Dėl kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto pirmininkės atsakomybės už unijos patirtą žalą, išdavus ginčo paskolą, ir turto vertintojos, atlikusios įkeičiamo turto ginčo paskolai gauti vertinimą, civilinės atsakomybės

Civilinė byla Nr. e3K-3-137-969/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02558-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. B., R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovėms G. R., A. B., D. S., R. P., E. B., D. S., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rovela“ (išregistruota), P. K., uždaroji akcinė bendrovė „Lorika“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, išvadą teikianti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (anksčiau – Turto vertinimo priežiūros tarnyba).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto pirmininkės atsakomybės už unijos patirtą žalą, išdavus ginčo paskolą, ir turto vertintojos, atlikusios įkeičiamo turto ginčo paskolai gauti vertinimą, civilinės atsakomybės.

2. Ieškovė BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą prašydama:

2.1. pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas“ 2010 m. rugsėjo 29 d. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02;

2.2. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių A. B., G. R., D. S., D. S., E. B., R. P. ir UAB „Rezultatas“ 177 178,99 Eur žalos atlyginimo;

2.3. priteisti ieškovei iš atsakovių A. B., G. R., D. S., D. S., E. B., R. P. 5 proc., iš atsakovės UAB „Rezultatas“ – 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2.4. priteisti iš atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė atsakovių civilinę atsakomybę kildina iš jų, kaip ieškovės valdymo organų narių (pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 30 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d.), dalyvavusių paskolų išdavimo procedūrose ir netinkamai įvertinusių UAB „Rovela“ finansinę būklę bei pateiktus dokumentus, dėl ko ieškovė išdavė didelio dydžio paskolą finansiškai nepajėgiam ir nepatikimam subjektui, neteisėtų veiksmų.

4. Ieškovės teigimu, turto vertintojai UAB „Rezultatas“ civilinė atsakomybė kyla Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 6, 12, 13 straipsnių pagrindu, nes klaidinga turto vertinimo ataskaita turėjo tiesioginės įtakos paskolos UAB „Rovela“ išdavimui, todėl turto vertintoja turi atsakyti su kitomis atsakovėmis solidariai, o turto vertinimo ataskaita pripažintina negaliojančia..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių G. R., A. B., D. S. ir R. P. 88 589,50 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Rezultatas“ 88 589,50 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio dalį atsakovėms E. B. ir D. S. atmetė; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas“ 2010 m. rugsėjo 29 d. vertinimo ataskaitą nutraukė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikino dėl atsakovių E. B. ir D. S. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas nustatė tokias bylos faktines aplinkybes:

6.1. Ginčo paskolos išdavimo metu ieškovės valdybą sudarė atsakovės D. S. (valdybos pirmininkė), A. B. ir G. R. (valdybos narės), o paskolų komitetą – atsakovės R. P. (komiteto pirmininkė), E. B. ir D. S. (komiteto narės).

6.2. Ginčo paskolos gavėja UAB „Rovela“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. gruodžio 5 d.

6.3. 2011 m. sausio 7 d. UAB „Rovela“ pateikė prašymą dėl pajinio įnašo dalies įsigijimo už 71 500 Lt ir su kredito unija „Sveikatos kreditas“ (pavadinimas vėliau pakeistas į KU „Švyturio taupomoji kasa“) sudarė indėlio iki pareikalavimo sutartį Nr. 20-0015888.

6.4. 2010 m. gruodžio 14 d. UAB „Rovela“ pateikė ieškovei paraišką paskolai gauti, kurioje nurodyta, kad prašoma paskolos suma – 650 000 Lt (188 253,01 Eur), terminas – 60 mėn. Paskolos tikslas – žemės sklypui įsigyti. Paraiškoje nurodoma, kad bendrovė užsiima statybomis. Paskolai užtikrinti UAB „Rovela“ siūlė įkeisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Duomenyse apie įkeičiamą turtą nurodytas žemės sklypo unikalus ir kadastro numeriai ir UAB „Rezultatas“ atlikto turto vertinimo duomenys (likvidacinė ir rinkos vertės).

6.5. UAB „Rovela“ siūlomą įkeisti žemės sklypą 2011 m. sausio 3 d. įgijo iš UAB „Emdera“ už 955 700 Lt, kuri tą patį žemės sklypą 2010 m. rugsėjo 3 d. įgijo iš fizinio asmens už 12 800 Lt.

6.6. UAB „Rovela“ užsakė minėto žemės sklypo turto vertinimą, jį turėjo atlikti UAB „Rezultatas“. Šios turto vertintojos 2010 m. rugsėjo 29 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas užstatui. Turtą įvertinus lyginamosios vertės (palyginamųjų analogų) metodu nustatyta 1 060 000 Lt rinkos vertė, likvidacinė vertė – 742 000 Lt. Pagal kartu prie šios ataskaitos pridėtą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo 2010 m. vasario 18 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 10 400 Lt.

6.7. 2011 m. sausio 7 d. įvyko ieškovės paskolų komiteto posėdis, kuriame vienabalsiai nuspręsta siūlyti valdybai suteikti UAB „Rovela“ paskolą, o pagal prie prašymo pridėtus dokumentus vertinta, jog skolininko būklė yra gera. Paskolą nuspręsta išmokėti grynaisiais arba pavedimu. Protokole užfiksuota, kad posėdyje dalyvavo: R. P. (komiteto pirmininkė), E. B. ir D. S. (komiteto narės).

6.8. 2011 m. sausio 7 d. ieškovės valdybos posėdyje vienbalsiai nuspręsta patenkinti UAB „Rovela“ prašymą paskolai gauti.

6.9. 2011 m. sausio 7 d. ieškovė ir UAB „Rovela“ pasirašė paskolos sutartį Nr. 70101, kuria ieškovė suteikė UAB „Rovela“ 650 000 Lt tikslinę paskolą žemės sklypui įsigyti su 9 proc. metinėmis palūkanomis, laikotarpiui nuo 2011 m. vasario 5 d. iki 2016 m. sausio 5 d.

6.10. Tą pačią 2011 m. sausio 7 d. UAB „Lorika“, kuriai vadovavo buvęs UAB „Rovela“ vadovas, išdavė ieškovei garantiją atsakyti jai 650 000 Lt, jei UAB „Rovela“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo įsipareigojimus.

6.11. 2011 m. sausio 12 d. buvo įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120110000566 dėl žemės sklypo įkeitimo ieškovei.

6.12. 2011 m. vasario 21 d. UAB „Rovela“ vadovas P. K. kreipėsi į ieškovę dėl papildomos prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, užtikrinimo priemonės – fizinio asmens laidavimo – suteikimo. Tos pačios dienos ieškovės paskolų komiteto sprendimu nuspręsta įtraukti laiduotoją į paskolos sutartį.

6.13. 2013 m. rugpjūčio 12 d. ieškovei iškelta bankroto byla.

6.14. Kadangi UAB „Rovela“ įsipareigojimus pagal paskolos sutartį vykdė netinkamai ir buvo grąžinusi tik apie 5 proc. paskolos, ieškovė nuo 2013 m. spalio 31 d. nutraukė paskolos sutartį.

6.15. 2014 m. kovo 21 d. UAB „Rovela“ iškelta bankroto byla.

6.16. Vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, pardavus įkeistą žemės sklypą, į išieškotojos (ieškovės) sąskaitą buvo pervesta 4600 Eur; iš viso atskaičius UAB „Rovela“ grąžintas lėšas, lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą, bendrovės negrąžinto kredito dalis sudaro 177 178,99 Eur.

6.17. Antstolė, vykdydama priverstinį išieškojimą, nustatė, kad nei UAB Rovela“, nei laiduotojai UAB „Lorika ir P. K. neturi jokio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto bei lėšų, iš kurių galėtų būti dengiamas įsiskolinimas ieškovei.

7. Teismas nurodė, kad tiek KUĮ 21 straipsnio 2 dalyje, tiek ieškovės įstatų 5 dalies 5.2 punkte yra aiškiai nurodoma, jog unijos valdymo organai yra unijos valdyba ir administracijos vadovas; KUĮ 30 straipsnio 1 dalyje, unijos įstatų 5.4 punkte nurodoma, kad unijos vadovais laikomi valdybos nariai (įstatų 5.4.2 punktas) bei paskolų komiteto pirmininkas (įstatų 5.4.5 punktas). Tuo tarpu paskolų komitetas, nors ir laikomas privalomu unijos organu (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis, įstatų 5.66 punktas), tačiau nei įstatymo, nei unijos įstatų nuostatų kontekste nėra laikomas unijos valdymo organu.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal teisės aktus tiek ieškovės paskolų komitetas, tiek valdyba yra atsakingi už prašymų dėl paskolos išdavimo nagrinėjimą ir abiejų šių kredito unijos organų pritarimai yra privaloma paskolos išdavimo sąlyga, padarė išvadą, kad abiejų ieškovės organų nariai savo neteisėtais veiksmais vienodai prisidėjo prie žalos ieškovei padarymo, dėl to egzistuoja pakankamas priežastinis ryšys atsakovių, kurios buvo valdybos narės, bei paskolų komiteto pirmininkės solidariajai atsakomybei kilti.

9. Teismo vertinimu, nei suteikiant paskolą, nei vėliau nebuvo vertinamas skolininkės verslo plano realumas ir jos pateiktų duomenų teisingumas bei pagrįstumas. Nustatyta įkeisto turto (žemės sklypo) vertė keliasdešimt kartų viršija realią rinkos vertę, kuri turėjo būti pastebėta ir turėjo sukelti pagrįstų unijos specialistų abejonių atliekant įprastas paskolos teikimo ir reguliaraus kredito rizikos vertinimo (monitoringo) procedūras. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą bei didelį aplaidumą.

10. Spręsdamas dėl atsakovės R. P., kuri teigė, kad nedalyvavo paskolų komiteto posėdyje ir sprendimo siūlyti suteikti paskolą UAB „Rovela“ nepriėmė, nepasirašė komiteto posėdžio protokolo ir protokolo išrašo, atsakomybės, teismas nurodė, kad ekspertizės nustatyta, jog parašai, esantys 2011 m. sausio 7 d. protokoluose Nr. PK-90, PK-90.1 bei protokolo Nr. PK-91 išraše, yra ne atsakovės R. P. Nustatęs, kad ši atsakovė pasirašė ieškovės 2011 m. vasario 1 d. sudarytą finansinės būklės įvertinimo aktą, kuriuo buvo vertinama P. K., buvusio UAB „Rovela“ direktoriaus, finansinė būklė, pastarajam siekiant laiduoti už šią įmonę, teismas padarė išvadą, kad atsakovė R. P. žinojo apie paskolos suteikimą UAB „Rovela“. Teismas nurodė, kad atsakovė R. P. selektyviai ginčija savo parašo tikrumą vienuose dokumentuose, tačiau sutinka su savo parašo tikrumu kituose dokumentuose, nors visi dokumentai yra susiję tarpusavyje ir priimti dėl tos pačios UAB „Rovela“ išduotos paskolos aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas kritiškai vertino atsakovės R. P. teiginį, esą ji neprisimena dalyvavusi išduodant kreditą UAB „Rovela“; teismo vertinimu, jos dalyvavimą patvirtina paskolos užtikrinimo priemonių vertinimas. Teismas nurodė, kad jei atsakovės R. P. parašai dokumentuose būtų buvę suklastoti, apie šį faktą ji turėjo sužinoti dar 2011 m., atsiskaitydama ieškovės narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai; ši atsakovė dalyvavo paskolų komitetui svarstant UAB „Rovela“ suteikto kredito sąlygų pakeitimo klausimą.

11. Teismo vertinimu, vien paskolų komiteto siūlymas nenulėmė žalos atsiradimo, nes valdybos nariai turėjo pareigą savarankiškai įvertinti paskolos išdavimo perspektyvas ir teisę nepritarti šiam siūlymui. Valdybos kompetencijai priskirtini su paskolų išdavimu susiję sprendimai, o paskolų komiteto siūlymas pritarti paskolos išdavimui laikytinas tik patariamuoju ir nėra galutinis, teisiškai įpareigojantis. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad paskolų komitetas, nesiekdamas suklaidinti ar nutylėti reikšmingą informaciją, pateikė valdybai tuos pačius duomenis, kuriuos ir pats vertino. Teismo vertinimu, valdyba, neturėdama pakankamos informacijos sprendimui priimti, galėjo pareikalauti, kad būtų atlikta išsamesnė analizė. Valdybos narių neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik paskolų teikimo taisyklių nesilaikymu, bet ir priimtu nepagrįstu, viršijančiu protingą ūkinę komercinę riziką sprendimu suteikti UAB „Rovela“ paskolą.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos – priežastinio ryšio tarp paskolų komiteto narių atsakovių E. B., D. S. neteisėtų veiksmų ir žalos, ieškinio dalį šioms atsakovėms atmetė.

13. Teismas nustatė, kad ieškovės vadovų sprendimą suteikti kreditą lėmė ir atsakovės UAB „Rezultatas“ nustatyta itin didelė įkeičiamo turto vertė, kurios teisingumą paneigia kiti bylos duomenys, o tai, teismo vertinimu, teikia pagrindą atsakovei UAB „Rezultatas“ taikyti dalinę atsakomybę. Atsižvelgdamas į tai, kad turto vertintojos UAB „rezultatas“ ir ieškovės, atstovaujamos valdybos ir paskolų komiteto narių, veiksmai vertinami ta pačia aplaidumo ir nerūpestingumo kaltės forma, teismas sprendė, kad turto vertintoja negali būti atleista nuo atsakomybės už žalą, ir priteisė iš jos ieškovės naudai 1/2 žalos atlyginimo.

14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių A. B., G. R., D. S., R. P. ir UAB,,Rezultatas“ apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovių G. R., A. B., D. S. ir R. P. priteista 88 589,50 Eur žalos atlyginimo, procesinės palūkanos, o iš atsakovės UAB „Rezultatas“ priteista 88 589,50 Eur žalos atlyginimo ir procesinės palūkanos, taip pat paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeitė: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių G. R., A. B., D. S. ir R. P. 177 178,99 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovės ieškinio dalį atsakovei UAB „Rezultatas“ atmetė; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15. Kolegija konstatavo, kad ieškovės valdyba ir paskolų komitetas, suteikdami UAB „Rovela“ paskolą, nesilaikė fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų unijos interesus. Paskolos paraiška buvo pateikta 2010 m. gruodžio 14 d., t. y. dar iki UAB „Rovela“ tampant unijos nare (2011 m. sausio 7 d.), tai buvo savarankiškas pagrindas paraišką atmesti iš karto, nes unija pagal įstatyme nustatytus apribojimus gali skolinti tik savo nariams (KUĮ 47 straipsnio 1 dalis, ieškovės įstatų 2.4 punktas). Nors UAB „Rovela“ vėliau pajų įsigijo, tačiau jo įsigijimo aplinkybės kelia abejonių. Visi su paskolos išdavimu susiję veiksmai buvo atlikti tą pačią dieną, įskaitant prašymo dėl pajaus įsigijimo pateikimą. Ieškovės paskolų komitetas jau darbo dienos pradžioje (8.00 val.) svarstė UAB „Rovela“ paraišką dėl paskolos suteikimo, o kada tiksliai tą dieną UAB „Rovela“ tapo kredito unijos nare, kada pasirašė indėlio iki pareikalavimo sutartį, nėra žinoma. Net pripažinus, kad paskolos suteikimo metu UAB „Rovela“ buvo kredito unijos narė ir atitiko KUĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus paskolai gauti, kolegijos vertinimu, ieškovei pateiktų UAB „Rovela“ duomenų pakako, atlikus bent minimalų duomenų patikrinimą, suabejoti UAB „Rovela“ pateiktų duomenų teisingumu. Pagal unijai pateiktus duomenis UAB „Rovela“ kredito istorija nebuvo žinoma, taigi turėjo būti atliktas išsamus skolininko finansinės būklės įvertinimas. Vieši duomenys apie UAB „Rovela“ ir (ar) P. K. paraiškos svarstymo metu netikrinti, o apie UAB „Rovela“ tikrinti tik po paskolos suteikimo (2011 m. rugsėjo 29 d.).

16. Kolegija konstatavo, kad paraiškos svarstymo ir paskolos suteikimo metu UAB „Rovela“ finansinė padėtis buvo vertinama nerūpestingai, o tai patvirtina valdybos ir paskolų komiteto didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola nebus grąžinta kredito unijai ir taip ši patirs žalą.

17. Kolegija pažymėjo, kad, kaip nustatyta byloje, parašas, esantis paskolų komiteto išraše iš protokolo Nr. PK-91, yra ne R. P. Taigi, byloje nustatyta ne tik kad UAB „Rovela“ paraiškos suteikti paskolą svarstymas buvo akivaizdžiai aplaidus, bet ir tai, jog tai buvo padaryta ir galbūt nusikalstamu būdu. Tačiau kolegija sprendė neturinti pagrindo paskolų komiteto pirmininkės atsakovės R. P. atleisti nuo atsakomybės. R. P. 2011 m. vasario 1 d. pasirašė finansinės būklės vertinimo aktą, kuriuo buvo vertinama P. K. finansinė būklė, pastarajam siekiant laiduoti už UAB „Rovela“. Laidavimo sandoris buvo papildomas UAB „Rovela“ prievolės užtikrinimo būdas, todėl laikytinas paskolos suteikimo sudedamąja dalimi. Atsižvelgdama į šią aplinkybę kolegija sprendė, kad atsakovė R. P. turėjo pastebėti, jog paskolų komiteto posėdyje nedalyvavo, tačiau Darbo reglamento 7.4 punkte nustatyta tvarka protesto nepareiškė. Šis faktas turėjo paaiškėti ir paskolų komitetui teikiant ataskaitas stebėtojų tarybai (ieškovės įstatų 5.69 punktas). R. Paškevičienei nepareiškus protesto, nėra pagrindo ją atleisti nuo atsakomybės.

18. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo vieną iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovių neteisėtus veiksmus paskolos suteikimo UAB „Rovela“ procese (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Priimdami sprendimą išduoti paskolą unijos valdyba ir paskolų komitetas akivaizdžiai nesilaikė fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų unijos interesus. Teismui nustačius, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nerūpestingai atliekamos pareigos priimant sprendimą suteikti paskolą patvirtina valdybos ir paskolų komiteto didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola nebus grąžinta kredito unijai ir taip ši patirs žalą. Dėl žalos dydžio pagrįstumo byloje ginčo nėra. Kadangi išduotos paskolos kredito unija susigrąžinti neteko galimybės, neteisėtas sprendimo išduoti paskolą priėmimas lėmė atsiradusią žalą kredito unijai, taip pasireiškė valdybos ir paskolų komiteto neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

19. Kolegija, spręsdama dėl atsakovės UAB „Rezultatas“ atsakomybės, nustatė, kad šios atsakovės turto vertinimo ataskaita turėjo esminių trūkumų, ir pripažino atsakovės UAB „Rezultatas“ veiksmus neteisėtais, tačiau, remdamasi CK 6.247 straipsniu, konstatavo, kad nors netiesioginis priežastinis ryšys tarp jų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja, tačiau yra pernelyg nutolęs, taigi nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovės UAB „Rezultatas“ civilinei atsakomybei kilti. UAB „Rezultatas“ ir ieškovės nesiejo teisiniai santykiai, ataskaita neturėjo paslėptų trūkumų, joje nustatyta nepaaiškinamai didelė turto rinkos vertė buvo akivaizdi, tačiau ieškovės atsakingi asmenys, turėję tiesioginę pareigą įsitikinti įkeičiamo turto vertinimo teisingumu, išnagrinėti turto realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, neatliko šių pareigų, nesulygino duomenų, aplaidžiai, nerūpestingai vadovavosi pateikta ataskaita. Atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypo įkeitimas nebuvo vienintelė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, o buvo pateiktos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės – laidavimas ir garantija, taip pat atsižvelgdama į tai, jog nė dėl vienos šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių nebuvo atliktas išsamus jos efektyvumo tyrimas, kolegija padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad net ir be žemės sklypo įkeitimo paskola galėjo būti suteikta įkeitimą pakeitus kita tokios pačios apimties prievolių užtikrinimo priemone, pvz., UAB „Lorika“ garantija dėl visos paskolos sumos. Kolegija konstatavo, kad, nesant vienos iš būtinų atsakovės UAB „Rezultatas“ civilinei atsakomybei kilti sąlygų – priežastinio ryšio, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų šiai atsakovei.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių R. P. ir A. B. kasacinius skundus, 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

21. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis atmesta ieškinio dalis atsakovėms E. B. ir D. S. bei nutraukta bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas“ 2010 m. rugsėjo 29 d. vertinimo ataskaitą, nebuvo skundžiamos apeliaciniais skundais ir nėra peržiūrėtos apeliacine tvarka. Dėl to pastarosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys negali būti ir nėra kasacinio peržiūrėjimo objektas.

22. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamas atvejis, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais skundė tik atitinkamos atsakovės, kurių atžvilgiu ieškinio reikalavimai buvo tenkinti, tarp jų R. P. ir A. B., o ieškovė sprendimo neskundė, patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 313 straipsnio reguliavimo sritį ir dėl jo galioja bei taikytinas šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti apeliantui blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovių R. P. ir A. B. priėmė blogesnį, negu buvo skundžiamas, procesinį sprendimą, nes padidino pirmosios instancijos teismo sprendimu iš šių atsakovių ieškovei solidariai priteistą 88 589,50 Eur žalos atlyginimo dydį ir skundžiama nutartimi iš jų (atsakovių) ieškovei solidariai priteisė 177 178,99 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, suteikiančių teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl, nesant ieškovės apeliacinio skundo, negalėjo dėl atsakovių (apeliančių) R. P. ir A. B. priimti blogesnio, negu priėmė pirmosios instancijos teismas, procesinio sprendimo. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidus CPK 313 straipsnio reikalavimus ir šis proceso teisės normos pažeidimas sudaro pagrindą naikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį.

23. Pasisakydama dėl priežastinio ryšio ir turto vertinimo subjekto atsakomybės, teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos netinkamai įvertino kaip pernelyg nutolusį ir dėl to nekvalifikuotiną kaip būtinąją civilinės atsakomybės šiai atsakovei taikymo sąlygą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Rezultatas“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypą, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamą žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi atitinkamai elgsis, tenka tokią ataskaitą parengusiam turto vertinimo subjektui.

24. Papildomai teisėjų kolegija nurodė, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi žalos atlyginimas gali būti mažinamas ar reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, nustačius nukentėjusiojo kaltę ar didelį neatsargumą žalai atsirasti.

25. Vertindama R. P. teismų nustatytą civilinę atsakomybę, teisėjų kolegija nurodė, kad civilinė atsakomybė jai taikyta nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės jai taikymo sąlygų egzistavimo, neindividualizuota. Teismai nepasisakė dėl aplinkybės – atsakovės R. P. (ne)dalyvavimo ieškovės paskolų komiteto veiksmuose, susijusiuose su paskolos suteikimu UAB „Rovela“, atliktuose 2011 m. sausio 7 d., nors ši aplinkybės įeina į bylos įrodinėjimo dalyką ir turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismai netyrė ir nenustatė, kada ieškovė išmokėjo UAB „Rovela“ suteiktą paskolą ir kokias materialiąsias teisines pasekmes ieškovei sukėlė atsakovės R. Paškevičienės protesto dėl paskolų komiteto 2011 m. sausio 7 d. nutarimo paskolos suteikimo UAB „Rovela“ klausimu nepateikimas. Teismai faktus, kad atsakovė R. P. apie unijos paskolų komiteto 2011 m. sausio 7 d. nutarimą paskolos suteikimo UAB „Rovela“ klausimu turėjo sužinoti P. K. finansinės būklės vertinimo procedūros (aktas pasirašytas 2011 m. vasario 1 d.) metu ir (arba) 2011 metais, atsiskaitydama ieškovės narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, konstatavo tinkamai neištyrę su tuo susijusių aplinkybių ir įrodymų bei nenurodę tokius faktus pagrindžiančių faktinių bylos duomenų.

26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių A. B., G. R., D. S., R. P. ir UAB,,Rezultatas“ apeliacinius skundus iš naujo, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

27. Kolegija, vertindama ieškovės valdybos narių atsakomybę, sprendė, kad ieškovės valdybos nariai suteikiant UAB „Rovela“ paskolą akivaizdžiai nesilaikė fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų kredito unijos interesus.

28. Ieškovei pateiktų UAB „Rovela“ duomenų pakako, atlikus bent minimalų duomenų patikrinimą, suabejoti UAB „Rovela“ pateiktų duomenų teisingumu ir atlikti išsamų tyrimą dėl skolininko finansinės būklės ir patikimumo, tačiau to nebuvo padaryta. Paraiškos svarstymo ir paskolos suteikimo metu UAB „Rovela“ finansinė padėtis buvo vertinama nerūpestingai, o tai patvirtina valdybos ir paskolų komiteto didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola nebus grąžinta kredito unijai ir taip ši patirs žalą. Atsakovių nesaistė pateikta siekiamo įkeisti žemės sklypo turto vertinimo ataskaita. Net ir neturint specialių žinių, atsakovėms vien iš kartu su ataskaita pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų turėjo kilti rimtų abejonių dėl turto vertinimo ataskaitoje deklaruojamos ketinamo įsigyti (įsigyto) bei įkeičiamo turto vertės, kurių skirtumas (turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė buvo 101 kartą didesnė) buvo toks esminis, į kurį bet kuris protingas, rūpestingas ir atidus asmuo negalėtų neatkreipti dėmesio. Kolegija konstatavo, kad sprendimas išduoti paskolą buvo priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, o surinktą informaciją nerūpestingai ir aplaidžiai įvertinus), todėl protinga komercinė rizika šiuo atveju buvo akivaizdžiai viršyta.

29. Pasisakydama dėl R. P. atsakomybės, kolegija nurodė, kad tai, jog atsakovė pasirašė P. K. prašymo laiduoti už ginčijamą paskolą aktą, rodo, kad ji žinojo apie paskolos išdavimą UAB „Rovela“. Taip pat ji laiku nepareiškė protesto ir neginčijo paskolų komiteto sprendimo išduoti paskolą, kurio ji, kaip nustatyta eksperto, nepasirašė, o tai įrodo, kad ji žinojo apie paskolos suteikimą UAB „Rovela“ ir iš esmės jam pritarė. Be to, kaip paskolų komiteto pirmininkė, turėdama atsiskaityti ieškovės narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, ji nesuabejojo paskolų komiteto sprendimuose esančių savo parašų tikrumu, o tai tik patvirtina, kad kaip paskolų komiteto pirmininkė ji neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestinga, kad apsaugotų kredito unijos interesus, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.247 straipsniai).

30. Vertindama turto vertintojos UAB „Rezultatas“ atsakomybę, kolegija nurodė, kad viena iš nurodytos žalos ieškovei atsiradimo priežasčių yra nepagrįstai didelės paskolos UAB „Rovela“ suteikimas, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės – įkeisto žemės sklypo vertės nepakankamumas, žymiai mažesnė reali UAB „Rovela“ įsigyto ir įkeisto žemės sklypo rinkos vertė nei ta, kuri buvo nustatyta atsakovės UAB „Rezultatas“ parengta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita ir būtent kuria, jos nekvestionuodama, ieškovė rėmėsi suteikdama paskolą UAB „Rovela“. Tai rodo, kad yra visos sąlygos UAB „Rezultatas“ civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškinio reikalavimą yra pagrįstas.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

31. Kasaciniu skundu atsakovė R. P. (paskolų komiteto pirmininkė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutarties dalį dėl civilinės atsakomybės jai taikymo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 352 straipsnio 2 dalį, CK 2.87 straipsnio 7 dalį, CK 6.245–6.249 straipsnius, nes nenustatė R. P. civilinės atsakomybės sąlygų. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas reikalavimą paskolų komiteto nariams atmetė, todėl nėra aišku, kodėl trečioji paskolų komiteto narė R. P. yra atsakinga už paskolų komiteto priimtus sprendimus, kuriuos priimant ji net nedalyvavo. Antra, R. P. nepasirašė nė vieno paskolų komiteto sprendimo dėl paskolos UAB „Rovela“ suteikimo, o vertindama P. K. galimybes laiduoti už šią paskolą negalėjo žinoti, kad ši paskola jau yra suteikta. Be to, P. K. laidavimas nebuvo šios ginčijamos paskolos suteikimo sąlyga.

31.2. Teismas nevertino kasacinio teismo teiktų išaiškinimų dėl būtinybės vertinti R. P. protesto nedavimo pasekmes ieškovei kilusiai žalai atsirasti. Nepasinaudojimas suteikta teise (net jei atsakovė negalėjo šia teise pasinaudoti) nėra neteisėta veika, galėjusi sukelti ieškovei žalą. Net jei būtų nustatyta, kad R. P. žinojo apie paskolos suteikimą, ji paskolų komiteto sprendimų nepasirašė, tai padarė kitos dvi paskolų komiteto narės, tačiau joms atsakomybė išvis nebuvo taikyta.

31.3. Teismai nenustatė, kad R. P. veiksmai turėjo didelio neatsargumo ir tyčios požymių, taip pat nėra pasisakyta, kokiu būdu jos veikla lėmė žalą. Ne protesto pateikimas ar nepateikimas sukėlė žalą ieškovei, o nebent kitų asmenų neteisėti veiksmai sprendžiant dėl paskolos UAB „Rovela“ suteikimo.

32. Atsiliepimu į R. P. kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1. Unijos vidiniuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas pateikti protestą dėl unijos organų priimtų sprendimų siekiant išvengti atsakomybės už paskolų komiteto galimai priimtus neteisėtus sprendimus nėra savitikslis. Atsižvelgiant į kolegialią paskolų komiteto prigimtį, protesto pateikimo tvarka siekta skatinti paskolų komiteto narius aktyviai dalyvauti ir domėtis paskolų komiteto veikla ir priimtais sprendimais. Atitinkamai paskolų komiteto nariai, nevykdantys šios pareigos, laikomi solidariai atsakingais už paskolų komiteto priimtus sprendimus. R. P. unijos vidinių teisės aktų nustatyta tvarka protesto dėl sprendimo dėl paskolos suteikimo UAB „Rovela“ nepateikė.

32.2. Atsakovė, pasirašydama laiduotojo finansinės būklės vertinimo aktą, kuris buvo sudedamąja paskolos sutarties dalimi, patvirtino, kad jai yra žinoma apie jos buvimo paskolų komiteto pirmininke metu suteiktą paskolą UAB „Rovela“, bei tokiu būdu pritarė paskolos bendrovei suteikimui.

32.3. Aplinkybė, jog kitoms paskolų komiteto narėms nagrinėjamu atveju nebuvo taikyta civilinė atsakomybė, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant civilinės atsakomybės taikymo atsakovei klausimą. Atsakovei kaip ir valdybos nariams taikomi aukštesni elgesio standartai, įskaitant CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas.

33. Atsiliepimu į R. Paškevičienės kasacinį skundą atsakovė D. S. (valdybos pirmininkė) prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

33.1. Teismas nustatė kredito unijos vadovų, įskaitant ir paskolų komiteto pirmininkės R. P., neteisėtus veiksmus ir kaltės formą – didelį aplaidumą. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus, kurių visuma patvirtina, kad paskolų komiteto pirmininkė R. P. žinojo apie paskolos išdavimą UAB „Rovela“ ir šiai paskolai pritarė.

33.2. R. P., dar 2011 m. sužinojusi apie suklastotą parašą, paskolų komiteto sprendimo neginčijo, teikdama ataskaitas taip pat nekėlė parašų tikrumo klausimo. Teismas individualizavo atsakovės atsakomybę ir nustatė, kad ji, kaip paskolų komiteto pirmininkė, būdama atsakinga už unijos privalomo organo veiklą, pažeidė fiduciarines pareigas unijai, ir taikė jai atsakomybę CK 3.28 straipsnio pagrindu. Būtent tai parodo, kad jos ir kitų dviejų paskolų komiteto narių atsakomybės pagrindai yra skirtingi, todėl tai, kad kitiems paskolų komiteto nariams ieškinio reikalavimas buvo atmestas, nereiškia, kad ir paskolų komiteto pirmininkė nėra atsakinga už priimtą sprendimą.

34. Kasaciniu skundu atsakovė A. B. (valdybos narė) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutartį, sumažinti ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ naudai iš atsakovių G. R., A. B., D. S., R. P. solidariai priteistiną žalos atlyginimo sumą iki 67 881,67 Eur sumos, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 67 881,67 Eur sumos, atitinkamai sumažinti ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ir Lietuvos valstybės naudai iš atsakovės A. B. priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas, taip pat priteisti atsakovei A. B. iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ šios bylos kasaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pagal KUĮ juridinis asmuo, siekdamas gauti paskolą, privalo tapti ir būti kredito unijos asocijuotu nariu, o tapti tokiu nariu jis gali tik įsigijęs ir turėdamas kredito unijoje nustatyto dydžio pajų. Kredito unija ir jos asocijuotas narys savo narystės kredito unijoje pabaigos atveju vienas kitam gali turėti priešinius reikalavimus, t. y. kredito unija gali turėti piniginį reikalavimą asocijuotam nariui grąžinti jam suteiktą paskolą su palūkanomis, o pastarasis gali turėti reikalavimą kredito unijai grąžinti pajinį įnašą ar jo dalį, ir kartu vienas kitam vykdytinus įsipareigojimus pagal tokius reikalavimus. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad skolininkė UAB „Rovela“ kredito unijai buvo sumokėjusi 71 500 Lt (20 707,83 Eur) pajinio įnašo sumą, ir nėra nustatyta, kad 71 500 Lt (20 707,83 Eur) pajinio įnašo suma būtų grąžinta skolininkei. Vadinasi, skolininkės pajinis įnašas tapo kredito unijos pajinio kapitalo dalimi, iš kurios, vadovaujantis KUĮ 47 straipsnio 7 dalimi, gali būti dengiami kredito unijos nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas žalos atlyginimas turi būti mažinamas skolininkės įmokėtu pajaus dydžiu.

35. Atsakovės D. S. (valdybos pirmininkė) ir R. P. (paskolų komiteto pirmininkė) prisidėjo prie A. B. kasacinio skundo.

36. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Rezultatas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nutarties dalį dėl civilinės atsakomybės jai taikymo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

36.1. Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir argumentus dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo nustatant priteistino iš atsakovės UAB „Rezultatas“ žalos atlyginimo dydį ir ar iš viso žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovės UAB „Rezultatas“. Ginčo atveju buvo būtina įvertinti unijos kaltės dydį ir tuo pagrindu reikalavimas atsakovės UAB „Rezultatas“ atlyginti žalą privalėjo būti sumažintas arba iš viso atmestas.

36.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes šiuo atveju turėjo būti svarstomas solidariosios ar dalinės atsakomybės taikymo klausimas.

37. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Rezultatas“ kasacinį skundą atsakovė R. P. (paskolų komiteto pirmininkė) prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tuo, kad niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei UAB „Rezultatas“ ir kitoms atsakovėms taikytos individualios dalinės atsakomybės taikymo (netaikymo) aspekto Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė. UAB „Rezultatas“ savo apeliaciniame skunde nurodė motyvus ne dėl dalinės atsakomybės, bet dėl jos dydžio. Todėl kasaciniame teisme šis klausimas negali būti svarstomas.

38. Atsiliepimu į kasacinį skundą D. S. (valdybos pirmininkė) prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

38.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje nenurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turi spręsti atsakovės atsakomybės sumažinimo ar visiško atleidimo nuo atsakomybės klausimą. Šio klausimo nekėlė ir pati atsakovė, teikdama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

38.2. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai išdėstė UAB „Rezultatas“ civilinės atsakomybės sąlygas ir nėra pagrindo su teismo motyvais nesutikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kredito unijos paskolų komiteto pirmininkės civilinės atsakomybės

39. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

40. Kasaciniu skundu atsakovė R. P. ginčija, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Atsakovė nurodo, kad, spręsdami kitų dviejų paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės klausimą, teismai priėjo prie išvados, jog nėra priežastinio ryšio tarp jų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos. Be to, atsakovė teigia, kad byloje nustatyta, jog ji nedalyvavo priimant ieškovei žalingą sprendimą ir nebalsavo už jį, todėl jai netaikytina civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

41. Pirma, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovėms E. B. ir D. S. (kitoms dviem paskolų komiteto narėms), nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 341 straipsnis).

42. Antra, kasacinis teismas, aiškindamas kito kolegialaus kredito unijos organo – valdybos – nario civilinę atsakomybę, yra nurodęs, kad ji turi būti individualizuota, o neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygai, konstatuoti yra reikalingi du teisiškai reikšmingi faktai: 1) juridiniam asmeniui žalingo (nenaudingo) sprendimo (nutarimo) priėmimas; 2) fiduciarinių pareigų priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidimas. Konkretaus valdybos nario civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas atitinkamas jo veikimas priimant juridiniam asmeniui žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą), t. y. valdybos nario dalyvavimas sprendžiant vieną ar kitą valdybos kompetencijai priskirtą klausimą ir balsavimas už žalingą sprendimą (nutarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-397-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-397-684/2019">e3K-3-397-684/2019</a>, 32, 35 punktai).

43. Vis dėlto ne visų kredito unijos organų narių atsakomybė yra vienoda. Nors paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos organas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis), be kurio sutikimo negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu (KUĮ 33 straipsnio 2 dalis), vis dėlto paskolų komiteto funkcijos yra nukreiptos į kredito unijos vidaus kontrolę, tiksliau, į paskolų suteikimo funkcijos įgyvendinimo priežiūrą, t. y. jis atlieka paskolų suteikimo saugiklio vaidmenį, nes nustato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką, svarsto laiku negrąžinamas paskolas ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui (KUĮ 33 straipsnio 2 dalis).

44. Vertinant paskolų komiteto pirmininko pareigų turinį, dėmesys atkreiptinas į tai, kad paskolų komiteto pirmininkas, kaip ir kiti kredito unijos vadovai, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją bei patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas (KUĮ 30 straipsnio 2 dalis), t. y. jam taikomi aukštesni standartai nei bet kuriam kitam kredito unijos organo nariui. Be to, jis yra atsakingas už paskolų komiteto darbo organizavimą (Paskolų komiteto darbo reglamento 5.1.1 punktas), todėl, nors kiekvienas paskolų komiteto narys savarankiškai vertina paskolos paraiškos dokumentus ir objektyviai priima sprendimus (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.2 punktas), paskolų komiteto pirmininkas turi būti tikras, kad paskolų komiteto posėdis bus sušauktas laiku, kad paskolų komiteto nariai yra gavę visus reikiamus dokumentus ir turi pakankamai laiko paskolų suteikimo klausimui išspręsti. Tai reiškia, kad paskolų komiteto pirmininkas paskolų išdavimo procese dalyvauja nuo kredito unijos nario paraiškos gavimo, nes jis yra atsakingas už šios paraiškos svarstymo organizavimą ir paskolų komiteto darbo eigą.

45. Pažymėtina, kad tik paskolų komiteto pirmininkas yra priskiriamas kredito unijos vadovams (KUĮ 30 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakomybė už jų pareigų tinkamą nevykdymą grindžiama CK 2.87 straipsnio 7 dalimi. Kiti paskolų komiteto nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis), o už kredito unijai padarytą žalą atsako, kaip ir visi kiti kredito unijos nariai, CK nustatyta tvarka (KUĮ 20 straipsnis).

46. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. P. paskolų komiteto 2011 m. sausio 7 d. posėdžio protokole siūlymo suteikti paskolą nepasirašė. Vis dėlto tai neleidžia daryti išvados, kad atsakovė savo, kaip paskolų komiteto pirmininkės, pareigas atliko tinkamai, nes būtent paskolų komiteto pirmininkas, gavęs kredito unijos nario paraišką paskolai gauti ir kredito unijos kreditavimo specialistui surinkus reikalingus dokumentus skolininko mokumui įvertinti ir užpildžius paskolos teikimo formą (Paskolų suteikimo, grąžinimo ir išieškojimo taisyklių 1.5 punktas), turi organizuoti šios paraiškos svarstymą paskolų komitete (Paskolų komiteto darbo reglamento 6.1–6.3 punktai). Jei atsakovė nurodo nežinojusi apie tokius veiksmus, tokiu atveju nėra aišku, kokiu būdu ji vykdė savo, kaip paskolų komiteto pirmininkės, pareigas.

47. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pareiškusi prieštaravimą dėl suteiktos paskolos UAB „Rovela“, kai buvo svarstomas klausimas dėl papildomos garantinės priemonės – laidavimo šiai paskolai užtikrinti. Taigi, nepaisant to, jog atsakovė pati nepasirašė paskolų komiteto posėdžio protokolo, savo parašą ji pradėjo ginčyti ne tada, kai apie jį sužinojo (ar turėjo sužinoti), o gerokai vėliau, ieškovei pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo. Iki to laiko visi kiti kredito unijos nariai ir vadovai neturėjo pagrindo abejoti, kad atsakovė, kaip paskolų komiteto pirmininkė, dalyvavo svarstant šio skolininko mokumą ir paskolos rizikingumą. Toks atsakovės neveikimas yra jos, kaip paskolų komiteto pirmininkės, pareigų pažeidimas, nes matydama, kad paskola suteikta nepagrįstai ir galimai nusikalstamu būdu suklastojus jos parašą (jai turėjo būti žinoma, kad ji neorganizavo minėto paskolų komiteto posėdžio ir nepasirašė protokolo), atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kurių pagrindu ją būtų galima pripažinti veikusia sąžiningai ir protingai. Taigi, atsakovė žalą ieškovei sukėlė ne balsuodama už ginčo paskolos suteikimą (šiuo atveju ji tokio veiksmo neatliko), o aplaidžiai vykdydama savo, kaip paskolų komiteto pirmininkės, pareigas svarstant paraišką paskolai gauti, organizuojant paskolų komiteto posėdžius bei patvirtinant laiduotoją.

48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas ir pagrįstai nustatė atsakovės, kaip paskolų komiteto pirmininkės, civilinę atsakomybę.

Dėl turto vertintojos civilinės atsakomybės

49. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje nurodė, kad atsakovė UAB „Rezultatas“ savo veiksmais, pasireiškusiais neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu, sukūrė atitinkamas sąlygas žalai ieškovei kilti, todėl yra pagrindas konstatuoti teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, kaip atsakovės UAB „Rezultatas“ būtinosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą (CK 6.247 straipsnis).

50. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Rezultatas“ ginčija apeliacinės instancijos teismo, pakartotinai nagrinėjusio bylą, išvadą dėl civilinės atsakomybės jai taikymo, paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta dalinė civilinė atsakomybė. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo, dėl ko ji turėtų būti visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės. Be to, atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

51. Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje nenustatė CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, iš naujo aiškino civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir nustatė, kad atsakovės UAB „Rezultatas“ parengta turto vertinimo ataskaita buvo su esminiais trūkumais, atsakovė, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turėjo galimybę numatyti neteisingai ir akivaizdžiai nepagrįstos turto vertinimo ataskaitos galimus sukelti žalingus padarinius. Turto vertinimo ataskaita buvo rengta įkeitimui, kaip paskolos užtikrinimo priemonei, todėl turto vertė buvo vienas esminių elementų, vertinant teiktinos paskolos rizikingumą. Nors UAB „Rovela“ nevykdė veiklos, generuojančios kreditui grąžinti ir palūkanoms mokėti būtinus piniginius srautus, tačiau ieškovės vadovų sprendimą suteikti kreditą lėmė atsakovės UAB „Rezultatas“ nustatyta itin didelė įkeičiamo turto likvidacinė vertė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar yra UAB „Rezultatas“ civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad atsakovės UAB „Rezultatas“ atlikti neteisėti veiksmai nėra pernelyg nutolę nuo ieškovei sukeltos žalos.

52. Antra, vertinant kasacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto dalinės atsakomybės taikymo, pažymėtina, kad, pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atsakovėms buvo taikyta solidarioji atsakomybė, be kita ko, tuo pagrindu, kad apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovių R. P. ir A. B. priėmė blogesnį, negu buvo skundžiamas, procesinį sprendimą, nes padidino pirmosios instancijos teismo sprendimu iš šių atsakovių ieškovei solidariai priteistą 88 589,50 Eur žalos atlyginimo dydį ir iš jų (atsakovių) ieškovei solidariai priteisė 177 178,99 Eur žalos atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė būtent dėl dalinės atsakomybės taikymo. Apeliacinės instancijos teismas dalinę civilinę atsakomybę atsakovėms taikė atsižvelgdamas į tai, kad nors UAB „Rezultatas“ neteisinga ir nepagrįsta turto vertinimo ataskaita buvo pagrindinis kriterijus, lemiantis finansiškai nuostolingos paskolos UAB „Rovela“ išdavimą, vis dėlto kitos atsakovės – ieškovės vadovės taip pat pažeidė savo pareigas vertindamos pateiktus dokumentus paskolai gauti.

53. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tinkamai įvertino turto vertintojos atliktus neteisėtus veiksmus ir jų sukeltą ieškovei žalą bei, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pagrįstai sprendė dėl atsakovių atsakomybės pobūdžio.

Dėl žalos dydžio

54. Atsakovė A. B. kasaciniu skundu kelia žalos dydžio klausimą, prašydama jį sumažinti UAB „Rovela“ pajaus dydžiu.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žalos dydžio klausimas buvo iškeltas tik bylą nagrinėjant kasacine tvarka, tačiau kasaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis), nes kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovės savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu tuo nesirėmė, todėl byloje nebuvo nustatomos aplinkybės, ar už pajų gauti pinigai liko ieškovei, kas būtų pagrindas spręsti dėl ieškovės gautos naudos įskaitymo į jos patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl galimo žalos atlyginimo dydžio sumažinimo UAB „Rovela“ pajaus dydžiu negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovių kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir (ar) taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visų kasacinius skundus pateikusių atsakovių kasaciniai skundai yra atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, sprendžia, kad atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme yra neatlyginamos, nepriklausomai nuo to, kaip jos buvo patirtos, t. y. rengiant kasacinį skundą, kuris buvo atmestas, ar atsiliepimą į jį. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai ieškovei, tačiau ši nepateikė dokumentų, pagrindžiančių savo patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme.

58. Kasacinis teismas patyrė 69,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovių kasacinių skundų, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš kasacinius skundus pateikusių proceso dalyvių, t. y. atsakovių R. P., A. B. ir UAB „Rezultatas“, lygiomis dalimis po 23,09 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. P. (a. k. duomenys neskelbtini), atsakovės A. B. (a. k. duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) po 23,09 Eur (dvidešimt tris Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas