Civilinė byla Nr. e3K-3-148-403/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11069-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.9; 2.2.2.3.1.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos,,Navas Racing Club“ patikslintą ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacijai dėl asociacijos valdymo organo sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio reikalavimo pripažinti asociacijos narių suvažiavimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais nagrinėjimą teisme bei jo teisinį įvertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtais asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacijos (toliau – ir Asociacija) 2018 m. kovo 23 d. suvažiavimo metu priimtus sprendimus, suvažiavimo darbotvarkėje pažymėtus numeriais nuo 8 iki 21.
3. Ieškovė nurodė, kad yra asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacijos narė. 2018 m. kovo 1 d. atsakovės tinklalapyje www.lmsf.lt buvo paskelbtas pranešimas dėl šaukiamo Asociacijos narių suvažiavimo, kuris vyks 2018 m. kovo 23 d., ir suvažiavimo dienotvarkė. Asociacijai suvažiavimo dieną priklausė 31 narys, turintis balsavimo teisę. Tiek Asociacijos įstatai, tiek kiti teisės aktai, reglamentuojantys asociacijų veiklą, imperatyviai nurodo, kad tam, jog vyktų Asociacijos visuotinis narių suvažiavimas, jame turi dalyvauti 2/3 asociacijos narių, turinčių balsavimo teisę. Į visuotinį Asociacijos narių suvažiavimą užsiregistravo 24 balsavimo teisę turintys nariai, tačiau visuotinis narių suvažiavimas vėliau nebegalėjo vykti, nes, iš suvažiavimo išėjus daliai narių, nebeliko kvorumo.
4. Atsakovė nurodė, kad pagal Asociacijos įstatų 7.10 punktą suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau nei 2/3 Lietuvos motociklų sporto federacijos narių. Nagrinėjamu atveju mažiausias galimas dalyvaujančių narių skaičius buvo 21. Į suvažiavimą dalyvauti atvyko ir jame užsiregistravo 24 nariai, taigi 2018 m. kovo 23 d. vykusiame visuotiniame Lietuvos motociklų sporto federacijos narių suvažiavime kvorumas buvo. Įstatuose nenurodyta, kad visuotinis Lietuvos motociklų sporto federacijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame balsuoja daugiau kaip 2/3 visų Asociacijos narių. Be to, kai kurių Asociacijos narių pasišalinimas iš susirinkimo nepaveikė visuotinio susirinkimo kvorumo, kuris buvo nustatytas susirinkimo pradžioje, nes sprendimai darbotvarkės klausimais buvo priiminėjami atsižvelgiant į nustatytą paprastąją balsų daugumą. Visais darbotvarkėje nurodytais klausimais už priimtus sprendimus visais atvejais balsavo daugiau nei pusė susirinkime dalyvaujančių narių. Nei Asociacijos įstatai, nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas nenurodo, kad susirinkimo metu kvorumas turi būti tikrinamas prieš kiekvieno darbotvarkės klausimo svarstymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad balsavimo teisę turi 31 Asociacijos narys, 2018 m. kovo 23 d. vykusiame asociacijos narių suvažiavime užsiregistravo 24 nariai. Kad sprendimai būtų priimti teisėtai, Asociacijos 2018 m. kovo 23 d. suvažiavimo metu turėjo dalyvauti 21 Asociacijos narys. Teismas sprendė, kad 2018 m. kovo 23 d. suvažiavimo pradžioje kvorumas buvo, nes dalyvavo 24 Asociacijos nariai, turintys balsavimo teisę.
7. Teismas, vadovaudamasis Asociacijos įstatų 7.11 punktu, nustatė, kad Asociacijos 2018 m. kovo 23 d. narių suvažiavimo sprendimai 8–21 darbotvarkės klausimais buvo priimti Asociacijos narių balsų dauguma, t. y. turint 13 ir daugiau balsų, ir vertino, kad išėjusių iš suvažiavimo narių balsai nebūtų lėmę kitokių ginčo sprendimų rezultatų.
8. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovė, ginčydama Asociacijos 2018 m. kovo 23 d. suvažiavimo metu priimtus sprendimus 8–21 darbotvarkės klausimais, nenurodė, kuo šie sprendimai yra iš esmės neteisėti, kokiu būdu jie pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, nepateikė jokių esminių argumentų apie jos teises neva pažeidžiančius suvažiavimo metu priimtus sprendimus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad balsavimo rezultatas būtų kitoks jos ginčijamais darbotvarkės klausimais.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.
10. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs Įstatų 7.10 punktą, sprendė, kad Asociacijai norint suvažiavimo metu priimti sprendimus buvo būtinas dalyvaujančių narių kvorumas, t. y. balsuojant turėjo dalyvauti 2/3 Asociacijos narių. Įstatų 7.10 punkte nustatytas dalyvaujančių Asociacijos narių kvorumas yra reikalingas sprendimams priimti, o ne pripažinti suvažiavimą įvykusiu. Kitokia išvada prieštarautų Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 daliai, kurioje nurodyta, kad, jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, asociacijos įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo asociacijos narių. Taigi Įstatų 7.11 punktas galėjo būti taikomas darant išvadą dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo tik sušaukus pakartotinį suvažiavimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovės pasišalinimas iš susirinkimo salės yra tas pats kaip ieškovės nebalsavimas atitinkamu klausimu. Nurodė, kad ieškovės elgesys, labiau tikėtina, pagrindžia nepritarimą sprendimui. Teismas motyvavo, kad būtent susirinkimo organizavimo procedūrų, nustatytų Asociacijos narių suvažiavimui organizuoti, laikymasis sudaro pagrindą konstatuoti, jog suvažiavime priimti sprendimai yra teisėti.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš suvažiavimo išėjusių narių balsai nebūtų paveikę kitokių sprendimų priėmimo, motyvavo, kad įstatymas suteikia teisę ginčyti sprendimų teisėtumą, įrodinėjant jų prieštaravimą teisės aktams, įskaitant procedūrinius pažeidimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis). Asociacijos suvažiavimo sprendimai 8–21 darbotvarkės klausimais buvo priimti nesant kvorumo, t. y. pažeidžiant Įstatų 7.10 punktą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad juridinio asmens dalyvių suvažiavimo sprendimai negali būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jo dalyviams ar viešajam interesui, nurodė, kad nustatyta teisinė tvarka yra konstitucinė vertybė, nukreipta į teisinės valstybės konceptą. Įstatų pažeidimas yra teisės pažeidimas, už kurį nustatyta civilinė atsakomybė. Procedūriniai pažeidimai pagal pobūdį yra formalieji, kuriais pažeidžiama pati teisinė tvarka. Ieškovė pagal jai įstatymu suteiktą teisę kreipėsi į teismą, kad būtų sudrausminta atsakovė, pažeidusi teisę, todėl atsakomybės netaikymas pagal sukurtą teisinį mechanizmą reikštų teisinį nihilizmą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovė asociacija Lietuvos motociklų sporto federacija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino kvorumo sąvoką. Atsakovės teigimu, kvorumas yra suvažiavimo pripažinimo įvykusiu, o ne sprendimų priėmimo teisėtumo sąlyga. Suvažiavimo pripažinimo įvykusiu sąlyga (būtinasis minimalus dalyvių skaičius) turi būti patikrinama suvažiavimo pradžioje. Nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo kvorumo taisyklės turinio ir jį nepagrįstai išplėsti. Kvorumas yra tik teisinė juridinio asmens dalyvių suvažiavimo, o ne sprendimo dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo sąlyga. Asociacijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai taip pat tiesiogiai nenurodo, kad kvorumas turi būti nustatomas balsuojant dėl kiekvieno suvažiavimo darbotvarkės klausimo. Pažymėtina, kad visiškai reali situacija, kai asmuo užsiregistruoja suvažiavime, tačiau į salę atvyksta, svarstant ir balsuojant dalyvauja tik dėl to klausimo, kuris jam yra aktualus.
14.2. Pagal analogiją tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, tiek Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje reguliuojami to paties pobūdžio teisiniai santykiai dėl kvorumo reikalavimo ir jo nustatymo susirinkimui (suvažiavimui) įvykti. Pagal Akcinių bendrovių 27 straipsnio 1 dalį nustačius, jog kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus dėl bendrovių akcininkų teisių ir interesų apsaugos ir priimtų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pažymėta, kad tik išimtiniais atvejais juridinių asmenų sprendimų negaliojimą gali lemti juridinio asmens organų sprendimų priėmimo taisyklių (procedūrinių normų) pažeidimai, tokie kaip kvorumo, balsų daugumos taisyklių, balsavimo tvarkos pažeidimai ir pan. Ne bet koks visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti jame priimtą sprendimą negaliojančiu.
14.3. Pagal teismų praktiką dėl CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo tik esminiai procedūriniai pažeidimai yra pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, jei tokie nemažareikšmiai pažeidimai gali daryti lemiamą įtaką balsavimo rezultatams. Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo negaliojimas sukuria teisines pasekmes asociacijai, kitiems nariams ir tretiesiems asmenims, todėl taikant šį gynimo būdą turi būti siekiama pačios asociacijos bei jos nario interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2010">3K-3-315/2010</a>). Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad jei ieškovė ir kiti pasišalinę asmenys būtų balsavę 8–21 darbotvarkės klausimais „prieš“, jų balsai nebūtų pakeitę nė vieno iš priimtų sprendimų, nes už negaliojančiais pripažintus sprendimus balsavo daugiau kaip pusė visų suvažiavime užsiregistravusių Asociacijos narių. Ieškovės elgesys, kai ji su keliais ją palaikančiais asmenimis pasišalino iš suvažiavimo salės, pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus ir visuotinai pripažintas demokratijos normas.
14.4. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, ar ieškovė turėjo suinteresuotumą šioje byloje. Ieškovė neįrodė, kodėl ginčijami sprendimai yra iš esmės neteisėti, kokiu būdu jie pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus.
15. Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino kvorumo reikšmę nagrinėjamu atveju. Byloje nustatyta ir atsakovė pripažino, kad Asociacijos suvažiavimo metu kvorumo nebuvo. Asociacijos suvažiavimo sprendimų priėmimo teisėtumo sąlyga yra kvorumas, reikalingas ne nustatyti, ar suvažiavimas pripažintas įvykusiu, bet būtent spręsti, ar sprendimai priimti teisėtai. Pagal Asociacijos įstatų 7.10 punktą, norint suvažiavimo metu priimti sprendimus, yra būtinas dalyvaujančių kvorumas, t. y. kad dalyvautų 2/3 Asociacijos narių. Būtent susirinkimo organizavimo procedūrų, nustatytų asociacijos narių suvažiavimui organizuoti, laikymasis sudaro pagrindą konstatuoti, jog tik tokiu atveju priimti sprendimai yra teisėti.
15.2. Įstatų aiškinimas pagal tam tikros asmenų grupės poreikį nėra leistinas, nes taip paneigiama įstatų teisinė paskirtis. Įstatai, kaip ir kiekvienas teisės aktas, yra vientisas dokumentas, kurio aiškinimas negali būti atliekamas neatsižvelgiant į kitus punktus. Asociacijos įstatų 7.10 punkte reglamentuojama asociacijos narių suvažiavime priimamų sprendimų tvarka, todėl sprendimų priėmimo momento reglamentavimas įstatų 7.11 punkte nepanaikina reikalavimo suvažiavimo metu priimti sprendimus tuomet, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Asociacijos narių. Teisė priimti nutarimą siejama su Asociacijos narių dalyvavimu priimant sprendimą.
15.3. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalį skaičiuojami gauti balsavimo metu dalyvaujančių narių balsai, kurių skaičius siejamas su kvorumo reikalavimu. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, kai visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo asociacijos narių. Tai nagrinėjamoje byloje atitinka Asociacijos įstatų esmę. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, nustačius kvorumo nebuvimo faktą, konstatuojama, kad Asociacijos susirinkimas priėmė ginčo sprendimus pažeisdamas įstatų 7.10 punktą. Įstatų pažeidimas yra teisės pažeidimas (CK 1.138 straipsnis), už kurį nustatyta civilinė atsakomybė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio reikalavimo pripažinti asociacijos narių suvažiavimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais nagrinėjimą teisme bei jo teisinį įvertinimą, aiškinimo ir taikymo
16. Byloje keliamas klausimas dėl Asociacijos narių suvažiavime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais dėl to, kad balsuojant už kai kuriuos suvažiavimo darbotvarkės klausimus nebebuvo kvorumo.
17. Pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi asociacija savo veiklą vykdo taip, kad būtų tenkinami jos narių interesai, o asociacijos nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančių klubų veiklą, turi teisę savarankiškai spręsti dėl jiems rūpimų klausimų. Kiekvienam asociacijos nariui turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Sprendimų priėmimo tvarkos klausimai yra reglamentuojami įstatymuose ar kituose teisės aktuose, taip pat gali būti detalizuoti konkrečios asociacijos įstatuose.
18. Pagal Asociacijų įstatymą asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, Asociacijų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, savo veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nurodo reikalavimus įstatų turiniui ir įtvirtina, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta organo (konferencijos, suvažiavimo, kongreso, asamblėjos ar kt.), turinčio visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, kompetencija, jo sušaukimo atvejai ir tvarka, sprendimų priėmimo tvarka (9 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos valdymo organų kompetencijos ar jo sušaukimo tvarkos bei sprendimų priėmimo tvarkos. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais.
19. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos motociklų sporto federacijos teisinė forma yra asociacija, kuri savo veikloje vadovaujasi tiek Asociacijų įstatymo, tiek Asociacijos įstatų nuostatomis (Įstatų 1.2 ir 1.4 punktai). Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Suvažiavimas yra Lietuvos motociklų sporto federacijos organas, kuris turi visas visuotinio narių susirinkimo teises (Asociacijos įstatų 6.2, 6.3 punktai).
20. Sprendžiant dėl suvažiavimo kvorumo, t. y. ar suvažiavimas buvo teisėtas, byloje taikomas Įstatų 7.10 punktas, pagal kurį Asociacijos suvažiavimo metu gali būti priimti nutarimai, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 Asociacijos narių (kvorumas). Byloje nustatyta, kad suvažiavimas turėjo pakankamą balsų kvorumą, nes iš balsavimo teisę turinčio 31 Asociacijos nario suvažiavime užsiregistravo 24 nariai. Ši aplinkybė patvirtinta Asociacijos narių, turinčių sprendžiamojo balso teisę, 2018 m. kovo 23 d. suvažiavimo Nr. 18/01 sąraše.
21. Sprendžiant, ar suvažiavime dalyvavę nariai turėjo teisę pagal atvykusių narių balsų skaičių spręsti nurodytus klausimus, byloje turi būti vadovaujamasi Asociacijos įstatų 7.11 punktu, pagal kurį Asociacijos suvažiavimo nutarimas, išskyrus įstatuose nustatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (balsų skaičiavimo taisyklės), t. y. klausimai sprendžiami suvažiavime dalyvavusių Asociacijos narių balsų dauguma. Byloje nustatyta, kad Asociacijos 2018 m. kovo 23 d. suvažiavimo sprendimai, priimti dėl 8–21 darbotvarkės klausimų, buvo priimti 13 Asociacijos narių balsuojant „už“. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad Asociacijos narių suvažiavime priimti sprendimai, suvažiavimo darbotvarkėje pažymėti numeriais nuo 8 iki 21, turi būti pripažinti negaliojančiais, nes nebuvo kvorumo balsuojant už atskirus suvažiavimo darbotvarkės klausimus.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad suvažiavimo metu priimto sprendimo teisėtumo klausimas vertinamas, atsižvelgiant į tai, ar suvažiavime dalyvavo pakankamas Asociacijos narių skaičius (kvorumas), ir pagal suvažiavime balsavusių narių balsų skaičių (balsų skaičiavimo taisyklę). Ginčo suvažiavime užsiregistravo 24 nariai, laikytina, kad suvažiavimas pripažintinas įvykusiu, nes buvo kvorumas (Įstatų 7.10 punktas). Sprendimams priimti reikėjo paprastos balsų daugumos (50 proc. balsų + 1 balsas), vadinasi, ginčo suvažiavimo atveju teisėtais pagal balsų skaičių gali būti pripažinti tie sprendimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau nei 13 balsų (Įstatų 7.11 punktas).
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad Asociacijos narių suvažiavime priimti sprendimai, suvažiavimo darbotvarkėje pažymėti numeriais nuo 8 iki 21, buvo priimti Asociacijos narių balsų dauguma, t. y. turint 13 ir daugiau balsų, daro išvadą, jog pagal suvažiavime balsavusių narių balsų skaičių (balsų skaičiavimo taisyklę) ieškovės ginčijami Asociacijos narių suvažiavime priimti sprendimai yra teisėti, t. y. priimti nepažeidžiant Asociacijos įstatų reikalavimų.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo keliamas klausimas dėl to, ar ginčijami sprendimai pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas byloje pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovė nepagrindė, kokią įtaką ginčijami Asociacijos sprendimai padarė jos teisėms, motyvuodamas tuo, kad juridinių asmenų dalyvių susirinkimo nutarimai negali būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, ar ieškovė turėjo suinteresuotumą šioje byloje ir kokiu būdu ginčijami sprendimai pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-684/2020">3K-3-27-684/2020</a> konstatavo, kad ieškovė, byloje prašydama pripažinti neteisėtu asociacijos Lietuvos motociklų sporto federacijos 2017 m. gegužės 16 d. surengtą neeilinį suvažiavimą bei pripažinti negaliojančiais jame priimtus nutarimus nuo jų priėmimo momento, neįrodė savo kaip Asociacijos narės teisių pažeidimo (žr. nurodytos nutarties 41 punktą).
26. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-684/2020">3K-3-27-684/2020</a> aplinkybė dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo buvo spręsta ir nustatyta tiek remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs ieškovės ieškinį su prašymu panaikinti 2017 m. gegužės 16 d. vykusio Asociacijos neeilinio suvažiavimo metu priimtus nutarimus, 2017 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes, teismo vertinimu, ieškovė nebuvo nurodžiusi, kokių pasekmių ji siekė teikdama ieškinį, tiek bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai pati ieškovė pripažino, kad ji, reikšdama ieškinį šioje byloje, neturėjo konkretaus materialinio teisinio suinteresuotumo (žr. nurodytos nutarties 26 ir 28 punktus).
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šioje nagrinėjamoje byloje pripažinus ginčijamus Asociacijos sprendimus teisėtais ir priimtais nepažeidžiant Įstatų reikalavimų, aplinkybės dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo ištyrimas netenka teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į teismų nustatytas bylos aplinkybes, įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, spręstina, kad ieškovė nenurodė, kokius materialiuosius teisinius padarinius jai sukeltų ginčijamų Asociacijos sprendimų pripažinimas neteisėtais, nepagrindė (neįrodė), jog priimti ginčijami sprendimai pažeidė jos materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus. Dėl to pripažintina, kad ieškovė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Asociacijos narių suvažiavimo metu priimtų sprendimų negaliojimo pagrindus, nepagrįstai sprendė, kad pirmiau nurodyti sprendimai 8–21 darbotvarkės klausimais Asociacijos narių suvažiavime buvo priimti pažeidžiant Įstatų 7.10 punktą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė įstatymų nuostatas dėl Asociacijos narių suvažiavime priimtų sprendimų teisėtumo, pagrįstai sprendė, kad Asociacijos 2018 m. kovo 23 d. narių suvažiavimo sprendimai 8–21 darbotvarkės klausimais buvo priimti nepažeidžiant Asociacijos įstatų.
29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Be to, paskirstytinos ir tos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė kasaciniame teisme.
31. Atsakovė teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, tačiau apeliacinės instancijos teisme nepateikė duomenų dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
32. Atsakovė už kasacinį skundą sumokėjo 75 Eur, taip pat prašo priteisti iš ieškovės 983,13 Eur išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.12 punkte nustatytų dydžių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacijai (j. a. k. 290641260) iš ieškovės viešosios įstaigos,,Navas Racing Club“ (j. a. k. 302475109) 983,13 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti atsakovei asociacijai Lietuvos motociklų sporto federacijai (j. a. k. 290641260) iš ieškovės viešosios įstaigos,,Navas Racing Club“ (j. a. k. 302475109) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Janina Januškienė
Algirdas Taminskas
