Dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinių teisių gynimo būdus (ieškinio pagrindą ir dalyką) ir ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimą sprendžiant dėl žyminio mokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 80 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-19-378/2019

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00453-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. Š. ir T. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, V. K. B., A. S. B., J. K., A. Z., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „Raminora“, E. G., antstolė J. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinių teisių gynimo būdus (ieškinio pagrindą ir dalyką) ir ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimą sprendžiant dėl žyminio mokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2. Suinteresuotas asmuo E. G. pateikė savarankiškus reikalavimus, prašydama pareiškėjo T. Š. kreditoriaus įsipareigojimą dėl bendros 26 222,82 Eur sumos, kurią sudaro 25 000 Eur skola, 139,82 Eur palūkanos, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 25 139,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 283 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-430-182/2018, bei 1978,25 Eur antstolės J. J. vykdymo išlaidas pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 37 d. vykdomąjį raštą Nr. e2430182/2017 pripažinti bendra ir solidariąja T. Š. ir M. Š. pinigine prievole bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Paaiškino, jog Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų M. Š. ir T. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2017 m. lapkričio 27 d. E. G. pareiškė byloje savarankišką reikalavimą pripažinti pareiškėjo T. Š. 26 222,82 Eur prievolę jai solidariąja sutuoktinių prievole.

4. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė E. G. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nustatytiems savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. G. neįvardijo aplinkybių, kuriomis reikalavimą grindžia, reikalavimo dalyką suformulavo nekonkrečiai, pareiškime nenurodė, ar jai atstovaus advokatas, nepasisakė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nesumokėjo žyminio mokesčio. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs E. G. atskirąjį skundą, 2018 m. vasario 12 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė E. G. terminą iki 2018 m. vasario 26 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti. Teismas 2018 m. vasario 28 d. tenkino suinteresuoto asmens E. G. prašymą ir pratęsė jai terminą pareikštų savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti iki 2018 m. kovo 12 d.

5. Atsižvelgdama į priimtus teismų sprendimus E. G. pateikė pirmiau minėtus savarankiškus reikalavimus, prašydama T. Š. įsipareigojimą jai kaip kreditorei dėl bendros 26 222,82 Eur sumos bei 1978,25 Eur antstolės J. J. vykdymo išlaidas pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 37 d. vykdomąjį raštą Nr. e2430182/2017 pripažinti bendra ir solidariąja T. Š. ir M. Š. prievole.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė suinteresuotam asmeniui E. G. 7 dienų terminą, jį skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nustatytiems savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti.

7. Teismas sprendė, kad E. G. naujai pareikšti savarankiški reikalavimai neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. Iš E. G. pateiktų savarankiškų reikalavimų matyti, kad suinteresuotas asmuo, reikšdamas savarankiškus reikalavimus, siekia įgyti teisę priteistą skolą priverstine tvarka išieškoti solidariai ir iš M. Š.. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs E. G. atskirąjį skundą, 2018 m. vasario 12 d. nutartyje nurodė, jog tokiu atveju reiškiamas reikalavimas turi būti formuluojamas kaip reikalavimas dėl skolos priteisimo iš solidariojo skolininko, o klausimas, ar prievolė buvo asmeninė, ar solidarioji, priskirtinas prie bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis gali būti sprendžiama, ar kreditorė turi teisę reikalauti skolos grąžinimo ir iš M. Š.. Šiuo atveju E. G. pareiškė reikalavimą, kuriuo prašo T. Š. kreditoriaus įsipareigojimą pripažinti bendra ir solidariąja T. Š. ir M. Š. pinigine prievole, tačiau toks reikalavimas nelaikytinas savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu, nagrinėtinu teisme CPK tvarka, todėl jis turi būti patikslintas. E. G. taip pat siekia įgyti teisę antstolės J. J. vykdymo išlaidas išieškoti solidariai ir iš M. Š., tačiau iš pateiktų savarankiškų reikalavimų turinio neaišku, ar tai ieškovės patirtos vykdymo išlaidos, bei nesuprantama, kokiu pagrindu suinteresuotas asmuo reiškia reikalavimą antstolės vardu. Tuo atveju, jei šios išlaidos yra patirtos ieškovės, šis reikalavimas taip pat turi būti patikslintas formuluojant reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo ir iš M. Š..

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad suinteresuoto asmens reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, nes suinteresuotas asmuo siekia nukreipti prievolės pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą išieškojimą į pareiškėjos M. Š., kaip solidariosios skolininkės, turtą ir tokiu atveju pripažinimas, kad prievolė solidarioji, reikštų tai, jog E. G. įgytų 28 201,07 Eur (26 222,82 Eur teismo priteista suma plius 1978,25 Eur vykdymo išlaidos) dydžio reikalavimo teisę ne tik į T. Š., bet ir į jo sutuoktinę M. Š. ir šiai atsirastų turtinė 28 201,07 Eur dydžio prievolė. Pagal pareikštus savarankiškus reikalavimus pareiškimo suma yra 28 201,07 Eur, už kurią, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimu yra 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, mokėtinas 423 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau suinteresuotas asmuo sumokėjo tik 50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas nustatė E. G. terminą nustatytiems savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti.

9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą, 2018 m. birželio 12 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį panaikino ir perdavė E. G. savarankiškų reikalavimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 2 dalį, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2011">3K-3-388/2011</a> pateiktus išaiškinimus, sutiko su E. G. vertinimu, kad jos reikalavimas pripažinti bendra ir solidariąja sutuoktinių prievole priverstinai iš vieno sutuoktinio išieškomą skolą gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš T. Š. yra vykdomas 26 222,82 Eur skolos išieškojimas E. G. naudai pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą, t. y. įsiskolinimas E. G. naudai jau priteistas iš pareiškėjo T. Š., tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog E. G. pareiškė reikalavimą dėl iš vieno sutuoktinio priteistos prievolės pripažinimo solidariąja abiejų sutuoktinių prievole, t. y. tarp pareiškėjų ir kreditorės yra kilęs ginčas dėl teisės, toks ginčas turi būti išnagrinėtas civilinio proceso tvarka priimant sprendimą dėl prievolės solidarumo. Teismas pažymėjo, jog E. G. pareikštas reikalavimas ir jo pagrindas yra pakankamai aiškūs, ji turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, procesiniame dokumente yra nurodžiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus, todėl aplinkybes dėl įrodymų nepakankamumo teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės.

11. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog ginčas yra kilęs ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su turtu, ieškinio patenkinimo atveju E. G. negalėtų reikalauti didesnės sumos negu jai priteista iš pareiškėjo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminariu sprendimu, todėl toks reikalavimas kvalifikuotinas kaip neturtinis. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias normas, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino bei E. G. savarankiškų reikalavimų priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Pareiškėjas T. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai įvertino suinteresuoto asmens reiškiamų reikalavimų pobūdį bei, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, Alytaus apylinkės teismas nepagrįstai 2018 m. birželio 18 d. nutartimi priėmė E. G. savarankiškus reikalavimus ir iš nagrinėjamos civilinės bylos išskyrė E. G. pareikštus savarankiškus reikalavimus dėl T. Š. skolos pripažinimo bendra ir solidariąja sutuoktinių prievole į atskirą ginčo teisenos tvarka nagrinėjamą civilinę bylą,, kuriai suteiktas Nr. 2-5170-970/2018.

12.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad E. G. reiškiamas reikalavimas laikomas savarankišku materialiniu reikalavimu ir turi būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Tokia išvada neatitinka CPK 135, 137 straipsnių bei CK 1.138 straipsnio nuostatų. Ieškovas ieškinyje privalo aiškiai suformuluoti ir nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką sąlygoja reikalavimą ieškovui nurodyti CK ar kitame įstatyme įtvirtintą asmens subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, pažeistos teisės gynimo būdą. Tokie pažeistų teisių gynimo būdai yra nurodyti CK 1.138 straipsnyje. Pareikštu savarankišku reikalavimu E. G. prašo pripažinti iš T. Š. priteistą skolą bei vykdymo išlaidas solidariąja T. Š. ir M. Š. prievole, tačiau toks reikalavimas neatitinka nė vieno CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatyto pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo. Pareikštu savarankišku reikalavimu E. G. prašo nustatyti faktus, kurie yra aplinkybės, įrodinėtinos ir galinčios būti reikšmingos kitoje byloje, kurioje būtų reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, tuo tarpu solidariosios prievolės pripažinimas yra civilinės atsakomybės, kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Šiuo atveju E. G. nereiškė reikalavimo skolą priteisti ir iš M. Š., kaip neva solidariosios skolininkės, o įstatymai nenustato galimybių įrodinėti aplinkybių, sudarančių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą, ieškinio teisenos tvarka kitoje byloje.

12.3. Apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka to paties teismo suformuotos praktikos, kad tokio pobūdžio reikalavimai nelaikytini savarankiškais materialiniais reikalavimais (pvz., Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDU1LTI1NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1455-254/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1455-254/2011">2-1455-254/2011</a>; 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE5NzEtMjMwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1971-230/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1971-230/2015">e2S-1971-230/2015</a>).

12.4. Nors Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi ir buvo atkreiptas E. G. dėmesys į tai, kad ji turėtų suformuluoti atskirą reikalavimą dėl skolos priteisimo iš M. Š., tačiau suinteresuotas asmuo sąmoningai tokio reikalavimo nereiškia, nes siekia išvengti pareigos mokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pareiškimas ieškinio, savarankiško reikalavimo, negalinčio sukelti ieškovui, suinteresuotam asmeniui tiesioginių teisinių pasekmių, tuo siekiant išvengti mokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, rodo suinteresuoto asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jo veiksmų neatitiktį proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis).

12.5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2008">3K-3-381/2008</a>). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2014">3K-3-190/2014</a>). E. G. pripažįsta, kad ji reiškia savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo iš M. Š., nes skolos priteisimo tik iš T. Š. klausimas jau buvo išspręstas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-430-182/2017. Šioje byloje reikalavimai M. Š. nebuvo reiškiami ir ji į vykusį procesą nebuvo įtraukta. Šios aplinkybės liudija, kad suinteresuoto asmens siekiamas tikslas yra turtinio pobūdžio, nes jis siekia nukreipti prievolės pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą išieškojimą į M. Š., kaip solidariosios skolininkės, turtą. Tuo atveju, jei teismas tenkintų reikalavimą pripažinti T. Š. 26 222,82 Eur skolą E. G. solidariąja sutuoktinių T. Š. ir M. Š. prievole, toks sprendimas pakeistų M. Š. turtinę padėtį, o suinteresuotas asmuo įgytų turtines teises į M. Š.. Šios aplinkybės liudija, kad E. G. reiškiamas savarankiškas reikalavimas turi būti kvalifikuojamas kaip turtinis reikalavimas ir apmokestinamas atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo

13. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a>).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a>).

17. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo (kreditorė) pareiškė savarankiškus reikalavimus pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje ir prašė vieno sutuoktinio kreditoriaus įsipareigojimą, kuris jau priteistas teismo sprendimu, pripažinti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Byloje keliamas teisės klausimas, ar toks reikalavimas atitinka ieškinio reikalavimus, t. y. ar jame yra suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas.

18. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnių normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2011">3K-3-388/2011</a>).

19. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad kreditoriaus savarankiškas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje yra jo pasirinktas procesinis materialiųjų teisių gynimo būdas ir savo esme atitinka ieškinio pareiškimą, todėl procesinis dokumentas, kuriuo savarankiški reikalavimai reiškiami, turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus, be kita ko, jame turi būti suformuluotas reikalavimų pagrindas ir dalykas. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius pareiškia atskirą ieškinį teisme, ar įstoja į santuokos nutraukimo bylą su savarankiškais reikalavimais, jo teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti nuostatas, aptartas šios nutarties 14 punkte.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad: 1) iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais; 2) iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis); 3) toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2012">3K-3-78/2012</a>; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-365/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-365/2012">3K-3-365/2012</a>). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas). Taigi, kreditorius, nors ir būdamas susijęs sutartiniais santykiais su vienu iš sutuoktinių, gali būti suinteresuotas įrodyti, kad prievolė turi būti vykdoma iš bendro turto (pvz., yra solidarioji sutuoktinių prievolė).

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Taip pat pažymima, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

22. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad klausimas dėl prievolės pobūdžio (solidarioji, dalinė ar asmeninė) gali būti atskiras nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl tokio reikalavimo turi priimti sprendimą. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditorės pareikštas reikalavimas ir jo pagrindas yra pakankamai aiškūs, todėl atitinka CPK 111–115 straipsniuose ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus; kreditorė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, ji procesiniame dokumente yra nurodžiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus, todėl aplinkybes dėl įrodymų nepakankamumo teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

Dėl reikalavimo kaip turtinio (neturtinio) kvalifikavimo

23. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis).

24. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2008">3K-3-381/2008</a>).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2011">3K-3-264/2011</a>).

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2009">3K-3-334/2009</a>).

27. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2014">3K-3-190/2014</a>).

28. Nagrinėjamu atveju piniginės prievolės dydis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o tai reiškia, kad savo pareikšto savarankiško reikalavimo (pripažinti prievolę solidariąja sutuoktinių prievole) patenkinimo atveju kreditorė vis tiek negautų didesnio prievolės įvykdymo, negu jau yra priteista, t. y. jos turtinė padėtis nepagerėtų. Prievolės solidarumas reiškia tik tai, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tačiau negali pareikalauti ją įvykdyti didesne apimtimi negu priteista suma.

29. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio nustatymą, vadovavosi kasacinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika ir pagrįstai reikalavimą pripažino neturtiniu. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Kasacinis teismas patyrė 24,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi E. G. savarankiškų reikalavimų priėmimo klausimas pagrįstai buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo turės pasisakyti šis teismas (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas