Civilinė byla Nr. e3K-3-134-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04119-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.6.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos ūkis“, antstolis Ričardas Kudrauskas, antstolė Rima Adomaitienė ir N. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto, reglamentuojančio pagrindus atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas V. K. teismo prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad yra sveikas ir darbingas, nepilnamečių vaikų neturi. 2018 m. lapkričio 29 d. įregistravo santuoką su N. K., vėliau sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, jų turtas atskirtas. Turėjo du automobilius, vieną jų pardavė, o kitas buvo išregistruotas kaip nenaudojamas. Turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – namą ir žemės sklypą, esančius Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), savo nuosavybės teisės į minėtą gyvenamąjį namą nėra įregistravęs. Jo individuali įmonė nuo 2004 m. veiklos nevykdo. Išsilavinimas – aukštesnysis, specialybė – statybininkas. Nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. dirba pagal verslo liudijimą – pas privatų asmenį atlieka ardymo darbus, kokios bus jo pajamos, nežino, iš kokių lėšų tikisi atsiskaityti su kreditoriais ir mokėti bankroto administratoriui, nežino. Jo būtinieji poreikiai – 330 Eur. Skola susidarė teismo sprendimu iš jo priteisus žalos atlyginimą BUAB „Aukštaitijos ūkis“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens V. K. bankroto bylą.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tapo nemokus būtent dėl savo neteisėtų tyčinių veiksmų – BUAB „Aukštaitijos ūkis“ kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio, kurio sudaryti jis neprivalėjo, lėmusio bendrovės nuostolius ir bankrotą, kuris vėliau buvo pripažintas tyčiniu būtent vien dėl pareiškėjo neteisėtų tyčinių sąmoningų veiksmų. Šie veiksmai kaip tyčiniai, nesąžiningi ir neteisėti buvo kvalifikuoti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu, t. y. per trejų metų laikotarpį, kuris teismo yra vertinamas sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui.
6. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė visų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, nepateikė duomenų apie pajamas, turtą, nenurodė, kaip jis planuoja atkurti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, kokios jo planuojamos gauti pajamos dirbant pagal verslo liudijimą. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjui sudėtinga būtų sudaryti mokumo atkūrimo planą, nes jokių galimybių gauti didesnes pajamas pareiškėjas nenurodė.
7. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, pareiškėjo pareiškimo netenkino, atsisakydamas jam bankroto bylą kelti dviem pagrindais – paaiškėjus, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, bei fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 1 straipsnis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
8. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 14 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį bei perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismai, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino pradžią skaičiuodami nuo teismo sprendimo, kuriuo jo veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny03MDEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-701/2016">3K-3-87-701/2016</a> konstatuota, kad „pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išdėstyto atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisinį pagrindą ir jo taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turi būti vertinami kasatorių (pareiškėjų) veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo <...>“. Šioje nutartyje, kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOS0zMTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-39-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-39-313/2017">3K-3-39-313/2017</a>, konstatuota, kad „nurodyta 3 metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos.“
10.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-690/2018">3K-3-380-690/2018</a>, 2017 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOS0zMTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-39-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-39-313/2017">3K-3-39-313/2017</a> ir 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny03MDEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-701/2016">3K-3-87-701/2016</a> nurodyta, kad „FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.“ Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo nemokus, nors ir turėjo nuolatinį darbą. Taip pat vedybų sutarties nesudarymas, nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistravimas, teismo informavimas apie individualios įmonės įregistravimo faktą, transporto priemonės nepardavimas bet kokiu atveju neatkurtų pareiškėjo mokumo. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad nurodytos aplinkybės lėmė pareiškėjo nemokumą.
11. Suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime sutinkama su teismų priimtose nutartyse padarytomis išvadomis bei nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu žalos atlyginimas iš V. K. buvo priteistas būtent dėl to, kad, atimdamas galimybę kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus ir tyčia privesdamas įmonę prie bankroto, veikdamas nesąžiningai pareiškėjas suteikė paskolą įmonės akcininkui A. N. Taigi pareiškėjas tapo nemokus dėl nesąžiningų savo veiksmų, nesąžiningų sandorių bei dėl to, kad privedė įmonę prie bankroto tyčia. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktui taikyti svarbus priežastinio ryšio egzistavimas – nesąžiningas elgesys turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Šiuo atveju priežastinis ryšys yra akivaizdus.
11.2. Pareiškėjas nenurodė visų su jo prašymu susijusių aplinkybių, t. y. nepateikė duomenų apie visą turimą turtą, turimą įmonę, vedybinę sutartį, nenurodė, kaip jis planuoja atkurti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas teigia, kad tai yra mažareikšmės aplinkybės, kurios neturi esminės įtakos nagrinėjamai bylai, tačiau, vertinant aplinkybių visumą, šie pareiškėjo veiksmai nesuderinami su asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą, pareigomis ir sąžiningumo reikalavimais. Ypač atkreiptinas dėmesys į faktą, kad pareiškėjas siekė nuslėpti duomenis apie vertingiausią turimą turtą, t. y. neįregistravo Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į 479,44 kv. m ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), įgytos 2003 m. spalio 17 d., taip apribodamas galimybę kreditoriams išieškoti iš šio nekilnojamojo turto, nepateikė duomenų apie žemės sklypo ir gyvenamojo namo būklę, vertę šiuo metu, bet nurodė šio turto vertę, buvusią 2003 m. spalio 17 d. Tik Šiaulių apylinkės teismui 2019 m. spalio 29 d. sprendimu už akių tenkinus kreditorės BUAB „Aukštaitijos ūkis“ ieškinį, kreditorei suteikta teisė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į pastatą. Pareiškėjas iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo nesirūpino savo turtine padėtimi, jos pagerinimu, gaudamas minimalias pajamas, nesiekė jų didinti, pardavė transporto priemonę ir sudarė povedybinę sutartį iš karto po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo iš jo priteistas žalos atlyginimas, priėmimo, nenurodė turimos išregistruotos iš registro transporto priemonės, turinčios vertę. Taigi pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir siekiantis pagerinti savo finansinę padėtį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo
12. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzktNzAxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379-701/2015">3K-3-379-701/2015</a>; kt.).
13. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir šiame įstatyme nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą.
15. Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015 ir kt.). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai procesiniuose sprendimuose, remdamiesi teismine praktika, tinkamai išaiškino sąžiningumo sąvoką, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. K., dirbdamas UAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovu, suteikė bendrovės akcininkui A. N. 332 256,43 Eur dydžio paskolą, nors paskolos suteikimo ir išmokėjimo metu 2009 m. sausio–balandžio mėnesiais bendrovė buvo nemoki. Bendrovei „Aukštaitijos ūkis“ 2011 m. kovo 10 d. iškelta bankroto byla, o 2012 m. kovo 19 d. bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismo nutartyje, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad, suteikiant milijoninę paskolą įmonės akcininkui A. N., UAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovas V. K. elgėsi neteisėtai, veikė prieš bendrovės interesus, nes žinojo, kad įmonė turi didelių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau, nepaisydamas to, šią paskolą išdavė, taip atimdamas galimybę kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus ir tyčia privesdamas įmonę prie bankroto.
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu, konstatavęs buvusio BUAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovo neteisėtus veiksmus, priteisė įmonei iš pareiškėjo V. K. 327 309,82 Eur žalai atlyginti. BUAB „Aukštaitijos ūkis“ yra pareiškėjo pagrindinė kreditorė; V. K. jai skolingas 327 309,82 Eur. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad būtent dėl šios skolos priteisimo 2019 m. tapo nemokus.
18. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami iškelti bankroto bylą, vienu iš teisinių pagrindų nurodė aplinkybę, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi jo nesąžiningumas konstatuotas teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu, kuriame nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai, suteikiant paskolą ir privedant įmonę prie bankroto, dėl ko pareiškėjas ir tapo nemokus.
19. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, kai šių pareiškėjų nemokumo būseną lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.
20. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai nepagrįstai teigė, jog pareiškėjo nesąžiningumas paaiškėjo teismui 2019 m. vasario 13 d. sprendime konstatavus jo neteisėtus veiksmus privedant įmonę prie bankroto tyčia. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas veiksmus, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto, atliko 2009 m. Tai konstatuota ir teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, o teismo 2019 vasario 13 d. sprendimu priteista BUAB „Aukštaitijos ūkis“ iš pareiškėjo žala yra jo 2009 m. padarytų neteisėtų veiksmų padarinys. Taigi pareiškėjui pareiga atlyginti neteisėtais, nesąžiningais veiksmais padarytą žalą atsirado 2009 m. ir jis tai žinojo bei suprato, kadangi tuo metu dirbo versle, nes neteisėti veiksmai negali sukelti teisėtų lūkesčių, kad žalos atlyginti nereikės. Dėl neteisėtų veiksmų žalą patyrusios BUAB „Aukštaitijos ūkis“ ir jos kreditorių teisė priteisti iš pareiškėjo žalos atlyginimą įgyvendinta teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu.
21. Kasacinio teismo suformuota praktika dėl fizinių asmenų, siekiančių bankrutuoti, veiksmų sąžiningumo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme, kol kasacinis teismas neišaiškino kitaip, taikoma ir juridinio asmens kompetentingiems asmenims, privedusiems įmonę prie bankroto tyčia. Tai reiškia, kad jiems, kaip ir kitiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODAtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-680-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-680-684/2015">3K-3-680-684/2015</a>). Dėl to teismai, akcentuodami pareiškėjo 2009 m. atliktų nesąžiningų veiksmų svarbą, šioje byloje netinkamai taikė aptartą kasacinio teismo praktiką.
22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Pareiškėjo nuomone, teismų nustatyti sandoriai ir jo elgesys įtakos jo mokumui neturėjo, todėl tai neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
23. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje.
24. Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDM0LTQyMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-434-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-434-421/2017">e3K-3-434-421/2017</a>, 27 punktas).
25. Teismai, spręsdami dėl pareiškėjo sąžiningumo per trejus metus iki jo pareiškimo dėl bankroto priėmimo teisme, be kita ko, nustatė ir tai, kad pareiškėjas nuo 2003 m. Šiauliuose nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, tačiau, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, šios nuosavybės Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ir šio turto pareiškime nenurodė. Teismai šį tęstinį pareiškėjo neveikimą pagrįstai vertino kaip nesąžiningus veiksmus. Tai atitinka kasacinę praktiką, pagal kurią sąmoningas vengimas įregistruoti nuosavybės teises į daiktą vertinamas kaip patvirtinantis siekimą išvengti išieškojimo ir kreditorių teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktą).
26. Teismai taip pat nustatė, kad pareiškėjas tuojau po teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo iš jo priteista žalos atlyginimas BUAB „Aukštaitijos ūkis“, t. y. 2019 m. vasario 15 d., pardavė automobilį „Audi 80“, o 2019 m. vasario 18 d. sudarė povedybinę sutartį dėl turto, tačiau šių aplinkybių pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė. Pareiškėjas taip pat nenurodė jam priklausančio automobilio „Citroen Xsara“, kuris 2018 m. kovo 31 d. buvo išregistruotas dėl neatliktos techninės apžiūros ir nesudarius draudimo sutarties.
27. Teismai nustatė ir tai, kad pareiškėjas pareiškime dėl bankroto nenurodė duomenų arba nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą, savo vardu registruotą prekybos įmonę, išmoką, gaunamą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškime teismui pareiškėjas nurodė, kad dirba UAB „Adista“, tačiau teismas nustatė, kad jis joje nebedirba, nes buvo atleistas iš darbo savo paties prašymu. Šioje įmonėje jis dirbo statybos darbų vadovu. Pareiškėjas, turėdamas paklausią statybininko profesiją, būdamas sveikas ir darbingas, nesiekė rasti darbo už rinkoje esantį statybininko atlyginimą, bet nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. įgijo verslo liudijimą, teigė, kad dirba privačiam fiziniam asmeniui, jo būsimos pajamos nežinomos, tikisi per pusę mėnesio gauti 250 Eur.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenys, jog pareiškėjas pareiškime dėl bankroto nurodė neteisingą pagrindinės kreditorės BUAB „Aukštaitijos ūkis“ adresą, t. y. nurodė adresą, kuriuo kreditorė iš teismo negalėjo gauti ir negavo pranešimų apie pareiškėjo ketinimą bankrutuoti, nors pareiškėjas tinkamą šios kreditorės adresą žinojo.
29. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta, nurodo, kad teismai, įvertinę pareiškėjo veiksmus per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto teisme priėmimo ir pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, dėl kurių jis yra jo deklaruojamoje nemokumo būklėje, nustatė, jog pareiškėjas, žinodamas galimus 2009 m. padarytų neteisėtų veiksmų padarinius, iš anksto ruošėsi nevykdyti prievolės atlyginti BUAB „Aukštaitijos ūkis“ žalą ir sąmoningai siekė, kad nebūtų į ką nukreipti skolos išieškojimo, t. y. nemokumo būsenos, todėl pagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą ir šiuo pagrindu netenkino pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju pagrindą priežastiniam ryšiui tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus ir ypač po 2019 m. vasario 13 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo iš jo priteistas žalos atlyginimas, iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi nesąžiningai nedėdamas pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją buvo pajėgus gauti, neįregistruodamas turimo turto ir nenurodydamas jo teismui pateiktame pareiškime, darydamas kliūtis nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Toks pareiškėjo elgesys neužtikrina teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, bankroto siekiančio asmens elgesį vertino atsižvelgdami į fizinio asmens bankroto proceso tikslą, todėl neturi pagrindo nesutikti su teismų išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Tokia išvada atitinka teismų praktiką dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą nesąžiningam fiziniam asmeniui. Dėl to naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo ir ji paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Kasaciniame teisme turėta 16,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjo, kurio kasacinis skundas netenkintas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
32. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ši suma priteistina iš pareiškėjo suinteresuoto asmens BUAB „Aukštaitijos ūkis“ naudai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,56 Eur (šešiolika Eur 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti suinteresuotam asmeniui BUAB „Aukštaitijos ūkis“ (j. a. k. 301021541) iš pareiškėjo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas
