Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės

Civilinė byla Nr. 3K-3-268/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04046-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.5;

44.3; 44.5.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio viešbučiai“, A. S., A. S. individualios įmonės, E. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Snoras“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ekonominės krizės pripažinimo nenugalima jėga (force majeure) CK 6.212 straipsnio prasme ir šios aplinkybės įtakos sutartinių prievolių vykdymui.

Ieškovai ieškiniu prašė atsakovo 2009 m. sausio 7 d. sprendimą nuo 2009 m. sausio 26 d. nutraukti 2006 m. gruodžio 15 d., Nr. 031-47323 ir 2007 m. liepos 18 d., Nr. 031-47391 kredito sutartis pripažinti negaliojančiomis; nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atidėti paskolų grąžinimą bei palūkanų mokėjimą pagal pirmiau nurodytas kredito sutartis.

2006 m. gruodžio 15 d. ieškovo UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47323, pagal kurią bankas suteikė 4 953 000 Lt paskolą. 2008 m. sausio 18 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu buvo pakeista šios paskolos valiuta iš litų į eurus. 2007 m. liepos 18 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-47391 dėl 2 000 000 Lt paskolos, siekiant įsigyti statinius bei nuomos teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 7 d. atsakovas pateikė raštą ieškovui, kad, jam nevykdant sutarčių, kredito sutartys Nr. 031-47323 ir Nr. 031-47391 nutraukiamos anksčiau termino ir reikalaujama nedelsiant grąžinti suteiktų paskolų sumas, palūkanas ir delspinigius. Ieškovai nurodo, kad neturėjo galimybės atlikti mokėjimų pagal kredito sutartis dėl banko nesutikimo pakoreguoti sutarčių ir nenugalimos jėgos, t. y. ekonominės krizės, o, esant nenugalimos jėgos aplinkybei, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Atsakovas buvo aktyvus nekilnojamojo turto projekto plėtros dalyvis, kontroliavo padėtį, todėl jis taip pat turėjo prisiimti nuostolius dėl kilusios ekonominės krizės, o ne vien tik perkelti visą nuostolių naštą ieškovams. Ieškovai pažymėjo, kad su atsakovu sudarytos kredito sutartys turi ne tik paskolos sutarčių, bet ir jungtinės veiklos sutarties požymių (CK 6.969 straipsnis), todėl, remiantis CK 6.974 straipsnio nuostatomis, šalys turi prisiimti patirtus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui, o susitarimas, atleidžiantis vieną partnerių nuo nuostolių atlyginimo, negalioja.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodyta, kad kredito sutarčių 14.4 punktuose yra nustatyta, kad atsakovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, pranešusi ieškovei prieš dešimt kalendorinių dienų, nutraukti sutartį, jeigu paaiškėja, kad ieškovė nevykdo sutarties sąlygų, ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas ar kitas mokėtinas sumas ar įvyksta kitos šiame punkte nurodytos aplinkybės. 2008 m. lapkričio 12 d. atsakovė pateikė rašytinius pranešimus apie įsipareigojimų nevykdymą ir pareikalavo, kad ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ raštu paaiškintų apie savo galimybes toliau vykdyti kreditavimo sutartis. Ieškovei UAB „Pajūrio viešbučiai“ nepateikus atsakymo į šį raštą ir toliau delsus vykdyti kredito sutartis, 2008 m. spalio mėnesį atsakovė jai pateikė pasirašyti kredito sutarčių pakeitimo projektus, kuriuose buvo numatyta sumažinti mėnesinių mokėjimų dydžius, taip pat įkeistų žemės sklypų minimalią pardavimo kainą nuo 10 000 Lt iki 6000 Lt už arą. Šio projekto ieškovei nepasirašius, kreditavimo sutartys remiantis jų 14.4 punktais buvo teisėtai ir pagrįstai nutrauktos. Konstatuota, kad nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Taigi sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasunkėjimas dėl ekonominės situacijos valstybėje ir ieškovo UAB „Pajūrio viešbučiai“ lėšų neturėjimas kreditams grąžinti nėra pagrindas atleisti sutarties šalis nuo pareigos vykdyti sutartis ir nuo civilinės atsakomybės už jų nevykdymą. Be to, ieškovas UAB „Pajūrio viešbučiai“ yra nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis juridinis asmuo, planuojantis savo veiklą bei įvertinantis jos riziką. Pažymėta, kad su banku sudarytos kredito sutartys neturi jungtinės veiklos sutarties požymių: jie nevykdė bendros veiklos, atsakovas tik paskolino lėšas ieškovei UAB „Pajūrio viešbučiai“ jos verslo vykdymui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių nebuvimo nurodė, kad ieškovo elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko bonus pater familias principo, nes ekonomikos nuosmukį buvo galima protingai numatyti atitinkamai įvertinus ekonomines prognozes, publikacijas spaudoje dėl nekilnojamojo turto kainų; pažymėjo, kad ieškovai nusprendę tęsti investicijas nekilnojamojo turto verslo srityje patys prisiėmė vis didėjančią verslo riziką. Byloje pateikti finansiniai dokumentai patvirtino, kad bendrovė turėjo pakankamai ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto ir galėjo vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kad 2008 m. spalio mėn. UAB,,Pajūrio viešbučiai“ buvo pateikti pasiūlymai dėl kredito sutarčių keitimo projektai, kurie numatė mėnesinių mokėjimų dydžių sumažinimą, tačiau ieškovai jų neatvyko pasirašyti, nebendradarbiavo (CK 6.200 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai neginčijo 2005 m. rugsėjo 12 d kreditavimo sutarties Nr. 031-47168 nutraukimo pagrįstumo, t. y. neįvardijo, kad ši sutartis nutraukta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Dėl to ieškovui pripažinus, kad ekonominės krizės padariniai neatleidžia nuo atsakomybės už vienos iš sutarčių vykdymą, ta pati aplinkybė negali būti laikoma pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės ir už kitų dviejų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Pajūrio viešbučiai“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartį iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies AB „Snoras“ 2009 m. sausio 7 d. sprendimą nuo 2009 m. sausio 26 d. nutraukti 2006 m. gruodžio 15 d., Nr. 031-47323 ir 2007 m. liepos 18 d., Nr. 031-47391 kredito sutartis pripažinti negaliojančiu. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

Dėl ekonominės ir finansų krizės kaip nenugalimos aplinkybės CK 6.212 straipsnio prasme aiškinimo. Ekonominės krizės neišvengiamumas, negalėjimas jos kontroliuoti ir nenumatymas ir negalėjimas jos numatyti iš anksto atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) požymius, todėl bankas neturėjo teisės nutraukti sutarčių dėl jų nevykdymo. Nenugalimos jėgos veiksniais gali būti pripažįstami socialiniai reiškiniai, kurie pagal savo pobūdį atitinka nenugalimos jėgos požymius. Kasatorė nurodo, kad ji negalėjo daryti įtakos ekonominei krizei, taigi negalėjo jos kontroliuoti ar užkirsti kelią šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui. Teigiama, kad kredito sutartys buvo sudarytos 2006 m. gruodžio 15 d. ir 2007 m. liepos 18 d., o ekonominė krizė Lietuvą pasiekė 2008 m. pabaigoje, todėl sudarant pirmiau nurodytas sutartis ji negalėjo protingai numatyti kilsiant ekonominę krizę. Pasirašydama kredito sutartis kasatorė neprisiima jokios rizikos dėl galimos ekonominės krizės, tokia rizika nebuvo numatyta sutarčių sąlygose. Atsakovas, skirtingai nei kasatorius, turėjo profesionalių analitikų, kurie turėjo ir galėjo numatyti krizę, ir galėjo pasinaudoti CK 6.883 straipsnio nuostata ir atsisakyti suteikti kreditą, todėl visa komercinė rizika neturi būti perkelta tik skolininkui. Nustačius, kad ekonominė krizė atitinka visus nenugalimos jėgos kriterijus, remiantis CK 6.253 straipsnio 2 dalimi, kasatorius turi būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės taikymo.

Atsiliepimuose į ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ kasacinį skundą atsakovas AB „Snoras“ prašo šį kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartį. Atsiliepimai grindžiami tokiais esminiais argumentais:

1. Dėl ekonominės ir finansų krizės kaip nenugalimos aplinkybės CK 6.212 straipsnio prasme aiškinimo. Ekonomikos krizė negali būti laikoma nenugalima jėga CK 6.212 straipsnio prasme, toks aiškinimas taip pat prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams. Ekonomikos nuosmukio negalima kontroliuoti, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas šią aplinkybę konkrečios šalies atžvilgiu laikyti force majeure. Turi būti konstatuota, kad aplinkybės, kurių šalis negali kontroliuoti, jai faktiškai daro tokį poveikį, kuris objektyviai neleidžia jai tinkamai vykdyti sutarties. Kasatorius turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto ir šį panaudodamas galėjo vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad kasatorius vykdė ir kitų rūšių veiklą (kino teatro veiklą, ledo čiuožyklos paslaugas), todėl pajamų galėjo gauti iš šių veiklų. Kasatorius, būdamas patyręs verslininkas, apsisprendęs tęsti investicijas nekilnojamojo turto verslo srityje, pats prisiėmė didėjančią verslo riziką. Jis nebendradarbiavo su atsakovu, nes į siųstus raštus dėl galimybės vykdyti kredito sutarčių paaiškinimo nieko neatsakė ir delsė vykdyti sutartis. O kviečiami atsakovų pasirašyti kredito sutarčių pakeitimus, kurie sumažintų mėnesinių įmokų dydžius ir sklypų pardavimo minimalią kainą, neatvyko. Kasatorius, pardavęs sklypą su namu Klaipėdoje, kuris nebuvo įkeistas atsakovui, iš gautų 300 000 Lt jokios dalies neskyrė savo įsipareigojimams vykdyti pagal ginčo kredito sutartis. Visa tai rodo, kad kasatorius kredito sutarčių nevykdė ne dėl nenugalimos jėgos, o dėl savo veiksmų. Remiantis CK 6.212 straipsnio 3 dalies nuostata, kasatorius nepranešė atsakovui apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą ir įtaką sutarties vykdymui. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio, kuriuo remiantis yra suformuluota CK 6.212 straipsnio nuostata, komentare taip pat nurodyta, kad dramatiškas rinkos sąlygų pasikeitimas negali būti vertinamas kaip force majeure aplinkybė, leidžianti atleisti šalį nuo sutarties vykdymo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) įtakos sutartinių prievolių nevykdymui

Force majeure institutas įtvirtintas CK šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, CK 212 straipsnyje. Šio instituto vieta CK normų sistemoje svarbi aiškinant jo turinį. Force majeure teisinė reikšmė sutartinių prievolių nevykdymo atveju įvardyta CK 212 straipsnio 1 dalyje: šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje teisės normoje vartojamas atsakomybės už sutarties nevykdymą terminas savo turiniu yra platesnis už CK šeštosios knygos XXII skyriaus normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, vartojamą sutartinės atsakomybės terminą (CK 6.256 straipsnis). Force majeure instituto (CK 6.212 straipsnis) nuostatos į CK yra inkorporuotos UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio pagrindu, todėl jas aiškinant atsižvelgtina ir į UNIDROIT principų formuluotes. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė (angl.,,non–performance by a party is excused‘‘, pranc. „est exonéré des conséquences de son inexécution“). Taigi, nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB,,Baltijos parkingas” ir kt., bylos Nr. 3K-3-273/2006, yra pasisakyta, kad nenugalimos jėgos atveju yra pagrindas skolininką atleisti nuo pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymo ir delspinigių sumokėjimo.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad force majeure efektas sutartinių prievolių nevykdymo padariniams neabsoliutus: CK 6.212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta force majeure efekto išimtis – šio straipsnio nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus pozicija byloje, kai jis, remdamasis force majeure, ginčija atsakovo vienašališką sutartis nutraukimą, nepagrįsta įstatymu. Sutarties sąlyga, kurioje įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo teisė, nekvestionuojama, antra vertus, byloje teismų nustatyta, kad, kasatoriui pažeidus sutartį, prieš ją nutraukdamas, atsakovas kasatoriui siūlė alternatyvią išeitį – pakeisti sutarties sąlygas, tačiau kasatorius atsisakė bendradarbiauti.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių konstatavimo prielaidų

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos):

1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;

2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;

3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;

4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010).

Nagrinėjamu atveju teismų konstatuota, kad kasatorius neįrodė, jog dėl susidariusių aplinkybių jis objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui; be kita ko, nustatyta ir tai, kad kasatoriaus įmonė vykdė ūkinę veiklą, turėjo lėšų už parduotą turtą, tačiau jas panaudojo ne sutarties su atsakovu vykdymui, o naujoms investicijoms.

Dėl išdėstytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus ieškinį, jo kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamų teismų sprendimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 82,18 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Pajūrio viešbučiai“ valstybei 82,18 Lt (aštuoniasdešimt du litus 18 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Janina Januškienė

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis