Civilinė byla Nr. e3K-3-160-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01542-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl finansinio reikalavimo tikslinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą įmonės bankroto byloje (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), aiškinimo ir taikymo.
2. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė prašymą patvirtinti papildomą 17 821,89 Eur finansinį reikalavimą.
3. Kreditorė nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje buvo pateikta BUAB „Mikroklimatas“ 2019 m. kovo mėn. mokestinio laikotarpio mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) ir 2019 m. balandžio mėn. mokestinio laikotarpio mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313). Bendrovės bankroto administratorius 2019 m. liepos 9 d. telefonu patvirtino, kad deklaracijose nurodytos atitinkamai 37 435,64 Eur ir 534,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumos, apskaičiuotos nuo darbuotojams išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų. Todėl kreditorė atliko BUAB „Mikroklimatas“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą: iki bankroto bendrovei iškėlimo susidariusia mokesčio permoka sumažino deklaruotą 37 435,64 Eur sumą iki 17 287 Eur. Kreditorė nurodė, kad, patvirtinus papildomą finansinį reikalavimą, bendra VMI finansinio reikalavimo suma būtų 19 959,89 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino patikslintą VMI 40 108,53 Eur finansinį reikalavimą.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi BUAB „Mikroklimatas“ bankroto byloje buvo patvirtintas 2138 Eur VMI finansinis reikalavimas. 2019 m. liepos 17 d. kreditorė pateikė prašymą dėl šio finansinio reikalavimo padidinimo ir nurodė aplinkybes apie atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
6. Teismas rėmėsi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, pagal kurį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354-969/2015">3K-3-354-969/2015</a> pateikė išaiškinimą, jog pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nedraudžiamas tik priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad vien tai, jog įskaitymas atitinka mokestines normas, savaime nereiškia, kad įskaitymas galimas ir pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.
7. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad BUAB „Mikroklimatas“ iki bankroto bylos iškėlimo turėjo VMI 20 148,64 Eur permoką (12 496,64 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 7652 Eur pelno mokesčio), o po bankroto bylos iškėlimo išmokėjus lėšas iš Garantinio fondo atsirado įmonės 37 970,53 Eur (37 435,64 Eur + 534,89 Eur) nepriemoka (GPM) VMI. Kreditorės atlikto įskaitymo metu tarp kreditorės ir įmonės egzistavo turtiniai reikalavimai, atsiradę skirtingu laikotarpiu, t. y. 37 970,53 Eur nepriemoka VMI yra atsiradusi jau po įmonės bankroto bylos iškėlimo, o 20 148,64 Eur permoka VMI – iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorės nurodytos aplinkybės, jog nepriemoka atsirado ir kildinama iš iki bankroto įmonei iškėlimo nustatytų sutartinių darbo santykių tarp BUAB „Mikroklimatas“ ir jos darbuotojų, bei tai, jog išmokos iš Garantinio fondo šiuo atveju atsirado tik dėl tos priežasties, kad dėl darbdavės kaltės laiku nebuvo atsiskaityta su įmonėje dirbusiais darbuotojais, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą dėl turtinių reikalavimų, buvusių tarp įmonės ir kreditorės įskaitymo metu, atsiradimo momento. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM atsiranda tik išmokant išmokas. Taigi akivaizdu, kad, neišmokėjus išmokų (nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės ši išmoka nebuvo išmokėta), prievolės mokėti GPM į biudžetą neatsiranda. VMI atliktas įskaitymas laikytinas prieštaraujančiu ĮBĮ nuostatoms.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
9. Kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2013">3K-3-315/2013</a>, 2013 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2013">3K-3-498/2013</a>, 2015 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNDU3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3457-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3457-575/2016">A-3457-575/2016</a>, pabrėžė, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra galimas tik tuo atveju, jei priešpriešinės vienarūšės piniginės prievolės yra atsiradusios iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti bendrovės mokestinės permokos ir mokestinės prievolės atsiradimo momentą, t. y. ar šios piniginės prievolės yra atsiradusios iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
10. Kolegija nurodė, kad pagal GPMĮ 23 straipsnį GPM prievolė atsiranda tik išmokant išmokas, o GPM prievolės dydis tiesiogiai priklauso nuo faktiškai išmokamų išmokų dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, neišmokėjus išmokų (nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės ši išmoka nebuvo išmokėta), prievolės mokėti GPM į biudžetą neatsiranda, t. y. GPM prievolė gali būti apskaičiuota ir atsirasti tik po faktinio tokių išmokų išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju išmokos – Garantinio fondo lėšos bendrovės darbuotojams buvo išmokėtos po bankroto bylos iškėlimo, todėl darytina išvada, kad ir 37 435,64 Eur bei 534,89 Eur dydžio bendrovės GPM nepriemoka atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Vien tai, kad GPM nepriemoka atsirado iš iki bankroto bendrovei iškėlimo buvusių sutartinių darbo santykių tarp bendrovės ir jos darbuotojų, nesudaro pagrindo jos laikyti atsiradusia iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu kreditorė VMI prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – patvirtinti papildomą 17 821,89 Eur VMI reikalavimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismai nustatė, kad bendrovės 20 148,64 Eur mokestinė permoka susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau kartu konstatavo, kad mokestinė nepriemoka, atsiradusi dėl išmokų buvusiems bendrovės darbuotojams iš Garantinio fondo, laikytina prievole, atsiradusia po bankroto bylos iškėlimo. VMI nesutinka su šia pozicija, nes, sprendžiant klausimą dėl GPM, apskaičiuoto nuo išmokų darbuotojams iš Garantinio fondo, prievolės atsiradimo momento, turėtų būti įvertinta ne tik faktinis tokio mokesčio deklaravimas mokesčių administratoriui, bet ir aplinkybių visuma (kaip apskaičiuotas mokestis, nuo kokių išmokų ir pan.). Išmokos iš Garantinio fondo yra pasekmė to, kad darbdavė privalėjo, bet laiku neišmokėjo darbo užmokesčio bendrovėje dirbusiems darbuotojams. Jeigu UAB „Mikroklimatas“ būtų laiku išmokėjusi darbo užmokestį iki bankroto bylos iškėlimo, nuo tokių išmokų būtų buvę apskaičiuoti mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą.
11.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalimi, 179 straipsnio 2 dalimi, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2011">3K-3-188/2011</a>, darytina išvada, kad bankroto bylas nagrinėjantys teismai, spręsdami klausimus dėl finansinių reikalavimų tikslinimo, turi veikti vienodai aktyviai ir priimti neprieštaraujančius sprendimus analogiškose situacijose, tačiau bankroto bylas nagrinėjantys apygardos teismai, spręsdami dėl VMI patikslinto finansinio reikalavimo patvirtinimo, priima skirtingus sprendimus. Pvz., Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3015-232/2019 konstatavo, kad, atlikusi bankrutuojančios bendrovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo susidariusia mokesčio permoka, VMI sumažino deklaruotą mokėtiną 360,16 Eur GPM sumą iki 173,84 Eur; VMI 173,84 Eur finansinis reikalavimas tvirtintinas, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, jog įskaičius priešpriešinius reikalavimus bendrovė yra skolinga kreditorei 173,84 Eur GPM sumą. Taigi analogiškoje situacijoje bylas nagrinėjantys teismai priima tiek palankius, tiek nepalankius VMI sprendimus.
11.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjA2Mi0zMzAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2062-330/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2062-330/2016">e2-2062-330/2016</a> taip pat buvo išspręstas ginčas dėl VMI pateikto prašymo patikslinti patvirtintą finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje. Minėtoje byloje mokesčio permoka, kuria VMI sumažino perskaičiuotą finansinį reikalavimą, atsirado po nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo. Šia mokesčio permoka VMI padengė aplinkos teršimo mokesčio nepriemoką (43 200 Eur) ir dalį GPM nepriemokos (34 124 Eur). Teismo vertinimu, ginčo mokestinė permoka (kurią VMI įskaitė į bankrutuojančios įmonės finansinį reikalavimą sudarančią mokestinę nepriemoką) atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl įskaitymas yra neteisėtas. Pagal tokią teismų praktiką VMI atsiduria tokioje padėtyje, kad, pirmosios eilės kreditoriams išmokėjus išmokas iš Garantinio fondo, o bankroto administratoriui apskaičiavus mokėtiną GPM nuo tokių išmokų ir mokesčių administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka pateikus mokesčių deklaracijas, VMI negali pasinaudoti ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) įtvirtinta išimtine mokesčių administratoriaus teise bankroto metu įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Dėl to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai yra nenuoseklūs ir priima prieštaringus sprendimus, VMI eliminuojama galimybė teisėtai atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bankroto proceso metu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, vieniems ūkinės veiklos subjektams nemokant mokesčių, kiti jos subjektai – sąžiningi mokesčių mokėtojai – atsiduria jiems nepalankioje padėtyje, o mokesčių ir kitų privalomų įmokų nemokėjimas arba mokėjimas ne laiku pažeidžia viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai). Tokia aplinkybių visuma, kai mokesčių administratorius netenka galimybės pasinaudoti ĮBĮ ir MAĮ įtvirtinta teise įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, laikytina pažeidžiančia viešąjį interesą, nes VMI visa finansinio reikalavimo apimtimi priversta konkuruoti su kitais kreditoriais dėl skolininko turto, o tai sukelia tiesioginius padarinius ir nacionaliniam biudžetui.
11.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtOTE1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-915/2019">3K-3-145-915/2019</a> nurodė, kad, net ir aiškinant skirtingų įstatymų (nagrinėtu atveju Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo) nuostatas, teismas pagrįstai gali atsižvelgti į ankstesnėje nutartyje pateiktus kito įstatymo nuostatų išaiškinimus, jei darbuotojų reikalavimų ir su tuo susijusio GPM mokėjimo teisinis reglamentavimas abiejuose įstatymuose yra analogiškas. Kasacinis teismas nurodė, kad ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami pirmąja eile tenkinami reikalavimai dėl GPM sumokėjimo neskirstomi pagal tai, ar darbo užmokestis darbuotojui sumokėtas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ar bus tenkinamas patvirtinus restruktūrizavimo planą. GPM mokėjimas yra neatsiejamas nuo išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, mokėjimo, t. y. mokant išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, turi būti vykdomos ir GPMĮ 23 straipsnyje nustatytos pareigos, o jų nevykdymas yra viešosios teisės pažeidimas. Todėl ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies norma negali būti aiškinama taip, kad VMI reikalavimas dėl GPM, susijusio su darbo teisiniais santykiais, sumokėjimo prarastų ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą pirmą reikalavimų tenkinimo eilę vien dėl to, jog mokestį išskaičiuojantis asmuo nevykdė GPMĮ 23 straipsnyje nustatytos pareigos. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad VMI, kaip kreditorė, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių atsidurtų nepalankesnėje padėtyje lyginant su ta padėtimi, kuri būtų, jei darbo užmokestis darbuotojams nebūtų mokamas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Darytina prielaida, kad ir šioje kasacinėje byloje nagrinėjamu atveju GPM atsiradimo momentas, nepriklausomai nuo to, ar buvo patenkinti darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, iki bankroto bylos ar ją iškėlus, turėtų būti siejamas su tuo momentu, kai iki bankroto bendrovei iškėlimo darbdaviui atsirado pareiga išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, atitinkamai atsirado pareiga apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą mokėtiną GPM nuo šių išmokų. Darytina išvada, kad ir GPM, apskaičiuotas nuo bankroto metu bendrovės darbuotojams išmokėtų išmokų iš Garantinio fondo, ir iki bankroto iškėlimo susidariusi mokesčio permoka laikytini priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais, kurie gali būti įskaitomi vadovaujantis ĮBĮ ir MAĮ.
12. Bankrutavusi UAB „Mikroklimatas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1.Teisinis reguliavimas (GPMĮ 23 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 35 straipsnio 5 dalis) ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtOTE1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-915/2019">3K-3-145-915/2019</a>; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjkyLTU1Ni8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-292-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-292-556/2019">eA-292-556/2019</a>) leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad GPM prievolė atsiranda išmokant išmokas ir būtent su išmokų išmokėjimo momentu yra siejamas GPM prievolės atsiradimas.
12.2. Byloje nėra ginčo, kad Garantinio fondo išmokos bendrovės darbuotojams buvo išmokėtos po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Neginčijama ir tai, kad GPM nuo tokių išmokų buvo apskaičiuotas ir deklaruotas po bankroto bylos iškėlimo. Taigi teismai padarė pagrįstą, teisės aktais paremtą ir teismų praktikai neprieštaraujančią išvadą, jog bendrovės GPM prievolė nuo Garantinio fondo išmokų atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir šios prievolės negalima įskaityti su bendrovės permokomis, buvusiomis prieš bankroto bylos iškėlimą.
12.3. Kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika taip pat nepagrindžia teismų priimtų procesinių sprendimų nepagrįstumo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3015-232/2019, buvo sprendžiamas ne VMI prašymas, kaip klaidingai kasaciniame skunde teigia kreditorė, bet bankroto administratoriaus prašymas. Iš nutarties turinio taip pat matyti, kad civilinėje byloje Nr. eB2-3015-232/2019 bankroto administratorius prašymą patvirtinti patikslintą VMI reikalavimą teismui pateikė formaliai, nevertindamas šioje byloje aptariamo teisinio reguliavimo, todėl teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi jokio ginčo nesprendė ir šioje byloje nagrinėjamu klausimu apskritai nepasisakė.
12.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtOTE1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-915/2019">3K-3-145-915/2019</a>, buvo išspręstas visiškai su šia byla nesusijęs ginčas įmonės restruktūrizavimo byloje. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo procesas nuo bankroto proceso vien savo tikslais skiriasi kardinaliai, be to, restruktūrizavimo procese apskritai nėra nustatytas darbuotojų reikalavimo tenkinimo Garantinio fondo lėšomis mechanizmas. Šioje nutartyje kasacinis teismas iš esmės pateikė šio atsiliepimo 2.4 punktą atitinkantį aiškinimą, jog GPM mokėjimas yra neatsiejamas nuo išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, mokėjimo.
12.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjA2Mi0zMzAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2062-330/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2062-330/2016">e2-2062-330/2016</a>, buvo vertinamas po bankroto bylos iškėlimo atsiradusios įmonės 77 324 Eur dydžio PVM permokos įskaitymas į prieš bankroto bylos iškėlimą buvusias aplinkos teršimo mokesčio bei GPM nepriemokas. Iš šios bylos faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Frash Market“ dar prieš bankroto bylos iškėlimą turėjo 326 477,78 Eur GPM nepriemoką ir 43 200 Eur aplinkos teršimo mokesčio nepriemoką. Teismas teisingai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo po bankroto atsiradusia įmonės 77 324 Eur dydžio PVM permoka mažinti prieš bankroto bylos iškėlimą buvusių aplinkos teršimo mokesčio ir dalies GPM nepriemokų.
12.6. Leidžiant įskaitymą bankroto procese, ginamas teisėtas kreditoriaus lūkestis, atsiradęs iki bankroto bylos iškėlimo, kad įskaitymo teise (kaip pirmumą suteikiančia teise) bus galima pasinaudoti ir iškėlus bankroto bylą. Jei iki iškeliant bankroto bylą priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai nebuvo atsiradę, neatsiranda ir kreditoriaus teisėtas lūkestis atlikti įskaitymą. Vadinasi, leidus įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsiradusius tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir po jo, vienam iš kreditorių būtų sukurta pirmumo teisė, kurios šis iki iškeliant bankroto bylą neturėjo.
12.7. Kadangi GPM mokėjimas yra neatsiejamas nuo išmokų mokėjimo ir be jų negali atsirasti (būti apskaičiuotas), tai ir VMI prieš bankroto bylos iškėlimą neturėjo ir negalėjo turėti teisėto lūkesčio GPM mokestinę nepriemoką, kuri susidarys ateityje dėl išmokų iš Garantinio fondo, įskaityti į prieš bankroto bylos iškėlimą susidariusias bendrovės mokestines permokas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo
13. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas (2019 m. birželio 13 d. redakcija, neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
14. Konstitucinis Teismas, pateikdamas išaiškinimą 2013 m. liepos 5 d. nutarime, inter alia (be kita ko), dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su įmonių veikla susijusius santykius, paisydamas Konstitucijos, inter alia, konstitucinių vertybių pusiausvyros, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo imperatyvų, gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų draudžiama įskaityti kreditoriaus ir bankrutuojančio skolininko tarpusavio finansinius reikalavimus, taip pat nustatyti tokio draudimo išimtis, kurios, inter alia, būtų grindžiamos teisėtu ir visuotinai reikšmingu tikslu, viešuoju interesu. Nutarime nurodyta, kad, aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą reguliavimą, inter alia, išlygą „išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas“, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų kontekste pažymėtina, kad įmonės – mokesčių mokėtojo, kuriam iškelta bankroto byla, permokėtos mokesčių sumos, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti ir tuo atveju, kai toks įskaitymas nebuvo įvykdytas iki bankroto bylos jam iškėlimo.
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, yra nurodęs, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios ĮBĮ nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, o CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2013">3K-3-498/2013</a>). Tam, kad įskaitymas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą būtų teisėtas, turi būti įgyvendintos dvi kumuliacinės sąlygos: įskaitymas turi būti galimas pagal ĮBĮ nuostatas; įskaitymas turi būti galimas pagal atitinkamas mokesčių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354-969/2015">3K-3-354-969/2015</a>), o tam, kad būtų atliekamas mokesčių permokos ir nepriemokos įskaitymas, turi egzistuoti pirminė sąlyga: priešpriešiniai vienarūšiai mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus reikalavimai, pasireiškiantys mokesčių permokos ir mokestinės nepriemokos buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2013">3K-3-315/2013</a>).
16. Byloje nustatyta, kad BUAB „Mikroklimatas“ turi mokesčių permoką ir mokesčių nepriemoką. Tarp bankrutavusios įmonės ir jos kreditorės VMI nėra ginčo, kad tai – priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai ir jie atitinka CK 6.130 straipsnio reikalavimus dėl įskaitymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372/2014">3K-3-372/2014</a> ir kt.), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl CK normų reglamentuojamo įskaitymo nepasisako.
17. Tarp bankrutavusios įmonės ir kreditorės VMI taip pat nėra ginčo, kad permoka ir nepriemoka galėtų būti įskaitytos ir po bankroto bylos iškėlimo, jei šie priešpriešiniai reikalavimai akivaizdžiai būtų atsiradę iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau byloje nustatyta, kad permoka atsirado iki bankroto bylos UAB „Mikroklimatas“ iškėlimo, o nepriemoka – po bankroto bylos iškėlimo įmonės darbuotojams iš Garantinio fondo sumokėjus darbo užmokestį.
18. Kreditorė nurodo, kad darbdavė privalėjo, bet laiku neišmokėjo darbo užmokesčio bendrovėje dirbusiems darbuotojams. Jeigu UAB „Mikroklimatas“ būtų laiku išmokėjusi darbo užmokestį iki bankroto bylos iškėlimo, nuo tokių išmokų būtų buvę apskaičiuoti mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, dėl to GPM, apskaičiuotas nuo bankroto metu bendrovės darbuotojams išmokėtų išmokų iš Garantinio fondo, ir iki bankroto iškėlimo susidariusi mokesčio permoka laikytini priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimais, kurie gali būti įskaitomi vadovaujantis ĮBĮ ir MAĮ.
19. Teisėjų kolegija nurodo, kad kreditorės pateiktų argumentų įstatymų normos nepagrindžia.
20. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kuris galimas pagal mokesčių įstatymus ir kurio teisėtumą pripažino Konstitucinis Teismas, reglamentuoja finansinių operacijų draudimą ir įskaitymo priešpriešiniams reikalavimams išimtį prievolėms, kurios atsirado ir nebuvo įvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ normos nenustato teisių ar jų išimčių įskaityti reikalavimus, kurie atsirado po bankroto bylos iškėlimo.
21. GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.
22. GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokestį išskaičiuojančio asmens pareiga, išmokant išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. GPMĮ 23 straipsnio 4–6 dalyse detalizuojami šios pareigos vykdymo terminai, kai mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, matyti, kad gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas yra neatsiejamas nuo išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, mokėjimo, t. y. mokant išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, turi būti vykdomos ir GPMĮ 23 straipsnyje nustatytos pareigos, o jų nevykdymas yra viešosios teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtOTE1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-915/2019">3K-3-145-915/2019</a>, 27 punktas). Taigi darbdavys, mokėdamas darbo užmokestį, privalo mokesčių įstatymų nustatyta tvarka išskaičiuoti ir sumokėti GPM. Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams gali sukurti darbdaviui įstatymais nustatytus padarinius, tačiau pagal GPMĮ nuostatas nesukuria jam pareigos, kol neišmokamas darbo užmokestis, skaičiuoti ir sumokėti GPM.
23. Teisėjų kolegija sutinka su kreditorės argumentu, kad mokesčių mokėjimas susijęs su viešuoju interesu, nes tinkamas mokesčių mokėjimas susijęs su valstybės ir visos visuomenės interesais, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo aiškinti įstatymo nuostatas plačiau, negu nustatė įstatymų leidėjas.
24. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino bei taikė aptartas teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog mokesčių mokėtojo permoka, atsiradusi iki jam bankroto bylos iškėlimo, ir nepriemoka, atsiradusi po bankroto bylos šiam asmeniui iškėlimo, negali būti įskaityta. Toks įstatymo aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nedraudžiamas tik priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas, leidus įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsiradusius tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir po jo, vienam iš kreditorių būtų sukurta pirmumo teisė, kurios šis iki iškeliant bankroto bylą neturėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354-969/2015">3K-3-354-969/2015</a>).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nedraudžiamas tik tokių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (permokėta mokesčių suma ir mokestinės nepriemoka), kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas, leidus įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsiradusius tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir po jo, vienam iš kreditorių būtų sukurta pirmumo teisė, kurios šis iki iškeliant bankroto bylą neturėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNDU3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3457-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3457-575/2016">A-3457-575/2016</a>).
27. Kreditorė savo poziciją, be kita ko, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtOTE1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-915/2019">3K-3-145-915/2019</a> argumentais, tačiau nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl restruktūrizacijos byloje kilusių teisinių klausimų, kurie visiškai nesusiję su bankroto teisiniais santykiais ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eK3-3-98-684/2019 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
30. BUAB „Mikroklimatas“ pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme turėjo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.14 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, todėl BUAB „Mikroklimatas“ iš kreditorės VMI priteistinas 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju kasacinio teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekia 5 Eur. Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteisiamas iš kreditorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Tačiau šiuo atveju atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mikroklimatas“ iš kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Vincas Verseckas
