Civilinė byla Nr. 3K-3-180/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
124.2.8; 124.3
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams Skuodo rajono savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Skuodo šiluma“ dėl pripažinimo neteisėtais atšaukimo iš direktorės pareigų ir darbo sutarties nutraukimo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Prašymo esmė
Ieškovė prašė pripažinti neteisėtais atsakovo Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą „Dėl savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ direktorės I. B. atšaukimo iš užimamų pareigų“ ir atsakovo Skuodo rajono savivaldybės tarybos su ieškove sudarytos darbo sutarties nutraukimą; priteisti jai iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės neišmokėtą trijų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vidutinį darbo užmokestį už dviejų mėnesių įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpį, neturtinės žalos atlyginimą.
Skuodo rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. sausio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės kasacinį skundą, 2010 m. liepos 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėja 2010 m. gruodžio 13 d. pateiktu prašymu prašo atnaujinti procesą; panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškinį patenkinti; įpareigoti atsakovus grąžinti tai, ką jie yra gavę vykdant sprendimą (CPK 373 straipsnis). Pareiškėja nurodo, kad:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, 2010 m. gegužės 11 d. paskirdama teisėjų kolegiją ir posėdžio datą kasaciniam skundui nagrinėti, šiurkščiai pažeidė CPK. Pareiškėjos kasacinis skundas kasaciniame teisme priimtas ir įrašytas į kasacine tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą 2010 m. balandžio 22 d. Anot pareiškėjos, vadovaujantis CPK 351 straipsnio 1 dalimi, atsakovai turėjo teisę per vieną mėnesį raštu pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą; vadovaujantis CPK 340 straipsnio 5 dalimi ir 225 straipsnio 6 dalimi, teismui gavus atsiliepimą į kasacinį skundą arba suėjus atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo terminui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė turėjo sudaryti teisėjų kolegiją ir paskirti posėdžio datą (CPK 352 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu Skyriaus pirmininkė jau 2010 m. gegužės 11 d., t. y. nesuėjus atsiliepimo pateikimo terminui ir negavus atsiliepimo į kasacinį skundą, nutartimi sudarė kasacinio skundo nagrinėjimui trijų teisėjų kolegiją ir paskelbė teismo posėdžio datą. Atsakovų atsiliepimas su pridėtu, anot pareiškėjos, suklastotu dokumentu buvo gautas tik 2010 m. gegužės 25 d. ir teisėjų atrankos kolegijos priimtas 2010 m. gegužės 28 d., jau esant sudarytai konkrečiai teisėjų kolegijai.
2. Pareiškėjos teigimu, pranešėja G. Davidonienė ir teisėjų kolegija buvo paskirta neteisėtai, nes į bylų skirstymo programą buvo įrašyti neteisingi duomenys: pagal bylų eiliškumą, iki skiriant bylai Nr. 3K-3-326/2010 teisėją pranešėją, teisėja G. Davidonienė jau buvo paskirta pranešėja ankstesnėse dviejose bylose (Nr. 3K-3-296/2010 ir Nr. 3K-3-307/2010), tačiau į kompiuterinę programą nebuvo įrašyta UP reikšmė „-900000“. Kadangi nebuvo pažymėta, kad teisėja G. Davidonienė jau turi paskirtą posėdį (UP – 0), tai ji surinko didžiausią „Rūš. koef.“ ir byla buvo priskirta jai. Pareiškėjos nuomone, jeigu duomenys į kompiuterinę programą būtų padaryti teisingi, tai byla turėjo atitekti kitam teisėjui ir kitai teisėjų kolegijai. Atsižvelgdama į nurodytus faktus ir argumentus, pareiškėja prašo atnaujinti procesą ir paskirti teisėtos sudėties teisėjų kolegiją. Be to, kadangi nurodyti veiksmai galėjo būti vykdomi tikslingai, nes neteisėta teisėjų kolegija net nenagrinėjo pagrindinių kasacinio skundo motyvų dėl darbo sutarties susitarimų vykdymo ir netaikė teisinės praktikos dėl darbo sutarties nutraukimo padarinių, tai pareiškėja prašo objektyviai išnagrinėti jos kasacinį skundą.
3. Dėl prašymo padavimo termino pareiškėja nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose bei paduodant kasacinį skundą jai atstovavo advokatai, kurie nesilaikė advokatų etikos ir negynė atstovaujamo asmens (pareiškėjos) interesų ir teisių, o atskirais klausimais net klaidino. Po neteisėtos teisėjų kolegijos paskyrimo advokatai pareiškėjos neinformavo apie CPK pažeidimą ir proceso atnaujinimo galimybę. Vėliau, analizuodama byloje esančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų nutartis, ir pastebėjusi, kad vis dėlto gali būti padaryti neteisėti veiksmai, pareiškėja kreipėsi į kitas institucijas, nes į kitus advokatus kreiptis nebeturėjo lėšų. 2010 m. lapkričio 13 d., gavus atsakymą iš Nacionalinės teismų administracijos, pareiškėjos įtarimai pasitvirtino ir ji sužinojo, kad turi teisę pateikti prašymą atnaujinti procesą. Dėl to, advokatams nesąžiningai atlikus savo pareigas, tik 2010 m. lapkričio 13 d. pareiškėja gavo objektyvią teisinę informaciją bei sužinojo vieną iš aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą. Tuo tarpu apie pažeidimus, skiriant bylą pranešėjui ir teisėjų kolegijai, pareiškėja, jos teigimu, turėjo galimybę sužinoti tik 2010 m. lapkričio 22 d., gavusi bylų paskirstymo protokolą. Pareiškėja prašo teismą savo nuožiūra, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nepažeidžiant CPK 368 straipsnio, prašymo padavimo terminą skaičiuoti tik nuo 2010 m. lapkričio 10 d. (Nacionalinės teismų administracijos rašto data) arba, vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, atnaujinti procesinius terminus.
Atsiliepimų į prašymą negauta.
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo motyvai ir išvados
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
2010 m. gruodžio 13 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad ji tik 2010 m. lapkričio 13 d. sužinojo vieną iš aplinkybių, sudarančių pagrindą procesui atnaujinti. Tuo tarpu apie pažeidimus, skiriant bylos pranešėją ir teisėjų kolegiją, pareiškėja, jos teigimu, turėjo galimybę sužinoti tik 2010 m. lapkričio 22 d., gavusi bylų paskirstymo protokolą. Įvertinusi prašyme išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo
Proceso atnaujinimo pagrindai nustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose. Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-262/2009; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į atitinkamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.
Iš pareiškėjos I. Bučienės pateiktame prašyme išdėstytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu – bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Įstatymo reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo dalis.
Bylą išnagrinėjusios kolegijos sudėties neteisėtumas pareiškėjos prašyme grindžiamas iš esmės dviem aspektais: pirma, kad kolegija sudaryta ir posėdžio data paskelbta nesuėjus atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo terminui ir negavus atsiliepimo; antra, kad kolegija ir kolegijos pranešėja (teisėja G. Davidonienė) buvo paskirta į bylų skirstymo programą įrašius neteisingus duomenis.
Dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir teismo posėdžio datos nustatymo laiko įtakos teismo sudėties teisėtumui
CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Ši bendroji norma detalizuojama CPK 352 straipsnio 1 dalies specialiojoje normoje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pranešėjui perduodamas kasacinis skundas ir gauta byla.
Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė turėjo sudaryti teisėjų kolegiją ir paskirti posėdžio datą (tik) teismui gavus atsiliepimą į kasacinį skundą arba suėjus atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo terminui (CPK 225 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 352 straipsnio 1 dalis). Pasisakydama dėl šių pareiškėjos argumentų, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į CPK 225 straipsnyje išdėstytų normų paskirtį ir tikslą. Šis straipsnis reguliuoja pradinius pasirengimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus pirmosios instancijos teisme, skirtus parinkti tinkamiausią pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formą – žodinę ar dokumentinę. Nurodytos formos parinkimui svarbu, ar šalys yra atstovaujamos, t. y. ar jos naudojasi profesionalia teisine pagalba, o jei nesinaudoja, – kaip kvalifikuotai geba dalyvauti procese savarankiškai. Apie tai galima sužinoti iš gautų procesinių dokumentų, todėl įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui formą (paruošiamųjų dokumentų ar parengiamojo posėdžio) parenka po to, kai gaunami atsiliepimai į ieškinį (CPK 225 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Akcentuotina, kad šis punktas nustato būtent parengiamojo teismo posėdžio skyrimo tvarką. Sprendžiant dėl šios teisės normos taikymo kasacinėje instancijoje, būtina įvertinti kasacinio proceso specifiką. Pažymėtina, kad kasacinėje instancijoje nėra parengiamųjų teismo posėdžių instituto; bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančios teisės normos neįtvirtina galimybės kasatoriui kokia nors procesine forma (dublikas, atsikirtimai ar kt.) pareikšti savo nuomonę dėl gauto atsiliepimo į kasacinį skundą; kai bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys į bylą asmenys į teismo posėdį nekviečiami, teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant, todėl teismo posėdyje neišklausomi kasatoriaus ar jo atstovo, taip pat kitų asmenų paaiškinimai (CPK 352 straipsnio 3 dalis); tokiais atvejais teismo posėdis susideda iš pranešimo apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir nutarties priėmimo (CPK 356 straipsnio 1 dalis). Taigi, skirtingai nuo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme stadijos, kasacinės instancijos teisme atsiliepimas į kasacinį skundą neatlieka informacinės funkcijos, padedančios parinkti pasirengimo bylos nagrinėjimui formą. Be to, minėta, kasacinio proceso normos neįpareigoja teismo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka sudaryti kasatoriui galimybę susipažinti su atsiliepimu į kasacinį skundą ir pareikšti savo nuomonę (atsikirtimus) dėl jo. Dėl to kasacinės bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka (būtent rašytinio proceso tvarka išnagrinėta ir kasacinė byla, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą), teisėjų kolegijos vertinimu, neturi būti taikomos CPK 225 straipsnio 6 dalies nuostatos, o atsiliepimo į kasacinį skundą gavimas arba atsiliepimo pateikimo termino pabaiga neturi procesinės teisinės reikšmės kolegijos sudarymo ir posėdžio datos paskyrimo laikui. Svarbu, kad byla nebūtų nagrinėjama, nepasibaigus kasacinio skundo padavimo ir atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo terminams (CPK 356 straipsnio 1 dalis, 351 straipsnio 1 dalis).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos prašyme nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju kolegija buvo sudaryta ir posėdžio data paskelbta pažeidžiant pareiškėjos prašyme nurodytas proceso teisės normas ir kad dėl to bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neteikiantys pagrindo atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir kolegijos pranešėjos skyrimo teisėtumo
Teismų įstatymo 36 straipsnio 9-11 dalyse (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą; bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.
Teisėjų taryba 2008 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 13P-178-(7.1.2) patvirtino Bylų paskirstymo naudojant informacines technologijas laikinąsias taisykles (toliau – Laikinosios taisyklės). Laikinųjų taisyklių 1 punkte įvardyti automatizuoto bylų skirstymo tikslai – nešališkumas, skaidrumas ir tolygumas, o siekiant šių tikslų vadovaujamasi tikimybinio (atsitiktinio), paprasto bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui ar kolegijai principais. Pagal Laikinųjų taisyklių 3 punktą bylas teisėjams paskirstantis asmuo bylas paskirsto teisėjams ir teisėjų kolegijas sudaro, atsižvelgdamas į: darbo krūvio tolygumą ir teisėjų specializaciją, jeigu tokia yra; tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę; teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimo būtinybę, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo, ligos ar komandiruotės, ar kitais atvejais. Šių taisyklių 2 punkte nustatyta, kad teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ar teismo skyrių pirmininkai bylas teisėjams skirsto tada, kai bylai suformuoti reikalingi duomenys yra įrašyti į teismų informacinę LITEKO sistemą.
Ginčydama kolegijos ir kolegijos pranešėjos skyrimo teisėtumą, pareiškėja teigia, kad į bylų skirstymo programą buvo įrašyti neteisingi duomenys: pagal bylų eiliškumą, iki skiriant bylos Nr. 3K-3-326/2010 teisėją pranešėją, teisėja G. Davidonienė jau buvo paskirta pranešėja ankstesnėse dviejose bylose (Nr. 3K-3-296/2010 ir Nr. 3K-3-307/2010), tačiau į kompiuterinę programą nebuvo įrašyta UP reikšmė „-900000“, rodanti teisėjos užimtumą. Pažymėtina, kad kai kuriuos duomenis bylas skirstantis asmuo gali įrašyti į sistemą prieš skiriant konkrečią bylą, pavyzdžiui, apie teisėjų specializaciją, atostogų laiką ir kt.). Kiti duomenys kaupiami informacinėje sistemoje ir sistema automatiškai juos naudoja. Teisėjų užimtumas priklauso tiems rodikliams, kurių bylas skirstantis asmuo pats įrašyti negali, šie duomenys informacinėje sistemoje LITEKO kaupiami nuolat (palaipsniui) (Laikinųjų taisyklių 4, 8 13 punktai). Dėl to pareiškėjos argumentai, kad buvo įrašyti neteisingi duomenys apie teisėjos G. Davidonienės užimtumą, nepagrįsti. Teisėjo parinkimą programa atlieka elektroniniu būdu, t. y. visiškai automatizuotai ir objektyviai, įvertindama tiek įrašytus, tiek sistemoje sukauptus duomenis (taip pat ir apie teisėjų užimtumą) (Laikinųjų taisyklių 18 punktas). Tai reiškia, kad byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo paskirta konkrečiam teisėjui pranešėjui atsitiktine tvarka, nepažeidžiant nešališkumo, skaidrumo, tolygumo, atsitiktinės (tikimybinės) atrankos principų.
Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kuriais apeliuojama į kolegijos ir kolegijos pranešėjos skyrimo neteisėtumą, juolab į šių veiksmų neva tikslingą vykdymą. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog Laikinosios taisyklės ir jose nustatyta bylų skirstymo tvarka padeda išspręsti bylų paskirstymo teisėjams, teisėjų kolegijų sudarymo organizacinius ir techninius klausimus, tačiau nesprendžia ir negali spręsti teisėjo šališkumo ar nešališkumo klausimų. Šie klausimai reglamentuojami įstatymo (CPK) ir išsprendžiami jo nustatyta tvarka, t. y. per nušalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antarija“ v. UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“, bylos Nr. 3K-3-340/2000).
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2010).
Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nepateikė jokių teisėjos G. Davidonienės tendencingumą ar išankstinį nusistatymą patvirtinančių argumentų bei įrodymų ir nenurodė realių faktų, galinčių kelti abejonių dėl šios teisėjos nešališkumo. Dėl to pareiškėjos prašymas atmestinas, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 362 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos I. B. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams Skuodo rajono savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Skuodo šiluma“ dėl pripažinimo neteisėtais atšaukimo iš direktorės pareigų ir darbo sutarties nutraukimo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas
