J. Ž. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-238/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.5, 2.1.12.2.3.2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,

nukentėjusiesiems B. L. B., Dž. B., V. Ž.,

nuteistajai J. Ž.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. Ž. ir Dž. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria pakeista Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios B. L. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies: B. L. B. priteisė: iš AB „Lietuvos draudimas“ 12 826,12 Lt turtinei žalai atlyginti, 575 Lt neturtinei žalai atlyginti; iš J. Ž. 29 425 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo Dž. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: Dž. B. priteista: iš AB „Lietuvos draudimas“ 575 Lt, o iš J. Ž. 24 425 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: V. Ž. priteista: iš AB „Lietuvos draudimas“ 575 Lt, iš J. Ž. 24 425 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nuosprendžiu priteista iš J. Ž. 500 Lt Dž. B. ir 1500 Lt B. L. B. advokato išlaidoms padengti.

Kauno apygardos teismas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti: iš nuteistosios J. Ž. nukentėjusiajam Dž. B. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 9500 Lt, nukentėjusiajai V. Ž. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 9500 Lt. Iš nuteistosios J. Ž. priteisė 500 Lt už nukentėjusiųjų Dž. B. ir V. Ž. advokato paslaugas bei 500 Lt už nukentėjusiosios B. L. B. advokato paslaugas, ginant jų interesus Kauno apygardos teisme.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nuteistosios V. Ž., prašiusių skundą atmesti paaiškinimus,

n u s t a t ė:

J. Ž. nuteista už tai, kad 2006 m. sausio 4 d., apie 7 val., Alytaus rajone, kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 6 kilometre, vairuodama lengvąjį automobilį Mitsubishi Galant (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 53, 164 ir 173 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį tuo metu priešpriešiais savo eismo juosta iš priekio link jos artėjančiam automobiliui Nissan Sunny (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Nuo patirtų sužalojimų žuvo automobilio Nissan Sunny vairuotojas M. P. B.

Kasaciniu skundu nukentėjusieji V. Ž. ir Dž. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skirtingų bylos šalių interesų pusiausvyros principą, nes nagrinėjo tik apeliantės argumentus, neįvertindamas nukentėjusiųjų interesų. Kasatorių nuomone, tai, kad, pirmosios instancijos teismui iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų ieškinius, jie nepateikė apeliacinio skundo, neturėjo apeliacinės instancijos teismui sudaryti pagrindo ignoruoti jų interesus. Nukentėjusieji teigia, kad, sumažinant neturtinės žalos dydį, nepagrįstai remtasi CK 6.282 straipsniu. Neatsižvelgta į nuteistosios turtinės padėties nustatymui svarbias aplinkybes (nuteistoji gauna nemažas pajamas, turi vertingą žemės sklypą, bylos teisminio nagrinėjimo metu iš bankų atsiėmė dideles pinigų sumas, jos dukra pilnametė, nors vaikai gyvena su nuteistąja, tačiau tai nereiškia, kad jais nesirūpina tėvas, J. Ž. atostogauja aukšto pragyvenimo lygio šalyse). Kasatorių nuomone, neteisingai išaiškinta ir CK 6.282 straipsnyje numatyta galimybė atsižvelgti į nuteistosios ir nukentėjusiojo kaltės santykį. Bylos įrodymai patvirtina, kad J. Ž. yra ne kartą taikyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, o tai patvirtina, kad jai būdingas neatsargus vairavimas. Gi M. P. B. buvo itin atsargus kelyje ir nė karto nebuvo baustas administracine tvarka. Skunde taip pat akcentuojama, kad nebuvo atsižvelgta į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų visumą ir susiformavusią teismų praktiką. Kasatoriai pabrėžia, kad jų tėvas žuvo labai netikėtai, jo netektis sukėlė didelį skausmą vaikams, kurie, nors jau suaugę, tačiau buvo labai prisirišę prie tėvo. Itin didelę žalą sukėlė nukentėjusiojo sudarkyto kūno vaizdas. Apeliacinės instancijos teismas netyrė tokių bylos aplinkybių, kaip dėl tėvo mirties pablogėjusi Dž. B. sveikata (dėl pablogėjusios savijautos jis negalėjo toliau dirbti), nukentėjusiosios V. Ž. sūnaus sveikata. Kadangi tėvas buvo ūkininkas, nukentėjusiesiems teko keisti įprastą gyvenimo būdą: padėti našle likusiai motinai išlaikyti ūkį. Kasatorių manymu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo įvertintas nuteistosios elgesys bylos nagrinėjimo metu: ji su nukentėjusiaisiais nebendravo, jų neužjautė, iki šiol nėra savanoriškai atlyginusi žalos. Iš to kasatoriai daro išvadą, kad teismo posėdžio metu išsakyti J. Ž. apgailestavimai nebuvo nuoširdūs.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. Ž., Dž. B. kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas: nurodomas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kurį padarė apeliacinės instancijos teismas, netinkamai išsprendęs civilinio ieškinio klausimus (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atsakydama į kasatorių argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 7 dalies nuostatas, kurios įpareigoja teismą savo sprendimą motyvuoti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo teisėtumo. Taikydamas BPK 328 straipsnio 4 punktą ir pakeisdamas apskųstą nuosprendį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas privalėjo nurodyti, kuriuos įrodymus vertina kitaip, kokie tokio vertinimo motyvai, kokios klaidos, padarytos žemesnės instancijos teismo, turėjo įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, tačiau šių reikalavimų iš esmės nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas nuosprendį dėl civilinio ieškinio, jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos, sprendžiant neturtinės žalos dydį, ir į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas, nenurodė, o tik pakartojo tai, kas nustatyta nuosprendžiu, todėl nebuvo teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiesiems priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia, į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes (nuteistosios nusikalstamais veiksmais buvo atimta M. P. B. gyvybė). Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Kita vertus, buvo atsižvelgta ir į nuteistosios J. Ž. kaltę, o būtent į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. sąmoningai nesiekė kitam asmeniui atimti gyvybę ir dėl to sukelti jo artimiesiems dvasines kančias. Vertindamas nuteistosios turtinę padėtį teismas atsižvelgė į jos turimą turtą, gaunamas pajamas, į tai, kad ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, o dėl gyvenamojo būsto yra sudariusi nuomos sutartį. Tai yra, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas siekė, kad dėl žalos atlyginimo nuteistajai J. Ž. neatsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto, pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismas šį neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų pernelyg sureikšmino. Pirmosios instancijos teismas taip pat išanalizavo ir aptarė civilinių ieškovų V. Ž. ir Dž. B. tarpusavio santykius su nukentėjusiuoju M. P. B. iki jo žūties. Nustatyta, kad nors kasatoriai, gyveno atskirai nuo tėvo, tačiau buvo su juo artimi, palaikė nuolatinio pobūdžio draugiškus, emociškai tvirtus santykius.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Apeliacinės instancijos teismas šių apylinkės teismo išvadų nepaneigė, todėl, kasatorių prašymas palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems priteistą neturtinės žalos atlyginimą tenkintinas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Alvydas Pikelis

Benediktas Stakauskas