėjo, tai perkainojus žemės sklypus ir nustačius mažesnę jų kainą sudaromos prielaidos greičiau išieškoti skolą ir įgyvendinti išieškotojo interesus, taip pat greičiau skolininkui įvykdyti prisiimtą prievolę.
Byloje nustatyta, kad antstolio V. Kučinsko kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ išieškotojo AB SEB banko naudai pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDI2LTQ4NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1026-485/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1026-485/2011">2-1026-485/2011</a>. Vykdomoji byla užvesta 2013 m. kovo 7 d. Per antstolio nustatytą raginimo įvykdyti sprendimą terminą UAB „Furnitūra marketingas“ skolos nesumokėjo. 2013 m. kovo 18 d. gautas UAB „Furnitūra marketingas“ prašymas dėl išieškojimo eiliškumo – skolininkas prašė pirmiausia išieškojimą nukreipti į 0,6175 ha ploto žemė sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 28 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-3568 skirti ekspertizę žemės sklypų rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgdamas į ekspertizės išvadą dėl turto vertės, antstolis 2013 m. gegužės 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-6219 įkainoti areštuotą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 – 0,6175 ha ploto žemės sklypo rinkos kaina nustatyta 876 000 Lt (253 707,14 Eur), o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo – 2 642 000 Lt (765 176,09 Eur). Buvo paskelbtos pirmosios nurodyto turto varžytynės. 2013 m. liepos 3 d. antstolio patvarkymu Nr. S-7800 pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis; paskelbtos antrosios varžytynės. 2013 m. rugpjūčio 27 d. antstolio patvarkymu Nr. S-9656 antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes taip pat nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolis pateikė išieškotojui AB SEB bankui siūlymą dėl varžytynėse neparduoto turto perėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207. Išieškotojas AB SEB bankas raštu atsisakė perimti iš varžytynių neparduotus žemės sklypus ir pateikė siūlymą toliau tęsti skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Furnitūra marketingas“ turto. 2013 m. spalio 30 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-11736 tęsti vykdymo veiksmus ir perkainoti areštuotą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 723 straipsnio 1 dalimi, CK 4.170 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>). Teismas nurodė, kad, CPK 558 straipsnį pripažinus negaliojančiu, hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos neprarado savo esmės ir paskirties, nepakeitė hipoteka suvaržyto turto realizavimo procedūrų, nenustatė papildomų apribojimų. Aiškinant priešingai, būtų paneigta hipotekos instituto esmė ir paskirtis, todėl, neįvykus hipoteka įkeistų žemės sklypų antrosioms varžytynėms, o išieškotojui raštu atsisakius perimti neparduotą turtą ir paprašius tęsti skolos išieškojimą toliau, antstolis pagrįstai nusprendė tęsti vykdymo veiksmus ir perkainoti turtą.
Teismas rėmėsi CPK 681 straipsniu, nurodė, kad žemės sklypų vertei nustatyti antstolis vykdomojoje byloje paskyrė ekspertizę, pagal kurią 0,6175 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos kaina nustatyta 876 000 Lt (253 707,14 Eur), o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 642 000 Lt (765 176,09 Eur). Skolininkas nepateikė prieštaravimų dėl nustatytos žemės sklypų vertės. Teismas vadovavosi CPK 718 straipsniu, 722 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad antstolis pagrįstai pradinę turto pardavimo kainą nurodė atitinkamai 700 800 Lt (202 965,71 Eur) ir 2 113 600 Lt (612 140,87 Eur), kuri sudaro 80 procentų turto rinkos kainos, o antrosiose varžytynėse – atitinkamai 525 600 Lt (152 224,28 Eur) ir 1 585 200 Lt (459 105,65 Eur). Teismo nuomone, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. Kadangi nei pirmosiose, nei antrosiose UAB „Furnitūra marketingas“ žemės sklypų varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, tai reiškia, kad pirkėjams parduodamo turto kaina yra per aukšta. Dėl to antstolis pagrįstai perkainojo žemės sklypus, nustatydamas antrųjų varžytynių žemės sklypų kainą, t. y. 60 proc. pradinės turto rinkos kainos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas kiekvieną kartą skelbiant naujas varžytynes buvo informuojamas apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją. Tai, kad skolininkas iki šiol nėra pasiūlęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už ekspertizės metu nustatytą kainą, taip pat patvirtina, kad tokia kaina neatitinka realios rinkos vertės. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad nustatyta turto vertė yra neteisinga, nepateikė kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 681 straipsnį, jeigu skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, gali būti skiriama papildoma ekspertizė, tačiau pareiškėjas to neprašo.
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino 2013 m. spalio 30 d. antstolio V. Kučinsko patvarkymą Nr. S-11736 „Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207“.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 558 straipsnio taikymo suformuota iki šio straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Nei antstolis skundžiamame patvarkyme, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu antstolis turi teisę tęsti turto realizavimo veiksmus, nelaukdamas, kol praeis ne mažiau kaip vieneri metai nuo turto grąžinimo skolininkui. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir šiuo metu vykdymo procese taikytinų teisės normų. Teismas akcentavo hipotekos esmę ir paskirtį, nurodė, kad pareiškėjas sutinka su CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta hipotekos paskirtimi, t. y. kad ja užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Bylų dėl hipotekos, įkeitimo teisinių santykių ar priverstinio skolos išieškojimo (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, baigimo, perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012 m. liepos 1 d. buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2011 m. gruodžio 22 d. Civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1843 (toliau – ir CPK pakeitimo įstatymas), kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais įgyvendinama hipotekos reforma Lietuvoje. CPK pakeitimo įstatyme nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal proceso teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo (CPK pakeitimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Dėl to, pradėjus išieškojimą iki CPK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, hipotekos kreditorius turi teisę naudotis iki šio įstatymo galiojusiomis ir CPK 558 straipsnyje nustatytomis privilegijomis, netaikant CPK 723 straipsnio, leidžiančio turtą grąžinti skolininkui. 2012 m. liepos 1 d. CPK 558 straipsniui netekus galios, hipotekos kreditoriaus materialiosios teisės normos pagrindu užtikrinta teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo nedingo, naujuoju teisiniu reglamentavimu (CK 4.192 straipsnis) buvo patikslinta procedūra hipotekos kreditoriui kreipiantis su prašymu išieškoti skolą, pasikeitė vykdymo proceso taisyklės, reglamentavusios skolos išieškojimo procedūrą. Išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai šiuo metu vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles. CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su CPK LIII skyriuje numatytomis išimtinis tiek, kiek to nereglamentuoja CK. Nagrinėjamu klausimu nei CK, nei CPK LIII skyriuje išieškojimo išimčių hipotekos kreditoriui nenumatyta. Remiantis CPK 746 straipsnio 3 dalimi, hipotekos kreditorius vykdymo procese nebeturi ypatingų teisių, palyginti su kitais kreditoriais, išskyrus CK 4.170 straipsnyje nustatytą pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą. Kadangi nagrinėjamu atveju išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pradėtas pasikeitus hipotekos teisiniam reglamentavimui, tai taikytina CPK 723 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui. CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Dėl šios teisės normos taikymo pasisakė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTMxLTQ2MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-131-460/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-131-460/2014">2S-131-460/2014</a>. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio G. Jonausko pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40/2010">3K-3-40/2010</a>; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2012">3K-3-157/2012</a>), nurodė, kad antstolis neturi pareigos vertinti imperatyvaus teisinio reglamentavimo, privalo vykdyti jam pavestas funkcijas. Kadangi antstolio 2013 m. spalio 30 d. patvarkymas Nr. S-11736 prieštarauja teisės normoms, tai jis naikintinas, o per antrąsias varžytynes neparduotas turtas grąžintinas skolininkui (CPK 723 straipsnio 1–3 dalys).
Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl antstolio atliekamo turto įkainojimo svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. Palavinskienė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-434/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-434/2008">3K-3-434/2008</a>; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „JGK statyba“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2008">3K-3-604/2008</a>), pritarė antstolio ir pirmosios instancijos teismo argumentams, turto įkainojimo įrodymų vertinimui, todėl jų nekartojo, pažymėdamas, kad, panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą, antstolio atliktas turto perkainojimas reikšmės neturės, realizuojant turtą po metų, jis turės būti perkainotas iš naujo.
III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir
atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl hipoteką reglamentuojančių teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė galiojančias teisės normas, reglamentuojančias išskirtinį hipotekos kreditoriaus statusą išieškojimo procese (CK 4.192 straipsnis), nepagrįstai apribojo hipotekos kreditoriaus teises į greitą reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, neteisingai aiškino CPK 745, 746 straipsnius. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar po 2012 m. hipotekos reformos hipotekos kreditorius išieškojimo procese išsaugo privilegijuotą padėtį, ar prilyginamas visiems kitiems kreditoriams ir neturi jokių specialių teisių, išskyrus reikalavimo patenkinimo eiliškumą. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuria akcentuotas hipotekai būdingas supaprastintas procesas ir operatyvus išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>). Net ir pakeitus tam tikras teisės normas, hipoteka, kaip institutas, išliko ypatinga kreditoriaus teisių užtikrinimo priemonė, kuriai įgyvendinti įstatymų leidėjas nustatė paprastesnes išieškojimo procedūras, nes būtent toks yra hipotekos tikslas – greitas, operatyvus ir išskirtinis reikalavimų patenkinimas iš įkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismo nurodyti teisės normų pakeitimai susiję ne su hipotekos, kaip užtikrinimo priemonės, esmės, o su vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarkos pakeitimu. Sistemiškai aiškinant ir taikant tiek iki hipotekos reformos galiojusią CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostatą, tiek ir šiuo metu galiojantį CPK 746 straipsnį, matyti, kad įstatymų leidėjas tiesiogiai nenustatė, kad po antrųjų neįvykusių varžytynių išieškojimas į turtą gali būti nukreiptas tik po vienerių metų, skaičiuojant nuo turto grąžinimo skolininkui dienos. Taigi negali būti apribotos hipotekos kreditoriaus teises, prilyginant jį kitiems kreditoriams (bendra tvarka išieškant iš skolininko turto). Pagal apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, nepaisant to, kad skolos grąžinimas yra užtikrintas hipoteka, neįvykus dvejoms hipoteka įkeisto turto varžytynėms, hipotekos kreditorius yra priverstas laukti kartu su kitais kreditoriais dar metus, skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir procesines palūkanas, taip didinti nuostolius ir bloginti skolininko padėtį. Tai prieštarauja hipotekos tikslui, kad išieškotojas iš hipoteka užtikrinto turto savo skolą atgautų kaip įmanoma greičiau, netaikant ilgų procedūrų ir nelaukdamas bendroje eilėje kartu su kitais skolininko kreditoriais. Priimant skundžiamą nutartį neatsižvelgta ir į apeliacinės instancijos teismo praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlNBLTI2LTI2Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2SA-26-262/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2SA-26-262/2013">2SA-26-262/2013</a>; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNDA1LTUxMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-405-513/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-405-513/2013">2S-405-513/2013</a>). Taigi galiojantis CPK 746 straipsnis turėtų būti laikomas specialiąja norma CPK 723 straipsnio atžvilgiu, nes iš varžytynių parduodamas hipoteka suvaržytas turtas. Kadangi CPK 746 straipsnyje neįtvirtinta jokių apribojimų, susijusių su išieškojimu iš įkeisto turto, kai jo nepavyksta parduoti dvejose varžytynėse, tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai tęsė išieškojimo veiksmus. Jeigu įstatymų leidėjas būtų norėjęs taikyti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto apribojimus, nustatytus CPK 723 straipsnyje, ir hipotekos kreditoriui, tai nuoroda į bendrąją normą būtų duodama jau nurodytoje specialiojoje normoje – CPK 746 straipsnyje, kaip, pavyzdžiui, CPK 746 straipsnio 1, 2 dalyse nurodomos taikytinos bendrosios normos, reglamentuojančios raginimo įvykdyti teismo sprendimą turinį, areštą. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nuoseklios kasacinio teismo praktikos, kurią atitinka suinteresuoto asmens pozicija šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>). Ankstesnės kasacinio teismo praktikos paneigimas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, netoleruotinas teisinėje valstybėje, prieštarauja Teismų įstatymo 23 straipsnio nuostatai, kad kasacinis teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.
2. Dėl vykdymo proceso pradžios. Šioje byloje vykdymo procesas buvo pradėtas iki CPK nuostatų pasikeitimo – 2010 m. lapkričio 2 d. pateiktas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2010 m. lapkričio 12 d. priimta Kauno miesto apylinkės teismo nutartis areštuoti įkeistą turtą. Remiantis CPK pakeitimo įstatymu, turi būti taikomos iki CPK pakeitimo galiojusios nuostatos, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>, išaiškinimus. Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjantys analogiškas bylas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjIxLTMwMi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-221-302/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-221-302/2014">2S-221-302/2014</a>).
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo antstolis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl hipoteką reglamentuojančių teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl CK 4.192 straipsnio taikymo. Pats pareiškėjas byloje neginčijo CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos hipotekos paskirties ir sutiko, kad hipoteka yra užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo) procedūra pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Kredito įstaiga (bankas), kaip kreditorius, vykdymo procese turi vienodas teises kartu su kitais kreditoriais, nes šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis), išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio CPK 558 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu hipoteka įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, hipotekos teisėjas hipotekos kreditoriaus prašymu gali perduoti šį daiktą jam administruoti. Tai neužkerta kelio hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl hipoteka įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Nuo 2012 m. liepos 1 d. pripažinus CPK 558 straipsnį netekusiu galios, liko galioti CPK 745 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su CPK LIII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK. CPK LIII skyriuje nenumatyta išimčių hipotekos kreditoriui, t. y. po neįvykusių antrųjų varžytynių, nelaukiant vienerių metų, iš naujo kreiptis į antstolį dėl hipoteka įkeisto daikto pardavimo. Vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditorius neturi išskirtinio statuso ir specialių teisių, išskyrus materialiosios teisės normose nustatytą pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą pirmiau nei kiti skolininko kreditoriai (CK 4.170 straipsnis CPK 745, 746 straipsniai). Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 723 straipsnio 1 dalį, pagal kurią turtas grąžinamas skolininkui, CPK 723 straipsnio 3 dalį, pagal kurią pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
Banko kaip hipotekos kreditoriaus išskirtinis statusas vykdymo procese yra apibrėžiamas tik CPK LIII skyriuje numatytais išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumais, pripažįstant ir neneigiant išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto operatyvumo, t. y. hipotekos kreditorius turi tik tokias specifines teises vykdymo procese, kokios konkrečiai nustatytos CPK LIII skyriuje. CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrųjų vykdymo proceso taisyklių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LIII skyriuje nustatytas išimtis. Kasaciniame skunde nenurodoma, kurioje galiojančioje CK, CPK normoje nustatytos konkrečios išimtys iš CPK 723 straipsnio 3 dalies taisyklės (tokių nėra nustatyta). CPK 746 straipsnis yra specialioji norma CPK 723 straipsnio atžvilgiu. CPK 745 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje nustatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK. CPK 723 straipsnio 3 dalis laikytina bendrąja vykdymo proceso taisykle, CPK LIII skyriuje ir CK konkrečių išimčių iš šios CK 723 straipsnyje įtvirtintos taisyklės nenumatyta, todėl hipotekos kreditorius neturi teisės neįvykus antrosioms varžytynėms ir nepraėjus ne mažiau kaip vieneriems metams kreiptis į antstolį dėl pakartotinio turto pardavimo.
2. Dėl vykdymo proceso pradžios. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDI2LTQ4NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1026-485/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1026-485/2011">2-1026-485/2011</a>, patvirtino ieškovo AB SEB banko ir atsakovų M. M., G. L. M., UAB „Furnitūra marketingas“ taikos sutartį. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi išdavė ieškovui AB SEB bankui vykdomąjį raštą dėl 3 297 900,96 Lt (955 138,14 Eur) skolos išieškojimo taikos sutartyje nustatyta eilės tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-141/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-141/2013">2-141/2013</a>, pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstė kitaip. Taigi, vykdomasis raštas AB SEB bankui buvo išduotas tik 2013 m. sausio 24 d. ir jo pagrindu šis pradėjo išieškojimą iš UAB „Furnitūra marketingas“ vykdymo procese, kreipdamasis į antstolį V. Kučinską (CPK 651 straipsnis). Kadangi CPK 558 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2012 m. liepos 1 d., o išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 buvo pradėti ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 24 d., tai išieškojimas šioje vykdomojoje byloje turi būti vykdomas pagal proceso teisės normas, galiojančias nuo CPK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. CPK 558 straipsnis ir kiti pripažinti negaliojančiais straipsniai šioje byloje (kartu ir vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207) netaikytini. Pirmosios instancijos teismas antstolio teisę tęsti vykdymo veiksmus neįvykus antrosioms varžytynėms ir nelaukiant vienerių metų nepagrįstai pripažino vadovaudamasis ne konkrečia teisės norma, bet kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>), kuri suformuota iki 2012 m. liepos 1 d. (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjo nuomone, neįvykusios antrosios varžytynės paprastai reiškia, kad parduodamas turtas rinkoje yra nepaklausus, todėl pagal CPK 723 straipsnio 3 dalį logiška ir protinga yra palaukti ne mažiau kaip vienerius metus, kad situacija rinkoje pasikeistų. Priešingu atveju, hipotekos kreditoriui iš karto po neįvykusių antrųjų varžytynių kreipusis į antstolį dėl tolesnio turto pardavimo iš varžytynių, antstolis trečią kartą vykdomose varžytinėse net 60 procentų sumažina pirminę nustatytą rinkos kainą, tolesnėse varžytynėse (ketvirtą, penktą kartą ir t. t.) mažina rinkos kainą, nors gali neįvertinti, jog iš varžytynių parduodamas turtas konkrečiais metais yra nepaklausus. Drastiškas kainos mažinimas ir turto pardavinėjimas iš varžytynių nepraėjus nė vieneriems metams pažeidžia skolininko turtinius interesus, nes tarp iš varžytynių parduodamo turto kainos ir vykdomojoje byloje nustatytos rinkos vertės būna pernelyg didelis skirtumas. Pagal kasacinio teismo praktiką, turto įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. Ch. skundą, bylos Nr. 3K-3-133/2005). Operatyvumo principas vykdymo procese nėra svarbesnis už skolininko ir kreditoriaus teisę bei interesus parduoti turtą iš varžytynių už kainą, kuo artimesnę rinkos kainai. Dėl šios priežasties CPK 723 straipsnio 3 dalis taikytina visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra išieškoma iš hipoteka įkeisto turto.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 2013 m. spalio 30 d. priimto patvarkymo Nr. S-11736 „Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areštuoto turto perkainojimo“ teisėtumo klausimas. Kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės klausimas – kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą tais atvejais, kai neįvykus antrosioms varžytynėms turto neperima kreditorius. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakymui į šį klausimą būtina išanalizuoti du neatsiejamus priverstinio išieškojimo aspektus – kaip turi būti įgyvendinta hipotekos kreditoriaus teisė atnaujinti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir kaip turi būti įvertintas hipoteka įkeistas skolininko turtas.
Dėl CPK 723 straipsnio 3 dalies taikymo (netaikymo) vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą
Nagrinėjamoje byloje aktualus teisės klausimas – ar po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusių CK ir CPK pakeitimų, kuriais inter alia buvo panaikintas CPK XXXVI skyriaus 558 straipsnis, vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, turi būti taikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
Iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio CPK 558 straipsnio, reglamentavusio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, 5 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, hipotekos teisėjas hipotekos kreditoriaus prašymu gali perduoti šį daiktą jam (hipotekos kreditoriui) administruoti; tai neužkerta kelio hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytas įstatymo nuostatas aiškindamas hipotekos instituto principų ir CPK bei CK įtvirtintų hipotekos santykius reglamentuojančių teisės normų sisteminės analizės pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas atnaujinti išieškojimą ne anksčiau negu po metų po turto grąžinimo skolininkui. Tokia kasacinio teismo pozicija inter alia grįsta tuo, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta taikomo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai. Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į hipoteka įkeistą daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Hipotekos kreditoriaus teisės siekti reikalavimo patenkinimo iš hipotekos sutartimi numatyto objekto įgyvendinimą užtikrina specialioji norma – CPK 558 straipsnio 5 dalis, nustatanti skolos išieškojimo tvarką būtent tuo atveju, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Ši norma, teisės reikalauti parduoti hipoteka įkeistą daiktą neapribojanti kokiu nors terminu, suderinta su CK 4.193 straipsnio 1 dalimi. Jeigu hipotekos kreditoriui būtų taikomi visi bendrosiose turto realizavimą reglamentuojančiose normose nustatyti reikalavimai, konkrečiai – CPK 723 straipsnio 2, 3 dalys, tai hipotekos kreditoriaus privilegija gauti patenkinimą visų pirma iš įkeisto daikto būtų nepagrįstai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-12/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>; kt.).
2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 4.1921, 4.1941 straipsniais įstatymą (Nr. XI-1842) ir Civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Nr. XI-1843). Abu šie įstatymai įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d. Nuo šios datos neteko galios inter alia CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą tvarkos, naujos teisės normos, tiesiogiai reglamentuojančios šiuos santykius, aptariamais įstatymais nebuvo nustatyta. Toks hipotekos santykių reglamentavimo pakeitimas sukėlė neaiškumą praktikoje tiek antstoliams vykdant išieškojimą, tiek nagrinėjant suinteresuotų asmenų skundus teisme dėl to, ar hipotekos kreditoriaus padėtis priverstinio išieškojimo procese buvo pakeista ir jam turi būti taikomas vienerių metų išieškojimo atnaujinimo po neįvykusių antrųjų varžytynių apribojimas, nustatytas CPK 723 straipsnio 3 dalyje, ar hipotekos kreditoriaus privilegijuota padėtis, suteikianti jam jokiais terminais neribojamą teisę pakartotinai kreiptis dėl skolos išieškojimo, neįvykus antrosioms varžytynėms, išliko. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakymui į klausimą, ar įstatymų leidėjo valia buvo nukreipta į hipotekos kreditoriaus teisinės padėties pasikeitimą išieškojimo procese, aktualu išanalizuoti įstatymų pakeitimo rengimo dokumentus (travaux preparatoires) ir sisteminiu požiūriu įvertinti po aptariamų CK ir CPK pakeitimų įtvirtintą hipotekos santykių teisinį reglamentavimą.
Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad aptariami įstatymų pakeitimai padaryti Teisingumo ministerijos iniciatyva. Teisingumo ministro pasirašytame Civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto pagrindinis tikslas – Hipotekos registro vystymo koncepcijos įgyvendinimas, hipotekos registravimą padarant administraciniu, o ne teisminiu procesu, taip pat hipotekos ar įkeitimo registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto efektyvumo didinimas. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti pakartotinio hipotekos sandorių ir turto arešto aktų techninio tyrimo, t. y. atsisakyti hipotekos teisėjų funkcijų ir teismų vaidmens, susijusio su hipotekos įstaigoms pateikiamų hipotekos ar įkeitimo dokumentų registravimu (išregistravimu) Hipotekos registre, tai leistų užtikrinti teisės aktuose įtvirtintą kreditorių teisių apsaugos sistemą, įgyvendinti vieno langelio principą. Nurodytame aiškinamajame rašte teigiama, kad Civilinio kodekso įstatymo projekte taip pat numatoma nauja priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto tvarka – kreditoriaus teisė kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kuris laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į antstolį. Dėl nurodytų priežasčių pripažįstamos netekusiomis galios Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos kreditoriui perduoto administruoti turto pardavimo iš varžytynių ir įkeisto kilnojamojo turto perdavimo kreditoriui nagrinėjimą teismine tvarka. Atsisakius hipotekos teisėjų funkcijų nagrinėjant pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos kreditoriui perduoto administruoti turto pardavimo iš varžytynių ir įkeisto kilnojamojo turto perdavimo kreditoriui, atitinkamai keičiamos Civilinio proceso kodekso LII ir LIII skyrių nuostatos, susijusios su antstolių funkcijomis skolininko turto administravimo nustatymo ir išieškojimo iš hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto vykdymo procese.
CPK LIII skyriaus „Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto ypatumai“ CPK 745 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2012 m. liepos 1 d., įtvirtinta bendro pobūdžio išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą reglamentavimo taisyklė: išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas; jeigu yra šio kodekso ir Civilinio kodekso nuostatų prieštaravimų, taikomos Civilinio kodekso nuostatos. CPK 746 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2012 m. liepos 1 d., nustatyti išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai, tačiau šio straipsnio normomis reglamentuoti tik antstolio veiksmai iki pradedant priverstinį skolos išieškojimą, šio straipsnio 3 dalyje nustatant, kad tuo atveju, jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka. Priverstinės išieškojimo tvarkos vykdymo ypatumų nei šiame įstatymo straipsnyje, nei kituose CPK straipsniuose, galiojančiuose po 2012 m. liepos 1 d., tiesiogiai nenustatyta. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje nuo 2012 m. liepos 1 d. įtvirtinta absoliuti hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, taip pat išliko iš esmės nepakitusi CK 4.193 straipsnio 1 dalies norma, ribojanti hipotekos kreditoriaus teisę gauti išieškojimą iš neįkeisto skolininko turto tol, kol nerealizuotas įkeistas turtas.
Apibendrindama aptartas galiojančių įstatymų ir jų rengimo dokumentų nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pirma, po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus hipotekos santykius reglamentuojančių CK ir CPK normų pakeitimams, hipotekos instituto esmė ir jo principai, inter alia: hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumas, jo privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius išieškojimo procese, greitas ir efektyvus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo procesas, išliko nepakitę. Antra, įstatymo leidėjo valia nebuvo nukreipta suvienodinti hipotekos kreditoriaus ir kitų išieškotojų padėtį priverstinio išieškojimo procese, panaikinant hipotekos kreditoriaus teisę, neįvykus antrosioms varžytynėms, tęsti skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto netaikant CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų apribojimo. Trečia, galiojančiame teisiniame reglamentavime nėra teisės normos, tiesiogiai įtvirtinančios taisyklę, kad hipotekos kreditoriui netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad tokia taisyklė vis tik išlieka aktuali ir taikytina išieškojimo procese, nes nurodyta kasacinio teismo praktika dėl išieškojimo ypatumų buvo grindžiama ne tik CPK 558 straipsnio 5 dalimi, bet ir aktualiais hipotekos instituto principais, kurie išliko nepakitę ir šiuo metu, CK 4.193 straipsnio 1 dalimi. CPK 558 straipsnio 5 dalis panaikinta ne dėl to, kad įstatymo leidėjas ketino pakeisti hipotekos kreditoriaus padėtį išieškojimo procese, o dėl to, kad buvo pakeista išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto proceso tvarka iš teisminės į sumarinę neteisminę. CPK 745 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas CPK ir CK normų konkurencijos klausimas išieškojimo procese, viršenybę suteikiant CK, todėl tiek CK 4.170 straipsnis, tiek CK 4.193 straipsnio 1 dalis ir 4.192 straipsnio 7 dalis yra pakankamas teisinis pagrindas laikyti ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, aktualia ir taikytina esant pakeistam teisiniam reglamentavimui.
Dėl visumos aptartų argumentų išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi hipotekos instituto principais, inter alia hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumu, jo privilegijuota padėtimi prieš kitus kreditorius, greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principu, išaiškina, kad, vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami, paneigiant skolininko (įkeisto turto savininko) interesus. Hipotekos institutas be aptartų principų grindžiamas ir bendraisiais teisės principais, inter alia, proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros. CK 4.1941 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra kreditoriaus pareiga ieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau; kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už maksimaliai artimą komerciškai pagrįstą kainą. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra svarbu pasisakyti ir dėl reikalavimų, taikomų turto įkainojimui, kai neįvykus antrosioms varžytynėms tęsiamas išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą.
Dėl varžytynėse parduodamo turto įkainojimo vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą
CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (1 dalis); jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio kodekso 717 straipsnio 1 punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis šio kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos; jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos šio kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės (2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. Stašenienė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, 10 July 2007). Pagal CK 4.1941 straipsnio 3 dalį antstolis už atliktus veiksmus vykdymo procese atsakys teisės aktų nustatyta tvarka nepriklausomai nuo kreditoriaus veiksmų ir atsakomybės prieš skolininką.
Apibendrindama šias teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos nuostatas išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK nenumato trečiųjų varžytynių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytynėms, parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais (nagrinėjamu atveju – iki 40 procentų CPK 681 straipsnio tvarka nustatytos turto kainos). Areštuoto turto vertės automatinis sumažinimas 20 procentų, tęsiant priverstinį ieškojimą po neįvykusių antrųjų varžytynių, negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymu. Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2011">3K-3-71/2011</a>).
Visumos nurodytų argumentų pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino skundžiamą antstolio patvarkymą kaip pažeidžiantį CPK 723 straipsnio 3 dalies normą. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio veiksmai hipotekos kreditoriui atsisakius paimti turtą neįvykus antrosioms varžytynėms, netaikant CPK 681 straipsnyje įtvirtintų turto įkainojimo taisyklių ir sumažinant parduodamo turto kainą iki 40 proc. pradinės turto kainos, neteisėti, todėl skundžiamas patvarkymas naikintinas šiuo pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai keičiami, tačiau nutartis panaikinti antstolio patvarkymą paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl išplėstinė teisėjų kolegija šio prašymo netenkina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatoriaus AB SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) 11 (vienuolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
Donatas Šernas
